- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-31
- Bylos Nr.
- 2S-910-258/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00093-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- N. P.
- Ieškovas
- L. Š.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. Š. – P. ieškinį atsakovui N. P. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. Š. – P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, priteisti vaikų išlaikymui kas mėnesį po 400 Lt periodinėmis išmokomis, priteisti 4 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Priteisti iš atsakovo N. P. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečių dukrų A. P. ir R. P. išlaikymui po 400 Lt kiekvienai, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Nurodė, kad atsakovas neteikia dukroms išlaikymo nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio. Taigi, yra pažeidžiami vaikų turtiniai interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino – ieškovės L. Š. – P. reikalavimams užtikrinti priteisė iš atsakovo N. P. dukros A. P., gim.(duomenys neskelbtini), bei dukros R. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui laikiną išlaikymą, mokamą kiekvienai dukrai po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo nutarties priėmimo dienos – 2012 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, ieškovės, L. Š.- P. naudai. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia tai, kad atsakovas neteikia dukroms išlaikymo nuo 2011 m. rugpjūčio mėnesio. Tai kelia grėsmę vaikų turtiniams ir neturtiniams interesams. Teismo vertinimu, ieškovės prašyme nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą visais įmanomais būdais užtikrinti nepilnamečių vaikų turtinius ir neturtinius interesus įpareigojant atsakovą teikti laikiną išlaikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas N. P. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodė, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodytas CPK 148 straispnis, reglamentuojantis laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą, be to, neteisingai nurodyta šios nutarties apskundimo tvaka. Atsakovas teigė esantis karjeros valstybės tarnautojas, jo darbo užmokestis kas per mėnesį vidutiniškai sudaro 2 241,30 Lt. Turi įsiskolinimų kreditoriams dėl turto įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise: UAB „Nordea Finance Lithuania“ 2009 m rugsėjo 8 d. Automobilio Renault Espace Valts. Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartis Nr. 20090580, mėnesinis mokestis 643,70 Lt; Pareigūnų kredito unija, 2011-05-27 Vartojimo kredito (paskolos) sutartis Nr. 11-00064 mėnesinis mokestis 167 Lt; UAB „General Financing“, 2011-04- 23, Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sandoris Nr. 1, mėnesinis mokestis 239,58 Lt. Atsakovas nurodo, kad pagal minėtas tris sutartis mėnesinė įmoka kiekvieną mėnesį sudaro 1 050,28 Lt. Pagal sutartis įsigytais daiktais naudojasi tik ieškovė, o automobiliu atsakovas ir ieškovė, įsipareigojimus bankui, kredito unijai ir UAB „General financing“ moka tik atsakovas. Tuo pačiu savo vaikams nuolatos perka įvairius daiktus ir pramogas. Be to, buvo pasiskolinę 25 000 Lt. pagal paprastąjį vekselį iš atsakovo brolio M. P. Atsakovas šiuo metu yra sudaręs gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir kiekvieną mėnesį už nuomojamą butą moka 650 Lt nuomą, neskaitant komunalinių mokesčių. Todėl pragyvenimui lieka apie 100 litų, už kuriuos turi prasimaitinti, nuvažiuoti į darbą ir dar papildomai rasti lėšų, nuvažiuoti aplankyti vaikus bei juos nusivežti į jų pamėgtas ir lankomas vietas. Palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones finansiškai neturėtų jokių galimybių vykdyti teismo nutartį, arba nemokėti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, kurie pablogintų ne tik atsakovo ir ieškovės, bet ir jų vaikų finansinę padėtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. Š. – P. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė šiuo metu neturi pakankamai piniginių lėšų ir iš 600 Lt gaunamų grynųjų pajamų nesugeba užtikrinti net vaikų gyvybinių poreikių. Abi mergaitės mažametės, todėl ieškovei tenka jų kasdienė priežiūra ir auklėjimas, dėl mergaičių amžiaus ir sergamumo, ieškovė ieškoti geriau apmokamo darbo neturi jokios galimybės, o atsakovo dukterims išlaikymo teikimas vienkartinėmis dovanėlėmis per kelis mėnesius negali užtikrinti net minimalių vaikų poreikių ir interesų. Atsakovo motyvas, kad ieškovė žino apie skolas kreditoriams, bendra jungtine nuosavybės teise įgytą turtą, nėra pagrįstas argumentais. Siekiant santuoką nutraukti abišaliu susitarimu bei derinant pasekmių sutarties sąlygas, atsakovo ne kartą buvo prašomas pateikti dabartines sutartis bei pateikti mokėtinų pagal sutartis suteiktų kreditų likučius, tačiau atsakovas minėtų įrodymų neteikė ir sąžiningai derybų nevedė bei geranoriškai nesutiko nutraukti santuoką. Ieškovė pažymi jog transporto priemone „Reno Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį atsakovas UAB „Nordea Finance Lithaunia“ moka išperkamąją nuomą, naudojasi tik atsakovas savo asmeninių poreikių tenkinimui. Transporto priemonė nėra registruota VĮ „Regitra“, todėl apie šį bendra jungtine nuosavybe įgytą turtą ieškovė neturėjo galimybės pateikti jokių įrodymų. Tuo pačiu apie pasirašytus broliui M. P. vekselius ieškovei nėra žinoma, ir pagal juos skolinti pinigai niekada nebuvo panaudoti šeimos interesais. Kol šeima vedė bendrą ūkį, į ieškovės sąskaitą vaikų ir buto išlaikymui atsakovas pervesdavo nuo savo darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį po 1000 Lt, t.y. skirdavo didesnį išlaikymą vaikams nei šiuo metu priteista teismo nutartimi. Atsakovo nurodyti kreditoriniai įsipareigojimai, kurie ne visi yra pagristi, negali lemti atsakovo įstatymu įtvirtintos pareigos nevykdymo - teikti išlaikymą savo nepilnametėms dukroms bei pripažinti teismo nutartimi priteistą minimalią išlaikymo sumą nepagristą (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, CK 3.196 straipsnio 2 dalis, CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas neturinčiais esminės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą laiko atskirojo skundo argumentus dėl CPK 148 str. nurodymo, nes apeliantas nepaaiškino, kokia jo teisė pažeista nurodžius šį straipsnį. Taip pat neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui neteisingas šios ntuaties apskundimo tvarkos nurodymas, nes atskirasis skundas priimtas, vadinasi, atsakovo teisė į apeliaciją yra užtikrinta.
Išnagrinėjus atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pirmosios instancijos teismo pateiktą bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs ieškinio pobūdį ir dalyką, padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Remdamasis CPK 144 – 148 straipsniais teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismui užtenka įsitikinti, kad asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria iš atsakovo dukros A. P. bei dukros R. P. išlaikymui priteistas laikinas išlaikymas, atskirajame skunde tvirtina, jog 400 Lt dydžio laikinas išlaikymas kiekvienai dukrai yra per didelis, kadangi jis, turi įsiskolinimų kreditoriams, o visos mėnesio pajamos per mėnesį tesudaro tik 2 241,30 Lt, be to jos yra skiriamos mažamečių dukrų išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovo išdėstytais argumentais nesutinka ir pažymi, kad nurodyta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004).
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra vertinama, kokia atsakovo nurodytų kreditorinių įsipareigojimų dalis yra jo asmeniniai įsipareigojimai, kokie yra bendri su ieškove, skirti šeimos poreikių tenkinimui. Jei visi šie įsipareigojimai kreditoriams yra bendri, atsakovas neprivalo mokėti kredito dalies už ieškovę, o jei ją moka, turi teisę reikalauti atitinkamos dalies iš ieškovės sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimus. Tačiau kiek ir kokie bebūtų įsipareigojimai kreditoriams, jie negali paneigti vaikų teisės į kasdieninį išlaikymą, į lėšas jų būtiniausių poreikių tenkinimui. Taigi šioje stadijoje nėra iš esmės vertinamos šalių galimybės teikti vaikams išlaikymą. Teismas tik preliminariai įvertina, kad išlaikymas reikalingas dviems mažamečiams vaikams, atsakovas gauna nuolatines pajamas, todėl privalo skirti lėšas vaikų aprūpinimui, o ši suma (400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį) nenagrinėjant bylos iš esmės, preliminariai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus ir atsižvegiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos orientacinį kriterijų, laikytina pagrįsta.
Teismo vertinimu neturi reikšmės apelianto argumentai, kad jis nuomojasi butą ir už nuomą kas mėnesį moka 650 Lt. Buto nuoma ir už ją mokama suma yra atsakovo sprendimas. Ieškovė taip pat gyvena ne jai nuosavybės teise priklausančiame bute, o tai, kad jame gyvena pagal panaudos sutartį, negali mažinti atsakovo atsakomybės už vaikų išlaikymą.
Taip pat neturi reikšmės sprendžiant dėl laikino išlaikymo priteisimo ir atsakovo argumentai dėl lėšų vaikų laisvalaikiui, jų pomėgiams. Šie poreikiai gali būti užtikrinami tik po to, kai lėšų užtenka kitiems, t.y. būtiniausiems poreikaims maistui, drabužiams, asmens higienai ir kt. Todėl dėl ėšų vaikų laisvalaikiui atsakovas gali spręsti tik atskaitęs ir sumokėjęs lėšas jų būtiniausių poreikių tenkinimui.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai taikė proceso teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti ar keisti, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartis paliekama iš esmės nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str.1 p., 338 str., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.