- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- eA-1882-556/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02779-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- UAB „Žiežmarių gėlės“
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žiežmarių gėlės“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žiežmarių gėlės“ prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žiežmarių gėlės“ kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Kauno skyrius) 2016 m. kovo 16 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-160315-00009, Nr. PNSSP-20-160315-00008, Nr. PNSSP-20-160315-00007, Nr. PNSSP-20-160315-00006 (toliau – ir privalomieji nurodymai) įvykdymo terminą iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
2. Pareiškėjas prašyme nurodė:
2.1. Inspekcijos Kauno skyrius 2016 m. kovo 16 d. pareiškėjui pateikė privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2016 m. rugsėjo 16 d. Privalomieji nurodymai buvo priimti dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių šiltnamių, esančių žemės sklypuose, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-914-505/2017 tenkino pareiškėjo prašymą ir pratęsė privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą iki 2017 m. gruodžio 16 d. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1477-505/2018 pratęsė privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą iki 2019 m. gruodžio 1 d.
2.2. Per šį laikotarpį pareiškėjas aktyviai naudojosi jam Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 4 dalyje suteikta teise įteisinti savavališkai pastatytus statinius. 2016 metais buvo inicijuotas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, numatantis įsiterpusio valstybinio žemės sklypo prijungimą tam, kad ginčo statiniai nekirstų sklypų ribos. Planavimo tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), į vieną sklypą. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas iš valstybės įsigijo įsiterpusį valstybinės žemės plotą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 6SK-245-(14.6.110) žemės sklypai buvo pertvarkyti. Pagal su UAB „Geosoma“ sudarytas darbų rangos sutartis buvo padarytos topografinės nuotraukos ir atlikti statinių kadastriniai matavimai, atliktos statinio ekspertizės dėl savavališkos statybos įteisinimo, buvo sumokėtos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, parengti šiltnamių statybos projektai, 2019 m. spalio 24 d. pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Nors pareiškėjas atliko daug savavališkos statybos įteisinimo darbų, tačiau per teismo nustatytą terminą jų užbaigti nepavyko dėl projektų sudėtingumo ir darbų masto.
2.3. Pareiškėjo teigimu, jis nuo savavališkos statybos aktų ir reikalavimų pašalinti padarinius surašymo ėmėsi aktyvių veiksmų, siekė įteisinti savavališkas statybas, tačiau susidūrė su nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis objektyviomis kliūtimis, kurios sutrukdė įteisinti savavališkas statybas nustatytu terminu. Įvertinęs likusius darbus, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo galimą trukmę, procedūrų apimtį, jų sudėtingumą, pareiškėjas prašė teismo pratęsti terminą įvykdyti reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
Atsiliepimas
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime paaiškino, kad nagrinėjamu atveju terminas įvykdyti privalomuosius nurodymus suėjo 2019 m. gruodžio 1 d., o pareiškėjas su prašymu į teismą kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 20 d., t. y. jau suėjus teismo nustatytam privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Inspekcija pažymėjo, kad galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, tačiau, kai terminas jau yra pasibaigęs, termino pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Atitinkamai pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiamos privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo priežastys, nevertintinos, kadangi šiuo atveju jos neturi teisinės reikšmės. Be to, pareiškėjui jau buvo suteiktas daugiau nei trijų metų terminas privalomiesiems nurodymams įvykdyti. Suinteresuotam asmeniui negali būti nustatomas nepateisinamai ilgas terminas, savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas, kad statybos būtų vykdomos laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. Inspekcijos Kauno skyrius, remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies ir to paties straipsnio 2 dalies 1 punkto bei Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23, 35 punktų nuostatomis, 2016 m. kovo 15 d. pareiškėjui surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-20-160315-00006, Nr. SSA-20-160315-00007, Nr. SSA-20-160315-0008, Nr. SSA-20-160315-00009 ir 2016 m. kovo 16 d. privalomuosius nurodymus Nr. PNSSP-20-160315-00009, Nr. PNSSP-20-160315-00008, Nr. PNSSP-20-160315-00007, Nr. PNSSP-20-160315-00006, kuriais pareikalavo iki 2016 m. rugsėjo 16 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcijos Kauno skyrius 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimais dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo termino pratęsimo Nr. RE-223-(15.51), Nr. RE-224-(15.51), Nr. RE-225-(15.51) ir Nr. RE-226-(15.51) privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą pratęsė iki 2016 m. gruodžio 16 d.
5.2. Kauno apygardos administraciniame teisme 2016 m. gruodžio 23 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas pratęsti privalomuosiuose nurodymuose nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-914-505/2017 pareiškėjo prašymą tenkino ir pratęsė privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2017 m. gruodžio 16 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1477-422/2018 privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. gruodžio 1 d.
6. Teismas, aptaręs Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatas bei atsižvelgęs į tai, kad prašymą pratęsti terminą pareiškėjas teismui pateikė tik 2019 m. gruodžio 20 d., teismas darė išvadą, kad privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas iki pareiškėjui kreipiantis į teismą dėl jo pratęsimo jau buvo pasibaigęs. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo praktika, teismas pažymėjo, kad, nesant teisės aktuose nustatytos tokio termino atnaujinimo galimybės (tai naikinamasis terminas), jo atnaujinimas ir pratęsimas iš esmės negalimas.
7. Teismas taip pat akcentavo, kad įstatymo leidėjui nenustačius termino atnaujinimo instituto, sprendžiant šį ginčą dėl termino pratęsimo, pareiškėjo nurodytos ar bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių jis praleido nustatytą terminą kreiptis į teismą, neturi jokios teisinės reikšmės.
III.
8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo prašymą dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkus statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.
9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja prašyme pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, kad jis nuo savavališkos statybos aktų ir reikalavimų pašalinti padarinius surašymo momento ėmėsi aktyvių veiksmų, siekė įteisinti savavališkas statybas, tačiau susidūrė su nuo jo valios nepriklausančiomis objektyviomis kliūtimis, kurios sutrukdė įteisinti savavališkas statybas nustatytu terminu, todėl prašė teismo pratęsti terminą įvykdyti reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (Priežiūros įstatymo 14 str. 4 d.). Apeliaciniame skunde pareiškėjas papildomai akcentuoja, kad:
9.1. Priežiūros įstatymas nenumato, jog privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas negali būti atnaujinamas, to nenumato ir joks kitas įstatymas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas terminų atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Formalus įstatymo supratimas ar net jo pažeidimas neturi kliudyti tokių pamatinių žmogaus teisių kaip teisės į nuosavybę, garantuojamos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įgyvendinimui. Nors ABTĮ 13 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą teismų praktiką, tačiau teisės taikymas yra dinamiškas procesas, todėl keičiama ir teismų praktika.
9.2. Nepratęsus privalomojo nurodymo įvykdymo termino, pareiškėjui tektų patirti itin sunkių pasekmių – nugriauti šiltnamius, kurie yra jo veiklos pagrindas. Tai lemtų pareiškėjo veiklos esminį sumažinimą ar net nutraukimą.
Atsiliepimas
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į prašymą pirmosios instancijos teismui. Inspekcijos nuomone, teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl naikinti sprendimą nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašymo pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė, nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, jau pasibaigus privalomųjų nurodymų įvykdymo terminui, o pasibaigusio termino teismas negali pratęsti. Teismas taip pat pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatyta tokio termino atnaujinimo galimybė (tai naikinamasis terminas).
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi nuomonės, kad Priežiūros įstatymas nenumato, jog privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas negali būti atnaujinamas, to nenumato ir joks kitas įstatymas, todėl teismo sprendime pateiktas terminų atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas neatitinka protingumo ir teisingumo principų. Nepratęsus privalomojo nurodymo įvykdymo termino, pareiškėjui tektų patirti itin sunkių pasekmių – nugriauti šiltnamius, kurie yra jo veiklos pagrindas.
14. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
15. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad Inspekcijos Kauno skyrius pareiškėjui 2016 m. kovo 15 d. surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-20-160315-00006, Nr. SSA-20-160315-00007, Nr. SSA-20-160315-0008, Nr. SSA-20-160315-00009 ir 2016 m. kovo 16 d. privalomuosius nurodymus Nr. PNSSP-20-160315-00009, Nr. PNSSP-20-160315-00008, Nr. PNSSP-20-160315-00007, Nr. PNSSP-20-160315-00006, kuriais pareikalavo iki 2016 m. rugsėjo 16 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcijos Kauno skyrius 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimais dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius vykdymo termino pratęsimo Nr. RE-223-(15.51), Nr. RE-224-(15.51), Nr. RE-225-(15.51) ir Nr. RE-226-(15.51) privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą pratęsė iki 2016 m. gruodžio 16 d. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-914-505/2017 pratęsė privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2017 m. gruodžio 16 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1477-422/2018 privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pratęsė iki 2019 m. gruodžio 1 d. Prašymą dar kartą pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą pareiškėjas teismui pateikė 2019 m. gruodžio 20 d.
16. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, susijusioje su aptartų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016 ir kt.).
18. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
19. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose (šios nutarties 17 p.), kuriomis priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti, pareiškėjas į teismą su prašymu pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą kreipėsi tuomet, kai šis terminas jau buvo pasibaigęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pasibaigusio termino teismas negali pratęsti.
20. Apeliacinio skundo argumentai dėl kilsiančių pasekmių, nepratęsus privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjo prašymas pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą, tačiau nėra sprendžiama dėl šių privalomųjų nurodymų vykdymo.
21. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žiežmarių gėlės“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.