- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- eI3-2134-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02779-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Audrius Grauželis (pirm.), Janina Vitunskienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- Žiežmarių gėlės
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žiežmarių gėlės“ atstovui advokatui T. J.,
suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žiežmarių gėlės“ prašymą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Žiežmarių gėlės“ prašymu kreipėsi į teismą prašydama pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016 m. kovo 16 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-160315-00009, Nr. PNSSP-20-160315-00008, Nr. PNSSP-20-160315-00007, Nr. PNSSP-20-160315-00006 įvykdymo terminą iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
Pareiškėja prašyme ir atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Inspekcijos Kauno skyrius 2016 m. kovo 16 d. pateikė pareiškėjai privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos iki 2016 m. rugsėjo 16 d. Privalomieji nurodymai buvo priimti dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių šiltnamių, esančių žemės sklypuose, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-914-505/2017 tenkino pareiškėjos prašymą ir pratęsė privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą iki 2017 m. gruodžio 16 d. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1477-505/2018 pratęsė privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2019 m. gruodžio 1 d. Per šį laikotarpį pareiškėja aktyviai naudojosi jai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje suteikta teise įteisinti savavališkai pastatytus statinius.
Pažymėjo, kad dar 2016 metais buvo inicijuotas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, numatantis įsiterpusio valstybinio žemės sklypo prijungimą tam, kad ginčo statiniai nekirstų sklypų ribos. Planavimo tikslas - sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir kelis bendras ribas turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) į vieną sklypą. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja iš valstybės įsigijo įsiterpusį valstybinės žemės plotą. Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr.6SK-245-(14.6.110) žemės sklypai buvo pertvarkyti. Pagal su UAB „Geosoma“ sudarytas Darbų rangos sutartis, buvo padarytos topografinės nuotraukos ir atlikti statinių kadastriniai matavimai, atliktos statinio ekspertizės dėl savavališkos statybos įteisinimo. Buvo sumokėtos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, parengti šiltnamių statybos projektai, 2019-10-24 pateiktas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Nors pareiškėja atliko daug savavališkos statybos įteisinimo darbų, tačiau per teismo nustatytą terminą jų užbaigti nepavyko dėl projektų sudėtingumo ir darbų masto. Pažymėjo, kad pareiškėja, nuo savavališkos statybos aktų ir reikalavimų pašalinti padarinius surašymo, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekė įteisinti savavališkas statybas, tačiau susidūrė su nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis objektyviomis kliūtimis, kurios sutrukdė įteisinti savavališkas statybas nustatytu terminu. Įvertinusi likusius darbus, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo galimą trukmę, procedūrų apimtį, jų sudėtingumą, pareiškėja prašo teismo pratęsti terminą įvykdyti reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2020 m. rugsėjo 30 d.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu su prašymu nesutiko. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju terminas įvykdyti privalomuosius nurodymus suėjo 2019 m. gruodžio 1 d., tuo tarpu su prašymu į teismą pareiškėja kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 20 d., t. y. jau suėjus teismo nustatytam privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, tačiau kai terminas jau yra pasibaigęs, termino pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Atitinkamai pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiamos privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo priežastys, nevertintinos, kadangi šiuo atveju jos neturi teisinės reikšmės. Be to, pareiškėjai jau buvo suteiktas daugiau nei trijų metų terminas privalomiesiems nurodymams įvykdyti. Suinteresuotam asmeniui negali būti nustatomas nepateisinamai ilgas terminas, savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas, kad statybos būtų vykdomos griežtai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Kauno apygardos administraciniame teisme 2016 m. gruodžio 23 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas pratęsti privalomuosiuose nurodymuose pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-160315-00009, Nr. PNSSP-20-160315-00008, Nr. PNSSP-20-160315-00007, Nr. PNSSP-20-160315-00006 nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-914-505/2017 pareiškėjos prašymą tenkino ir pratęsė privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2017 m. gruodžio 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1477-422/2018 privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. gruodžio 1 d.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja siekia dar kartą pratęsti jai nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos. Privalomajam nurodymui įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, kurį Statybos inspekcija, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir t.t.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Taigi, paminėtas teisinis reglamentavimas suteikia pareiškėjui teisę kreiptis į atsakovą, o vėliau ir į teismą dėl termino pratęsimo, tačiau tokio klausimo išsprendimas siejamas su įstatyme apibrėžtomis svarbiomis ir tik su atliekamomis procedūromis susijusiomis priežastimis, kurias pareiškėjas privalo nurodyti ir taip pat pateikti šias priežastis pagrindžiančius dokumentus.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio nuostatas, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.
Teismas pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, konstruodamas teisės normas, yra išskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju - tai kas yra pasibaigę gali būti atnaujinama, esant aplinkybėms paprastai nepriklausančioms nuo suinteresuoto asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013). Lingvistinis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio aiškinimas bei šios teisės normos sukūrimo tikslo įvertinimas duoda pagrindą išvadai, kad minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti Privalomajam nurodymui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Iš to seka, kad ginčo situacijoje turi būti taikoma bendra imperatyvi taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai toks terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta (naikinamasis terminas). Teisės aktai taip pat nenumato Privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui arba Statybos inspekcijai nebetenka juridinės prasmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012). Paminėtos Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, jog Privalomojo nurodymo įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja 2 elgesio variantai – asmuo turi teisę: 1) iki 6 mėnesių Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į Statybos inspekciją ir prašyti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Antruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Statybos inspekcija jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012, 2012 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012). Iš nurodytų nutarčių turinio matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuota vienareikšmiška pozicija šios situacijos teisės aktų aiškinimo ir taikymo prasme.
Nagrinėjamu atveju Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatytas 6 mėnesių terminas privalomajam nurodymui įvykdyti Statybos inspekcijos sprendimais buvo pratęstas 3 mėnesių terminui, taip pat aukščiau minėtais administracinių teismų sprendimais šis terminas buvo pratęstas iki 2019 m. gruodžio 1 d. Nagrinėjamu atveju prašymą pratęsti terminą, pareiškėja teismui pateikė tik 2019 m. gruodžio 20 d., todėl teismas daro išvadą, kad Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas, iki pareiškėjai kreipiantis į teismą dėl jo pratęsimo, buvo jau pasibaigęs, todėl šiuo atveju, nesant teisės aktuose nustatytos tokio termino atnaujinimo galimybės (tai naikinamasis terminas), jo atnaujinimas ir pratęsimas iš esmės negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1532/2014).
Teismas taip pat akcentuoja, kad įstatymo leidėjui nenustačius termino atnaujinimo instituto, sprendžiant šį ginčą dėl termino pratęsimo, pareiškėjos nurodytos ar bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių ji praleido nustatytą terminą kreiptis į teismą, neturi jokios teisinės reikšmės. Kadangi Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas ginčo situacijoje negali būti pratęstas, todėl pareiškėjos prašymo aplinkybės dėl termino pratęsimo priežasčių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei ji negali daryti įtakos, nenagrinėtinos (ginčo situacijoje jos perteklinės ir neturinčios teisinės reikšmės). Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žiežmarių gėlės“ prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.