- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-27
- Bylos Nr.
- 1S-185-843/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-6-00029-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Bielskė
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo teisininko M. N. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-606/2022 nutarta M. N. nušalinti kaip civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-606/2022 J. B. kaltinamas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe, pagamino netikrus ir suklastojo tikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis, padedant R. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, šiai teikiant priemones nusikalstamai veikai padaryti, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, jo vadovaujamai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį tuo, kad siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną ir pateikė jas valstybės įgaliotoms institucijoms; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.
2. Taip pat šioje byloje R. M. kaltinama: pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį tuo, kad ji, veikdama bendrininkų grupe, pagamino netikrus ir suklastojo tikrus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad teikdama priemones padėjo J. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, padaryti nusikalstamą veiką – pasisavinti jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, jo vadovaujamai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. N. buvo nušalintas. Nutartyje nurodyta, kad 2021 m. kovo 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškus civilinį ieškinį, teismas 2021 m. gegužės 4 d. protokoline nutartimi pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiline ieškove, o kaltinamuosius J. B. ir R. M. – civiliniais atsakovais. Teismas 2021 m. birželio 1 d. protokoline nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ leido atstovauti teisininkui M. N.. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. N., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ankstesnio bylos nagrinėjimo teisme metu, kaip advokatas ir gynėjas gynė kaltinamąjį J. B., kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos ikiteisminio tyrimo metu nepripažino. Padarytos žalos ir pareikšto civilinio ieškinio jis nepripažino ir teisminio nagrinėjimo metu. Esant šioms aplinkybėms, teismas nusprendė, kad civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo J. B. pozicijos ir interesai dėl padarytos žalos ir jos atlyginimo byloje yra kardinaliai prieštaringi, o tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 59 straipsniu, 61 straipsniu, sudaro pagrindą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo nušalinimui.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. N. skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas veikia jos vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Taigi, tik šioje byloje civiliniu ieškovu (bei dėl nesuprantamų priežasčių tuo pačiu metu ir civiliniu atsakovu) pripažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaudamasis BPK 55 straipsnio 3 dalimi, turėjo teisę atsisakyti savo darbuotojo – teisininko M. N. paslaugų. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įsikišo į bendrovės valdymą.
4.2. Nė viename iš vykusių daugkartinių teismo posėdžių nei prokuroras, nei kiti BPK 57 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys nepareiškė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui teisininkui M. N. nušalinimo. Todėl, nors skundžiamoje teismo nutartyje ir vartojama frazė „nušalinti“ bei priimant skundžiamą teismo nutartį remiamasi nušalinimo institutą reglamentuojančiomis procesinėmis teisės normomis, nepareiškus nušalinimo, šio instituto taikymas nagrinėjamu atveju apskritai nebuvo galimas. Nepareiškus nušalinimų ir nesant įstatyminio pagrindo nušalinti, nėra įstatyminio pagrindo traktuoti, kad ši nutartis net nėra skundžiama (BPK 439 straipsnio 2 dalis).
4.3. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas civilinio ieškovo atstovo skundą dėl žemesnės instancijos priimto sprendimo, analogiškoje savo pobūdžiu byloje, yra pažymėjęs, kad „nušalinimo“ sąvoka negali būti teismo vartojama siekiant sustiprinti priimto sprendimo esmę. BPK yra įtvirtintas atskiras nušalinimo institutas ir klausimai dėl nušalinimo, vartojant šį terminą, turi būti sprendžiami tik pareiškus nušalinimą, o ne kitaip (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-289-658/2021).
4.4. Teismas, kaip savarankiškas ir bešališkas proceso dalyvis, tarp tokių proceso dalyvių, kurie galėtų savarankiškai reikšti nušalinimą, BPK 57 straipsnio 1 dalyje nėra minimas. Bendrovės teisininkas, atstovaujantis bendrovę, tarp proceso asmenų, kuriems gali būti reiškiamas nušalinimas, BPK 57 straipsnio 2 dalyje taip pat nėra minimas. Be to, nušalinimas gali būti nagrinėjamas tik tokiu atveju, kai jis yra pareiškiamas. Nesant pareikšto nušalinimo, teismas ir neturėjo įstatyminio pagrindo jo nagrinėti.
4.5. BPK 61 straipsnis, kuriuo remiamasi skundžiamoje teismo nutartyje, numato išimtinai tik advokato ir jo padėjėjo nušalinimą. Todėl joks plečiamasis šios baudžiamojo proceso teisės normos aiškinimas ir taikymas kitiems šiame straipsnyje nenumatytiems proceso dalyviams nėra galimas. Ta aplinkybė, kai teismas, nebūdamas savarankišku BPK 57 straipsnyje numatytu proceso dalyviu, galinčiu reikšti nušalinimą, nenagrinėdamas niekieno pareikšto nušalinimo, nušalina proceso dalyvį, kuriam nušalinimas ne tik nėra reiškiamas, bet net ir nėra galimas, parodo akivaizdų teismo priimtos nutarties teisėtumo stoką. Be to teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ir tuo pačiu metu nenaikindamas to paties teismo priimto sprendimo, kuriuo tas proceso dalyvis tapo įgaliotuoju atstovu, pažeidė visą eilę imperatyvių baudžiamojo proceso normų reikalavimų.
4.6. Paliekant galioti tokį imperatyvioms BPK normoms bei procedūrai prieštaraujantį teismo sprendimą, tokiu būdu (be kita ko) būtų pažeisti ir proceso ekonomiškumo principai. Iš skundžiamos teismo nutarties formuluotės sektų, kad civilinio ieškovo bei tuo pačiu ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesai viso metus laiko vykusio teisminio proceso metu iki šiol nebuvo tinkamai užtikrinti. Konstatavus šią aplinkybę, tai lemtų būtinybę visą metus laiko vykusį procesą pilna apimtimi, užtikrinant civilinio ieškovo bei civilinio atsakovo teises, kurias šis gynė bei ateityje ketina aktyviai ginti, atkartoti iš naujo. Bet koks kitoks (priešingas) aiškinimas, t. y. pripažinus, kad vis tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesai iki šiol buvo užtikrinti tinkamai ir būtinybės atkartoti visą procesą nėra, tuo pačiu paneigtų ir skundžiamos teismo nutarties argumentą, kad tokia būtinybė, t. y. dėl tinkamo interesų užtikrinimo, iškils ateityje.
4.7. UAB „Kredito garantas“ šiame procese turi dvigubą vienas kitam prieštaraujantį statusą, t. y. ji yra tiek civilinė ieškovė (kuri ieškiniu reikalauja atlyginti kaltinamojo nusikalstama veika padarytą žalą (BPK 110 straipsnio 1 dalis), tiek ir civilinė atsakovė (kuri ginasi nuo ieškinio ir yra atsakinga už kaltinamojo veika padalytą žalą (BPK 111 straipsnio 1 dalis). Vien tokio dvigubo statuso suteikimas ir laikymas jame viso vykusio teismo proceso metu akivaizdžiai kelia abejonių (kiek tai susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“) proceso teisėtumo principo tinkamu įgyvendinimu. Šio dvigubo statuso, pradėdamas bylos nagrinėjimą, nepanaikino teismas ir šiame procese.
5. Teismo posėdžio metu civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. N. prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkintinas iš dalies
6. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo skunde yra nurodyta, kad skundas paduodamas BPK X dalyje nustatyta tvarka. Šioje Kodekso dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo (BPK 439 straipsnio 2 dalis). Nors ginčijama 2022 m. gegužės 23 d. teismo nutartimi buvo nuspręsta nušalinti civilinio ieškovo atstovą, be to, jos rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad nutartis neskundžiama, aukštesnysis teismas pritaria skundo argumentams, kad tokia nutartis savo esme nepatenka į minėtoje BPK 439 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas išimtis ir yra skundžiama, nes nušalinimo institutas šiuo atveju taikytas nepagrįstai. Šią išvadą pagrindžiančius argumentus teismas pateiks pasisakydamas dėl skundo esmės. Pagal BPK 440 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai.
7. Pagal BPK 55 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant į juridinio asmens kaip teisinių santykių subjekto specifiką, pastarojo kaip proceso dalyvio interesus procese gali atstovauti – juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas. Kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, 2021 m. kovo 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškus civilinį ieškinį, teismas 2021 m. gegužės 4 d. protokoline nutartimi pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiline ieškove, o kaltinamuosius J. B. ir R. M. – civiliniais atsakovais. Teismas 2021 m. birželio 1 d. protokoline nutartimi leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovauti teisininkui M. N.. Byloje buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo prašymas leisti bendrovės įgaliotam atstovui dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime bei 2021 m. gegužės 31 d. įgaliojimas, kuriuo teisininkas M. N., veikiantis pagal individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgaliotas atstovauti bendrovę nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje (t. 16, b. l. 103–105). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad M. N. civilinį ieškovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo ne kaip advokatas ar advokato padėjėjas.
8. BPK 61 straipsnis, kuriuo vadovavosi žemesnysis teismas, reglamentuoja advokato ir advokato padėjėjo nušalinimą. BPK 57 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad nušalinti galima ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, ikiteisminio tyrimo teisėją, teisėją, teisiamojo posėdžio sekretorių, vertėją, ekspertą ir specialistą. Nė viena iš šių teisės normų nereglamentuoja galimybės nušalinti juridinio asmens atstovą, kai juo yra ne advokatas ar advokato padėjėjas. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši norma negali būti aiškinama plečiamai. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu nei prokuroras, nei kiti BPK 57 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui M. N. nušalinimo nepareiškė. Kad nušalinimas gali būti sprendžiamas tik pareiškus nušalinimą, pasisakyta ir teismų praktikoje. BPK yra įtvirtintas atskiras nušalinimo institutas ir klausimai dėl nušalinimo, vartojant šį terminą, turi būti sprendžiami tik pareiškus nušalinimą, o ne kitaip (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-289-658/2021). Apibendrinant nurodytus argumentus spręstina, kad nušalinimo institutas UAB „Kredito garantas“ atstovui M. N. nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikytas.
9. Nežiūrint to, aukštesnysis teismas sutinka su teismo argumentais, kad civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo M. N. dalyvavimas baudžiamajame procese nėra galimas. Nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, priėmė skundžiamą nutartį, kurioje pateikė byloje susidariusios situacijos analizę. Kaip nurodė apygardos teismas, byloje susiklostė interesų konfliktas. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. N. ikiteisminio tyrimo metu ir pirminio bylos nagrinėjimo metu kaip advokatas ir gynėjas gynė kaltinamąjį J. B., kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos ikiteisminio tyrimo metu nepripažino. Padarytos žalos ir pareikšto civilinio ieškinio jis nepripažino ir teisminio nagrinėjimo metu. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo J. B. pozicijos ir interesai dėl padarytos žalos ir jos atlyginimo byloje yra akivaizdžiai priešingi. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 punktą, lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas yra vienas iš advokatų veiklos pagrindinių principų, o pagal 25 straipsnio 2 dalį advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju. Aukštesnysis teismas sutinka su byloje padaryta išvada ir sprendžia, kad aptartoje situacijoje civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. N. negali dalyvauti baudžiamajame procese dėl interesų konflikto.
10. Be to, kaip jau buvo minėta, pagal BPK 55 straipsnio 2 dalies nuostatas, juridinio asmens atstovu be advokato gali būti tik juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, darbuotojas – tai fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Pagal jau minėtus byloje pateiktus dokumentus, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 31 d. įgaliojimą ir individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), M. N. atstovavo civilinę ieškovę ne kaip jos darbuotojas, o kaip jos įgaliotas teisininkas, vykdantis individualią veiklą. BPK 55 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės tokiam asmeniui atstovauti baudžiamajame procese juridinį asmenį. Byloje gauti Sodros duomenys bei paties M. N. aukštesniajam teismui pateikti paaiškinimai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. N. darbo teisiniai santykiai sieja tik nuo 2022 m. gegužės 23 d., tai yra dienos, kada buvo priimta skundžiama teismo nutartis.
11. Byloje nustačius, kad asmuo negali dalyvauti baudžiamajame procese, turėjo būti priimta nutartis neleisti jam dalyvauti tolimesniame procese, o ne jį nušalinti, todėl ginčijama teismo nutartis yra keistina. Šiuo atveju civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi procesinę teisę pasirinkti kitą atstovą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. nutartį.
Neleisti M. N. tolimesniame procese atstovauti civilinę ieškovę UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.