Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arūno Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1490-375/2017 pagal ieškovų D. Z. ir V. Z. ieškinį dėl leidimo įteisinti savavališkos statybos padarinius be atsakovės sutikimo atsakovei I. A. Š., trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilęs dėl (ne)pagrįsto sutikimo ieškovams teikti ir gauti statybą leidžiančius dokumentus.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas ieškovų turėtas išlaidas (žyminį mokestį, atstovavimo ir pašto) išlaidas detalizavo ir jų priteisimą pagrindė, todėl bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės priteistos pagrįstai.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

CPK 321 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

Atsakovė apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodine tvarka, tačiau tokio savo prašymo visiškai nepagrindė. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme proceso dalyviai jau yra davę paaiškinus dėl bylos aplinkybių, taip pat įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio pagrindo nukrypti nuo bendrosios apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese tvarkos. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad bylai reikšmingų esminių aplinkybių įvertinimas yra galimas rašytinio apeliacinio proceso tvarka, todėl apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

Dėl atsisakymo duoti sutikimą siekiant gauti statybą leidžiančius dokumentus

Byloje nustatyta, kad atsakovė I. A. Š. yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė (el. b. 1 T., b. l. 16–19, 87–91; 3 T., b. l. 39–43). Šalys sudarė žodinį susitarimą, kad ieškovai prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pasistatys priestatą (duomenys neskelbtini). Statybos dokumentai, tarp jų ir statybos leidimas, buvo išduoti atsakovės vardu (el. b. 4 T., b. l. 40, 145–168), tačiau priestatas buvo statomas ieškovės (atsakovės dukters) ir jos sutuoktinio lėšomis. Inspekcija 2012 m. lapkričio 13 d. atliko statinio patikrą ir išdavė pažymą Nr. PSS-20-121113-0581, kad rekonstravimas vyksta be esminių nukrypimų nuo projekto (el. b. 1 T., b. l. 13). Tačiau tarp šalių įvykus konfliktui, ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių pripažinimo į patalpas 1-1, 1-2, 1-8, 1-9, 1-10 ir 1-11. Šiuo metu šioje civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių pripažinimo į nurodytas patalpas priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs. Atsakovė 2015 m. kovo 26 d. kreipėsi į Inspekciją dėl atliktos rekonstrukcijos neatitikimo statybos projektui (el. b. 2 T., b. l. 12–13). Inspekcija atliko patikrinimą ir 2015 m. gegužės 22 d. surašė ieškovei, kaip statytojai, Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-150522-00022, kuriame konstatavo, jog statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas neatitinka statinio projekto – pakeista stogo konstrukcija, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) neatitinka statinio projekto – dalyje namo pakeistas jo aukštis, ilgis, pasikeitęs visas namo tūris (el. b. 1 T., b. l. 22–24; 2 T., b. l. 23–26). 2015 m. gegužės 22 d. Inspekcija surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius N. PRN-20-150522-00024 – išardyti virš rekonstruojamo gyvenamojo namo patalpos 1-9 paaukštintas sienas bei stogo konstrukciją taip, kad statinys atitiktų projektą ir sutvarkyti statybvietę (el. b. 1 T., b. l. 20–21; 2 T., b. l. 30–31). Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2780-554/2016 ieškovei iki 2018 m. balandžio 15 d. pratęstas terminas įvykdyti Inspekcijos 2015 m. gegužės 22 d. privalomąjį nurodymą (el. b. 2 T., b. l. 110–114; 118–122). Ieškovai kreipėsi į atsakovę prašydami, kad ji išreikštų sutikimą dėl savavališkos statybos reikalavimų pašalinimo ieškovų lėšomis (el. b. 1 T., b. l. 30–31), tačiau atsakovė tokio sutikimo nedavė.

Pažymėtina, kad pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį tiek 2015 m., kai Inspekcija surašė Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, tiek dabar, asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio penktoji dalis). Taigi, šalinti savavališkos statybos padarinius galima ne tik juos nugriaunant (perstatant), bet ir atitinkamai koreguojant projektą ir pagal jį gaunant statybą leidžiantį dokumentą bei taip įteisinant statybos darbus. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai, vykdydami Inspekcijos reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, siekia įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tokiam dokumentui gauti būtinas atsakovės – namo ir žemės sklypo savininkės – sutikimas, tačiau ji atsisako duoti sutikimą gauti statybą leidžiančius dokumentus dėl ginčo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos pagal UAB „Savana LT“ parengtą rekonstrukcijos koregavimo projektą Nr. 2017 1014 01.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant interesų išsiskyrimui, svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Taigi atsakovė, manydama, kad, ieškovams atliekant minėtus darbus, jos interesai bus pažeisti, gali atsisakyti duoti sutikimą, tačiau toks atsisakymas duoti sutikimą turi būti pagrįstas.

Apeliantė nesutinka, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) virš patalpos 1-1 ieškovams būtų sudaryta galimybė įsirengti ir įteisinti gyvenamąsias patalpas 1-9, nes ieškovai šiuo atveju negali būti laikomi statytojais ir negali gauti statybą leidžiančių dokumentų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo objektas yra tai – ar pagrįstai atsakovė neduoda sutikimo ieškovams teikti prašymus gauti statybą leidžiančius dokumentus, bet ne tai – ar ieškovai ir jų pateiktas rekonstrukcijos koregavimo projektas atitinka Statybos įstatymo normas. Institucija, išduodanti statybą leidžiančius dokumentus, turės spręsti ar ieškovai nagrinėjamu atveju gali būti laikomi statytojais bei ar jų prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra pagrįstas ir gali būti tenkintas.

Atsakovė procesiniuose dokumentuose, tarp jų apeliaciniame skunde, ir jos atstovas pirmosios instancijos teisme 2017 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu sutiko, kad atsakovei leidus priestatas pagal parengtą projektą buvo statomas ieškovės ir jos sutuoktinio lėšomis. Taip pat 2017 m. lapkričio 7 d. vykusio teismo posėdžio atsakovės atstovas Č. Š. pasirašė standartinę ieškinio pripažinimo formą (el. b. 5 T., b. l. 18), kurioje nurodė, kad pripažįsta ieškinio reikalavimą dėl leidimo įteisinti savavališkos stogo statybos padarinius, be teisės įrengti patalpoje 1-9 gyvenamąjį plotą (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pagal pirminį namo rekonstrukcijos projektą patalpoje 1-9 buvo numatyta įrengti miegamuosius, o atsakovė su šiuo projektu turėjo būti susipažinusi, nes pati 2007 m. lapkričio 7 d. teikė prašymą pagal tokį rekonstrukcijos projektą išduoti statybą leidžiantį dokumentą (UAB „Vydo“ parengti rekonstrukcijos planai; el. b. 4 T., b. l. 145–168). UAB „Savana LT“ parengtame rekonstrukcijos koregavimo projekte buvo pakoreguota tik UAB „Vydo“ parengto pirminio projekto dalis dėl stogo konstrukcijos, o kiti sprendiniai, tame tarpe ir dėl patalpos 1-9, liko nepakeisti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu yra iškelta atskira civilinė byla dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, kurioje bus išspręstas klausimas dėl nuosavybės teisų į patalpą 1-9 (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-7-413/2018). Dėl to teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovės pozicija, kai ji neprieštarauja, kad ieškovai pašalintų savavališkos statybos padarinius, bet tuo pačiu metu neduoda tam sutikimo, nepagrįstai suvaržo ieškovų teises.

Apeliantė savo nesutikimą grindžia ir tuo, kad pagal UAB „Skena“ išvadą patalpų 1-1 ir 1-9 perdangos konstrukcija yra nusidėvėjusi, nestabili ir netinka patalpoms įrengti. Teisėjų kolegija pažymi, jog toje pačioje išvadoje ekspertas nurodė kaip išspręsti šią problemą, t. y. nurodė, kad prieš įrengiant 1-9 patalpas būtina paruošti perdangos sustiprinimo projektą ir pagal jį atlikti darbus. Pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 7 d. posėdžio metu rekonstrukcijos koregavimo projektą rengęs specialistas M. S. paaiškino, kad atsakovės nurodomos aplinkybės dėl perdangos yra pašalinamos sutvirtinant konstrukciją. Taip pat nurodė, kad anksčiau parengtame techniniame projekte patalpoje 1-9 buvo numatyti miegamieji kambariai, o techninio projekto detalizavimas dėl konstrukcijų yra nurodomas darbo projekte. Stogo konstrukcijos ir konfigūracijos koregavimas perdangai įtakos neturi, nes apkrovos išliko tos pačios (2017 m. lapkričio 7 d. antro teismo posėdžio garso įrašo 13:16–15:01 min.). Be to, Inspekcija nei 2012 metais, nei 2015 metais atlikusi patikrinimus nenustatė, kad namo rekonstrukcijos metu būtų nukrypta nuo parengto projekto dalyje dėl patalpų 1-1 ir 1-9 perdangos (Inspekcijos 2012 m. lapkričio 13 d. pažyma Nr. PSS-20-121113-0581, 2015 m. gegužės 19 d. statybos patikrinimo aktas Nr. SPA-824-(15.2), 2015 m. gegužės 22 d. Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-150522-00022 ir Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius N. PRN-20-150522-00024; el. b. 1 T., b. l. 13, 20–24, 78–86; 2 T., b. l. 14–26; 30–31). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir atsakovei nepateikus įrodymų, kad šiuo metu atlikti rekonstrukcijos darbai pablogino namo techninę būklę, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Be to, kaip jau minėta nutarties 16 punkte, institucija, išduodanti statybą leidžiančius dokumentus, spręsdama ieškovų prašymą išduoti statybos leidimą, turės tikrinti ar rekonstrukcijos koregavimo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad statybą leidžiantis dokumentas jau yra išduotas atsakovės vardu, todėl tai pačiai statybai įstatymas neleidžia išduoti kelis statybą leidžiančius dokumentus. Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 3 punkte nustatyta, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas viešojo administravimo subjekto, išdavusio šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, sprendimu jeigu, pakeitus esminius statinio projekto sprendinius, šis subjektas išdavė naują statybą leidžiantį dokumentą. Be to, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 48 punkte nurodyta, kad pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka. Inspekcija jau yra nustačiusi, kad ieškovai statydami priestatą 3a1b pakeitė esminius statinio projekto sprendinius. Taigi, nagrinėjamu atveju siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius yra privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, o jeigu institucija, išduodanti statybą leidžiančius dokumentus, ieškovams išduos naują leidimą pagal rekonstrukcijos koregavimo projektą, ji tuo pačiu turės panaikinti atsakovei išduotą senąjį statybos leidimą dėl priestato 3a1b statymo. Dėl to laikyti nepagrįstais atsakovės argumentai, kad bus išduoti du statybos leidimai dėl to paties objekto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

Apeliantė ginčijo teismo sprendimo dalį ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teigdama, kad ieškovai nekėlė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Ieškovų atstovė baigiamojoje kalboje prašė teismo patenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai pirmosios instancijos teismui buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (el. b. 1 T., b. l. 5; 5 T., b. l. 19). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas patenkinęs ieškovų ieškinį, pagrįstai jų naudai iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai iš atsakovės priteisė 3 Eur pašto išlaidų valstybei, kadangi Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.) patvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš jos turėtų būti priteistinos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai). Vis dėlto ieškovai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jos ieškovams nėra priteisiamos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš šalių nepriteistinos, kaip sudarančios mažesnį nei numatyta Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru dydį (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.