- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- e2YT-10790-1124/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02218-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Pareiškėjas
- G. B., Z. B., A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. B., Z. B. ir A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie, mirusiosios A. G. vaikai – G. B., Z. B. ir A. G., priėmė palikimą po savo motinos A. G. mirties, faktiškai pradėję paveldėtą turtą valdyti.
2. Pareiškėjai nurodo, kad jų motina A. G. mirė (duomenys neskelbtini). Motina mirė būdama santuokoje su tėvu P. G.. Tėvų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas P. G. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento nei vienas iš mirusiųjų tėvų surašę nebuvo. Po tėvo P. G. mirties jo palikimą pagal įstatymą priėmė pareiškėjai, pateikę pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui, notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau vienas žemės sklypas, tėvų įgytas jų santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, yra registruotas mirusios pareiškėjų mamos vardu, todėl paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, nes po mamos mirties niekas nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo, nebuvo pradėta paveldėjimo byla. Tačiau po mamos mirties jos palikimą taip pat priėmė pareiškėjai, bendru sutarimu pradėję turtą faktiškai valdyti. Po mamos mirties likusį kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas pareiškėjai pasidalijo ir ėmė šiuo turtu disponuoti savo nuožiūra, o nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, sutarė pasilikti ir bendrai tvarkyti iki tėvo mirties. Sklypą pareiškėjai prižiūrėjo, jį tvarkė, šienavo. Pareiškėjų tėvas P. G. sutiko, kad palikimą priimtų tik pareiškėjai, mirusiosios vaikai, pats į palikimą nepretendavo, sakydamas, kad jam pakanka jo dalies turto ir vis tiek viskas liks pareiškėjams lygiomis dalimis, tad jam neverta priimti palikimo po sutuoktinės mirties. Taigi, pareiškėjai priėmė mamos palikimą faktiškai pradėję disponuoti paveldėtu turtu.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į jų atsiliepime išdėstytus argumentus. Suinteresuoto asmens nuomone, į bylą nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurių pagrindu teismas galėtų vienareikšmiškai konstatuoti pareiškime nurodytą juridinį faktą.
4. Pareiškėjai taip pat pateikė į bylą papildomus įrodymus – jų faktiniu valdymu priimto ir iki šiol valdomo jų motinos kilnojamojo turto nuotraukas, taip pat papildomai nurodė, kad žemės sklype, registruotame jų motinos vardu, po motinos mirties pareiškėjai kartu su tėčiu keletą metų augino bulves. Minėtame žemės sklype pareiškėja Z. B. kartu su vyru keletą metų augino apie trisdešimt kalakutų, žemės sklypo dalyje augino žolę, reikalingą kalakutų priežiūrai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
6. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan., t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
8. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).
9. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).
10. Pareiškėjų pateiktais duomenimis (Nekilnojamojo turto registro išrašu) pareiškėjų motinai A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) registruotas pareiškėjų motinos vardu pagal (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą jos santuokos su pareiškėjų tėvu metu (CK 3.87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
11. Duomenys byloje taip pat patvirtina, kad po A. G. mirties nei jos vaikai, t.y. pareiškėjai G. B., Z. B. ir A. G., nei sutuoktinis P. G., nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo – Testamentų registre nėra registruotų A. G. testamentų, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Tačiau bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjai savo motinos palikimą priėmė, faktiškai pradėję valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėjai nurodė, kad rūpinasi minėtu turtu kaip savo – kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas pasidalijo ir ėmė šiuo turtu disponuoti savo nuožiūra (į bylą pateiktos pareiškėjų priimto ir jų valdomo kilnojamojo turto nuotraukos), o nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą – tvarkė, šienavo, augino jame bulves, kalakutus. Minėti pareiškėjų paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuotas asmuo pastarųjų faktinių aplinkybių neginčija – pareiškėjų paaiškinimus paneigiantys įrodymai teismui nebuvo teikiami, nebuvo nurodytos aptariamus paaiškinimus paneigiančios aplinkybės. Taigi, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjų rašytinius paaiškinimus dėl jų veiksmų pradėjus valdyti po motinos mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą.
12. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjų pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai priėmė palikimą, atsiradusį mirus jų motinai, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
13. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdami turtą valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjams G. B., Z. B., A. G. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.