Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. D. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo K. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

11. Bylos nagrinėjimo metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

12. Nustatyta, kad 2020 m. birželio 17 d., apie 18.31 val., Vilniuje, Ateities gatvėje, ties pastatu Nr. 50, automobilis MERCEDES BENZ, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas trečiojo asmens K. M., susidūrė su dviračiu, kurį vairavo atsakovas V. D. Automobilis MERCEDES BENZ eismo įvykio metu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Įvykį ieškovė pripažino draudžiamuoju. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad per eismo įvykį apdraustai transporto priemonei atsirado 6 001,56 Eur žala ir ją kompensavo, išmokėdama 4 799,97 Eur draudimo išmoką (6001,56 Eur nuostolis – 160 Eur besąlyginė išskaita- 1 041,59 Eur PVM).

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės

13. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal sutartį draudimo išmoką už sugadintą turtą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens – atsakovo.

14. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio pagrindu, t. y. subrogacijos tvarka.

15. CK 6.263 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti kaltas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija, kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos normas. Pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Kasacinis teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose ne kartą yra pasisakęs, kad dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimo, nebūtina konstatuoti esant pažeistą konkrečią teisės normą, pvz., Kelių eismo taisyklių atitinkamą straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/15). Taikant deliktinę atsakomybę asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio.

16. Nagrinėjamoje byloje atsakovas laikosi pozicijos, kad ieškovė nenurodė jokių argumentų, kuriais grindžiama atsakovo kaltė, nepagrindė būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Atsakovo teigimu, aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas trečiojo asmens atžvilgiu nepatvirtina atsakovo kaltės. Atsakovui nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena.

17. Bylos duomenimis, 2020 m. spalio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikaltimo veikų eismo saugumo tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, kuris prokuroro 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimu nutrauktas, nes nepadaryta veika, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje, atitinkamai padarius išvadą, kad automobilio vairuotojas K. M. KET reikalavimų nepažeidė, o dviračio vairuotojo V. D. veiksmai KET reikalavimų neatitiko – kirto važiuojamąją kelio dalį dviračiu važiuodamas pėsčiųjų perėja, kai tai daryti draudžiama, nes pėsčiųjų perėja yra skirta pėsčiųjų (taip pat ir dviratį vedančių asmenų) eismui, bet nėra skirta transporto priemonių (taip pat ir dviračių) eismui, o be to, kirsdamas važiuojamąjį dalį nesitikino, kad važiuoti bus saugu ir nebus trikdoma kitiems eismo dalyviams.

18. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2021 m. vasario 2 d. nutarimu atmestas atsakovo skundas dėl prokuroro 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo. Vilniaus miesto ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi atmestas atsakovo skundas dėl vyriausiojo prokuroro 2021 m. vasario 2 d. nutarimo, konstatavus, kad prokuroras padarė pagrįstą išvadą, kad automobilio vairuotojas K. M. neturėjo techninės galimybės išvengti eismo įvykio, kadangi neprivalėjo praleisti pėsčiųjų perėja važiuojančios kitos transporto priemonės ir tokio veiksmo net negalėjo tikėtis, o eismo įvykis galėjo kilti dėl dviračio vairuotojo V. D. neatsargių ir KET reikalavimus pažeidžiančių veiksmų.

19. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi atmetė atsakovo skundą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. vasario 24 d. nutartį. Teismas sprendė, kad automobilio vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtino važiavimo greitį ir neprivalėjo sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų dviratininką (atsakovą), nes (netgi nežiūrint to, kad jis negali būti laikomas pėsčiuoju, nes dviratį ne vedėsi, o kirto važiuojamąją dalį važiuodamas pėsčiųjų perėja, tai pagal Kelių eismo taisyklių 64.9 punktą dviračių vairuotojams yra draudžiama) jis perėjoje nebuvo įvažiavęs ar įvažiuojantis į kelio dalies kurioje važiavo trečiasis asmuo, bet kurią eismo juostą, taip pat nebuvo sustojęs ir laukęs galimybės vesti dviratį prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) skiriamojoje juostoje. Be to, trečiasis asmuo ėmėsi būtinų atsargumo priemonių ir lėtai pravažiuodamas pro automobilį, kuris trukdė matomumui, įsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, taip pat dviratininko (atsakovo), kuriuo jis turėtų praleisti (nutarties 15 punktas).

20. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad dėl eismo įvykio, įvykusio 2020 m. birželio 17 d., kurio metu automobilis MERCEDES BENZ, vairuojamas trečiojo asmens, susidūrė su dviračiu ir buvo sužalotas atsakovas, administracinė teisena pradėta nebuvo, o Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime nėra konstatuota ir patvirtinta atsakovo kaltė dėl eismo įvykio, tačiau tai neužkerta galimybės vertinti, ar yra padaryta neteisėtų veiksmų civilinės teisės prasme. Be to civilinėje teisėje, priešingai nei administracinėje teisėje ar baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas plačiau. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis; generalinio delikto doktrina). Todėl net ir nesant pradėtos administracinės ar baudžiamosios bylos teisenos nepatvirtina, kad dviračio vairuotojui nekyla civilinė atsakomybė.

21. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad ekspertizės akte nėra vienareikšmiškos išvados, kad dėl eismo įvykio yra kaltas tik atsakovas, tačiau šiuo atveju reikšminga tai, jog tiek aukštesnysis prokuroras, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas, tiek aukštesnysis teismas konstatavo, kad atsakovas nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 64.9 punkto reikalavimų ir kad atsakovo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, t. y. eismo įvykis galėjo kilti dėl dviračio vairuotojo atsakovo neatsargių ir KET reikalavimus pažeidžiančių veiksmų. Šį KET pažeidimą taip patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 6 d. ekspertizės akte Nr. 11-1920(20) padaryta išvada, kad kelio važiuojamąją dalį kirto dviratininkas, važiuodamas pėsčiųjų perėja dviračiu taip keldamas grėsmę saugumui (1 punktas ir 6 punktas).

22. Atsakovo atstovo argumentai dėl trečiojo asmens judėjimo juostos, atsakovo partrenkimo vietos ir jo bandymus apvažiuoti automobilį, kurie nurodomi ir ekspertizės akte nepaneigia aplinkybės, kad atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus (64.9 punktas). Be to įvertintina ir tai, kad ekspertizės akte nurodoma, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, jog dviratininkas važiuojamąjį dalį kirto, važiuodamas pėsčiųjų perėja dviračiu, taip keldamas grėsmę eismo saugumui. Tuo tarpu ekspertizės akto išvadų 6 punkte taip pat nurodyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo ir tai, jog automobilio MERCEDES BENZ vairuotojas, įvažiuodamas į Ateities g. iš esančios šalia teritorijos, nepraleido iš dešinės važiuojančio dviratininko. Tačiau pastaroji eksperto išvada pateikta įvertinus eismo įvykį techniniu požiūriu, bet ne teisiniu. Be to, kaip nurodyta sprendimo 19 punkte, teismas konstatavo, kad trečiasis asmuo ėmėsi būtinų atsargumo priemonių ir lėtai pravažiuodamas pro automobilį, kuris trukdė matomumui, įsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, taip pat dviratininko (atsakovo), kurio jis turėtų praleisti.

23. Atsakovo atstovas teigė, kad įvertintina ir tai, jog trečiasis asmuo buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį didesnio pavojaus šaltinio valdytojas neatsako už žalą tik tada, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nuketėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi transporto priemonės valdytojui nėra taikomi kiti bendrieji CK 6.253 straipsnyje numatyti atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai, kaip trečiojo asmens veikla (CK 6.253 straipsnio 4 d.), nagrinėjamoje byloje – atsakovas kirto važiuojamąją kelio dalį dviračiu važiuodamas pėsčiųjų perėja, kai tai daryti draudžiama, nes pėsčiųjų perėja skirta pėsčiųjų eismui, nėra skirta transporto priemonių (taip pat dviračių) eismui, o be to, kirsdamas važiuojamąją dalį neįsitikino, kad važiuoti saugu ir nebus trikdoma kitiems eismo dalyviams. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad dėl automobilio MERCEDES BENZ apgadinimo atsakovui nekyla civilinė atsakomybė. Eismo įvykis kilo dėl atsakovo KET nesilaikymo, automobilis buvo apdraustas ieškovės, todėl ieškovė pagrįstai eismo įvykį pripažino draudžiamuoju ir atlygino žalą.

24. Taigi nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad atsakovo kaltė bei neteisėti veiksmai, t. y. kad jis 2020 m. birželio 17 d., apie 18.31 val., Vilniuje, Ateities gatvėje, ties pastatu Nr. 50, vairuodamas dviratį eismo įvykio metu apgadino automobilį MERCEDES BENZ yra pilnai įrodyti sprendimo 17-22 punktuose priimtas įsiteisėjusiais prokuroro, teisėjo ir teismų procesiniais sprendimais, ekspertizės aktu. Tai, kad atsakovas, vairuodamas dviratį padarė žalą (apgadino automobilį) parodo, jog jis nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, kad išvengtų žalos – atsakovo veikimas laikytinas neteisėtu (CK 6.246 straipsnis 1 dalis). Atsakovo kaltė nėra paneigta byloje esančiais įrodymais (CK 6. 248 straipsnio 3 dalis).

Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio

25. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal Audatex programą sudarytoje žalos sąmatoje nurodyta, kad automobilio „MERCEDES BENZ remonto vertė sudaro 6 001,56 Eur. Pagal ieškovės pateiktus dokumentus - Pranešimą apie žalos atlyginimą ir mokėjimo nurodymus bei Dėl išmokos išieškojimo, matyti, kad ieškovė išmokėjo 4 799,97 Eur (atskaičius PVM ir 160 Eur išskaitą) draudimo išmoką už sugadinto automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą.

26. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus pripažįsta, kad išmokėtos 4 799,97 Eur draudimo išmokos dydis yra pagrįstas, todėl, ją išmokėjusi ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti 4 799,97 Eur dydžio draudimo išmoką iš žalą padariusio asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Atsakovas dėl žalos dydžio argumentų neteikė, konkrečių įrodymų prašomam žalos dydžiui paneigti nepateikė ir jo neginčijo. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad žalos atsiradimą lėmė atsakovo neapdairus ir nerūpestingas elgesys, t. y. jeigu atsakovas, vairuodamas dviratį būtų buvęs atsargus, norėdamas kirsti važiuojamąją kelio dalį pėsčiųjų perėja ir nepažeisdamas KET reikalavimų atsakovas būtų nulipęs nuo dviračio ir dviratį vedęsis, galėtų laiku pamatyti artėjantį automobilį ir jis nebūtų susidūręs su automobiliu bei nebūtų jo apgadinęs (CK 6.247 straipsnis).

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės 4 799,97 Eur dydžio žalos atlyginimo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas bei priteistinas iš atsakovo (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl kompensacinių palūkanų

28. Pagal CK 6.260 straipsnio 2 dalį, praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius ir už atsitiktinai atsiradusį po termino praleidimo negalimumą įvykdyti prievolę. CK 6.261 straipsniu įstatymų leidėjas įtvirtino, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Kaip nustatyta CK 6.288 straipsnio 1 dalimi, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė reikalavimą dėl 215,67 Eur kompensacinių palūkanų, kurias skaičiuoja už 328 pradelstas dienas (nuo pareikalavimo vykdyti prievolę 2020-10-01 iki ieškinio teismui parengimo). Taigi šiuo atveju atsižvelgus į teisinį reglamentavimą ir tenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, yra tenkinamas ir išvestinis reikalavimas, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovei 215,67 Eur dydžio kompensacines palūkanas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų

30. Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito, todėl iš atsakovo priteistinos minėtos palūkanos.

31. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

32. Ieškovė nurodė, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 113 Eur dydžio žyminį mokestį ir turėjo teisinių paslaugų išlaidų 455,58 Eur sumai. Teismui tenkinus ieškinį pilnai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ieškovei iš atsakovo priteistina 568,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

33. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo trečiojo asmens naudai.

34. Atsakovo atstovas nurodė, jog trečiojo asmens pateikta pažyma apie suteiktas teisines paslaugas nepagrindžia, kad realiais jos buvo patirtos šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, be kita ko, konstatavo, jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiama įrodymų, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo pateikė atstovavimo sutartį, prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir įrodymus, kurie patvirtina patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjamoje byloje dydį, teismas neturi pagrindo abejoti, kad šios išlaidos nėra patirtos nagrinėjamoje byloje. 2023 m. kovo 2 d. pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (konsultavimas, procesinio dokumento parengimą, pasirengimą posėdžiui, atstovavimą).

35. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo 28,88 Eur išlaidos iš priteistinos atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, 4 799,97 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 97 ct) žalos atlyginimo, 215,67 Eur (du šimtus penkiolika eurų ir 67 ct) kompensacinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5 015,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-02-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 568,58 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 28,88 Eur (dvidešimt aštuonis eurus ir 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.