- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-24
- Bylos Nr.
- e2-8109-618/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05758-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- UAB „Paslaugos būstui“
- Atsakovas
- G. V., atstovaujamai D. G.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Agnei Jakulytei, dalyvaujant ieškovės UAB „Paslaugos būstui“ atstovei advokatei Valei Televičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Paslaugos būstui“ patikslintą ieškinį atsakovei G. V., atstovaujamai D. G., dėl įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankas Swedbank, AB,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovės atstovę per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovės vardu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – 3 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovės atstovei nustatytu terminu neįvykdžius teismo sprendimo skirti jai 200,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-608, ji paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore. Nuo 2015-08-13 jos teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai“, patvirtinti Lietuvos Respublikos 2015-08-05 Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831. Vienos iš nuostatuose numatytų ieškovės funkcijų yra: 1) sudaryti ir tvarkyti namo butų ir kitų patalpų savininkų naudotojų sąrašą pagal valstybės įmonės Registrų centro ir patalpų savininkų pateiktus duomenis; 2) organizuoti ir vykdyti namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namų susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus, sudaryti perkamų paslaugų sutartis, nurodant, kad ji veikia kaip administratorius. 2014-09-11 ji, veikdama kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorė, su UAB „Mirigita“ sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 14/09-11 dėl minėto namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimo ir apmokėjimo už atliktus darbus. UAB „Mirigita“ rangos darbus baigė 2015 metų spalio mėnesį ir šalys 2015-10-12 pasirašė statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-30-151012-00275. Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) buvo vykdomas pagal programą JESSICA, kuri suteikia butų ir kitų patalpų savininkams galimybę pasinaudoti valstybės teikiama parama seniems daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti). Lėšos namo atnaujinimui buvo skirtos iš pagal JESSICA iniciatyvą įsteigto Kontroliuojančio fondo. Namų atnaujinimui skirtas lėšas Vyriausybė perveda kredito įstaigai, su kuria pasirašoma paskolos sutartis. Paskolos gavėjai yra atnaujinamų namų butų ir kitų patalpų savininkai, tačiau paskolos sutartį su banku visų paskolos gavėjų vardu pasirašo namo administratorius. Minėtu pagrindu 2015-04-14 tarp jos ir bankas Swedbank, AB, buvo sudaryta kreditavimo sutartis. Ieškovė nurodė, jog nors kreditavimo sutartį pasirašė ji, tačiau namo atnaujinimo (modernizavimo) santykiuose ji dalyvauja tik kaip tarpininkas tarp paskolos davėjo ir namo atnaujinimo paslaugų gavėjų. Atsakovė G. V. ir jos įstatyminė atstovė D. G. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau VĮ „Registrų centras“ duomenimis butas nuosavybės teise registruotas S. M. vardu. S. M. (duomenys neskelbtini) mirė, o po jo mirties butą paveldėjo mirusiojo sutuoktinė A. J. M. (duomenys neskelbtini) mirė A. J. M. Po jos mirties dėl palikimo priėmimo į mirusiosios turtą su 2008-06-06 pareiškimu kreipėsi A. J. M. įstatyminė paveldėtoja - nepilnametė vaikaitė G. V., atstovaujama motinos D. G.. Atsakovės atstovė dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi laiku, t.y. per įstatymo numatytą 3 mėnesių laikotarpį, tačiau iki šiol nepasiėmė paveldėjimo teisės liudijimo ir nekilnojamojo turto registre neįregistravo nuosavybės teisių. Pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) kreditavimo sąlygas nei ieškovė, nei daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai negauna pinigų tiesiogiai iš banko, o rangovui už atliktus darbus pinigus perveda bankas pagal ieškovės pateiktus prašymus bankui išmokėti paskolą. Kadangi butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas mirusiojo S. M. vardu, bankas sustabdė mokėjimą rangovui UAB „Mirigita“ už minėta butą. UAB „Mirigita“ 2016-04-22 pateikė ieškovei pretenziją Nr. SM-424 „Dėl įsiskolinimo už paslaugas (duomenys neskelbtini)“, 11895,68 Eur sumai. Ieškovė dar 2015-11-05 pateikė atsakovės atstovei D. G. prašymą „Dėl nuosavybės teisių į butą įregistravimo“, tačiau ji į pateiktą prašymą nesureagavo ir nuosavybės teisų neįregistravo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovės atstovė atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankas Swedbank, AB, atsiliepimo į patikslintą ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai.
Teismo posėdžio metu, atsakovės atstovei neatvykus į bylos nagrinėjimą, ieškovės atstovė prašė teismo bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant. Bylos duomenimis nustatyta, kad šaukimas į teismo posėdį 2016-09-15 įteiktas atsakovės atstovei D. G. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovo ar jo atstovo prašymu bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, iki paskirto teismo posėdžio pradžios ji nepranešė teismui apie aplinkybes, dėl kurių negali atvykti į teismo posėdį, bei nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovei apie 2016-10-04 teismo posėdžio datą pranešta 2016-10-15, todėl manytina, kad atsakovė turėjo pakankamai laiko informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti nurodytame teismo posėdyje, pasirūpinti tinkamu atstovavimu nagrinėjant bylą teisme ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka raštu pateikti teismui paaiškinimus dėl nagrinėjamo ginčo esmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į ieškovės atstovės prašymą, byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-04-14 įsakymu Nr. AD1-608, ieškovė paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore. VĮ „Registrų centras“ duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. M.. Pagal 2013-07-25 Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro liudijimą Nr. K1ES-6974, į Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biurą dėl palikimo priėmimo į (duomenys neskelbtini) mirusios A. J. M. turtą, 2008-06-06 pareiškimu kreipėsi įstatyminė paveldėtoja - nepilnametė vaikaitė G. V., atstovaujama motinos D. G. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. 2014-09-11 tarp UAB „Mirigita“ ir ieškovės sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 14/09-11 dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo). 2016-04-22 UAB „Mirigita“ pateikė ieškovei pretenziją Nr. SM-424 „Dėl įsiskolinimo už paslaugas (duomenys neskelbtini)“, 11895,68 Eur sumai.
Tarp šalių kilo ginčas dėl įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui; jame, be kita ko, privalo būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šioje proceso normoje įgyvendinamas CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti. Teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis); priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi tiek pagal šią, tiek pagal minėtą (CPK 135 straipsnis) proceso normą ieškovas privalo nurodyti ieškinio faktinį pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimą), tačiau jam nebūtina nurodyti ieškinio reikalavimo teisinio pagrindo, nes teismas kiekvienu atveju sprendžia, kokias teisės normas taikyti, nagrinėjant ginčą pagal ieškovo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-278/2014).
Ieškovė prašo įpareigoti atsakovės atstovę per 10 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovės vardu įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4 knygos XV skyrius, reglamentuojantis daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimą, numato, jog daiktai, teisės į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai turi būti registruojami viešame registre (CK 4.253 straipsnio 2 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimas yra juridinių faktų įvykimą patvirtinantis dokumentas, kuriuo remiantis juridinis faktas registruojamas viešame registre (CK 4.255 straipsnio 5 punktas). Asmuo, norintis įregistruoti daiktą, teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, viešo registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos prašymą. Kartu su prašymu įregistruoti turi būti pateikiami daikto įgijimą nuosavybėn, teisių į jį suvaržymus, daiktinių teisių buvimą ar juridinių faktų įvykimą patvirtinantys dokumentai. (CK 4.256 straipsnio 1, 3 dalys). VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas S. M. vardu. Ieškovė nurodo, jog S. M. (duomenys neskelbtini) mirė, o po jo mirties butą paveldėjo mirusiojo sutuoktinė A. J. M. Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, jog į Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biurą dėl palikimo priėmimo į (duomenys neskelbtini) mirusios A. J. M. turtą, 2008-06-06 pareiškimu kreipėsi įstatyminė paveldėtoja - nepilnametė vaikaitė G. V., atstovaujama motinos D. G. 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1484 buvo iš dalies pakeistas palikimo priėmimo reglamentavimas, tarp jo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio nuostatos; nurodyto įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad palikimo priėmimo procedūros, pradėtos iki 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1484 įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Atsakovės atstovė kreipėsi į Klaipėdos miesto 1-ąj notarų biurą dėl palikimo priėmimo 2008-06-06 pareiškimu, todėl nagrinėjamoje byloje taikytinos palikimo priėmimą reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, galiojusios iki 2011-11-01 įsigaliojusių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų pakeitimų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 5.50 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2011-11-01) nustatyti trys palikimo priėmimo būdai, t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti palikimo priėmimo būdai skiriasi ne tik pagal palikimo priėmimo tvarką, bet ir pagal teisinius padarinius palikimą priėmusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3373/2012). Įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, 5.67 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 str. 1 d.), o paveldėjimo teisės liudijimas – tai įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
Atsakovės atstovė 2008-06-06 pareiškimu kreipėsi į notarą dėl palikimo į (duomenys neskelbtini) mirusios A. J. M. turtą priėmimo, todėl yra pagrindo teigti, jog atsakovė 2008-06-06 priėmė palikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytu būdu. Vis dėlto, atsakovės atstovė nepareiškė prašymo dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo bei nesiėmė veiksmų dėl atsakovės nuosavybės teisių į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, įregistravimo nekilnojamojo turto registre. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.66 straipsnio 1 dalį, įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi įstatymas suteikia teisę, bet nenustato pareigos, paveldėtojai (atsakovei) kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl negalima įpareigoti atsakovės kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą (NTRĮ 23 straipsnio 2 dalis). Taigi, atsakovės nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruota tik pateikus dokumentą, patvirtinantį prašomos įregistruoti daiktinės teisės atsiradimą, t.y. paveldėjimo teisės liudijimą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei neišduotas, o įstatymas nenustato pareigos atsakovei kaip paveldėtojai kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo, kuris reikalingas nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruoti, išdavimo, darytina išvada, jog ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teisę yra vertintinas kaip nepagrįstas.
Tačiau teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 straipsnyje numatyta, jog kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises, pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Nagrinėjamu atveju ieškovei neužkirstas kelias atsakovės vardu pareikšti reikalavimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir daiktinių teisių įregistravimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 straipsnio pagrindu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 straipsnio, kuriuo reglamentuojamas kreditorių interesų gynimas pareiškiant netiesioginį ieškinį, nuostatos numato, jog kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys) (CK 6.68 straipsnio 1 dalis). Pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu (CK 6.68 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 4 dalis numato, jog asmuo, kuriam kreditorius pareiškia netiesioginį ieškinį, gali panaudoti prieš kreditorių visus prieštaravimus ir atsikirtimus, kuriuos jis galėjo naudoti prieš skolininką. Patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis).
Netiesioginio ieškinio paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teises į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šiuo kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; kt.); netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, civilinėje Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014 ir kt.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiklai mutatis mutandis taikomos šios knygos XIV skyriaus normos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.237 straipsnio 2 dalį administratorius, sudarydamas sandorius, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip administratorius. Administratorius nėra asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą, išskyrus atvejus, kai jis veikė savo vardu (CK 4.244 straipsnio 2 dalis). Byloje esančiais rašytiniais duomenimis nustatyta, jog 2014-09-11 tarp UAB „Mirigita“ ir ieškovės sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 14/09-11 dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo). 2016-04-22 UAB „Mirigita“ pateikė ieškovei pretenziją „Dėl įsiskolinimo už paslaugas (duomenys neskelbtini)“, 11895,68 Eur sumai. Nagrinėjamu atveju, svarbu pažymėti, jog ieškovė yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorė. Taigi, 2014-09-11 statybos rangos sutartį ieškovė sudarė veikdama kaip daugiabučio namo administratorė, t.y. kaip butų ir kitų patalpų savininkų, kuriems suteiktos namo atnaujinimo paslaugos, atstovė. Tai reiškia, jog ieškovė nėra laikytina atsakovės kreditore, kadangi ji neturi reikalavimo teisės į atsakovę. Šiuo atveju atsakovės kreditoriumi gali būti laikoma rangovas UAB „Mirigita“ arba atitinkamai bankas Swedbank, AB.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Atsakovės atstovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos.
Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje nepatirta 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.