Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-40-1058/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-06-17
Bylos Nr.: 1-40-1058/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-20-1-00233-2014-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Giedrė Telksnienė
Kaltinamasis: V. U., A. R.
Civilinis ieškovas: UAB „K“, „(duomenys neskelbtini)“, OOO „G“
Advokatai: Erikas Kaliačius, Anna Grinevič

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-40-1058/2019Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00233-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2; 1.1.4.4.3; 1.2.14.5.2.3; 1.2.17.7.2; 1.2.18.10; 1.2.29.1.1; 2.3.6.4.5 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,

sekretoriaujant Olgai Saveljevai, Renatai Vanagienei, Živilei Kalasauskaitei, Gražinai Osinskajai,

vertėjaujant Audronei Adomavičienei, Audriui Krušnai, Giedriui Račkauskui, Svetlanai Minakovai,

dalyvaujant prokurorams Indrei Kupcikevičiūtei ir Austėjai Abromaitienei,kaltinamajam V. U. (V. U.), jo gynėjui advokatui Erikui Kaliačiui,kaltinamajam A. R., jo gynėjai advokatei Annai Grinevič,civilinio ieškovo UAB „K“ atstovui A. K.,civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ atstovui V. Z. (V. Z.),civilinio ieškovo OOO „G“ atstovui D. B. (D. B.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, turi tris nepilnamečius vaikus, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2005-11-21 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 5 MGL dydžio baudą;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006-02-09 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., bausmę atlikęs;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-23 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 766 EUR) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje,

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turi tris nepilnamečius vaikus, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-19 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-07-21 22.49 val. iki 2018-07-23 12.09 val. (dvi paros), kas vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, atitinka 4 laisvės apribojimo dienas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (3 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. apgaule savo naudai išvengė didelės vertės turtinių prievolių ir vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. Jis, siekdamas apgaule išvengti turtinių prievolių ir savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdamas pagal savo paties sukurtą nusikalstamą planą – įmonės vardu gauti užsakymus pervežti krovinius, tuomet užsakyti šiuos krovinius pervežti kitą įmonę ir su ja neatsiskaityti, o iš užsakovo už atliktų krovinių pervežimus gautas pinigines lėšas užvaldyti, siekdamas nuslėpti savo vaidmenį vykdant šį nusikalstamą sumanymą, surado parduodamą įmonę UAB „K“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotą adresu (duomenys neskelbtini), tarpininkavo dėl jos įsigijimo A. J. (A. J.), nežinančio apie jo planuojamą nusikalstamą veiką, vardu ir turėdamas tikslą sudaryti tariamai veikiančios UAB „K“ įvaizdį, nors žinojo, kad ši įmonė realiai jokios veiklos nevykdys, o bus įgyta siekiant jo vykdomai nusikalstamai veiklai – sukčiavimui krovinių pervežimo srityje suteikti tariamą teisėtumo įvaizdį, 2014 m. sausio 6 d. UAB „K“ užregistravo krovinių ir transporto biržos tinklapyje (duomenys neskelbtini), taip pat 2014 m. sausio 21 d. užregistravo vartotoją vardu T. N. (T. N.) ((duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), „Skype“: (duomenys neskelbtini)).

Po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, susitarė dėl UAB „K“ įmonės akcijų pardavimo A. R. bei susitarė su A. R., nežinančiu apie jo planuojamą nusikalstamą veiką, kad jis taps minėtos įmonės vadovu. Nurodė A. J. ir A. R. Pasirašyti UAB „K“ 2014-02-11 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bei 2014-02-11 vienintelio akcininko sprendimą nuo 2014-02-11 atleisti direktorių A. J. ir nuo tos pačios dienos UAB „K“ direktoriumi paskirti A. R., šiuos dokumentus 2014-02-13 pateikė registruoti VĮ „Registrų centre“ ir sudarė sąlygas fiktyviam juridiniam asmeniui – UAB „K“, veikti.

Įgyvendindamas nusikalstamą planą jis, V. U., 2014 m. sausio mėnesį savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), „Skype“ programoje melagingai prisistatydamas tariamo UAB „K“ vadybininko T. N. vardu, surado krovinių pervežimo užsakovą – UAB „L“ ir krovinių pervežimo įmonę UAB „K“, su kuria 2014-01-30 sudarė dvi krovinių pervežimo sutartis Nr. 14-0015 ir Nr. 14-0016. Taip pat siekdamas įgyti UAB „K“ vadybininkės pasitikėjimą, pasiūlė pastarajai rekomendacijų dėl UAB „K“ kreiptis į UAB „V“, po ko pats kaip UAB „V“ direktorius V. U. UAB „K“ vadybininkei melagingai apibūdino UAB „K“ kaip patikimą įmonę, kuri už pervežimus atsiskaito, bei iš UAB „K“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, už prastovas ir krovinio nepateikimą pagal 2014-01-30 dvi krovinių pervežimo sutartis Nr. 14-0015 ir Nr. 14-0016 2014-02-26 pervedė į UAB „K“ sąskaitą 10 190,09 Lt. Taip jis apgaule, įgijęs UAB „K“ darbuotojų pasitikėjimą bei juo piktnaudžiaudamas, siekdamas nuslėpti savo tapatybę toliau melagingai veikdamas tariamo UAB „K“ darbuotojo T. N. vardu bei neketindamas atsiskaityti, UAB „K“ vardu sudarė su UAB „K“ sekančias krovinių pervežimo sutartis, kuriomis melagingai įsipareigojo atsiskaityti už krovinių pervežimo paslaugas, t. y. 2014-02-17 sutartį Nr. 14-0019, 2014-02-24 sutartį Nr. 14-0018, 2014-02-24 sutartį Nr. 14-0019, 2014-03-03 sutartį Nr. 14-0022 ir 2014-03-03 sutartį Nr. 14-0023. UAB „K“ įvykdžius krovinių pervežimus pagal minėtas sutartis bei už atliktas paslaugas išrašius UAB „K“ 2014-03-05 ir 2014-03-06 PVM sąskaitas faktūras Nr. 000250 16 228,16 Lt (4 700 EUR) sumai, Nr. 000248 18 576,06 Lt (5 380 EUR) sumai, Nr. 000249 20 198,88 Lt (5 850 EUR) sumai, Nr. 000253 6 629,38 Lt (1 920 EUR) sumai ir Nr. 000254 6 974,66 Lt (2 020 EUR) sumai, jis (V. U.), siekdamas UAB „K“ vardu iš krovinių užsakovo UAB „L“ už atliktus krovinių pervežimus gautas pinigines lėšas užvaldyti, UAB „K“ vardu UAB „L“ 2014-02-24 išrašė PVM sąskaitas faktūras Serija 2014 Nr. 0014, 2014-03-06 Serija 2014 Nr. 0015, 2014-03-06 Serija 2014 Nr. 0016, pagal kurias UAB „L“ į UAB „K“ AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-02-26 pervedė 14 847,04 Lt (4 300 EUR), 2014-03-07 pervedė 30 729,92 Lt (8 900 EUR), t. y. iš viso pervedė 45 576,96 Lt (13 200 EUR). Tačiau jis už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pagal UAB „K“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras iš viso bendrai 68 607,14 Lt (19 870 EUR) sumai su UAB „K“ neatsiskaitė, o laikotarpiu nuo 2014-02-26 iki 2014-03-19 visas UAB „K“ AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), po atsiskaitymo su UAB „K“ už pagal 2014-01-30 dvi krovinių pervežimo sutartis Nr. 14-0015 ir Nr. 14-0016 nepateiktą krovinį likusias pinigines lėšas – 35 247,35 Lt (10 208,34 EUR), gautas iš UAB „L“ už krovinių pervežimo paslaugas, išsigrynino bei atliko mokėjimo pavedimus ne UAB „K“, o savo naudai, taip panaikino galimybę UAB „K“ savo pažeistus interesus apginti civilinio proceso tvarka ir tokiu būdu apgaule išvengė didelės 68 607,14 Lt (19 870 EUR) vertės turtinės prievolės atsiskaityti su UAB „K“ už šios suteiktas krovinių pervežimo paslaugas. Tuo pačiu V. U. organizavo ūkinės finansinės veiklos nevykdančios UAB „K“ vadovavimą A. J. ir A. R. vardu, ir nuo 2013-10-15 faktiškai pats vadovavo UAB „K“ – juridiniam asmeniui, kuris buvo naudojamas neteisėtai veiklai nuslėpti.

Be to, V. U. organizavo apgaulingą UAB „K“ buhalterinės apskaitos tvarkymą bei organizavo tikrų dokumentų suklastojimą ir žinomai suklastotų dokumentų panaudojimą, o A. R. apgaulingai tvarkė UAB „K“ buhalterinę apskaitą. V. U. tarpininkavo dėl UAB „K“ įsigijimo A. J. vardu, po ko nurodė A. J. ir A. R. pasirašyti 2014-02-11 UAB „K“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį bei 2014-02-11 vienintelio akcininko sprendimą nuo 2014-02-11 atleisti direktorių A. J. ir nuo tos pačios dienos UAB „K“ direktoriumi paskirti A. R., šiuos dokumentus 2014-02-13 pateikė registruoti VĮ „Registrų centre“, tačiau nuo 2013-10-15 faktiškai pats per A. J. ir A. R. vadovavo UAB „K“. A. R. nuo 2014-02-11 oficialiai eidamas UAB „K“ direktoriaus pareigas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia, vykdydamas darbo santykiais su UAB „K“ nesusijusio V. U. nurodymus, kuris siekė sutrukdyti nustatyti UAB „K“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, t. y. jiems veikiant kartu, pažeidžiant BAĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugojami ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, bei šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, taip pat pažeidžiant BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu ar jiems pasibaigus ar įvykus“, V. U. nurodė A. R. nevesti ir nesaugoti dokumentų, pagrindžiančių 900 Lt (260,66 EUR) išlaidas už nuomą (atsiskaitymas su J. V.) ir 2 597,35 Lt (752,24 EUR) išlaidas už pirkinius (kuriuos bendrovės nurašė į sąnaudas), t. y. iš viso 3 497,35 Lt (1 012,90 EUR) UAB „K“ išlaidas pagrindžiančių dokumentų, o A. R., paklusdamas šiems V. U. nurodymams, juos vykdė. Pažeidžiant BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, jam (V. U.) laikotarpiu nuo 2014-02-26 iki 2014-03-19 išgryninus iš UAB „K“ sąskaitos 30 550 Lt (8 847,89 EUR), ir nurodžius A. R. pasirašyti UAB „K“ kasos pajamų orderius 2014-02-26 Nr. KPO002 1 500 Lt (434,43 EUR) sumai, 2014-03-04 Nr. KPO003 1 000 Lt (289,62 EUR) sumai, 2014-03-04 Nr. KPO004 10 550 Lt (3 055,49 EUR) sumai, 2014-03-11 Nr. KPO005 10 000 Lt (2 896,20 EUR) sumai, 2014-03-19 Nr. KPO006 7 500 Lt (2 172,15 EUR) sumai, taip patvirtinant juose nurodytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad minėtus iš UAB „K“ sąskaitos išgrynintus 30 550 Lt (8 847,89 EUR) UAB „K“ direktorius A. R. įnešė į UAB „K“ kasą, A. R., paklusdamas šiems V. U. nurodymams, juos įvykdė ir minėtus kasos pajamų orderius pasirašė. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, V. U. nurodė A. R. pasirašyti 2014-04-07 paskolos sutartį Nr. P.S-001 ir 2014-04-07 kasos išlaidų orderį Nr. KIO003, taip patvirtinant juose nurodytus žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. R. iš UAB „K“ kasos gavo 39 000 Lt (11 295,18 EUR) paskolą, žinodamas, kad realiai minėtų pinigų A. R. į UAB „K“ kasą neįnešė ir iš UAB „K“ kasos nesiskolino, o A. R. V. U. nurodymams pakluso ir minėtus dokumentus pasirašė. Abu kaltinamieji šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikė UAB „F“, tvarkančiai UAB „K“ buhalterinę apskaitą ir nežinančiai apie jų daromą nusikalstamą veiką, kuri juos įtraukė į UAB „K“ buhalterinę apskaitą. Taip V. U. ir jo nurodymus vykdantis A. R. kartu pažeidė ir BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimą, numatantį privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, kadangi į UAB „K“ buhalterinę apskaitą buvo įrašytos neįvykusios ūkinės operacijos. Tokiu būdu V. U. organizavo apgaulingą UAB „K“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o A. R. apgaulingai ją tvarkė, kadangi vykdydamas V. U. nurodymus A. R. tyčia nevedė, neišsaugojo ir tyrimui neperdavė visų UAB „K“ 2014-02-26–2014-03-17 laikotarpio UAB „K“ išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Pateikdamas UAB „K“ oficialiai direktoriaus pareigas einančiam A. R. UAB „K“ vardu išrašytus dokumentus, kuriuose įtvirtinti žinomai melagingi duomenys ir nurodydamas juos pasirašyti bei pateikti UAB „K“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, o A. R. minėtus dokumentus pasirašius, V. U. organizavo dokumentų suklastojimą ir suklastotų dokumentų panaudojimą, o A. R. juos suklastojo, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „K“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-10-17 iki 2014-10-20.

Be to, V. U. ir A. R. veikdami kartu, pagamino žinomai netikrus dokumentus ir žinomai netikrus dokumentus panaudojo. Abu kaltinamieji žinodami, kad V. R., kaip UAB „K“ direktorius, iš V. U. jokios įrangos ir patalpų nesinuomojo, UAB „K“ vardu iš V. U. pinigų nesiskolino, 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, pasirašė V. U. pagamintus žinomai netikrus dokumentus: 2014-01-27 įrangos nuomos sutartį Nr. 002, kurioje V. U. nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „K“ iš jo išsinuomojo nešiojamą kompiuterį HP, mobilųjį telefoną, „Pildyk“ kortelę, spausdintuvą „Samsung“ bei įsipareigojo mokėti V. U. už šios įrangos nuomą; 2014-01-27 patalpų nuomos sutartį, kurioje V. U. nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „K“ iš jo išsinuomojo kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), ir įsipareigojo V. U. už kambarį mokėti nuomos mokestį; 2014-02-07 paskolos aktą, kuriame V. U. nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jis paskolino UAB į „K“, o UAB „K“ direktorius A. R. gavo 37 000 Lt (10 715,94 EUR). Po ko šiuos žinomai netikrus dokumentus V. U. panaudojo, 2015-08-17 įtariamojo apklausos metu pateikdamas ikiteisminį tyrimą Nr. 20-1-00233-14 atliekančiam pareigūnui.

Be to, V. U., apgaule savo naudai išvengė didelės vertės turtinių prievolių. Jis siekdamas apgaule išvengti turtinių prievolių ir savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdamas pagal savo paties sukrutą nusikalstamą planą – įmonės vardu gauti užsakymus pervežti krovinius, tuomet užsakyti šiuos krovinius pervežti kitą įmonę ir su ja neatsiskaityti, o iš užsakovo už atliktų krovinių pervežimus gautas pinigines lėšas užvaldyti, būdamas UAB „E“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku ir realiai vadovaudamas šiai įmonei, tačiau siekdamas nuslėpti savo tapatybę ir vaidmenį, vykdant šį nusikalstamą sumanymą, organizavo UAB „E“ vadovavimą A. R., nežinančio apie jo daromą nusikalstamą veiką, vardu, tačiau nuo 2013-03-12 faktiškai ir toliau UAB „E“ vadovavo bei veikė šios įmonės vardu. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2014 m. birželio mėnesį, jis (V. U.), surado krovinių pervežimo užsakovą – Latvijos įmonę (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei krovinių pervežimo įmones RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ ir apgaule, siekiant nuslėpti savo vaidmenį nusikalstamoje veikoje, prisistatydamas UAB „E“ direktoriaus A. R., nežinančio apie jo daromą nusikalstamą veiką, vardu, piktnaudžiaudamas ankstesnio bendradarbiavimo pagrindu įgytu krovinių pervežimo įmonių vadovo D. B. pasitikėjimu UAB „E“, ir iš anksto neketindamas atsiskaityti, UAB „E“ direktoriaus A. R. vardu su RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ sudarė krovinių pervežimo užsakymus, kuriais melagingai įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas: su RAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-06-02 sudarė krovinių pervežimo transporto užsakymus Nr. 2014-0014, Nr. 2014-0034, Nr. 2014-0036; su OOO „G“ 2014-06-02 sudarė krovinių pervežimo transporto užsakymą Nr. 2014-0017. Įmonėms RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ įvykdžius krovinių pervežimus pagal minėtas sutartis bei už atliktas paslaugas RAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašius UAB „E“ 2014-06-18 sąskaitą Nr. 1806 – 3 300 EUR sumai, 2014-07-04 sąskaitą Nr. 0407 – 3 800 EUR sumai, 2014-07-09 sąskaitą Nr. 0907 – 4 800 EUR sumai; OOO „G“ išrašius UAB „E“ 2014-06-17 sąskaitą Nr. 1706 – 3 600 EUR sumai, jis, siekdamas UAB „E“ vardu iš krovinių užsakovų (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus krovinių pervežimus gautas pinigines lėšas užvaldyti, UAB „E“ vardu (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė sąskaitas 2014-06-17 Nr. 2014-0036, 2014-07-10 Nr. 2017-0039, 2014-07-10 Nr. 2014-0040, o (duomenys neskelbtini) į UAB „E“ AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-06-20 pervedė 600 EUR, 2014-06-23 pervedė 700 EUR, 2014-07-31 pervedė 600 EUR; UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „E“ AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-06-17 pervedė 765 EUR, 2014-07-10 pervedė 3 600 EUR, 2014-07-25 pervedė 3 500 EUR, t. y. iš viso krovinių pervežimo užsakovai pervedė 9 765 EUR. Tačiau už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas pagal RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ išrašytas sąskaitas iš viso bendrai 15 500 EUR sumai su RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ neatsiskaitė, o laikotarpiu nuo 2014-06-17 iki 2014-08-04 pinigines lėšas, gautas iš (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už krovinių pervežimo paslaugas, konvertavo į litus ir pats bei veikdamas per A. R. išgrynino ir atliko mokėjimo pavedimus ne UAB „E“, o savo naudai, taip panaikino galimybę RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ savo pažeistus interesus apginti civilinio proceso tvarka ir tokiu būdu apgaule išvengė didelės 15 500 EUR vertės turtinės prievolės atsiskaityti su RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ už šios suteiktas krovinių pervežimo paslaugas.

Be to, V. U. ir A. R. apgaulingai tvarkė UAB „E“ buhalterinę apskaitą ir pagamino netikrus dokumentus. V. U., būdamas UAB „E“ vieninteliu akcininku ir per savo paties nuo 2013-03-12 paskirtą direktorių A. R. realiai vadovaudamas šiai įmonei, o A. R. nuo 2013-03-12 oficialiai eidamas UAB „E“ direktoriaus pareigas bei pagal BAĮ 21 straipsnio 1, 2 dalies A. R. esant atsakingam už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia, V. U. siekiant sutrukdyti nustatyti UAB „E“ veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą, o A. R. vykdant UAB „E“ akcininko V. U. nurodymus, pažeidžiant BAĮ 19 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, abiem kaltinamiesiems žinant, kad UAB „E“ direktorius A. R. S. S. realiai jokių UAB „E“ dokumentų ir turto neperdavė, V. U. pagamino netikrus dokumentus – 2014-08-01 akcijų pirkimo pardavimo sutartį, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis, kad S. S. iš jo, V. U., nupirko visas UAB „E“ akcijas, ir 2014-07-30 UAB „E“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB „E“ direktoriumi nuo 2014-07-31 paskiriamas S. S. bei pastarąjį sprendimą pasirašė. Taip pat parengė žinomai netikrus dokumentus – 2014-07-31 įmonės dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 2014/01, kuriame nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad A. R. perdavė S. S. UAB „E“ apskaitos ir kitus jame nurodytus veiklos dokumentus, antspaudą, sąskaitos kodų generatorių; 2014-07-31 įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 2014/01, kuriame nurodyti žinomai netikri duomenys apie tai, kad A. R. perdavė S. S. 1 035 840 Lt (300 000 EUR) kasos likutį ir pateikė šiuos žinomai netikrus dokumentus A. R. pasirašyti. A. R., vykdydamas V. U. nurodymą, dokumentus pasirašė ir užtikrino galimybę UAB „E“ akcininkui V. U. paslėpti juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje. Dėl tokių kaltinamųjų veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-07-31. A. R. ir V. U., siekdamas nuslėpti savo padarytą nusikalstamą veiką, V. U. pagamintus žinomai netikrus dokumentus: 2014-07-31 įmonės dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 2014/01, 2014-07-31 įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 2014/01, 2014-08-01 akcijų pirkimo pardavimo sutartį, laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), iki 2015-09-30 A. R. gyvenamojoje vietoje atliekamos kratos metu juos surado ir paėmė policijos pareigūnai, o V. U. pats 2015-09-30 jo gyvenamojoje vietoje atliekamos kratos metu pateikė policijos pareigūnams.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. U. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su žmona nusprendė atidaryti verslą, tai buvo 2012-2013 m., įkūrė UAB „E“, rado ofisą (duomenys neskelbtini). Pradėjo dirbti. Sukūrė programas, paprašė pažįstamų, kurie dirbo Rusijoje, kad pasidalintų klientų baze. Po kiek laiko, jo žmona, kuri tuo metu laukėsi, pasakė, kad jai per sunku dirbti. Būtų gal ir be jos susitvarkęs, bet buvo reikalingas žmogus buhalterijai, nes užsakymais ir klientų paieška užsiimdavo pats. Susipažino su A. R., pasiūlė jam būti įmonės vadovu. Paprasčiau buvo užrašyti ant kito žmogaus. Pats buvo akcininkas. Kaip akcininkas, paruošė sprendimą dėl vadovo nušalinimo ir naujo vadovo paskyrimo. Jam nereikėjo išsilavinimo, reikėjo, kad žmogus dirbtų. A. R. reikėjo, kad pasirašinėtų popierius, sąskaitas ir nuvažiuotų į buhalteriją. UAB „E“ realiai vadovavo jis (V. U.). Jis darė užsakymus, tarpininkavo su įmonėmis. A. R. neruošdavo dokumentų. Jis visą dieną žaisdavo kompiuteriu, buvo paskirtas vadovu, vengiant galimo išieškojimo iš jo (V. U.). Įmonė be vadovo negali funkcionuoti. Buhalterinius dokumentus tvarkė buhalterija – kompanija, kurios pavadinimo neatsimena. Po kiek laiko rado gerą klientą iš Ukrainos, pradėjo su jais vežti stambius krovinius. Byloje yra garantinis laiškas, tik įmonės pavadinimo neatsimena. Garantiniame rašte yra nurodyta, kad ukrainiečiai jiems skolingi pinigų. Visos sutartys buvo perduotos pirkimo-pardavimo metu, kai pardavinėjo UAB „E“. Pas jį (V. U.) nei vieno dokumento neliko, tik garantinis raštas, nes manė, jog pinigus bus galima susigrąžinti. Taip buvo susitarę su vėlesniu UAB „E“ pirkėju. Vėliau apklausos metu teigė, kad tas garantinis raštas tikriausiai su kažkokiais dokumentais atsirado pas jį (V. U.) namuose. Manė, kad jis irgi buvo perduotas su kitais dokumentais. Tik kratos metu apie jį sužinojo. Negaudami pinigų „G“ paaiškino situaciją, tačiau jie paskelbė, kad UAB „E“ yra nemoki. Susisiekė su UAB „E“ tiesioginiais klientais. Nuo tada jie nebegalėjo dirbti, nes buvo paviešinta informacija, kad įmonė nepatikima. Su OOO „G“ atstovais bandė tartis gražiuoju. Su D. B. buvo susitikę oro uoste, kalbėjo, prašė, kad būtų pratęstas terminas. Niekas nuo jų nesislapstė. Su RAB „(duomenys neskelbtini)“ ne vieną krovinį vežė, buvo 15-20 pervežimų. Ne jie rado RAB „G“, o RAB „(duomenys neskelbtini)“ juos. Užsakymus su RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ sudarinėjo pats. Jam apsimokėjo imti vežėją už mažesnę kainą, nes skirtumą galėjo padengti iš kitų užsakymų, tačiau tuo pačiu gauti reikalingas pajamas. Pinigus iš klientų gaudavo ir grynaisiais pinigais. Kasos neturėjo, grynieji pinigai buvo laikomi ofise. Kai dingo Ukrainiečiai, jam (V. U.) beliko UAB „E“ parduoti. 2014-2013 m. pardavė pagal skelbimą internete (nepamena, kokiam portale buvo patalpinęs), skelbime buvo parašyta, kad yra įmonė, kuriai yra skolingi. Jeigu padės skolas išmušti, galės pasidalinti. Dėl įmonės pardavimo kalbėjo su kažkokiu asmeniu, vardu A. ar A.. Jo dokumento netikrino. Su juo buvo dar vienas žmogus, S.. Tuo metu UAB „E“ vadovu buvo A. R.. Pasakė, kad jeigu nori, gali užsiimti, išmušus skolas, galės pasidalinti. Jam (V. U.) pinigus atiduotų kaip fiziniam asmeniui. Jis kaip ir sutiko, bet pasakė, kad reikės savo vadovą pastatyti. Pasisiūlė paruošti dokumentus. Paruošė dokumentus, susitiko prie „Europos“, atvažiavo jis ir S. S., matėsi, kad tas S. ne kaip atrodo, bet jam nebuvo skirtumo, kam parduoda įmonę, asmuo buvo blaivas, Lietuvos Respublikos pilietis. Buvo atvažiavęs A., pasirašė dokumentus, jis (V. U.) pasirašė pirkimą-pardavimą. Ką tiksliai pasirašė A. R., nežino, kažkokius dokumentus. Nuėjo į Registrų centrą, perdavė visus dokumentus. Ryšį su jais palaikė dar galbūt porą mėnesių, sakė, kad bandė važiuoti į Ukrainą, bylinėtis. O paskui dingo. Gal jie ir atgavo tuos pinigus, nežino. Kontaktą palaikė telefonu, kitokių kontaktų neturėjo. S. S. tada matė pirmą kartą. UAB „E“ pardavė, nes buvo nereikalinga, neišgalėjo jos išlaikyti. Kūrė tam, kad dirbti, bet nesitikėjo, kad bus problemos, kad jam nesumokės. Įmonė jokio turto neturėjo, buvo skolinga ir jai buvo skolingi. Nežino, iš kur atsirado milijonas, t. y. kad perdavė virš milijono likutį. Pinigai galbūt turėjo būti kasoje, visi užsakymai buvo kartu perduoti, gal kalba ėjo apie tai, kad jiems skolingi tokią sumą. Visus pardavimo dokumentus pasirašė vienu metu ir visi antspaudai, įmonės dokumentai buvo perduoti šitam A.-A.. Visi antspaudai, kortelės, generatoriai buvo ofise, namo nesinešė. Visi įmonės dokumentai buvo perduoti pirkimo-pardavimo metu. Už akcijų pardavimą pinigų negavo. A. R. pasirašė perdavimo-priėmimo aktą. Pats atvežė antspaudą, korteles, generatorių. Visi ofise buvę dokumentai, viskas buvo perduota naujam savininkui. Jokių dokumentų pats nedarė, jis tik organizavo įmonės pardavimą. Jokių dokumentų neklastojo. Iš (duomenys neskelbtini) ir UAB „G“ gautus pinigus 2014-08-04 išgrynino tikriausiai dėl to, kad kažkokiam vežėjui reikėjo. Išgrynintais pinigais buvo mokama už paslaugas, ofisą, kasetes, rašiklius, staplerius. Pinigus galėjo išgryninti ne tik jis, nes visi prisijungimo duomenys gulėjo ofise.

Kalbėdamas apie UBA „K“ kaltinamasis paaiškino, kad jie su A. J. buvo pažįstami iš anksčiau, atvažiuodavo vasarą pas jį praleisti laiko. Vieną kartą A. J. pradėjo skųstis, kad jam nelabai sekasi su darbu. Pasiūlė jam (A. J.) padėti įkurti įmonę. Sakė, kad duos visą klientų bazę. A. J. sutiko. Rado internete, kur pardavinėjamos įmonės. Įmonė buvo be skolų, todėl jis nupirko. Sumokėjo apie 1000 Lt. Jis sumokėjo už įmonę. Tarp jų (su A. J.) buvo susitarimas, kad jeigu jam gerai sektųsi, kad A. J. jo nepamirštų. Įformino įmonę A. J. vardu, davė jam visas savo turimas klientų bazes. Pats buvo nuvažiavęs su A. J. į banką ir jis (A. J.) atidarė įmonės sąskaitą. Tuo metu dirbo UAB „E“, nelabai lindo į A. J. įmonės reikalus. Jam (V. U.) ta įmonė nebuvo reikalinga, joje nebuvo nei akcininkas, nei vadovas. Nežino, kur buvo UAB „K“ buveinė. Iš pradžių visai nieko nežinojo apie įmonę. A. J. patarinėjo, sakė, kaip reikia skambinti, kaip kalbėti su žmonėmis, kaip ieškoti krovinių. Kaip supranta, jam nelabai sekėsi. A. J. pats po 2-3 mėnesių sakė, kad nieko neišveža. Kiek žino, A. J. pusbrolis dirbo vežėju, vairuotoju, ir jis davė A. J. klientų. Į A. J. reikalus nesigilino. Galvojo, kad A. R. A. J. surado klientus. Jie tuo metu visi dažnai būdavo kartu, būdavo ir pas jį (V. U.) namuose, ir pas A. R. ir pas A. J.. Kiek žino, A. J. paėmė kažkokius krovinius, bet jam nepasisekė. Kokia tai buvo įmonė, nežino. Tikrai taip nebuvo kaip sakė A. J., t. y. kad buvo susitarimas, kad atidarius įmonę iš pradžių dirbs V. U., o kai A. J. išmoks, tada jau jis pats galės dirbti, kad V. U. už pervežimus žadėjo 25 proc. pelno. Iš pradžių UAB „K“ buhalterijos niekas netvarkė. Paskui į jį (V. U.) kreipėsi A. J., jam pasakė, kad gali pasiūlyti savo pusseserę M. V. (V.). Gerai neprisimena, bet mano, kad buhalterė „K“ atsirado po Naujų metų. Buvo nurodyti A. J. ir jo (V. U.) telefonai. Jo telefonas buvo nurodytas dėl to, kad jeigu kas nors būtų ne taip, kas nors įvyktų, kad būtų galima paskambinti ir jam (V. U.), kadangi A. J. buvo be patirties. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, susipažino su įmonės dokumentais ir sužinojo, kad buvo 7-8 vežimai, bet įvyko tik 3. Už keturis vežimus UAB „K“ nėra gavusi pinigų. Jis (V. U.) neturėjo atspaudų, nedalyvavo sandoriuose. Mano, kad viską darė A. J., o gal A. R., nes jis po to tapo vadovu. Nežino, kaip jie tvarkėsi, į jų reikalus nesigilino. Įmonės antspaudai buvo pas A. J., o kur paskui jie buvo padėti, nežino. Su A. J. susipyko, nes jam nepadėdavo. Nežino, kaip A. R. tapo „K“ vadovu. Kaip supranta, kadangi A. J. nesisekė, prasidėjo skolos, tada jis paskambino jam (V. U.) ir pasakė, kad jam ta įmonė nereikalinga. Neprisimena, kaip įvyko įmonės perrašymas. Gerai neatsimena, bet jie su A. J. susipyko, ir jis kreipėsi į A. R., pasakė, kad reikia perimti šią įmonę. Pripažino, kad teikė rekomendacijas UAB „K“, bet nežinojo, kas tai per įmonė. Kai A. R. rado vežėjus, jis pasakė, kad reikia rekomendacijų. Kadangi tai buvo nauja įmonė, pasakė, kad rekomendacijas gali duoti UAB „E“ arba UAB „V“. Kai paskambino iš UAB „K“ dėl rekomendacijų, bendravo su mergaite. Ji prisistatė, kad jie yra vežėjai, klausė, ar žino UAB „K“. Jam prieš tai buvo paskambinęs A. J. ir jie buvo susitarę, kad jis (V. U.) duos rekomendacijas. Tai mergaitei pasakė netiesą. A. R. būnant UAB „K“ vadovu su UAB „K“ nebendravo nei kaip fizinis, nei kaip juridinis asmuo. Daiktų nuomos sutartis buvo sudaryta vadovaujant A. R.. Ta sutartimi jis norėjo save apsaugoti. Išnuomojo kompiuterį, telefoną, printerį. Neprisimena, kokiam laikui ir už kokią kainą išnuomojo tuos daiktus. Šie dokumentai buvo parengti tada, kada jie buvo datuoti. Tiek kompiuteris, tiek kiti daiktai buvo atiduoti naudotis, kartais juos nešdavosi namo. Būdavo, kad tie daiktai likdavo pas jį (V. U.), būdavo, kad jie (A. J., A. R.) juos pasiimdavo. Kompiuterio nuomos sutartis, telefono, buto, esančio (duomenys neskelbtini), 37 000 Lt paskolos sutartis buvo parengtos jose nurodytomis datomis. Įmonei duota paskola grąžinta. Atrodo A. J. kreipėsi į jį (V. U.), kad „K“ yra skola ir kad ją reikia padengti. A. J. prašė jo (V. U.) pagalbos. Jo mama paėmė paskolą, ten buvo nemaža suma. A. J. pasakė, kad jis iš jo skolinasi, sumos dydžio neprisimena (30 000, gal daugiau). Sutiko paskolinti. Nežino, kodėl skolino. Nežino, ar tuo metu UAB „K“ vadovas buvo A. J.. Paskola buvo suteikta grynais pinigais. Paskui jis pasakė, kad dar turi tuos pinigus ir jam (V. U.) atidavė grynaisiais. Mano, kad atidavė tuos pačius pinigus, kuriuos jam buvo davęs. Negalėjo paaiškinti, kodėl ant sutarties yra A. R. parašas, nežino, kodėl ten nurodyta, kad pinigus perdavė A. R.. A. R. nieko neperdavinėjo, pinigus perdavė A. J.. Pinigus atidavė A. J.. Neturi patvirtinimo apie pinigų grąžinimą. UAB „K“ pinigų nenuiminėjo, jeigu ir grynino, tikrai ne sau. Gal A. R. tuo metu buvo užimtas, todėl paprašė jo (V. U.) išgryninti. Turbūt jam reikėjo grynų pinigų, nes reikėjo su kažkuo atsiskaityti. UAB „K“ anspaudų niekada neturėjo. A. J. ir A. R. buvo jo geriausi draugai, todėl jiems ir padėjo. Jis pasiūlė pasivadinti T. N., nes iš patirties žinojo, kad į įmonę žiūri geriau, jei joje yra ir vadybininkas, ir vadovas, todėl jam pasiūlė sukurti vadybininką ir dirbti jo vardu. Pats tuo vardu niekada nesinaudojo. Ar tuo vardu naudojosi A. R., nežino. Nežino, ar A. J. iš jo (V. U.) namų, iš jo kompiuterio naudojosi tuo vardu. Nežinojo prisijungimo duomenų. Nežino, ar A. J. tą vardą naudojo „Skype“ programoje. Vėliau teigė, kad nežino, ar buvo pasinaudota jo pasiūlymu dėl T. N.. UAB „K“ telefoną buvo išnuomojęs su numeriu. Neatsimena, ar tai buvo tas numeris, kuriuo atsiliepdavo. Nežino, kodėl „K“ ir „K“ pervežimo sutartyje buvo nurodytas UAB „V“ PVM kodas. UAB „V“ PVM kodas yra nurodytas rekvizituose, tai nėra didelė paslaptis. Nežino, kas įregistravo įmonę puslapyje (duomenys neskelbtini). Neturėjo prisijungimo prie to vartotojo duomenų. Tas vartotojas užregistruotas naudojant UAB „V“ slaptažodį, galbūt todėl, kad jo paklausė, kokį slaptažodį naudoti, ir jis pasakė savo įmonių slaptažodį. Galbūt kažkas puslapyje (duomenys neskelbtini) prie T. N. nurodė jo (V. U.) numerį. Ne jis (V. U.) registravo (duomenys neskelbtini) T. N. vardu. Jam (V. U.) retai kas paskambindavo dėl UAB „K“, tačiau jis nebendraudavo, pasakydavo A. J. numerį. (duomenys neskelbtini) nurodytas jo (V. U.) numeris, tačiau tas numeris buvo nuomojamas. Kartais A. J. tą telefoną pasiimdavo namo, pats turėjo ir kitą telefoną.

Butą (duomenys neskelbtini) įsigijo jo mama sau, pardavusi butą (duomenys neskelbtini), prisiėmusi paskolų. Automobilis „VW Touareg“ buvo įgytas už žmonos tėvo pinigus, jam pardavus žemės sklypą už 200 tūkst., ant savęs jo neregistravo, nes turėjo antstolių. Registravo V. vardu, net nežino, kodėl. Paskui automobilį perrašė žmonai. A. J. iš jo tą automobilį yra nupirkęs už 10 000-17 000 litų ir juo naudojasi. „Mogo“ sutartį sudarė A. J., kad galėjtų grąžinti jam (V. U.) skolą – 10 000 ir už automobilį. UAB „E“ „Mogo“ niekada nemokėjo. Jeigu UAB „E“ mokėjo, tai buvo padaryta nuomos sutartis. Kai A. J. atsirado, tai UAB „E“ jau tikrai nieko nemokėjo. Kol pats (V. U.) buvo savininku, mokėjo. Buvo padaryta kaip nuomos sutartis, nuoma buvo apie 100 eurų, jam taip buvo geriau, nes buvo pigiau. Teisme pagarsinus išrašą (t. 1, b. l. 70) kaltinamasis nurodė, kad galbūt buvo nuomos sutartis su UAB „E“. Kodėl buvo atlikti mokėjimai už UAB „E“ J. V., nežino. Ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju apklaustas V. U. parodė, kad 2013 metų vasarą jo draugas A. J. pas jį domėjosi dėl darbo. Pasiūlė jam įkurti įmonę ir užsiimti krovinių logistikos veikla, kuria jis užsiima jau keletą metų ir jie sutarė, kad jis išmokins A. J. šios veikios. 2013 metų spalio mėnesį internete jis surado, kad yra parduodama įmonė UAB „K“. Jis paskambino internete nurodytu telefonu ir tarėsi dėl įmonės pirkimo, jos kainos. Vėliau kartu su A. J. jie nuvyko į Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią įmonę, kur A. J. vardu įsigijo UAB „K“. Jis iš savo lėšų sumokėjo apie 1 300 Lt, ten pasirašė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir gavo įmonės spaudą bei įmonės dokumentus. Vėliau kartu su A. J. jis dar buvo nuvykęs į VĮ Registrų centro Vilniaus skyrių, kur įregistravo įmonės įsigijimą. Iš karto po įmonės įsigijimo jie su A. J. pradėjo veiklą. A. J. savo kompiuteriu prisijungė prie jo namų interneto ir padedant jam, prisijungė prie krovinių paieškos sistemos (duomenys neskelbtini). Ten jis įregistravo UAB „K“ kaip įmonę, vykdančią krovinių ekspedijavimo paslaugą ir naudodamasis jo naudotu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kurį jis jam davė ir leido naudotis, ėmė ieškoti krovinių ir vežėjų. Iki 2013 metų jiems nepavyko rasti jokių krovinių siuntėjų ir krovinių vežėjų, nes daugelis prašė rekomendacijų, norėjo dirbti su patirtį turinčia įmone. Krovinių jie ieškodavo kartais kartu, kartais vienas A. J.. Visada dirbdavo pas jį namie, prisijungę prie jo namuose veikiančio interneto tinklo. Atliekant tokią krovinių paiešką, pas jį dažnai į svečius atvykdavo ir jo draugas A. R.. Jis matė, kad jiems nepavyksta rasti nei krovinių siuntėjų, nei vežėjų ir pasisiūlė, kad padės rasti krovinių vežėją ir krovinių. Kadangi A. R. vardu jau buvo registruotas „Skype“ vardas, jis susikūrė išgalvotą vardą ir naudodamasis šiuo vardu ieškojo klientų. Vardas buvo T. N.. Kuriuo momentu jam pavyko rasti krovinio vežėją UAB „K“, jis tiksliai negali pasakyti, bet tuo metu, kai krovinių pradėjo ieškoti A. R., tai A. J. jau retai dalyvaudavo, nes jis tuo metu ieškojosi kito darbo. A. R. pavyko rasti krovinį siūlančią įmonę ir krovinį pervežti galinčią UAB „K“. Kadangi A. R. yra UAB „E“ vadovas, jis mokėjo sudaryti pervežimo sutartis ir ant šių sutarčių jis dėjo savo parašą. Kadangi viskas vyko pas jį namie, jis girdėjo apie ką buvo kalbama, tačiau sutarčių sudaryme nedalyvavo. 2014 metų žiemą savo pašto dėžutėje jis rado laišką nuo UAB „K“, kuriame buvo klausiama, ar jis žino tokią UAB „K“. A. R. tada paprašė jo prisijungimo kodų ir pats jiems atrašė. Ką jis atrašė - nežino. Kiek jam žinoma, pradžioje A. R. kilo problemų dėl prastovų, nes jis nebuvo sudaręs sutarties su krovinio siuntėju, o jau buvo sudaręs krovinio užsakymą. Vėliau, kiek jis žino, A. R. pavyko susitarti su UAB „K“ ir jie atliko keletą pervežimų, bet, kiek jam žinoma, tuo metu įmonės savininku ir direktoriumi jau buvo tapęs A. R.. Už prastovas pats A. R. atliko pervedimą. Iš kur jis gavo pinigų, nežino. Vėliau jis dar pas A. R. buvo prašęs paskolinti pinigų jam. Tuomet A. R. jam davė UAB „K“ banko kortelę, iš kurios jis nusiėmė kažkiek pinigų, kuriuos vėliau gražino į įmonės buhalteriją grynais. Įmonės buhalterija yra vedama UAB „F“ patalpose, Vilniuje. Be to, UAB „K“ buvo išnuomotas automobilis „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio draudimas buvo pirktas iš UAB „K“ įmonėje esančių pinigų. Šis pirkimas taip pat buvo atliktas pasinaudojant jo namų internetu. Kai buvo įkuriama UAB „K“ tikrai nebuvo planuojama vykdyti jokių sukčiavimų. Daugiau visas krovinių pervežimo sutarčių sudarymo aplinkybes gali paaiškinti A. R. (t. 13, b. l. 52). 2015-08-17 apklaustas įtariamuoju V. U. parodė, kad jis nesikreipė į UAB „K“, neprisistatinėjo T. N. vardu, nesudarinėjo užsakymų. Jis suteikė darbo vietą A. R.. Jis pinigų srauto nekontroliavo. Kratos metu pas jį nebuvo rasta nei įmonės antspaudo, nei įmonės kortelių, generatorių. Jis išnuomojo vieną kambarį, esantį bute (duomenys neskelbtini), UAB „K“, atstovaujamai A. R., įmonės veiklai. Taip pat išnuomojo įrangą, t. y. nešiojamą kompiuterį, mobilųjį telefoną su kortele ir spausdintuvą UAB „K“. UAB „K“ ir A. R. jam nemokėjo sutartyse numatytų nuomos mokesčių. Šių sutarčių jis niekur neregistravo. Be to jis pats, A. R. prašymu, į UAB „K“ investavo 37 000 litų. Jis su A. R. pasirašė 2014-02-07 paskolos aktą. Jis įkalbėjo A. J. užstatyti jam priklausantį automobilį, „VW Touareg“ įmonėje UAB „Mogo“. Šį automobilį A. J. turėjo nusipirkęs. Kada jis nusipirko šį automobilį ir už kokią sumą, nežino. Už tai, kad A. J. užstatys savo automobilį ir paskolins jam 17 000 litų, jis jam pažadėjo sumokėti 1000 litų. A. J. sutiko. Jis su A. J. nepasirašė jokios sutarties. A. J. jam 17 000 litų davė grynais pinigais, prekybos centre „Akropolis“, Vilniuje, banke „Swedbank“. Jis matė, kaip A. J. paėmė šiuos pinigus iš savo sąskaitos. O 20 000 litų jo motina 2014-02-06 paėmė paskolą iš SEB banko ir perdavė jam grynais pinigais. Jokio paskolos dokumento su motina jis nepasirašė. Visus 37 000 litų jis perdavė A. R. 2014-02-07 savo namuose, (duomenys neskelbtini). Jie pasirašė minėtą paskolos aktą. Jam šių pinigų A. R. negrąžino. Jis A. J. paskolos dar negrąžino, kadangi UAB „Mogo“ paėmė automobilį, nes nebuvo mokėta mėnesinės įmokos už automobilį, A. J. liko skolingas UAB „Mogo“. Kadangi A. J. yra jo draugas ir jis jam paskolino, todėl jis skaito, kad jis yra skolingas UAB „Mogo“. Automobiliu „VW Touareg“ naudojosi jis, A. J. ir A. R.. 2013 metų vasarą jis buvo nuvažiavęs pas A. J.. A. J. jo paklausė, ar jis neturi kokio nors darbo. Jis A. J. pasiūlė dirbti transporto srityje. A. J. susidomėjo jo pasiūlymu. Jis jam pažadėjo išmokyti jį dirbti transporto srityje, ekspedicijoje. Tada jis nupirko A. J. įmonę UAB „K“ už 1 000 litų. Jis A. J. pasakė, kad jis užsiregistruotų „Skype“ ir tinklapyje (duomenys neskelbtini). Parodė, kaip ieškoti pervežimų užsakovų ir vežėjų. Tačiau A. J. nesisekė surasti klientų. A. J. dirbo pas jį namuose ir savo namuose. A. J. buvo UAB „K“ direktorius. Kas tvarkė UAB „K“ buhalteriją, nežino. Kadangi A. J. nesisekė dirbti, jis nusprendė atsisakyti šios įmonės. Tada jų bendras pažįstamas A. R. pasiūlė jam perrašyti UAB „K“. A. R. nusprendė dirbti ekspedicijos srityje. Jis sutiko. Kur ir kaip buvo perrašyta UAB „K“ A. R., neprisimena. Ar jis buvo perrašant UAB „K“ A. R., neprisimena. UAB „K“ antspaudas buvo pas A. J., o po to pas A. R.. Jis įmonės UAB „K“ antspaudo neturėjo. UAB „K“ turėjo savo sąskaitą banke. Kokiame banke, neprisimena. Jis kartu su A. J. važiavo į banką, kur jis atidarė įmonės sąskaitą ir jam buvo išduotas kodų generatorius. Jis UAB „K“ sąskaitos kodų generatoriaus niekada neturėjo, jis buvo pas A. J., po to pas A. R.. Jis UAB „K“ sąskaitos nekontroliavo. Porą kartų A. R. buvo jo paprašęs, kad jis nuvažiuotų į prekybos centrą „Akropolis“, Vilniuje, kur nuimtų iš UAB „K“ sąskaitos pinigus ir atvežtų jam, nes jis tuo metu prižiūrėjo vaikus ir negalėjo nuvažiuoti. Jis nuvažiuodavo pas A. R. į namus, (duomenys neskelbtini), šis jam duodavo sąskaitos kortelę ir jis išgryninęs prekybos centre „Akropolis“ esančiame bankomate pinigus, nuveždavo juos A. R.. Kokios tai sumos būdavo, tiksliai neprisimena. Vieną kartą jis nuėmė iš sąskaitos 20 000 litų ir atidavė šiuos pinigus A. R.. A. R. niekur nepasirašė, kad gavo šiuos pinigus. Jis A. R. vežiodavo į UAB „K“ buhalteriją tvarkančią įmonę, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniuje, pavadinimo ir adreso neprisimena. Šią įmonę A. R. pasiūlė jis, kadangi joje dirba jo pusseserė M. V.. Jo pusseserė M. V. ir tvarkė UAB „K“ buhalteriją. Kai A. R. nuveždavo į buhalteriją, jis būdavo kartu su juo. Kur A. R. panaudojo UAB „K“ išgrynintus pinigus, kuriuos jis jam perdavė, nežino. Jis UAB „K“ buhalterijos nekontroliavo ir nesiūlė, kaip ją tvarkyti. Jis žino, kad A. R. surado UAB „K“. Kokiu būdu jis surado šią įmonę, nežino, tačiau A. R. davė UAB „K“ krovinius pervežti. Žino, kad UAB „K“ pervežė UAB „K“ kažkokius krovinius, tačiau kiek ir kokius, nežino. Neprisimena, ar matė sutartis tarp UAB „K“ ir UAB „K“. Šias sutartis surašė pats A. R.. Jis A. R. jokių sutarčių teksto nesurašinėjo. Apie įtarime nurodytą vardą pavardę T. N., gali parodyti, kad vieną dieną A. R. jam pasakė, kad jis negali užsiregistruoti internete (kokioje programoje ar tinklapyje - neprisimena), nes neva jo vardas jau yra. Tada jis jam pasakė, kad jis gali užsiregistruoti bet kokiu vardu. Ar „T. N.“ A. R. pats sugalvojo, ar jis jam pasiūlė, neprisimena. 2014 metų pavasarį į jo telefono numerį (numerio nebeprisimena) jam pradėjo skambinėti UAB „K“ vadovas ir klausė, kada UAB „K“ atsiskaitys. Jis jam nurodydavo kalbėti su UAB „K“ direktoriumi, bet A. R. telefono numerio nenurodydavo, nes to paprašė A. R.. Kokia buvo UAB „K“ skola UAB „K“, nežinojo. Kokia tai skola, apie tai sužinojo tik gavęs pranešimą apie įtarimą. UAB „K“ vadovas skambindavo į jo telefono numerį, nes tuo laikotarpiu jis savo telefono numerį su kortele išnuomojo A. R., pagal sutartį, kurią pridėjo prie apklausos ir A. R. naudojosi jo telefono numeriu (t. 13, b. l. 65-68).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su V. U. susipažino maždaug prieš 10 metų, buvo kaimynai. Tada buvo bedarbis, turėjo vaiką, ateidavo pas V. U. parūkyti. Tais laikais jis turėjo savo įmonę, tik vėliau sužinojo kokia tai įmonė. V. U. susipyko su savo žmona ir paprašė jo (A. R.), kad laikinai pabūtų įmonės vadovu. Jam toks pasiūlymas tiko, nes nenorėjo vaikščioti į darbo biržą. V. U. padėjo iš „geros dūšios“. V. U. jam pasiūlė būti direktoriumi, neturėjo priežasties atsisakyti. Buvo tik įmonės vadovas, akcijų įsigijęs nebuvo. Prieš tai įmonės vadovas buvo pats V. U. ar jo žmona, nelabai į tai gilinosi. Įmonė priklausė jiems. V. U. pašalino savo žmoną iš akcininkų. Bandė dirbti, ieškoti klientų, bet jam (A. R.) tai nelabai sekėsi, todėl žaisdavo žaidimus ofise, esančiame (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini). Kiekvieną dieną visi trys: V. U., jis (A. R.) ir V. A. kartu važinėjo į darbą. Sprendimų nepriimdavo, tik pasirašydavo reikalingus dokumentus, CMR. Jam V. U. paaiškino, kad tai logistinė įmonė. Kai pradėjo eiti UAB „E“ vadovo pareigas, įmonėje buvo trys darbuotojai. V. U. buvo pagrindinis akcininkas, tai buvo jo įmonė, kokios buvo jo pareigos nelabai žinojo. Pasirašydavo ant CMR V. U. prašymu, pats sandorių nesudarinėjo. V. U. dirbdavo, nes jis labiau nusimano. Kiekvienas UAB „E“ darbuotojas turėjo savo „Skype“, juo naudojosi savo ofise, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Savo slaptažodį pamiršo. Buvo pora kompiuterių, V. A. kompiuteris buvo nuosavas, jis jį nešdavosi namo. Pats nėra pervežęs nei vieno krovinio, nėra sudaręs sutarčių su žmonėmis. Galvojo, kad privalo pasirašyti tai, kas reikalinga įmonei. Sutartis pasirašyti pateikė V. U., jas paruošė taip pat V. U.. Po pusės metų tapo UAB „K“ vadovu, nes V. U. susipyko su savo draugu A. J.. Atrodo tuo metu jau nebuvo UAB „E“ direktoriumi. Nesigilino, kiek laiko buvo vienos ar kitos įmonės vadovu. Įmonės registravimas, visi antspaudai, dokumentai jau buvo padaryti. UAB „K“ vadovu tapo, nes A. susipyko su V. U.. V. U. paprašė, kad taptų UAB „K“ vadovu. Tapo ir įmonės „K“ akcininku, nes V. U. pasakė, kad jis jau negali būti akcininku, kadangi jau turi vieną įmonę. Prieš tai „K“ vadovu buvo A. J.. UAB „K“ žaidė žaidimus, gėrė alkoholinius gėrimus. Sakė, kad UAB „K“ vykdė logistiką. Jam tai buvo neįdomu. Toje įmonėje niekas nedirbo. Įmonė ofiso neturėjo, ofisas buvo pas A. namuose (duomenys neskelbtini). Jam (A. R.) buvo perduoti UAB „K“ antspaudai, dokumentai. Ar įmonės veikla buvo reali, nežino. Po jo UAB „E“ vadovu tapo S. S.. S. S. matė, iš kur jis atsirado, nežino. Jam (A. R.) buvo svarbiausia pasirašyti dokumentus, kad UAB „E“ vadovu. Susitikimo su S. S. metu buvo ir V. U.. Pasirašydavo viską, ką jam (A. R.) duodavo V. U., pats jokių dokumentų nerengė. UAB „K“ nėra sudaręs sutarčių su kitomis įmonėms, nieko nežino dėl UAB „V“, UAB „K“ sutarčių sudarymo aplinkybių. Visus dokumentus darė V. U.. Buhalterinius dokumentus taip pat tvarkė V. U., dabar jau žino, kad įmonės turėjo buhalterius, o tuo metu manė, kad visus dokumentus ruošia įmonės savininkas. UAB „E“ pinigai buvo banke, o dėl UAB „K“ pinigų nežino. UAB „E“ pinigus valdė V. U.. UAB „K“ prisijungimo prie banko kodus turėjo, bet jais nesinaudojo. Kai prasidėjo tyrimai, kratos, tada V. U. atvežė jam tuos prisijungimus. V. U. atvežė kodų generatorius ir pasakė, kad tai priklauso jam (A. R.), nes jis yra įmonės direktorius. Nežino, kokios įmonės (UAB „E“ ar „K“) generatorių ir prisijungimo kodus jam atvežė. Viskas buvo sudėta į vieną maišelį. Niekaip neįgyvendino savo kaip vadovo pareigų, vykdydavo V. U. nurodymus, pasirašyti dokumentus, CMR (dažniausiai reikėjo pasirašinėti), už UAB „E“ nuomos mokestį. UAB „K“ pasirašinėjo tik pirkimo-pardavimo aktus, pats tų aktų nerengė. Tik pažiūrėdavo, kad tai darbo sutartis arba pirkimo-pardavimo sutartis ir pasirašydavo, detaliai jų neskaitė. UAB „K“ dokumentų beveik nepasirašinėjo, nes kai tapo jos vadovu, ji beveik nevykdė veiklos. Žino, kad kaltinamas dėl kasos orderių pasirašymo UAB „K“. Nežino, kaip ant „K“ kasos orderių atsirado jo (A. R.) parašas. Nesigilino į sumas, nurodytas kasos orderiuose. Ne visada ir ne viską suprato, ką pasirašo, nenusimanė apie įmonės valdymą. Nežino, ar „K“ turėjo piniginių lėšų, bet, jeigu turėjo, jas turėjo valdyti A. J.. Dėl 2014-02-24 sąskaitos paaiškino, kad ant šios sąskaitos yra ne jo parašas, nors 2014-02-11 tapo vadovu. Negali to paaiškinti, kiek žino A. vežė krovinius, gal todėl ten jo parašas. Dėl sąskaitų iš UAB „K“, dėl pinigų pervestų iš UAB „K“ UAB „K“ nieko nežino. Nieko nežino apie UAB „L“ pervestus pinigus UAB „K“. Nežino nei vienos įmonės, su kuria dirbo UAB „K“. Dėl įrangos nuomos sutarties, pasirašytos 2014-01-27 tarp jo ir V. U. paaiškino, kad manė, jog taip reikia, nors sausio 27 d. dar nebuvo įmonės vadovas. Kaip atsirado balandžio 7 d. paskolos aktas, nežino. V. U. atnešdavo pasirašyti visą krūvą dokumentų, jų gerai nežiūrėdavo. Dėl balandžio 7 d. paskolos sutarties tarp jo ir UAB „K“, nieko nežino, pats nieko nesiskolino. Jokių paskolos sutarčių tarp jo ir UAB „K“ sudaryta nebuvo. Kai tapo vadovu UAB „K“ antspaudai buvo pas V. U. namuose, nėra tų antspaudų naudojęs. UAB „K“ grynųjų pinigų nematė, į sąskaitą neįnešinėjo, su pinigais nieko nedarė. Kas yra UAB „F“ nežino. Su V. U. pas buhalterę važinėjo kartu, bet lapai (dokumentai) buvo pas V. U. rankose. Su V. U. susitikdavo, viską, ką reikia, pasirašydavo ir nuveždavo buhalterei. Manė, kad tai įmonės reikalai, bet įmonės reikalais nesidomėjo, nes jam buvo svarbiau, kad nereikia važinėti į darbo biržą. Realiai dokumentus tvarkė V. U., nes jis labiau žinojo, kaip tvarkytis. Nežinojo, ar ūkinės operacijos pagal kasos orderius buvo įvykusios. Jis (A. R.) buvo vienas darbuotojas „K“. Jokių sutarčių su klientais nesudarė. Kai tapo direktoriumi, UAB „K“ veikla nevyko. Su UAB „K“ ir UAB „L“ nebendravo, apie jų išrašytas sąskaitas nieko nežino. Ant 2014-04-07 UAB „K“ 39 000 Lt paskolos A. R. sutarties yra jo (A. R.) parašas, bet pinigų negavo, sutartis turbūt buvo tarp dokumentų, kuriuos jam davė pasirašyti V. U.. Naudojosi tik kompiuteriu, UAB „K“ ofiso neturėjo. Nežino, kaip galėjo būti, kad pasirašė įrangos nuomos sutartį jam dar nesant vadovu. Dėl patalpų nuomos, adresu (duomenys neskelbtini), sutarties paaiškino, kad tai V. U. adresas, kodėl ten nuomota, nežino. Nežino, kodėl ant tos sutarties yra jo (A. R.) parašas. Dėl paskolos akto, kai V. U. paskolino „K“, nežino. Jeigu jo (A. R.) parašas yra, vadinasi pasirašė. Visus UAB „K“ dokumentus tvarkydavo V. U., dar dirbo V. A., jis bendraudavo su klientais. Jis (A. R.) su klientais nebendraudavo. Su S. S. susitiko gatvėje ir pasirašė dokumentus. Pasitikėjo V. U., todėl viską pasirašė ir atidavė. Pats S. S. jokių dokumentų neperdavė. Tai buvo trumpas susitikimas. UAB „E“ kodų generatorius visada būdavo ofise. Manė, kad kodų generatorių, sąskaitų kodus perdavė S. S.. Su S. S. labiau bendravo V. U.. UAB „E“ pinigai buvo laikomi banke, įmonės finansinius reikalus tvarkė V. U., kaip vyko grynųjų pinigų apskaita, neįsivaizduoja. Po įmonės perdavimo UAB „E“ dokumentus laikė pas save namuose. Tuos dokumentus, kurie buvo reikalingi S. S., atidavė S. S.. Manė, kad tie dokumentai turi likti pas jį (A. R.), nenusimanė įmonės valdyme. OOO „G“ ir RAB „G“ nežino, su jais sutarčių nesudarinėjo, su klientais nebendravo, per „Skype“ taip pat nebendravo. Įmonės (duomenys neskelbtini), UAB „G“ jam nežinomos, T. N. taip pat nežinomas. Kai V. U. kalbėdavo telefonu, jis išeidavo į kitą kabinetą, o kai bendraudavo per „Skype“, žaisdavo žaidimus su ausinėmis, todėl nieko negirdėjo. Prieš jam tampant UAB „E“ vadovu, vadovu buvo V. U. žmona, bet gerai nežino. Kai jį (A. R.) paskyrė vadovu, jokių dokumentų jam neperdavė, jis tik pasirašė sutartį. Jokios veiklos asmeniškai nevykdė. Bandė dirbti su vienu klientu iš Klaipėdos, bet jam nepavyko. Nuo to laiko nieko nedarė, tik žaisdavo žaidimus arba gerdavo alkoholinius gėrimus. V. U. kažką darydavo, bendraudavo su klientais. V. U. neprašydavo, kad jis dirbtų, jis tai darė pats. Atlyginimą gaudavo po kelis šimtus litų, paprašydavo V. U. ir jis jam duodavo pinigų. S. S. asmeniškai nepažįsta, jį matė vieną-du kartus. Atrodo dokumentus, susijusius su UAB „E“ perdavimu, pasirašė anksčiau, nei susitiko su S. S.. Viską organizavo V. U.. Atrodo S. S. šalia nebuvo, kai pasirašė šiuos dokumentus, bet tai vyko tą pačią dieną. Ar pasirašant dokumentus ant jų jau buvo S. S. parašas, neatsimena. Tą pasirašymą organizavo V. U.. S. S. iš savo rankų neperdavė nei UAB „E“ anspaudo, nei apskaitos dokumentų, nei sąskaitos, kodų generatoriaus, nematė, kad kas kitas jam būtų juos perdavęs. Pasitikėjo V. U., galvojo, kad viskas bus tvarkoje. Dėl virš milijono litų kasos likučio perdavimo S. S., nežino, kaip tie pinigai persiduoda, bet iš rankų į rankas jam tikrai neperdavė. Tokios sumos pinigų nėra matęs nei UAB „E“ seife, nei stalčiuje, nei kasoje. Dėl sandorių su OOO „G“ ir RAB „G“ nieko nežino. Ant sutarties su OOO „G“ yra ne jo parašas, nežino, kas pasirašė jo vardu. Dokumentus dėl akcijų įgijimo ir paskyrimo direktoriumi atvežė V. U., atrodo, A. J. tuo metu nedalyvavo, nes jis tuo metu buvo kaime. Su A. J. bendravo kaip su kaimynu, bet dėl įmonės reikalų nebendravo. Iš V. U. nėra pasiskolinęs pinigų. Kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyti dokumentai dėl paskolos, įrankių nuomos, neatsimena. Žino, kad šie dokumentai buvo pasirašyti pas jį (A. R.) kieme, atvyko V. U. ir pasirašė dokumentus, kad būtų mažiau problemų. Neprisimena, ar tuo metu jau buvo prasidėjęs ikiteisminis tyrimas. Pirmos apklausos metu jau buvo susipykęs su V. U., todėl pasakė tai, ko nėra daręs (nėra vežęs krovinių). Vėliau nenorėjo prisiimti atsakomybės už tai, ko nėra daręs. Kiti jo parodymai ir, kai buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teisingi. Jo (A. R.) pirminiai parodymai nėra teisingi, kiti parodymai teisingi. Kai pats (A. R.) buvo įmonės vadovu, jokių krovinių, gabenimų nebuvo. Pats apmokėjimų nedarė. Nežinojo, kad jo (A. R.) vadovavimo laikotarpiu į „K“ bankinę sąskaitą ateidavo atsiskaitymai. Tuo metu neturėjo prisijungimų prie „K“ bankinės sąskaitos. Dėl tuo laikotarpiu atliktų pervedimų, dėl išrašytų sąskaitų nieko nežino. Nenaudojo generatoriaus ir pinigų. Piniginius reikalus tvarkė V. U.. Žino, kad vasarą ėjo išgryninti pinigų, pinigai buvo skirti vežėjui iš Lenkijos. Tai buvo UAB „E“ valdymo laikotarpiu. Nežino, kokiai įmonei buvo perduoti pinigai. Kada ėjo į banką, datos neatsimena, tai buvo Akropolyje. Tada dar nebuvo susipykęs su V. U.. Kokią sumą išgrynino, neatsimena (galbūt 20 000). V. U. pasakė, kad reikia susimokėti už atliktus darbus. Nelabai gaudosi dokumentuose, kodėl buvo atsiskaityta grynais, o ne pavedimu, nežino. Kaip buvo panaudoti grynieji pinigai, nežino. Iš UAB „K“ sąskaitos pinigų nėra gryninęs. Nežino, kaip buvo išgryninti pinigai. V. U. atvežė banko sąskaitos generatorių, kortelę ir kitus dalykus maišelyje. ją atvežė tuo metu, kai buvo prasidėjęs ikiteisminis tyrimas. Padėjo maišelį ir atėjo policija. Maišelį paėmė, nes buvo įmonės direktorius. Iki tapimo UAB „E“ vadovu, niekada nebuvo įmonės vadovu. Jo (A. R.) išsilavinimas vidurinis, specialybės neturi, dirba pagalbiniu darbuotoju statybose. Nemanė, kad vadovui keliama tokia didelė atsakomybė. Per tą laikotarpį, kai buvo vadovu, gavo galbūt 1 000-2 000 litų. Iš V. U. žinojo, kad UAB „E“ buvo skolinga Rusijos įmonė OOO „M“, žinojo, kad yra didelė skola. UAB „K“ adresas (duomenys neskelbtini) jam nebuvo žinomas. Nežino, kodėl tas adresas buvo nurodytas ant firminio blanko. Kaltinamajam parodžius 2014-07-31 įmonės dokumentų perdavimo-priėmimo aktą ir kasos perdavimo aktą (t. 7, b. l. 1-29), jis nurodė, kad ten jo parašas, pasirašė pirmas, po to pasirašė S. S., dokumentą atidavė V. U.. Manė, kad V. U. viską sutvarkys. Dėl 2013-06-25 iš UAB „E“ nuimtų 9 000 Lt nurodė, kad tai turbūt pinigai lenkams. UAB „E“ automobilio neturėjo. Papildomai teisme apklaustas A. R., jam parodžius 2014-02-07 sutartį nurodė, kad sutartyje yra jo parašas. Ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. spalio 20 d. A. R. parodė, kad su įtarimu visiškai nesutinka, neprisipažįsta visiškai padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra įtariamas. Apgauti jis nieko nenorėjo, norėjo dirbti su UAB „K“. Neatsimena tiksliai kada, jis persirašė UAB „K“ iš A. J.. Pagal pirkimo sutartį jis A. J. turėjo sumokėti už firmą 10 000 litų, tačiau jokių pinigų nemokėjo, A. J. nenorėjo šios firmos, nes jam nesigavo dirbti ir todėl atidavė ją jam. Šią sutartį surašė buhalterė, jos pavardės neprisimena. Ši buhalterė tvarko UAB „K“ buhalteriją. Įmonės kasininkas buvo jis. Įmonės kasa yra UAB „K“ buhalteriją tvarkančioje firmoje, (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Pasirašant sutartį su A. J. dalyvavo ir V. U.. Jis padėjo sutvarkyti pirkimo sutartį. Jis jį ir A. J. suvedė su buhaltere. V. U. mokino jį, kaip reikia dirbti logistikos darbą. Jis jam patarinėjo kur yra geras krovinys, kur apsimoka vežti krovinį, parodė, kaip surasti klientą per „(duomenys neskelbtini)“. Jis pradėjo dirbti pas V. U. namuose iš jo nešiojamo kompiuterio, nes jo (A. R.) kompiuteris yra senas ir blogai dirba. Internete ieškojo krovinių per (duomenys neskelbtini). Susikūrė programoje „Skype“ vardą T. N.. Kodėl tokiu vardu susikūrė, paaiškinti negali, nežino. Tai buvo jo pseudonimas. Jam V. U. taip patarė. Jis jam pasakė, kad taip yra geriau, nes tai tik „Skype“ ir gali vadintis kaip nori. Jis per „Skype“ išsiuntė eilei krovinių pervežėjų pasiūlymą vežti krovinius. Taip pat surado internete, kas ieško pervežti krovinius. Iš kur krovinius reikėjo pervežti, neatsimena. Tos pačios vykstančios apklausos metu įtariamasis parodė, kad sakė netiesą. Iš tikrųjų jis jokių krovinių neieškojo. Iš tiesų tai V. U. jo paprašė, kad jis persirašytų UAB „K“ iš A. J. savo vardu. Kodėl tiksliai to reikėjo, nežino, gal jie buvo susipykę. V. U. jam sakė, kad tai bus laikinai, o po to V. U. pasiims sau šią firmą. Jis norėjo jam padėti kaip draugui, todėl persirašė firmą savo vardu. Jokio „Skype“ vartotojo „T. N.“ nekūrė ir su UAB „K“ nebendravo dėl krovinių pervežimų. Visą tai darė pats V. U.. Apie vartotoją, vardu T. N. jam pats pasakė V. U.. Telefonu su UAB „K“ taip pat nebendravo. Visą šią istoriją dėl įsiskolinimo UAB „K“ sužinojo tik tada, kai UAB „K“ kreipėsi į policiją. Apie tai jam papasakojo ir V. U.. 2014 m. vasarą jis susipyko su V. U. ir jis jam atidavė UAB UAB „K“ antspaudą, banko kortelę ir generatorių. Iki to laiko UAB „K“ antspaudas, banko kortelė ir generatorius visą laiką buvo pas V. U.. Jis nepasirašinėjo jokių sutarčių su UAB „K“. Jis nežinojo, kad V. U. sudarinėjo sutartis su UAB „K“ T. vardu ir vykdė pervežimus. Apie tai, kad su UAB „K“ jis dirbo, visą šią istoriją sugalvojo V. U. ir liepė jam taip pasakoti apklausos metu, kad neva jis susirašinėjo su UAB „K“ ir vykdė pervežimus. Sakė, kad neva UAB „K“ sumokės UAB „K“ ir kad nieko jam nebus. V. U. jam pasakė, kad kai išspręs šią situaciją su UAB „K“, UAB „K“ jis pasiims savo vardu ir jis nebeturės problemų. Jis V. U. pasakė, kad jis skambintų UAB „K“ ir kad išsiaiškintų dėl skolos. V. U. skambino UAB „K“ direktoriui ir bandė susitarti susitikti, tačiau UAB „K“ direktorius nesutiko. Jis kartu su V. U. parašė prašymą į policiją, kurį jis pasirašė, kaip UAB „K“ direktorius, kurį išsiuntė į Kauno ekonominę policiją. UAB „K“ dokumentai yra anksčiau minėtose patalpose, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, o antspaudas pas jį namuose, (duomenys neskelbtini) (t. 13, b. l. 9-10). 2014-12-15 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu įtariamasis A. R. parodė, kad su V. U. kartu dirbo su krovinių pervežimu, logistika. V. U. surado UAB „K“, kuri jo vadovaujamai UAB „K“ turėjo pervežti krovinį. Jie susitarė, kad UAB „K“ jiems išveš krovinius, buvo pasiūlyti 7 kroviniai, iš kurių UAB „K“ išvežė tik tris. UAB „K“ reikalavo sumokėti už 7 krovinius, nors darbai buvo atlikti tik su trim kroviniais, todėl jie nesutarė dėl kainos. Su UAB „K“ atstovais bendravo V. U., bendravo telefonu ir „Skype“, V. U. UAB „K“ atstovams prisistatinėjo T. ar T., po to iš A. J. sužinojo, kad V. U. prisistatinėjo T. N. vardu. V. U. ir A. J. atidarė firmą „K“ ir turėjo dirbti kartu. Kažkiek padirbę, jie susipyko. V. U. paprašė, kad jis trumpam perimtų įmonę, persirašytų ant savęs. Jie pasirašė reikiamus dokumentus ir jis tapo įmonės direktoriumi. V. U. žadėjo vėliau perimti įmonę. Pinigų už įmonės perėmimą jis nemokėjo. V. U. jam už tai taip pat nemokėjo. Jis pats bandė dirbti, ieškojo krovinių, vežėjų, tačiau su UAB „K“ atstovais nebendravo. V. U. jokių pareigų UAB „K“ neužėmė, V. U. jį tik konsultavo, mokino dirbti. Už tris krovinius, kuriuos išvežė UAB „K“ pasirašinėjo V. U.. Jis „Skype“ adresatu vardu T. N. nesinaudojo, jis naudodavo gmail savo vardu - (duomenys neskelbtini), jo „Skype“ yra taip pat jo vardu. V. U. turėjo įmonės banko sąskaitų prisijungimų kodų generatorių, turėjo įmonės antspaudą. Jis įmonės sąskaitomis nesinaudojo, kadangi nebuvo suradęs klientų. Atsakydamas į prokuroro klausimus A. R. parodė, kad jam priklausė visos UAB „K“ akcijos. Dokumentai buvo pasirašyti pas buhalterę (duomenys neskelbtini) mikrorajone, visus su įmonės perėmimu susijusius dokumentus turėjo buhalterė ir tie dokumentai ir liko pas ją, kai jis perėmė įmonę. Jis mano, kad įmonės buhalterė buvo V. U. sesuo ar pusseserė. Ar A. J. dalyvavo pasirašant įmonės pirkimo dokumentus, neatsimena. A. J. jis jokių pinigų už įmonę nemokėjo. Kai tapo įmonės direktoriumi ir savininku, įmonės kortelės, kodų generatoriai, antspaudas liko pas V. U.. Realiai UAB „K“ vadovavo V. U.. Jis bandė dirbti, bet jam nesigavo. V. U. dažniausiai dirbo savo namuose, (duomenys neskelbtini). Jis bendraudavo su klientais telefonu ar „Skype“. V. U. bendravo su UAB „K“ atstovu Algiu. Apie ką jie bendravo, jis nežino. Apie santykius su UAB „K“ jam šiek tiek pasakojo V. U.. Jis matė CMR, kad trys kroviniai yra išvežti. Nežino, kas pasirašė dokumentus su UAB „K“, jis jų tikrai nepasirašinėjo. Kai įsigijo bendrovę, V. U. iš naujo ją užregistravo (duomenys neskelbtini) tinklapyje. Iki UAB „K“ logistikos srityje nedirbo, įsidarbinti jam buvo naudinga, kadangi jam nebereikėjo važinėti į darbo biržą. Tuo metu jis gyveno iš pašalpų ir atsitiktinių uždarbių statybose. Su V. U. bendrauja iki šiol. Kai buvo kviečiamas į apklausas, V. U. patarinėjo, ką jam sakyti apklausų metu aiškino, kodėl kilo ginčas su UAB „K“. 2014-10-20 apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu jo parodymai keitėsi, nes jis nenorėjo prisiimti atsakomybės už tai, ko nėra padaręs. Jo parodymai keitėsi jo paties iniciatyva, niekas įtakos nedarė. Apklausos pradžioje sakė, ko jo prašė sakyti V. U.. Jis prašė, kad jo veiksmus A. R. prisiimtų sau, t. y. papasakotų, ką jis darė, tačiau nurodytų, kad tuos veiksmus atliko jis (t. 13, b. l. 12-14). 2015-04-20 papildomos apklausos metu įtariamasis A. R. dėl 2014-04-07 paskolos sutarties Nr. P.S-001, kuria jis iš UAB „K“ pasiskolino 39 000 Lt, parodė, kad šią paskolos sutartį pasirašyti jo paprašė V. U.. Jis jam pasakė, kad reikia pasirašyti šią sutartį, nes jis yra UAB „K“ direktorius ir turi pasirašyti šią sutartį, nes reikia sutvarkyti įmonės dokumentus. Jis negali paaiškinti, kodėl reikėjo pasirašyti šią sutartį, nes nenusimano. Jis pasitikėjo V. U.. Jis paskolos sutartyje numatytų pinigų negavo, tik pasirašė minėtą sutartį V. U. prašymu. Sutartį pasirašė UAB „K“ buhalterijoje, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniuje. Šią sutartį pasirašyti jam davė V. U.. Kas paruošė sutarties tekstą, nežino. Ar pasirašymo metu dalyvavo buhalterė, neatsimena. UAB „K“ antspaudą sutartyje uždėjo V. U., nes kaip minėjo ankstesnėje savo apklausoje, tuo metu UAB „K“ antspaudas, banko kortelė ir generatorius visą laiką buvo pas V. U.. Taip pat pasirašė visus kasos išlaidų ir pajamų orderius, kuriuos jam pateikė buhalterė. Jis nesigilino, kas yra įrašyta orderiuose, pasirašė V. U. prašymu. Apie UAB „K“ išlaidas pagal banko sąskaitos išrašą, gali paaiškinti, kad visus pinigų išgryninimus ir bankinius pervedimus vykdė V. U., nes, kaip minėjo, pas jį buvo UAB „K“ banko kortelė ir generatorius. Dėl 2014-03-09 atlikto pervedimo į UAB „Mogo“ sąskaitą gali paaiškinti, kad jis žino, jog V. U. buvo susitaręs su A. J., kad A. J. savo vardu iš UAB „Mogo“ pasiims automobilį „VW Toureg“. A. J. pasirašė paskolos sutartį su UAB „Mogo“, tačiau automobiliu „VW Toureg” važinėjo V. U.. Jam apie tai pasakė A. J.. Jis pats matė, kad V. U. važinėjo minėtu automobiliu ir laikydavo šį automobilį kieme prie savo namų. Atlyginimo iš UAB „K“ negaudavo, nors ir pasirašinėdavo dokumentus, kad gauna atlyginimą. Visus dokumentus pasirašydavo V. U. prašymu. V. U. jam nemokėdavo atlyginimo. Jis jam kartais duodavo pinigų vaikų mišinėliams, sauskelnėms, maždaug 50 litų. Taip pat jis jam duodavo cigarečių, pasikviesdavo pas save išgerti alkoholio už jo pinigus. Telefonų numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) - buvę V. U. telefono numeriai. Šiuo metu jis su V. U. nebendrauja, nes suprato, kad V. U. juo pasinaudojo ir jį apgavo (t. 13, b. l. 16-17). 2015-08-20 apklaustas A. R. papildomai parodė, kad apklausos metu tyrėjo jam parodytos 2014-01-27 įrangos nuomos sutartis Nr. 002, bei 2014-01-27 patalpų nuomos sutartis, kurias pasirašė V. U. ir jis, jo buvo pasirašytos maždaug prieš porą savaičių, maždaug 2015 m. rugpjūčio pradžioje, jo namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini), kur susitiko su V. U., jo prašymu. V. U. jam pasakė, kad jis turi pasirašyti dokumentus, kad jis iš V. U. nuomojosi buto kambarį, esantį (duomenys neskelbtini) ir įrangą, t. y. kompiuterį, mobilųjį telefoną ir printerį, UAB „K“ veiklai. V. U. jam paaiškino, kad šias sutartis turi pasirašyti, kad prie jo nesikabintų žmonės, kad UAB „K“ neturėjo ofiso, neturėjo adreso. Jis pagalvojo, kad gal ir reikalingi šie dokumentai ir pasirašė minėtas sutartis. Ant šių sutarčių nėra UAB „K“ antspaudų, nes antspaudas yra paimtas policijos pareigūnų, šiame ikiteisminiame tyrime. Pasirašydamas minėtas sutartis, jis matė, kad jos surašytos atgaline data. Apklausos metu tyrėjui jam parodžius 2014-02-07 paskolos aktą, kurį pasirašė V. U. ir jis, gali pasakyti, kad jį taip pat pasirašė maždaug prieš porą savaičių, 2015 m. rugpjūčio pradžioje, tą pačią dieną, kai pasirašė minėtas nuomos sutartis. Šį paskolos aktą taip pat jam davė pasirašyti V. U., sakydamas, kad jis pasirašytų, nes V. U. nori grąžinti skolas UAB „K“. Jis nesigilino, koks ryšys yra tarp šio paskolos akto ir skolos grąžinimo UAB „K“. Pasirašė, nes taip paprašė V. U.. Jis 37 000 litų negavo ir į UAB „K“ V. U. šių pinigų neįnešė. Taip pat nori pasakyti, kad tą pačią dieną V. U. jam davė pasirašyti dokumentą, kuriame nurodyta, kad jis, kaip UAB „K“ direktorius, leidžia V. U. dirbti UAB „K“. Jis šį dokumentą taip pat pasirašė ir atidavė jam, kaip ir visus kitus minėtus dokumentus, kuriuos jis pasirašė V. U. prašymu. Jis UAB „K“ sąskaitoje pinigų netvarkė, įmonės pinigų neturėdavo. Visus UAB „K“ pinigus tvarkė V. U.. Jis niekada nėra gavęs 20 000 litų iš V. U.. Palyginus su V. U. jis gyvena neturtingai, jeigu būtų kada nors gavęs tokius pinigus, būtų visai kitaip. Jis gyvena su N. F., su kuria augina penkis vaikus. Finansinė padėtis yra sunki. Pas juos lankosi socialinė darbuotoja, jie gauna socialinę pašalpą. Nori pasakyti, kad V. U. buvo pas jį atvažiavęs ir prašė, kad jis šiandien nevyktų į apklausą, o atvyktų pirmadienį (liepos 24 dieną), su kažkokiu V. U. advokatu, kuris dabar yra išvykęs į Kauną (t. 13, b. l. 18-20). 2016-06-27 apklausosmetu A. R. papildomai parodė, kad UAB „E“ veikla buvo krovinių ekspedicija. UAB „E“ ofisas buvo (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) prospekte. Ofise būdavo jis, V. U., V. A., kuris dirbo vadybininku ir taip pat ieškojo klientų. UAB „E“ taip pat buvo įdarbinta vadybininkė A., tačiau ji nieko nedirbdavo. V. U. surasdavo klientus ir su jais dirbdavo. Pasijungimus prie banko sąskaitos turėjo V. U. ir tik jis darydavo pinigų pervedimus. Kartais reikėdavo su vežėjais atsiskaityti grynais pinigais, todėl jis su V. U. važiuodavo į Vilniuje „Akropolyje“ esantį „Swedbank“ banką, kur jis išgrynindavo V. U. nurodytas sumas. Būdavo įvairios sumos, būdavo ir po 4 000, 5 000 eurų. Išgrynintus pinigus jis iš karto perduodavo V. U. į rankas. Susipykus su V. U., jis buvo atleistas iš UAB „E“ direktoriaus pareigų. 2014 m. vasarą, datos neprisimena, V. U. atvažiavo pas jį namo ir davė jam pasirašyti UAB „E“ dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą bei įmonės kasos perdavimo aktą. Šie dokumentai buvo be parašų, buvo nurodyta, kad jis viską perduoda S. S.. Jis pasirašė šiuos dokumentus. S. S. nepažįsta ir nėra jo matęs. Realiai jis nieko neperdavė, nes kaip minėjo, visi UAB „E“ dokumentai, prisijungimai prie sąskaitos, grynieji pinigai, antspaudas buvo pas V. U.. Telefono numerio (duomenys neskelbtini) jis neturėjo, jam atrodo, kad tai yra senas V. U. numeris. Ar jis pasirašė kokius nors dokumentų priėmimo perdavimo aktus iš E. U., kai tapo UAB „E“ direktoriumi, neprisimena. Jis pasirašydavo įmonės dokumentus, kuriuos jam duodavo V. U. (t. 13, b. l. 24-25). 2017-06-05 apklausos metu A. R. papildomai parodė, kad kai jis buvo UAB „K“ direktoriumi, bandė ieškoti klientų internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), tačiau nepavykdavo rasti, nes V. U. netikdavo kaina. Jis jam parodydavo, ką rasdavo internete, o V. U. spręsdavo ar jam tinka. Jis būdavo pas V. U. namuose ir žaisdavo kompiuterinius žaidimus. Su klientais telefonu ar „Skype“ bendraudavo V. U.. Kaip jis prisistatydavo telefonu, negali dabar pasakyti, nežino, neatsimena. Dažniausiai jis telefonu kalbėti išeidavo į balkoną. Jis pas V. U. namuose nebūdavo kiekvieną dieną. UAB „K“ direktoriumi tapo V. U. prašymu. Realiai UAB „K“ vadovavo ir dirbo V. U.. Pas jį buvo įmonės banko kortelė, kodų generatorius. Jis bankinių pervedimų nedarydavo, bankomate negrynindavo pinigų, nes neturėjo banko kortelės. Tik banko skyriuje yra išgryninęs didesnes pinigų sumas, V. U. prašymu. Jis V. U. telefonu, kompiuteriu, spausdintuvu nesinaudojo. Jam apie UAB „K“ V. U. nieko nesakė ir jis nežinojo apie pervežimus su UAB „K“. Visus UAB „K“ pervežimus tvarkė V. U.. Prisimena, kad matė, kaip V. U. pasirašė kažkokius dokumentus, šalia T. vardo. Kokie tai buvo dokumentai, neatsimena. Jam V. U. sakė, kad taip reikia. Daugiau nieko neaiškino. Šiuos dokumentus jis pasirašinėjo savo namuose. V. U. jam sakė, kad jis pasakytų policijoje, jog su UAB „K“ buvo pasirašytos septynios pervežimo sutartys, tačiau UAB „K“ sumokėjo tik už tris, nes pagal kitas sutartis UAB „K“ neįvykdė pervežimų. UAB „K“, UAB „E“ buhalterinės apskaitos dokumentus jis pasirašydavo, kaip jam nurodydavo V. U.. Paskolos sutartis pasirašė V. U. nurodymu. V. U. jam sakė, kad taip turi būti, kad nebūtų problemų. Jis juo pasitikėjo ir pasirašydavo, kaip V. U. jam nurodydavo (t. 13, b. l. 26-27). 2017-11-09 apklausos metu A. R. papildomai parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis yra įtariamas. Jis patvirtina anksčiau duotus savo parodymus ir papildo, kad V. U. jam pasiūlė tapti UAB „K“ direktoriumi. Buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „F“, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniuje. Jis buhalterinės apskaitos netvarkė. Visus bankinius pavedimus iš UAB „K“ sąskaitos atlikdavo V. U.. V. U. turėjo UAB „K“ banko kortelę, kodų generatorių. Visus buhalterinius dokumentus, kasos pajamų orderius, 39 000 Lt paskolos sutartį su UAB „K“, kuria jis neva pasiskolino iš UAB „K“ 39 000 litų, jis pasirašė V. U. nurodymu. Kodėl reikėjo pasirašyti šiuos dokumentus, jis nežino, jam visada V. U. nurodydavo, kokius dokumentus jis turi pasirašyti. Jam atrodo, kad V. U. atvažiuodavo pas jį į kiemą ir pateikdavo jam pasirašyti UAB „K“ buhalterinius dokumentus. UAB „K“ sąskaitos jis netikrindavo, nes neturėdavo galimybės prisijungti, todėl jis ir nežinojo, kur yra pervedami pinigai. Pasirašydamas kasos pajamų orderius, jis žinojo, kad jokių pinigų jis neįneša į įmonės kasą, nes jis jų ir neturėdavo. Pasirašydavo, nes taip nurodydavo jam V. U.. Kodėl jam reikėdavo pasirašyti V. U. pateiktus dokumentus, paskolos sutartį, jis nesigilino. V. U. jam kartais duodavo grynų pinigų pirkiniams, kartu su pastaruoju gerdavo alkoholį ir jam to pakakdavo. 2015 metų rugpjūtį, V. U. jam davė pasirašyti dokumentus, kad neva jis, atstovaudamas UAB „K“, iš V. U. nuomojo V. U. kompiuterį, mobilųjį telefoną, spausdintuvą, kambarį, esantį pastarojo namuose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tačiau minėta įranga ir kambarys nebuvo nuomojamas, dokumentai buvo sudaryti atbuline data ir jis pasirašė, nes V. U. jam pasakė, kad taip reikia, kad jis turi pasirašyti šiuos dokumentus. Dėl UAB „E“ gali pasakyti, kad visi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, banko kortelė ir kodų generatorius buvo pas V. U.. Visus bankinius pavedimus iš įmonės sąskaitos vykdė V. U.. Pinigus grynindavo taip pat V. U.. Jis dabar nebeprisimena, iš kurios įmonės ar UAB „K“, ar UAB „E“ sąskaitos Swedbank banko filiale jis grynino pinigus, V. U. nurodymu ir iškart perdavė pastarajam išgrynintus pinigus. Mano, kad tai buvo UAB „E“ sąskaita. Jis S. S. UAB „E“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir daiktų, pinigų neperdavė, jų neturėjo. S. S. nėra matęs. Visus perdavimo dokumentus pasirašė, nes jam juos pateikė V. U. ir liepė pasirašyti. Šių dokumentų egzempliorius, kuriuos jam davė V. U., laikė savo namuose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Kodėl vietoje jo UAB „E“ direktoriumi V. U. nusprendė paskirti S. S., jis nežino. Tiek UAB „K“, tiek UAB „E“ realiai vadovavo V. U., pastarasis turėjo buhalterinius dokumentus, disponavo įmonių pinigais (t. 13, b. l. 34-35).

Dėl nusikalstamų veikų, susijusių UAB „E“.

Teisme OOO „G“ atstovas D. B. parodė, kad kaltinamuosius žino. Su jais susipažino telefoninio pokalbio metu, bendravo telefonu arba per „Skype“. Užsiiminėja krovinių pervežimu. Skelbia informaciją apie laisvą transportą transporto biržose. Mano, kad kaltinamieji ten ir rado informaciją apie jų įmones, yra užregistruoti (duomenys neskelbtini). Šiame tinklapyje UAB „E“ reitingai buvo normalūs. Į jų įmonę kreipėsi UAB „E“, bendravo mobiliu telefonu, el. paštu ir per „Skype“. Su juo (D. B.) bendravo A. R.. Iki tol pažįstami nebuvo. Jis prisistatė įmonės direktoriumi. Jie paprašė įmonės dokumentų. Jis sakė, kad įmonės direktorė buvo E. S.. Paskui pasikeitė steigėjas ir jį paskyrė direktoriumi, jis buvo įgaliotas pasirašyti. Pagal jo (A. R.) atsiųstus dokumentus matė, kad jis yra direktorius. Informacijos apie tai, kas buvo UAB „E“ savininkas, neturėjo. Su UAB „E“ buvo sudarę vieną krovinių pervežimo sutartį OOO „G“ ir tris RAB „G“. Sutarčių dokumentus jie siuntė A. R., adresu UAB „E“, (duomenys neskelbtini). Dar buvo asmeninis susitikimas, važiavo jo draugas S. N. iš Baltarusijos ir perdavė įmonės „G“ sąskaitą-faktūrą ir CMR originalus. Įmonės RAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos-faktūros ir kiti dokumentai buvo siunčiami el. paštu (duomenys neskelbtini) ir paštu. Jie sutartis įvykdė, tačiau UAB „E“ neatsiskaitė ir dingo. V. U. jam buvo žinomas. A. sakė, kad V. yra jo kompanionas, bet nenurodė, kokios yra jo pareigos. Su V. U. bendravo keletą kartų telefonu, nes negalėjo rasti A.. Kai pateikė sąskaitas apmokėjimui, negalėjo rasti A. ir V.. Pagal CMR dokumentus susirado tiesioginius užsakovus ir sužinojo, kad galutiniai užsakovai sumokėjo mažiau, nei turėjo gauti pervežėjas. Be to, užsakovai patvirtino, kad yra pervedę dalį pinigų, apie 4 000 EUR. Vėliau A. R. pranešė telefonu (datos neprisimena), kad nebėra UAB „E“ direktoriumi ir nurodė kreiptis į S., davė jo telefono numerį. A. duodavo daug įvairių telefono numerių, bet jis (D. B.) nesuprasdavo kieno jie. Pavykus susisiekti su V. U. per „Facebook“, jis atsakė, kad „nieko iš mūsų negausi, gyvenk savo Rusijoje“. Jis rašė iš savo žmonos paskyros ir prisistatė, kad ten yra jis. Prieš šį įvykį turėjo du pervežimus UAB „E“, jie atsiskaitydavo, atrodo, tuo metu vadove buvo E. S.. Pats asmeniškai gyvai su A. R. ir V. U. susitikęs nebuvo, juos mato pirmą kartą. Patvirtina, kad su UAB „E“ bendravo tais kontaktais, kuriuos pateikė ikiteisminio tyrimo metu. Įmonės OOO „G“ ir RAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė nuostolių dėl neatsiskaidymo. Palaiko savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tuo metu turėjo daug kreditų, negavę šios sumos, patyrė didelių sunkumų. Jų įmonės nebankrutavo, bet kad galėtų padengti kreditą, teko parduoti mašiną. OOO „G“ ieškinys yra 3 600 EUR, o RAB „(duomenys neskelbtini)“ – 11 900 EUR. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai parodė, kad su S. vieną kartą bendravo telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Jis žadėjo atsiskaityti, tačiau pažado neįvykdė. Su juo daugiau susisiekti nepavyko (t. 12, b. l. 100). Antrosios apklausos metu D. B. papildomai parodė, kad 2014-06-02 OOO „G“ gavo iš užsakovo UAB „E“, į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), korespondencijos įteikimo adresas (duomenys neskelbtini), užsakymą Nr. 2014-0017 krovinio pervežimui maršrutu Prancūzija - Rusija. Užsakymą pasirašė A. R., tel. (duomenys neskelbtini), kuris prisistatė UAB „E“ įmonės direktoriumi. 2014-06-02 į jo darbo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino UAB „E“ direktorius A. R. (iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris paaiškino, kad pageidauja pervežti krovinį, t. y. nepavojingą chemiją 20 tonų iš Prancūzijos į Rusiją. Su UAB „E“ taip pat buvo bendrauta elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) siunčiant elektroninius laiškus iš (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2014-06-04 elektroniniu būdu buvo pasirašyta sutartis tarp OOO „G“ ir UAB „E“ dėl anksčiau minėto krovinio pervežimo. Savo įsipareigojimus OOO „G“ pilnai įvykdė ir išrašė UAB „E“ 2014-06-17 sąskaitą faktūrą Nr. 1706, 3600 EUR sumai. UAB „E“ neatsiskaitė. Prieš atsiskaitant su jais už suteiktas paslaugas su UAB „E“ direktoriumi A. R., tikslios datos nepamena, Vilniuje, prekybos centre „Akropolis“ susitiko jo geras pažįstamas S. N., Baltarusijos pilietis, kuris A. R. perdavė 2014-06-17 sąskaitos faktūros Nr. 1706 originalą. Susitikimo metu jo pažįstamas nurodė, kad asmuo atitinka asmenį, kuris yra asmens tapatybės kortelės kopijoje, kartu su A. R. buvo V. U.. Bandymai įteikti UAB „E“ pretenzijas ar kitus dokumentus nieko nedavė, nes laiškai grįždavo atgal. Telefoninių pokalbių metu jis daugiausiai bendravo su UAB „E“ direktoriumi A. R., tel. (duomenys neskelbtini), kuris žadėjo susitikti ir atsiskaityti, tačiau su A. R. susitikti jam taip ir nepavyko. Su V. U. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) jis taip pat bendravo dėl skolos grąžinimo, V. U. paaiškino, kad visus klausimus jis spręstų su A. R. (t. 12, b. l. 104-106).

Teisme RAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. Z. parodė, kad palaiko „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį. Kai buvo sudaromos sutartys dėl krovinių pervežimo, dirbo „G“, žino visus įvykius. Abu su D. B. yra įmonės savininkai. Už kelis pervežimus buvo gerai atsiskaityta, bet paskui jie nustojo atsiskaitinėti. Jų pasiūlytos kainos juos tenkino. Su UAB „E“ bendravo D., o pats pervežimuose nedalyvavo, bet pasirašė ant sąskaitų. Dokumetus siuntė paštu, neatsimena, ar registruotu. Kai dirba su užsienio įmonėmis, jiems lieka tik sąskaita. Turi būti paraiška, sąskaita, CMR (CMR yra kaip sutartis) – tokius dokumentus siunčia užsakovui, tokius dokumentus siuntė ir UAB „E“. Už tuos keturis pervežimus (1 – OOO „G“ ir 3 – RAB „G“) apmokėjimo negavo. Dėl atsiskaitymo bendravo D.

Teisme liudytoja I. K. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, pavardės A. R., V. U., T. N. jai nieko nesako. UAB „E“ žino. Jos buvęs vyras D. T. tuo metu turėjo UAB „G“. Jis buvo tos įmonės vadovas, direktorius, su UAB „E“ vykdė pervežimą. Jie buvo tarpininkai, pasamdė kitą įmonę. UAB „E“ pateikė jos vyrui transportą, o jis turėjo atlyginti už tą paslaugą, už pervežtą krovinį. UAB „G“ buvo pervežimo užsakovai. Pati tiesiogiai su UAB „E“ nedirbo, bet su vyru pasikalbėdavo apie darbo reikalus. Jos vyras turėjo UAB „E“ nusiųsti užsakymą ir gauti atgal, patvirtintą spaudu. Nežino, kas buvo UAB „E“ vadovas. Mano, kad jos vyras su jais bendravo per „Skype“. Pervežimus kuravo vyras. Jis buvo atliktas laiku. Kiek žino, iki galo su UAB „E“ jos vyras neatsiskaitė, nes prasidėjo kažkokie komentarai „(duomenys neskelbtini)“. Kiek prisimena, tuo metu buvo stabdomi mokėjimai UAB „E“, kol nepaaiškės tolimesnė situacija. Mano, kad UAB „E“ pasiūlė mažiausią kainą, nes tas klientas, kurį vežė vyras, mokėjo mažai, todėl ir pasirinko UAB „E“. Vyras turėjo prašyti CMR draudimo, bet kadangi UAB „E“ buvo tarpininkai, mano, kad jie atsiuntė vežėjo CMR draudimą. Mano, kad UAB „E“ turėjo vežėją, kai tarėsi su jos vyru, nes jie turėjo atsiųsti mašinos numerius. Neigiamus atsiliepimus tinklapyje „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo rašyti jau po pervežimo, o prieš tai tokių atsiliepimų nebuvo, nes, juos nomone, UAB „E“ buvo nauja įmonė. Jiems UAB „E“ įtarimo nesukėlė, nes jie atsiuntė registravimo dokumentus, jie buvo registruoti tinklapyje (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pats daro gana stiprų patikrinimą, prašo pateikti dokumentus, jie bet ko neregistruoja. Be to, jie labiau tikrina tuos, kurie jiems moka, o ne tuos, kuriems jie moka. 2014 m. buvo susitikusi su D. B.. Tada sakė, kad pas juos liko nesumokėta daugiau nei 3 000 EUR, ir sakė, kad dės pastangas, jog tuos pinigus gautų pervežėjas, bet tuo metu (liepos mėnesį) nebuvo direktorė, direktorius buvo jos vyras. Pati direktore tapo nuo rugsėjo mėnesio, tuo metu, kai susitiko su D. B., jau negyveno kartu su vyru. Negali pervesti pinigų, nes su D. B. įmone neturėjo jokių santykių (nei sutarčių, nei parašų). Po skyrybų įmonę paliko vyrui, bet paskutiniu metu matė, kad įmonė yra likviduojama, o gal jau ir likviduota. Ikiteisminio tyrimo metu I. K. papildomai parodė, kad maždaug nuo 2014 m. liepos iki 2015 m. kovo ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla buvo krovinių ekspedicija. Minėtos įmonės akcininkas ir direktorius buvo jos buvęs vyras D. T., kuris yra Rusijos pilietis ir nelabai suprato lietuvių kalbą, todėl iki oficialaus jos įdarbinimo, ji padėdavo buvusiam savo vyrui, kai jis gaudavo sąskaitas faktūras, kt. dokumentus lietuvių kalba. Jos vyras šiuo metu yra išvykęs gyventi į Rusiją. Apmokėjimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos darydavo pats D. T., jis turėdavo kodų generatorių (t. 12, b. l. 148).

Teisme liudytojo S. S. apklausti nepavyko, kadangi jis yra miręs, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu S. S. parodė, kad niekur nedirba, gyvena be nuolatinės gyvenamosios vietos. Anksčiau jis kartu su pažįstamu S. gyveno (duomenys neskelbtini), kur pasikloję čiužinius miegodavo lauke. Jis su S. gerdavo alkoholį ir nuolat būdavo (duomenys neskelbtini), vadinamoje „(duomenys neskelbtini)“. Tikslios datos neprisimena, tai buvo 2014 metais, vasarą, S. jo paklausė, ar jis nenorėtų užsidirbti pinigų. Tuo metu jis buvo prisigėręs alkoholio. Jis paklausė S., ką turės daryti. S. pasakė, kad jis turės pasirašyti kažkokius popierius ir už tai gaus 20 litų. Jis neklausė, kokius popierius reikės pasirašyti ir S. jam nieko neaiškino. Sutiko, nes jam reikėjo pinigų išgerti. Tada jis su S. nuėjo prie Savanorių prospekte esančios parduotuvės „Maxima“, kur įsėdo į baltos spalvos automobilį. Automobilį vairavo jam nepažįstamas vyras. Vyras buvo apie 45 metų, normalaus sudėjimo, kalbėjo rusų kalba. Jo veido neprisimena, atpažinti negalėtų. Su S. jis taip pat kalbėjo rusų kalba. Jis su tuo vyru apie nieką nekalbėjo, tik pasakė, kad pasirašys popierius už 20 litų. Vyras juos nuvežė prie kažkokio pastato, į kurį jie visi trys nuėjo. Ten buvo daug priėmimo langelių. Jis neprisimena kas, ar S., ar minėtas nepažįstamas vyras prie staliuko jam padavė kažkokius dokumentus pasirašyti. Jis dokumentų neskaitė, jam nebuvo įdomu, kokie ten dokumentai, jis tik pasirašė juos. Po to tuos dokumentus S. padavė į priėmimo langelį. Kai jie išėjo iš pastato, S. jam davė 20 litų. Tada jis grįžo į „(duomenys neskelbtini)“ ir nuėjo nusipirkti alkoholio. Jis jokios UAB „E“ nežino ir nežinojo, kad pasirašydamas minėtus dokumentus tapo UAB „E“ direktoriumi. Jam jokių UAB „E“ dokumentų niekas neperdavė. Tyrėjo parodytuose dokumentuose: 2014-07-31 prašyme Juridinių asmenų registrų centrui, 2014-08-01 UAB „E“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartyje, 2014-07-31 UAB „E“ dokumentų perdavimo ir priėmimo akte Nr. 2014/01, 2014-07-31 UAB „E“ kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo akte Nr. 2014/01 yra jo ranka parašyti jo vardas, pavardė ir jo parašas. Jis šių dokumentų nėra skaitęs ir kas juose surašyta, kai juos pasirašė, nežinojo. A. R., V. U. nepažįsta. Maždaug prieš pusę metų S. mirė prie „Maximos“ parduotuvės konteinerio. Minėto vyro, kuris jį vežė pasirašyti dokumentus, daugiau nematė (t. 12, b. l. 177).

Teisme liudytojas V. A. (V. A.) parodė, kad anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, su kaltinamaisiais susipažino per savo kaimyną A. O. (jis dabar jau miręs). Su kaltinamaisiais buvo draugai, kartu dirbo UAB „E“. Tapti įmonės darbuotoju, pakvietė V. U., nežino kokios buvo jo pareigos. Taip pat nežino, kas buvo UAB „E“ vadovas ar savininkas. Viskam vadovavo V. U. (jis sakydavo, kur vežti, ką daryti). Buvo trys darbuotojai: jis (V. A.), V. U. ir A. R.. Neprisimena, ar su juo buvo sudaryta darbo sutartis, tikriausiai buvo. Neprisimena ir kelintais metais buvo įdarbintas. Kiek laiko dirbo įmonėje, tiksliai neprisimena. Įmonė užsiėmė tarptautinių krovinių pervežimu. Bendravo su firma Rusijoje (duomenys neskelbtini), ją surado V.. Ta firma duodavo krovinius, o jie (UAB „E“) veždavo. Yra programa, atrodo, ji vadinasi „(duomenys neskelbtini)“, per ją galima surasti krovinius, vežėjus. UAB „E“ nuomojo patalpas, adreso neprisimena, patalpos buvo prie „(duomenys neskelbtini)“ bazės. Tai buvo ofiso patalpos. Dirbo kompiuteriu, ieškojo krovinių ir užsakovų. UAB „E“ neturėjo vežėjų, jie buvo tarpininku. V. U. bendravo su lenkais, kurie buvo jų vežėjai, veždavo jų krovinius, A. R. nieko neveikdavo, ateidavo į darbą ir sėdėdavo kampe, su juo (V. A.) žaisdavo žaidimus. Dėl darbo A. R. tikrai niekam neskambino, dėl darbo telefonu nekalbėdavo. Kai įsidarbino, nebuvo nei krovinių, nei vežėjų. Kai įsibėgėjo darbas, buvo vienas užsakovas Rusijoje. Pats būtent ir dirbo su ta firma Rusijoje. Nežino, ar per jo darbo laikotarpį buvo sudarytos sutartys su krovinių vežėjais, užsakovais. Rado vieną vežėją Lietuvoje, turėjo reikalų tik su ta firma, firmos pavadinimo neprisimena. Nežino, ar buvo kažkokios sutartys, pats sutarčių nematė. Tos įmonės, su kuriomis bendravo, prašė jų įmonės rekvizitų, bet ar buvo sutartys, nežino. Neatsimena, ar siuntė jų įmonės duomenis, kad būtų galima sudaryti sutartį. Ar UAB „E“ gavo pinigų už tarpininkavimą, negali pasakyti. Nežino, kas UAB „E“ tvarkė finansinius reikalus, buhalteriją. Atlyginimą jam (V. A.) mokėjo V. U.. Ar jų ofise buvo seifas, nematė. Taip pat nematė, ar buvo laikomi įmonės grynieji pinigai. Jam atrodo, kad buvo firma, kuri tvarkė įmonės buhalteriją, bet jos pavadinimo neatsimena. V. U. nupirko mašiną VW Touareg. Neatsimena, ar pirko sau, ar įmonei. Nežino, kad V. U. prašymu automobilį užregistravo jo (V. A.) vardu. Paskui automobilis buvo perrašytas jo (V. U.) žmonos vardu, po kiek laiko tai buvo, neatsimena. Iš karto žmonos vardu nepirko, nes jos tada nebuvo, pirkti važiavo trise. Už automobilį buvo mokama grynaisiais, iš kur V. U. turėjo tiek pinigų, nežino. Kam tie pinigai priklausė, nežino. Automobilis buvo naudojamas įmonės reikmėms, jį vairuodavo jis (V. A.). Visi trys automobiliu vykdavo į darbą, paskui automobilis buvo naudojamas sau į polikliniką, į parduotuvę ir pan. Patvirtino, kad matė pas V. U. 10 000 - 20 000 litų ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tada prisiminė geriau. Jo darbo santykiai su UAB „E“ nutrūko dėl to, kad susipyko. Atrodo, jį atleido jo paties prašymu. Neatsimena, kiek laiko iki jo atleidimo automobilis buvo perrašytas žmonai. Ikiteisminio tyrimo metu V. A. davė iš esmės analogiškus parodymus, papildomai parodė, kad maždaug prieš keturis metus V. U. pasiūlė dirbti jo vairuotoju. Jis sutiko ir V. U. jį įdarbino savo firmoje. Jis padirbo keletą mėnesių. Vežiojo V. U. firmos automobiliu Audi A8. Vėliau, tikslios datos neprisimena, tai galėjo būti 2013 metais, V. U. jį įdarbino vadybininku UAB „E“. Ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Ofise dirbdavo jis, A. R. ir V. U.. Ofise buvo keletas įmonės dokumentų, kurie buvo sudėti ant stalo, daugiau įmonės dokumentų ofise nematė. V. U. jam pasakė, kad reikės nupirkti UAB „E“ automobilį, tačiau jį užregistruoti reikės jo vardu. Kodėl taip reikėjo daryti, jis nežino. Nupirko „VW Touareg“. Pirkimo pardavimo sutartį pasirašė jis. Tuo metu pas V. U. matė grynaisiais pinigais 10 000 - 20 000 litų. V. U. jam sakė, kad tai UAB „E“ pinigai ir kad jie skirti pirkti automobilį. Vėliau, po maždaug trijų mėnesių V. U. jam davė pasirašyti pirkimo pardavimo dokumentą, kad jis automobilį „VW Touareg“ parduoda jo žmonai E. U.. Automobilis „VW Touareg“ tik dokumentuose buvo užrašytas jo vardu (t. 12, b. l. 133).

Teisme liudytoju apklaustas T. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, tai A. ir V.. Juos pažįsta jau seniai. UAB „E“ jam žinoma. Gavo siuntimą iš darbo biržos dirbti statybose, bet ten dirbti nenorėjo. Susitiko su A. parduotuvėje, pasakė, kad norėtų dirbti pas jį. A. R. pasiūlė įdarbinti UAB „E“. Ar tai buvo jo įmonė, nežino. Tai galėjo būti 2013 m., turėjo būti įdarbintas pusei etato, atrodo, kroviku. Kuo užsiėmė įmonė nežino, žino, kad tai buvo surišta su logistika. Toje įmonėje nedirbo, bet buvo įdarbintas. V. U. jam atvežė darbo sutartį. Jis pasirašė dokumentus ir viskas. Atlyginimo tuo laikotarpiu negavo, jie sakė, kad sumokės už jį mokesčius, bet nesumokėjo. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu T. K. parodė, kad A. R. 2013 metais jam pasiūlė įsidarbinti UAB „E“. Susitarė, kad įdarbins, bet realiai jis ten nieko nedirbs. Kokia jiems iš to buvo nauda, jis nežino. 2013 m. spalio pabaigoje, maždaug 23-24 dieną, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena, atvažiavo pas jį A. R. su stambaus sudėjimo vyru, vardu V.. A. R. jam pasakė, kad V. yra UAB „E“ viršininkas. Jie jam davė pasirašyti įdarbinimo sutartį. Kuo jį įdarbino, neatsimena. Apie atlyginimo dydį jie nekalbėjo. Jam pasakė, kad už jį mokės Sodrai ir viskas. Kas sutartyje pasirašė kaip UAB „E“ direktorius, neatsimena. Po to jie išvažiavo. UAB „E“ ofise jis nėra buvęs ir kur jis buvo, nežino. Vėliau kartais susitikdavo A. R., su juo pagerdavo alaus. Apie UAB „E“ jis su A. R. nieko nekalbėdavo. 2014 m. jį atleido iš UAB „E“. Dėl ko atleido, A. R. jam nepaaiškino, pasakė, kad gal jį įdarbins kokioje nors kitoje įmonėje (t. 12, b. l. 156).

2017-02-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas T. K. atpažino V. U. ir parodė, kad nuotraukoje Nr. 4 yra V., apie kurį davė parodymus. Jis buvo UAB „E“ viršininkas, atvažiavęs pas jį automobiliu „VW Touareg“, kartu su A. R., jį įdarbinti UAB „E“ (t. 12, b. l. 158-159).

Teisme liudytoja A. S. parodė, kad su kaltinamaisiais susipažino per draugą A., kai važiavo į kaimą kepti šašlykų. A. R. ir V. U. taip pat važiavo kartu. Galėjo būti, kad 2013 m. jau bendravo. UAB „E“ jai yra žinoma. Kai jai suėjo 18 metų, paprašė, kad V. U. ją įdarbintų, nes sakė, kad turi įmonę. Ją įdarbino sekretore arba buhaltere, kaip tiksliai vadinosi jos pareigos, neatsimena. Buvo toks susitarimas, kad ateis 2-3 kartus per savaitę sutvarkyti ofiso. Ją įdarbino, galbūt, 2013 m. Realiai du kartus sutvarkė ofisą, išvalė patalpą, bet buhalterės ar sekretorės pareigų nėjo. Praeitais ar užpraeitais metais ji paprašė atleisti iš darbo. Ši įmonė priklausė V. U., jis buvo įmonės vadovas. Žino, kad A. R. taip pat dirbo UAB „E“, matė, kad jis UAB „E“ žaidė kompiuterinius žaidimus. Įmonė turėjo ofisą, bet tikslaus adreso neatsimena, ten matė A. R. ir V. U.. A. R. žaisdavo kompiuteriu, o ką darė V. U., neatkreipė dėmesio. Ofise buvo stalas ir trys kompiuteriai, iš kurių vienas nešiojamas, taip pat ten buvo čiužinys. Jos nedomino įmonės veikla, jie buvo draugai. Pasirašė tik darbo sutartį, jokių kitų dokumentų jai pasirašyti nereikėjo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. davė analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad V. U. sakė, jog UAB „E“ yra jo įmonė ir kad jis yra šios firmos vadovas. Matėsi ir iš jų bendravimo, kad V. A. ir V. vadovavo, duodavo pinigų ką nors nupirkti. Nuo 2014 metų ji su jais nebebendrauja (t. 12, b. l. 153-154).

Teisme liudytojas J. V. parodė, kad prieš 5 metus kaltinamieji iš jo išsinuomojo patalpas (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo pasirašyta 2012-12-17, jie nurodė, kad jų UAB „E“ vykdė gamybą, prekybą ir paslaugų tiekimą, įmonės pavadinimas buvo. Sutartį pasirašė direktorė E. U.. Klientas buvo V. U., o pasirašė žmona. Buvo pateikti dokumentai iš Registrų centro. Sudarydamas sutartį tos moters fiziškai nematė. V. U. su dar vienu vyru jam atnešė dokumentą, jis paskaitė, jų antspaudai ir parašai jau buvo sudėti, tada pasirašė ir jis (J. V.). Gavo jau pasirašytą dokumentą dėl nuomos. Iš pradžių nuomą mokėjo normaliai, bet paskui jie dingo. Užeidavo į nuomojamas patalpas kartą per mėnesį. Patalpose matydavo, kad ten įrengtas ofisas, matydavo tik juos, tuos du vyrukus, kurie buvo atėję pasirašyti sutarties. Jie sėdėdavo prie stalo, kažką rašydavo, lyg tai, į kompiuterį. Kai pradėjo nebemokėti nuomos, bendravo su E. U., nepamena nemokėjimo priežasčių. Sutartis nėra nutraukta, nebuvo su kuo nutraukti. Skambindavo, bet niekas neatsiliepdavo. Turi atsarginius raktus, matė, kad patalpos buvo tuščios, nebuvo jokių popierių. Bendraudavo su V. U., kokios jo pareigos buvo toje įmonėje, neklausinėjo. UAB „K“ jam nėra žinoma. Kai skambino E. U., jam buvo kažkiek dar sumokėta už nuomą, bet sumokėjo kita įmonė. UAB „E“ teikė transporto paslaugas. Niekada nėra sutikęs tose patalpose kitų žmonių, tik juos. Ikiteisminio tyrimo metu J. V. papildomai parodė, kad 2012 metais nekilnojamojo turto agentas, įmonės pavadinimo neprisimena, jam pasiūlė UAB „E“. Jai išnuomojo apie 23 kvadratinių metrų ploto patalpą. Pagal sutartį UAB „E“ jam turėjo mokėti 260 litų mokestį už mėnesį. Dėl minėtų patalpų nuomos, į (duomenys neskelbtini), atvyko du jauni vyrai ir moteris. Vyrų vardų ir pavardžių neprisimena, moteris - E. U.. Vienas vyras buvo stambaus sudėjimo, kitas - smulkesnio sudėjimo. Nuomos mokestį UAB „E“ mokėjo maždaug metus nuo nuomos sutarties sudarymo. Po to ėmė nebemokėti ir jis skambino jų nurodytu telefono numeriu - (duomenys neskelbtini), pasiteirauti ar jie mokės mokestį ar nutraukti numos sutartį. Telefonu atsiliepdavo E. U.. Jam žadėjo, kad sumokės. Po kelių mėnesių į sąskaitą gavo kažkokią pinigų sumą už nuomą. Po to mokesčių nebemokėjo, telefonu nebeatsiliepė ir jis patalpą išnuomojo kitiems asmenims. Įmonės išsinuomojusios patalpas, pačios pasirūpindavo savo pašto dėžutėmis ir pačios jas prižiūrėdavo (t. 12, b. l. 116-117). Antrosios apklausos metu J. V. parodė, kad E. U. jis nėra matęs. Patalpų nuomos sutartį ir patalpų perdavimo aktą buvo pasiėmęs V. U., po ko su jo žmonos parašais jam grąžino. Paskutinį kartą už patalpų nuomą UAB „E“ sumokėjo 2013-09-17 (t. 12, b. l. 125).

2016-03-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas J. V. atpažino nuotraukoje Nr. 4 atpažino V. U., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus 2016-03-02 apklausos metu, kuris dirbo UAB „E“ išnuomotose patalpose, (duomenys neskelbtini). Jį atpažino iš bendrų veido bruožų. Šis vyriškis, jo manymu, vadovavo UAB „E“ veiklai (t. 12, b. l. 122-124).

2017-05-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, prie kitų nuotraukų parodžius A. R. nuotrauką, J. V. pareiškė, kad iš pateiktų nuotraukų neatpažįsta asmens, kuris dirbo kartu su V. U. nuomojamose patalpose, (duomenys neskelbtini). Praėjo daug laiko, nebeatsimena, kaip atrodė minėtas jaunas vyras (t. 12, b. l. 130-131).

Teisme liudytoja E. U. parodė, kad kaltinamasis V. U. yra jos sutuoktinis ir atsisakė duoti prieš jį parodymus, todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. U. parodė, kad neatsimena, kokiomis aplinkybėmis ji tapo UAB „E“ akcininke ir direktore. Neatsimena, iš ko pirko šios įmonės akcijas ir už kokią sumą. UAB „E“ veikla buvo krovinių pervežimas. Įmonės ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Kas tvarkė buhalterinę apskaitą, ji neatsimena. Ji prižiūrėjo darbuotojus, kurie ieškodavo krovinių, užsiėmė transporto logistika, padėdavo dirbti vyrui. Kartais ji pati ieškodavo klientų, kuriems reikėdavo pervežti krovinius. V. U. duodavo klientų kontaktus, kuriuos jis surasdavo internete. Jis nuveždavo įmonės dokumentus į buhalteriją. UAB „E“ direktore dirbo tik 3 mėnesius. Ar ji kokius nors įsakymus, kaip įmonės direktorė, pasirašė, neatsimena. Kas UAB „E“ registravo internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), taip pat neatsimena - arba ji, arba V. U.. Internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), ji nurodė UAB „E“ duomenis, nurodė savo vartotojo duomenis: E. S. (jos mergautinė pavardė) ir slaptažodį „(duomenys neskelbtini)“. Apie UAB „K“ žino tiek, kad jos vyro V. U. draugas A. J. paprašė jo padėti įkurti įmonę, kuri užsiimtų krovinių pervežimu. V. U. padėjo jam atidaryti įmonę. V. U. nupirko UAB „K“. A. J. dirbo apie pusę metų šioje įmonėje direktoriumi. A. J. buvo ir UAB „K“ akcininkas. A. J. ateidavo pas juos į namus, (duomenys neskelbtini), kur dirbdavo jos vyro V. U. kompiuteriu. Ką tiksliai jis darydavo, nežino. V. U. padėdavo dirbti A. J.. Kadangi A. J. nesisekė dirbti, jis nusprendė parduoti UAB „K“ A. R., kuris yra jos ir V. U. pažįstamas. A. J. liko skolingas V. U. už UAB „K“ akcijas, nes UAB „K“ A. J. nupirko už V. U. pinigus. A. R. taip pat ateidavo pas juos į namus, kur kartu su jos vyru žaisdavo internetinius žaidimus. Perrašius jam UAB „K“, jis dirbdavo jų namuose, (duomenys neskelbtini), ieškodavo krovinių ir transporto įmonių, kurios nuvežtų krovinius, o V. U. mokė A. R. dirbti su krovinių pervežimais. Kas po jos tapo UAB „E“ direktoriumi, nežino. Ji pati save atleido iš direktoriaus pareigų, kadangi ji išėjo gimdymo atostogų. Nepamena, kam pardavė UAB „E“ akcijas (t. 12, b. l. 171-173).

2016-06-30 specialisto išvadoje Nr. 5-1/57 dėl UAB „E“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad tarp tyrimui pateiktų UAB „E“ dokumentų nėra tiriamojo laikotarpio bendrovės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, todėl nustatyti, ar ikiteisminio tyrimo medžiagoje RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ pateiktos sąskaitos buvo apskaitytos UAB „E“ apskaitoje ir kaip apskaitytos, tyrimo metu negalima. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktų UAB „E“ bankuose turėtų sąskaitų išrašų duomenimis, tiriamuoju laikotarpiu finansinių operacijų su RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ nebuvo. UAB „E“ į banko AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo įplaukų 9 765,00 EUR (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ - 7 865,00 EUR ir iš „Logistic SIA“ - 1 900, 00 Eur). Visi gauti 9 765,00 EUR buvo konvertuoti į litus - 33 635,54 Lt. Į UAB „E“ banko AB Swedbank sąskaitą 2014-07-01 buvo įnešta 30 Eur (2014-07-01 – 20 Eur (68,89 Lt) ir 2014-07-01 – 10 EUR (34,45 Lt)). Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-06-22 iš UAB „E“ banko AB Swedbank sąskaitos buvo išimta grynaisiais 27 990 Lt, sumokėta už „Pildyk“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) papildymą internetu UAB „Tele2“ - 209 Lt, sumokėta socialinio draudimo įmokų - 1 812,98 Lt, grąžinta paskola E. U. - 800 Lt, sumokėta pagal užsakymą Nr. 145557 UAB „E“ - 35 Lt, sumokėtos įmokos už A. J. UAB „Mogo LT“ - 2 058,00 Lt, sumokėta už pirkinius FACEBK, RIMI - 217,52 Lt ir 616,38 Lt - nurašyti banko mokesčiai. Tyrimui UAB „E“ tiriamojo laikotarpio kasos dokumentai ir avansinės apyskaitos nepateikti. Todėl nustatyti, ar UAB „E“ atsiskaitė grynais pinigais su RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“, nustatyti ar kasos likutis 2014-07-31 buvo 1 035 840 Lt ir kokių dokumentų pagrindu jis susidarė, nustatyti, kur buvo panaudoti iš UAB „E“ banko AB „Swedbank“ sąskaitos išimti grynieji pinigai, tyrimo metu negalima. Dėl tyrimo metu nustatytų buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „E“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-30 (t. 11, b. l. 68-74). Ikiteisminio tyrimo metu specialistė D. V. paaiškino, kad nustačius, jog UAB „E“ buvo nevedami apskaitos registrai už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-07-31, UAB „E“ būtų pažeisti BAĮ 16 straipsnio 1 dalies reikalavimas „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 2 dalies reikalavimas „apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius“ ir 17 straipsnio reikalavimas „finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“ ir dėl to būtų iš dalies negalima nustatyti UAB „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-07-31 (t. 11, b. l. 132).

UAB „E“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-12-05 iki 2013-03-15 akcininke ir vadove buvo E. U., nuo 2013-03-15 UAB „E“ akcininkas – V. U., vadovas – A. R.. Nuo 2014-08-08 UAB „E“ akcininku ir vadovu įregistruotas S. S. (t. 5, b. l. 1-13). Sodra 2015-06-08 duomenimis V. A. įmonėje dirbo 2013-01-07–2013-10-07 laikotarpiu, T. K. – nuo 2013-10-25 (nenurodytas atleidimo laikotarpis), A. R. – 2013-03-15–2015-03-12 laikotarpiu, A. S. – 2013-05-16–2014-02-27 laikotarpiu. E. U. – 2013-01-07–2013-03-12 laikotarpiu (t. 5, b. l. 14).

Iš 2012-12-17 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 021-1 matyti, kad J. V. iki 2013-12-18 išnuomojo UAB „E“ negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 127-129).

Iš VĮ „Registrų centras“ buvo gautos UAB „E“ registravimo dokumentų kopijos (t. 5, b. l. 16-51), įskaitant UAB „E“ akcininko V. U. 2013-03-12 sprendimą atšaukti iš direktoriaus pareigų E. U., nuo 2013-03-12 paskirti direktoriumi A. R. (t. 5, b. l. 35), 2014-07-30 V. U. sprendimą nuo 2014-07-31 atleisti direktorių A. R. ir nuo 2014-07-31 direktoriumi paskirti S. S. (t. 5, b. l. 44).

Valstybinė mokesčių inspekcija 2015-07-03 raštu Nr. (27.4-40-4)-RD-3345 pateikė informaciją apie UAB „E“ bei pridėjo deklaracijų kopijas (t. 5, b. l. 53-59).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2015-06-30 raštu Nr. (7.2) 3-73945 pateikė informaciją apie UAB „E“ atsakingus asmenis bei apdraustuosius (t. 5, b. l. 67-78).

AB „Swedbank“ pateikė UAB „E“ sąskaitos išrašą ir sutarčių, susijusių su minėta banko sąskaita ir disponavimu ja, pasirašytų su E. U. ir A. R., kopijas. Iš jų matyti, kad (duomenys neskelbtini) į UAB „E“ 2014-06-20 pervedė 600 EUR, 2014-06-23 pervedė 700 EUR, 2014-07-31 pervedė 600 EUR; UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „E“ AB „Swedbank“ banko sąskaitą 2014-06-17 pervedė 765 EUR, 2014-07-10 pervedė 3 600 EUR, 2014-07-25 pervedė 3 500 EUR, t. y. iš viso krovinių pervežimo užsakovai pervedė 9 765 EUR (t. 5, b. l. 83-84, 94, 95-133).

Su 2015-04-20 pareiškimu RAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė dokumentų kopijas: transporto užsakymus (2014-06-02 Nr. 2014-0014, Nr. 2014-0036, Nr. 2014-0034), tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (CMR), 2014-06-18 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-07-04 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-07-09 sąskaitą Nr. 0907, krovinio vežimo sutartį Nr. NL-RUS 6/06 (t. 1, b. l. 79-107).

Su 2015-04-20 pareiškimu OOO „G“ pateikė dokumentų kopijas: transporto užsakymą 2014-06-02 Nr. 2014-0017, tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR), 2014-06-17 sąskaitą Nr. 1706 (t. 1, b. l. 112-119).

2015-02-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. B. pateikė A. R. asmens tapatybės kortelės kopiją ir 2013-03-12 UAB „E“ akcininkų sąrašo, 2013-03-12 UAB „E“ akcininko sprendimo kopijas, VĮ „Registrų centro“ išrašo kopiją (t. 12, b. l. 107-113).

2017-11-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė tris UAB „E“ išrašytas sąskaitų - faktūrų kopijas UAB „(duomenys neskelbtini)“: 2014-07-10 – 3 600 EUR sumai, 2014-07-10 – 3 500 EUR sumai ir 2014-06-17 – 2 550 EUR sumai (t. 11, b. l. 134-138).

2014-04-18 kratos V. U. gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti - nešiojamas kompiuteris HP ProBook su maitinimo bloku, nešiojamas kompiuteris DELL su maitinimo bloku, mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) (past. - telefono abonentinis numeris (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 104-105).

2014-06-05 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti nešiojamasis kompiuteris HP ProBook ir nešiojamasis kompiuteris DELL. Apžiūros metu nustatyta, kad nešiojamojo kompiuterio HP ProBook diske yra įdiegta pokalbių programa „Skype“, kuria naudojosi vartotojas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Nešiojamojo kompiuterio DELL diske yra įdiegta pokalbių programa „Skype“, kuria naudojosi vartotojai „E“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kt., taip pat rasti dokumentai, susiję su įvairių įmonių komercine veikla (t. 2, b. l. 123-137).

2017-09-22 daiktų apžiūros protokole užfiksuota kompaktinės laikmenos CD-R „Acme“, apžiūra, aprašyti dokumentai, aptikti apžiūrint kompiuterius, paimtus kratos V. U. gyvenamojoje vietoje metu (t. 2, b. l. 138-139, 140-177).

2015-09-30 kratos V. U. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu pastarasis ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė originalią 2014-08-01 UAB „E“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, pasirašytą tarp V. U. ir S. S., originalų 2014-07-31 UAB „E“ dokumentų perdavimo aktą, originalų 2014-07-31 UAB „E“ dokumentų ir kasos likučio perdavimo-priėmimo aktą, pasirašytus tarp S. S. ir A. R., originalų 2014-08-01 UAB „E“ akcininkų sąrašą, pasirašytą S. S., 2014-07-14 garantinį raštą. Kratos metu taip pat buvo rasti ir paimti: 2013-10-08 nurodymas pervesti pinigus, nešiojamas kompiuteris Packard Bell, UAB „R“ dokumentai, DnB sąskaitos kodų kortelės, UAB „R“ antspaudas, (duomenys neskelbtini) antspaudas, UAB „A“ antspaudas, SEB kodų generatoriai, UAB „I“ dokumentai. S. S. asmens tapatybės kortelės kopija ir kt. (t. 6, b. l. 5-9). 2017-09-21 apžiūros protokole aprašyti 2015-09-30 kratos metu iš V. U. paimti daiktai ir dokumentai (t. 6, b. l. 10-11, 12-96).

2015-09-30 kratos A. R. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu buvo rasti ir paimti: kompiuteris Aces su pakrovėju, USB laikmena „Datatraveles“, „Samsung“ Micro SD adapteris, 2014-07-31 UAB „E“ dokumentų perdavimo - priėmimo aktas, pasirašytas S. S. ir A. R., 2014-07-31 UAB „E“ kasos ir jos dokumentų perdavimo - priėmimo aktas, pasirašytas S. S. ir A. R., 2014-08-01 UAB „E“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, pasirašyta V. U. ir S. S., antstolio patvarkymai, UAB „E“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, 2014-03-20 paskolos sutartis, pasirašyta UAB „E“ ir A. R. (t. 6, b. l. 185-209, t. 7, b. l. 12-23). 2017-09-21 apžiūros protokole aprašyti 2015-09-30 kratos metu iš A. R. paimti dokumentai (t. 7, b. l. 1-29).

2015-09-30 kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė I. D. savanoriškai pateikė turimus UAB „E“ dokumentus (t. 7, b. l. 43-217. t. 8, b. l. 1-201, t. 9, b. l. 1-183, t. 10, b. l. 1-154).

Nustatyta, kad UAB „E“ registruotu adresu (duomenys neskelbtini), veiklos niekada nevykdė ir nevykdo (t. 6, b. l. 179).

2014-05-20 raštu UAB „E“ ((duomenys neskelbtini)) pateikė registravimosi tinklapyje (duomenys neskelbtini) duomenis, iš kurių matyti, kad: UAB „E“ 2013-01-02 užsiregistravo krovinių ir transporto biržos tinklapyje (duomenys neskelbtini), UAB „E“ nurodyti telefono Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės direktorius - U. E.. Taip pat 2013 m. sausio 2 d. užregistruotas vartotojas vardu E. S. ((duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „Skype“: (duomenys neskelbtini), slaptažodis: (duomenys neskelbtini)). UAB „V“ 2012-02-06 užsiregistravo krovinių ir transporto biržos tinklapyje (duomenys neskelbtini), nurodytas telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat 2012-02-06 užregistruotas vartotojas vardu V. U. ((duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), slaptažodis: (duomenys neskelbtini)). 2011 m. įmonėje „R“ buvo registruotas vartotojas vardu V. U., kuris registracijos metu nurodė slaptažodį (duomenys neskelbtini). UAB „K“, UAB „E“ ir UAB „V“ jungėsi iš to pačių IP adresų (t. 2, b. l. 49-54).

Iš telekomunikacijų operatorių pateiktų duomenų apie telefono numerių priklausomybę nustatyta, kad telefono Nr. 3(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė V. U. (t. 2, b. l. 71, 73), tel. Nr. (duomenys neskelbtini) – išankstinio apmokėjimo paslaugų sistema (t. 2, b. l. 72).

Nustatyta, kad 2014-04-18 kratos V. U. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu rasto ir paimto mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 65).

2015-02-24 reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu, UAB „Mogo“ vadybininkas A. R. ikiteisminiam tyrimui pateikė UAB „Mogo“ dokumentų kopijas, susijusias su automobilio „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lizingavimu A. R. (t. 11, b. l. 140-150).

2016-01-22 raštu UAB „Mogo“ ikiteisminiam tyrimui pateikė dokumentų, patvirtinančių finansavimo sumos išmokėjimą A. J., atliktas įmokas UAB „Mogo“, automobilio „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perėmimą, kopijas (t. 11, b. l. 152-163).

2015-08-26 raštu Nr. (1.5)-24-1268 VĮ „Regitra“ ikiteisminiam tyrimui pateikė automobilio „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumentų kopijas, kuriuose nurodyta, kad automobilį 2013-08-02 iš V. A. įsigijo E. U., o 2013-10-28 iš E. U. įsigijo A. J. (t. 11, b. l. 170-173).

Dėl nusikalstamų veikų, susijusių su UAB „K“.

Teisme liudytoju apklaustas civilinio ieškovo UAB „K“ atstovas A. K. parodė, kad yra UAB „K“ direktorius, savo civilinį ieškinį palaiko. Žalą sudaro dėl sutarčių nevykdymo patirti nuostoliai. UAB „K“ vykdė transporto paslaugas, jos darbuotoja L. P. užsiėmė logistika. Su UAB „K“ sutartys buvo pasirašomos raštiškai, siunčiamos faksu, abi šalys gaudavo po patvirtintą sutartį. Pirminiai sutarčių pasirašymai vykdavo el. būdu, uždėdavo antspaudus, patvirtindavo parašais, o originalą išsiųsdavo įmonei. Kas iš UAB „K“ pusės pasirašinėdavo ant sutarčių, neprisimena. Dėl sutarčių sudarymo bendravimas vyko internetu, per „Skype“, ir telefonu. Susisiekdavo su L. P.. Jie dirbo tame pačiame kabinete, todėl pats matydavo, kokie būdavo pasiūlymai, įvertindavo situaciją ir priimdavo sprendimus. Gali būti, kad per „Skype“ programą į jį kreipėsi T. N., UAB „K“ vadybininkas. Pirmas susisiekimas buvo 2014-01-27. Su juo bendravo L. P.. Pirmos sutartys buvo dėl pervežimo, UAB „K“ su jais atsiskaitė. UAB „K“ sąskaitas faktūras pagal pirmas dvi sutartis siuntė ir paštu ir el. paštu, kuriuo bendravo. Jos įsiteikė, jie jas apmokėjo. Už kitas 5 sutartis UAB „K“ nesumokėjo ir visi ryšiai nutrūko. Nebeliko bendravimo nei telefonu, nei internetu. Raginimai, sąskaitos už paslaugas buvo siunčiamos el. paštu ir paštu. Mano, kad nurodydavo (duomenys neskelbtini) adresą, nes įmonė buvo registruota (duomenys neskelbtini). Prieš sudarant sutartis, klausė kitų įmonių atsiliepimų apie UAB „K“. Dvi buvo pateikusios neigiamus atsiliepimus, dėl problematiško sutarčių vykdymo, tačiau surizikavo, nes UAB „K“ buvo su jais atsikaitę ir už pervežimą pasiūlė didesnę kainą nei įprastai. L. P. apie UAB „K“ atstovą nurodė, kad bendravimas yra normalus, sakė, kad žmogus kalba nuoširdžiai, patikimai. Žino, kad ji bendravo ir su UAB „V“ direktoriumi V. U.. Ieškant UAB „K“ vadovų, susisiekė su vienu asmeniu, kuris sakė, kad yra statytinis direktorius, o dirba visai kitas žmogus. Kokiu numeriu skambino ir kaip šį numerį rado, neprisimena. Šiuo metu UAB „K“ neveikia. Įmonė dirbo pelningai, turėjo nemažai įsipareigojimų, bet, kai jiems nesumokėjo, pradėjo trūkti apyvartinių lėšų ir buvo priversti nutraukti veiklą, kitos įmonės padavė UAB „K“ į teismą. Tam įtakos turėjo tie 5 sandoriai su UAB „K“, tik ši įmonė liko skolinga UAB „K“. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad yra UAB „K“ direktorius, UAB „K“ užsiima kroviniu pervežimu bei kroviniu ekspedijavimu. Apie savo veiklą jie skelbiasi ir reklamuojasi (duomenys neskelbtini) svetainėje. 2014-01-27 į „Skype“ programą buvo gautas pranešimas pridėti dar vieną kontaktą, tai buvo transporto vadybininko T. N. kontaktai, UAB „K“ vadybininkė L. P., patvirtino ši prašymą. Nuo to momento užsimezgė pokalbis apie galimybę užsiimti krovinių pervežimu. Konkrečiai vaisių ir gėlių iš Olandijos į Rusiją pervežimais. UAB „K“ vadybininkas T. N. pasiūlė 2 krovinius, t. y. pervežti vaisius iš Olandijos į Rusiją, įvardino kainą ir datą, kada yra organizuojamas pakrovimas. UAB „K“ vadybininkė L. P., nedelsdama pasidomėjo šia įmone internetiniame puslapyje ((duomenys neskelbtini)), šiame puslapyje yra krovinių birža bei užregistruotos įmonės, kurios nori būti žinomos ir matomos klientų tarpe. Šiame internetiniame puslapyje, buvo pažymėta, kad UAB „K“ neturi vienerių metų patirties, todėl buvo paprašyta rekomendacijų. T. N. pateikė dvi įmones, t. y. UAB „E“ ir UAB „V“. L. P. susisiekė su UAB „E“ darbuotoju ir gavo atsakymą, kad galbūt yra bendradarbiavę su UAB „K“, o gal ir ne, neprisimena, bet pridūrė, kad jeigu ir buvo sudarę su UAB „K“ vežimo sutartį, jie už pervežimą atsiskaitė. Su UAB „V“ atstovu tą dieną nepavyko susisiekti. Jis nusprendė atsisakyti dirbti su UAB „K“. Apie tai vadybininkė 2014-01-28 pranešė T. N., tačiau jis mandagiai prašė dar kartą pakalbėti su juo, kad kartu pradėti dirbti, tikino, kad yra moki įmonė, atsiskaitymai yra greiti ir kad jų tikslas yra įsitvirtinti rinkoje, tačiau dėl to, kad įmonė yra jauna, jiems tai padaryti yra be galo sunku, todėl ieško pastovių klientų bei vežėjų, su kuriais įgautų pasitikėjimą ir galėtų toliau dirbti. Vadybininkė L. P. vėl perdavė jam minėtą prašymą ir jis paprašė dar pasidomėti kita UAB „K“ rekomenduota įmone, t. y. UAB „V“. Internetiniame puslapyje ((duomenys neskelbtini)), buvo parašyti trys neigiami atsiliepimai apie šią įmonę, pasakius apie tai vadybininkui T. N., jis pasakė, kad apie tos įmonės finansinius reikalus nieko nežino, tik siūlo UAB „V“ įmonei, kad pervežtų krovinius. 2014-01-28 T. N. per „Skype“ ragino paimti 2 krovinius, nes reikia būtinai išvežti. Tą dieną vadybininkė L. P. dar kartą pasitarusi su juo, nusprendė, kad reikia bandyti pasirašyti dvi krovinio pervežimo sutartis. 2014-01-30 tarp UAB „K“ ir UAB „K“ buvo pasirašytos dvi krovinių pervežimo sutartys, tačiau UAB „K“ 2014-02-04 atšaukė krovinius, nes jie dar nebuvo suruošti. Vadybininkė L. P. pasitarusi su juo nusprendė, kad iki kol neapmokės baudos, iš UAB „K“ siūlomų krovinių reikėtų atsisakyti. 2014-02-13 L. P., e1. paštu susisiekė su UAB „V“ vadybininku-direktoriumi V. U. ir paprašė atsiliepimo apie UAB „K“. V. U. patikino, kad su šia įmone dirbo ir dirbs ateityje, nes ji moki įmonė, siūlo gerus krovinius su geromis kainomis, greitai atsiskaito, taip pat pabrėžė, kad buvo atvejis, jog nepateikė krovinio, tačiau viską išsprendė ir pinigus sumokėjo. Po tokių patvirtinimų UAB „K“ vadybininkė ir direktorius patikėjo, kad galima dirbti toliau su UAB „K“. O atėjus mokėjimui už nepateiktą krovinį, UAB „K“ nors vėluodama, bet pinigus sumokėjo. Iš šios įmonės jie paėmė dar kelis krovinius, buvo pasirašytos pervežimo sutartys 2014-02-17 (viena sutartis) ir 2014-02-24 (dvi sutartys), 4 paimti kroviniai buvo pristatyti į nurodytas vietas, vėliau buvo sudarytos dar dvi pervežimo sutartys 2014-03-03, tačiau šiuos krovinius UAB „K“ vėl atšaukė. Pagal T. N. paaiškinimą - dėl politinio karo tarp Rusijos ir Ukrainos. Priežastis buvo pakankamai įtikinama ir UAB „K“ vėl sutiko sumokėti baudas už nepateiktus krovinius. Buvo el. paštu išsiųsti priedai prie sutarčių, kuriuose yra nurodoma už ką, kokias sumas ir per kokį laikotarpį UAB „K“ turi sumokėti UAB „K“. Laukdami visų apmokėjimų 2014-03-17 pasiteiravimui, kada bus tikslus apmokėjimas, jie skambino vadybininkui T. N., tačiau telefonas buvo išjungtas, tuomet susisiekė per „Skype“. T. N. pasiaiškino, kad jo dukra sugadino telefoną ir UAB „K“ direktorius 2014-03-18 atveš naują. 2014-03-18 telefonas vis dar buvo išjungtas, per „Skype“ T. N. nepaaiškino, kodėl telefonas išjungtas, tada jie klausė, ar gavo registruotą laišką su CMR, kurį jie siuntė. T. N. atsakė, kad jis tų laiškų nepriiminėja, nurodytu adresu kabinete nuo 8 val. iki 17 val. dirba sekretorė, kuri priima visus laiškus. Tuomet jie patikrino sutartyse nurodytą UAB „K“ PVM kodą ir paaiškėjo, kad tai UAB „V“. 2014-03-19 T. N. telefonas vis dar buvo išjungtas, per „Skype“ jie dar kartą pasidomėjo, kada bus daromi pinigų pavedimai, T. N. pasakė, kad kovo 24-25 d. Taip pat jie pasakė, kad nori susitikti su UAB „K“ direktoriumi, jų ofise (duomenys neskelbtini). T. N. parašė, kad jie galės tą padaryti. Tai buvo paskutinis jų bendravimas, po to „Skype“ programa buvo atjungta, o telefonas taip ir nebuvo įjungtas. Bendravimas tarp įmonių UAB „K“ ir UAB „K“ darbuotojų, t. y. tarp vadybininkės L. P. ir vadybininko T. N. buvo malonus, pervežimo metu iškilusios problemos buvo sprendžiamos sklandžiai, T. N. subtiliai įtikinėjo, kad už pervežtus krovinius bus atsiskaityta, todėl nerimauti nėra pagrindo. Taip pat ragino, kad kuo greičiau el. paštu atsiųstų pervežtų krovinių dokumentus, tuomet jų įmonė neva greičiau gaus pinigus už atliktas paslaugas. Dar nori atkreipti dėmesį, kad pirmą kartą buvo išsiųstas registruotas laiškas su sąskaita, įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), už nepateiktą krovinį, kurią UAB „K“ apmokėjo. Laiškas po kelių savaičių sugrįžo atgal, nes adresatas buvo nerastas. Pradėjus domėtis, kodėl taip nutiko, jie gavo atsakymą, kad reikia nurodyti II aukštą ir 27 kabinetą. UAB „K“ siekdama piktavališkų ir savanaudiškų tikslų, sukčiavimo būdu įgijo svetimą turtą, kurio suma siekia 19 870 EUR (68 551 Lt) (t. 12, b. l. 21-22). Antrosios apklausos metu A. K. papildomai parodė, kad tarp UAB „K“ ir UAB „K“ buvo sudarytos sutartys dėl krovinių pervežimų: 2014-01-30 Nr. 14-0015, pagal kurią krovinys turėjo būti vežamas iš Olandijos į Rusiją. Šio krovinio vežėjas buvo D. G. individuali įmonė. Tačiau UAB „K“ krovinio nepateikė, todėl krovinys nebuvo vežamas. Pagal sudarytą sutartį Nr. 14-0015, už prastovą ir nepateiktą krovinį, sąskaitą-faktūrą Nr. 000242, 5092,88 Lt sumai, UAB „K“ apmokėjo 2014-02-26, banko pavedimu į UAB „K“ sąskaitą. 2014-01-30 Nr. 14-00169, pagal kurią krovinys turėjo būti vežamas iš Olandijos į Rusiją. Šio krovinio vežėjas buvo D. G. individuali įmonė. Tačiau UAB „K“ krovinio nepateikė, todėl krovinys nebuvo vežamas. Pagal sudarytą sutartį Nr. 14-0016, už prastovą ir nepateiktą krovinį, sąskaitą-faktūrą Nr. 000243, 5051,45 Lt sumai, UAB „K“ apmokėjo 2014-02-26, banko pavedimu į UAB „K“ sąskaitą. 2014-02-17 Nr. 14-0019, pagal kurią krovinys nuvežtas iš Olandijos į Rusiją. Šio krovinio vežėjas buvo Latvijos įmonė (duomenys neskelbtini). Latvijos įmonė (duomenys neskelbtini) pateikė UAB „K“ sąskaitą už nuvežtą krovinį, o UAB „K“, pagal sudarytą sutartį Nr. 14-0019, už nuvežtą krovinį, sąskaitą-faktūrą Nr. 000250 UAB „K“, 16228,16 Lt sumai, tačiau UAB „K“ šios sąskaitos neapmokėjo. 2014-02-24 Nr. 14-0018, pagal kurią krovinys nuvežtas iš Olandijos į Rusiją. Šio krovinio vežėjas buvo UAB „T“. UAB „T“ pateikė UAB „K“ sąskaitą-faktūrą už nuvežtą krovinį, o UAB „K“, pagal sudarytą sutartį Nr. 14-0018, už nuvežtą krovinį, sąskaitą-faktūrą Nr. 000248 UAB „K“, 18576,06 Lt sumai, tačiau UAB „K“ šios sąskaitos neapmokėjo. 2014-02-24 Nr. 14-0019, pagal kurią krovinys nuvežtas iš Olandijos į Rusiją. Šio krovinio vežėjas buvo UAB „D“. UAB „D“ pateikė UAB „K“ sąskaitas-faktūras už nuvežtą krovinį, o UAB „K“, pagal sudarytą sutartį Nr. 14-0019, už nuvežtą krovinį, sąskaitą-faktūrą Nr. 000249 UAB „K“, 20198,88 Lt sumai, tačiau UAB „K“ šios sąskaitos neapmokėjo. 2014-03-03 Nr. 14-0022, pagal kurią krovinys turėjo būti vežamas iš Olandijos į Rusiją. Šio krovinio vežėjas buvo UAB „M“. Tačiau UAB „K“ krovinio nepateikė, todėl krovinys nebuvo vežamas. Pagal sudarytą sutartį Nr. 14-0022, už prastovą ir nepateiktą krovinį, UAB „K“ pateikė UAB „K“ sąskaitą-faktūrą Nr. 000254, 6974,66 Lt sumai, UAB „K“ neapmokėjo šios sąskaitos. UAB „M“ UAB „K“ dėl šio krovinio neįvykusio vežimo, pagal sutartį, pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2014-0120, 5524,48 Lt sumai. 2014-03-03 Nr. 14-0023, pagal kurią krovinys turėjo būti vežamas iš Olandijos į Rusiją. Šio krovinio vežėjas buvo Latvijos įmonė (duomenys neskelbtini). Tačiau UAB „K“ krovinio nepateikė, todėl krovinys nebuvo vežamas. Pagal sudarytą sutartį Nr. 14-0023, už prastovą ir nepateiktą krovinį, UAB „K“ pateikė UAB „K“ sąskaitą-faktūrą Nr. 000254, 6629,38 Lt sumai, UAB „K“ neapmokėjo šios sąskaitos. Latvijos įmonė (duomenys neskelbtini) UAB „K“ dėl šio krovinio neįvykusio vežimo, pagal sutartį, pateikė sąskaitą Nr. 325, 1780 EUR sumai (t. 12, b. l. 23-24).

Teisme apklausta liudytoja L. P. parodė, kad 2014 m. vasario mėnesį dirbo UAB „K“ vadybininke-ekspeditore. Kaltinamuosius mato pirmą kartą. Yra susidūrusi su T. N.. Su juo susipažino, kai maždaug sausio gale pakvietė ją per „Skype“ siūlyti pervežti krovinius. Jis prisistatė kaip UAB „K“ vadybininkas. T. N. nematė, girdėjo tik jo balsą. Jų įmonės kontaktai yra krovinių pervežimo kataloge (duomenys neskelbtini), UAB „K“ taip pat ten buvo. Jų patirtis buvo 1 metai. Įmonės direktorius nenorėjo bendradarbiauti su mažai patirties turinčia įmone. Kai tai pasakė T. N., prasidėjo lengvas spaudimas dar kartą pasikalbėti su direktoriumi, nes jie siūlo gerą kainą, greitus apmokėjimus. Perdavė tai A. K.. Po kelių tokių pokalbių, įtikinėjimų jie su UAB „K“ pasirašė sutartį. Visi pokalbiai vyko per „Skype“, telefonu retai. Telefonu vykdavo pokalbiai tik tuo atveju, jei iškildavo kokių nors rimtų klausimų. Sutartį pasirašė dėl dviejų krovinių į Olandiją, sausio 30 d. pasirašė dvi sutartis (Nr. 14-0015 ir Nr. 14-0016). Kadangi 2-3 dienas mašinų niekas nepakrovė, UAB „K“ sutiko sumokėti prastovas, baudas už tas kelias dienas, pervedė jiems (UAB „K“) pinigus. Vasario 24 d. buvo pasirašytos kitos sutartys. Sutartys dėl pervežimo buvo pasirašomos taip: dokumentai su parašais ir antspaudais buvo siunčiami el. paštu arba per „Skype“, paštu dokumentų nesiųsdavo. Tokia tvarka yra įrasta. Taip yra su visomis įmonėmis. UAB „K“ niekada nesiuntė sutarčių paštu, paštu siųsdavo CMR‘us - krovinių pristatymo dokumentus, kuriuos gaudavo iš vežėjų. Šiuos dokumentus privaloma gauti iš vežėjų ir atiduoti krovinių užsakovui, kad jis matytų, jog krovinys yra pristatytas. Paprastai tik gavę užsakymą, jie iš karto siunčia užsakymo įvykdymą patvirtinančius dokumentus. UAB „K“ prašė atsiųsti el. paštu, tai jai buvo netikėtumas, nes šių dokumentų niekada nesiunčia el. paštu. Teko susisiekti su vežėjais ir prašyti, kad jie atsiųstų skanuotas kopijas, kurias patys nusiųstų el. paštu, kad greičiau gautų apmokėjimą. Dokumentų originalus išsiuntė ir registruotu paštu, tačiau 2 kartus jie sugrįžo. Prieš sudarydama sutartis, domėjosi UAB „K“ patikimumu, nes jie neturėjo daugiau nei 1 metų patirties, paprašė rekomendacijų iš kitų įmonių. Jie pateikė rekomendacijas iš dviejų įmonių (UAB „E“ ir UAB „V“). (duomenys neskelbtini) yra duomenys, susisiekė su tomis įmonėmis. Pirmoji įmonė sakė, kad viskas su UAB „K“ vyko tvarkingai. UAB „V“ atsiliepė labai gerai apie UAB „K“, sakė, kad ima ir ims krovinius iš „K“, nes apmokėjimas būna laiku, geros kainos. UAB „V“ atstovas buvo V. U., su juo bendravo el. paštu, nes negalėjo jam prisiskambinti. Atrodo, kad telefonu su juo nėra bendravusi. Vėliau sudarytų sutarčių UAB „K“ neapmokėjo. Po šių prastovų naujas sutartis jie sudarė, nes prastovos buvo apmokėtos ir įgijo jų pasitikėjimą. Po sutarčių įvykdymo dokumentų persiuntimo UAB „K“, bendravimas nutrūko. Dokumentus siuntė el. paštu ir sutartyje nurodytu įmonės adresu. Vėlesnės sutartys buvo sudarytos trimis skirtingomis datomis, jas sudarydami dar neturėjo duomenų, kad sutartys nėra apmokomos. Nebuvo nurodyta, kodėl sutarys nėra apmokamos. Buvo išsisukinėjama, kad kažkas negerai su telefonu, kad negalima susisiekti, buvo nurodomos priežastys nesusijusios su darbu. Paskutinis jų bendravimas vyko per „Skype“, nes telefonu nebuvo galimybės susisiekti. Iš UAB „K“ darbuotojų žinojo tik T. N., jis buvo vienintelis įtrauktas į (duomenys neskelbtini). krovinių biržą. UAB „K“ pinigų pagal tas sutartis negavo. Tiek pati, tiek jų įmonė patyrė labai didelius nuostolius, apie 20 000 EUR. Direktorius dalį kitoms įmonėms sumokėjo iš savo sąskaitos. Ikiteisminio tyrimo metu per pirmąją apklausą L. P. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip teisme ir ikiteisminio tyrimo metu davė A. K. (t. 12, b. l. 26-27). Antrosios apklausos metu parodė, kad su jokiu UAB „K“ atstovu nebuvo susitikusi. Visos sutartys su UAB „K“ buvo pasirašomos siunčiant dokumentus elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Su UAB „K“ atstovu bendraudavo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kompiuterine programa „Skype“, kurioje kontaktinis vardas yra (duomenys neskelbtini). Visą laiką bendravo tik su vienu UAB „K“ atstovu, kuris buvo prisistatęs T. N. vardu, todėl ir kreipdavosi į jį T. vardu. Jai atrodo, kad vyriškis kalbėjo taisyklinga lietuvių kalba, be ryškaus slaviško akcento, truputį jautėsi lenkiškas akcentas. Bendraudama su juo telefonu, kartais pokalbio fone girdėdavo vaikų balsus. Vyriškis jai sakė, kad jis turi du mažamečius vaikus (t. 12, b. l. 44-45).

Teisme liudytojas P. B. patvirtno ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad kaltinamųjų nėra matęs. 2014 m. pradžioje dirbo UAB „L“. UAB „K“ buvo jų vežėjai, vežė kovo 8 d. skirtas gėles į Rusiją, buvo gal trys mašinos. Vežimas turėjo būti 2014 m. vasario pabaigoje. Neatsimena, kaip jie surado UAB „K“, bet gali būti, kad per krovinių biržą (duomenys neskelbtini). Tiesiogiai bendrauja su vežėjais. Galėjo būti, kad tą kartą jų kontaktą davė direktorius, bet šiaip su vežėjais bendrauja tiesiogiai. Neatsimena, su kokiu įmonės atstovu bendravo dėl vežimo, gali būti, kad su T. N.. Tiesiogiai su įmonės atstovais susitikęs nebuvo, kiek atsimena, bendravo per „Skype“, telefonu. UAB „K“ jiems nebuvo žinoma, tikrino CMR. Kovo 8 d. buvo „fūrų“ trūkumas, ieškojo vežėjų, tuo metu juos rado, paprašė CMR draudimų ir viskas. Atsiskaitoma už pervežimą tikriausiai buvo pavedimu. Dokumentų apie užsakymų vykdymą perdavimas vyko „e-mailu“. UAB „K“ buvo ekspeditorius. Kokia konkrečiai įmonė vežė nežino, tuo metu galėjo žinoti pagal CMR, bet šiuo metu jau neatsimena. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti UAB „K“. Jų pervežimo kainos, matyt, buvo mažesnės nei rinkos, gal dėl to juos ir pakrovė. Su T. N. susirašinėjo per „Skype“. Neatsimena sąskaitų numerių ir tikslių sumų, kurios buvo pervestos, bet ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu P. B. davė analogiškus parodymus, papildomai parodė, kad su T. N. tiesioginių kontaktų nebuvo. Visus 3 pervežimus UAB „K“ įvykdė, jie buvo atlikti. Už pervežimo paslaugas su UAB „K“ buvo atsiskaityta dvejais piniginiais pavedimais. Vienas pavedimas už pirmą pervežimą, buvo atliktas 2014-02-26, iš UAB „L“ sąskaitos į UAB „K“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pervesta 14 847,04 Lt. Antras pavedimas įvyko 2014-03-07 iš tos pačios sąskaitos į tą pačią sąskaitą buvo pervesta 30 729,92 Lt. Taip atsiskaityta buvo už 3 minėtų krovinių pervežimą. Nieko iš UAB „K“ darbuotojų jis ankščiau nepažinojo. Bendravo anksčiau išvardintomis aplinkybėmis tik su T. N. (t. 12, b. l. 52).

Teisme liudytoja M. V. parodė, kad V. U. yra jos pusbrolis. Ji 2014 m. dirbo UAB „F“ buhaltere, vedė UAB „K“ buhalteriją. Dirbo apie kelis mėnesius. UAB „K“ vadovas buvo A. R., ar V. U. buvo susijęs su ta įmone, nežino. Visur pasirašinėjo A. R.. Kiek atsimena, jos darbo laikotarpiu, UAB „K“ nelabai vykdė veiklą, buvo kažkokios operacijos banke, bet, kad būtų veikla nepasakytų. Bankinės operacijos – buvo kažkokie nedideli mokėjimai. Neprisimena, kaip įmonė atrodė finansiškai, kai perėmė jos dokumentus. Įmonės kasa buvo ne pas ją, kasininkas buvo A. R.. Jei teisingai prisimena, įmonė turėjo tik vieną darbuotoją – direktorių. Darbuotojo T. N., neatsimena. Įmonė „K“ jai negirdėta. Jai, kaip buhalterei, tvarkančiai UAB „K“ apskaitą, niekas nėra skambinęs iš šios įmonės. Neprisimena, ar jai buvo pateiktos sutartys, atsiskaitymai, susiję su šia įmone, sąskaitos faktūros, bet pagal bendrą tvarką tokie dokumentai turėjo būti pateikti. Jai atrodo, kad tuo laikotarpiu UAB „L“ nebuvo sudariusi jokių sandorių su UAB „K“. Neatsimena, ar buvo daromi apmokėjimai iš UAB „L“ UAB „K“. Jai atrodo, kad jos darbo laikotarpiu jokių didesnių pinigų įnešta į įmonės „K“ sąskaitą nebuvo. Nežino, kas įmonės vardu išrašinėdavo sąskaitas-faktūras. Sąskaitas-faktūras jai atnešdavo A. R. su V. U., jie abu kartu vaikščiodavo. Ant sąskaitų pasirašydavo direktorius A. R.. Neprisimena, kad būtų didesnių įplaukų į įmonę. Neprisimena, ar buvo kažkokių paskolų iš įmonės. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patvirtino. Liudytoja nurodė, kad iš banko išrašų matė, jog įmonės sąskaitoje vyko kažkoks judėjimas. Kas valdė sąskaitą, turėjo prisijungimus, nežino. Jai svarbiausia buvo, kad atneštų banko išrašą, o kas ką valdo, ką daro, jau ne jos reikalas. Dėl paskolos sutarties, dabar jos neprisimena. Jei taip sakė, vadinasi buvo 39 000 Lt paskola, bet neprisimena, kaip viskas buvo tvarkoma. Atrodo, telefonu skambindavo A. R. ir V. U.. Ji neįsitinkindavo, jog A. R. gaudavo pinigus iš sąskaitos įnešdavo į kasą. Pati nėra kasininkė, jai pasakydavo išrašyti kasos pajamų orderius, ji ir išrašė. Neprisimena, kuris iš jų pasakė išrašyti šiuos kasos pajamų orderius. Kaip buvo sudaryta paskolos sutartis (39 000 Lt) tarp A. R. ir UAB „K“ ir kodėl buvo sudaryta tokia sutartis, nesigilino. Patvirtina, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklausė V. U.. Skambindavo V. U., kad atvyktų A. R.. Jeigu taip nurodyta jos parodymuose, vadinasi taip ir buvo, tuo metu geriau atsiminė aplinkybes. Skambindavo V. U., o ne įmonės vadovui galimai dėl to, kad A. R. nedavė jai telefono numerio. Ikiteisminio tyrimo metu darė išvadą, jog V. U. ir A. R. yra lygiaverčiai partneriai galbūt dėl to, kad jie atvažiuodavo kartu. Nėra gavusi iš V. U. jokių nurodymų, susijusių su UAB „K“. Jie atvažiuodavo pas ją (M. V.) į ofisą kartu, tai buvo gal kokius tris kartus. Iš A. R. nėra gavusi nurodymų padaryti pavedimus ir pan. Kas liepdavo išrašyti kasos pajamų, išlaidų orderius, neprisimena. Kai A. R. atvykdavo, su juo kalbėdavo. Atsakydama į klausimą, kodėl 3467 Lt išlaidos buvo nurašytos į sąnaudas, liudytoja nurodė, kad kažkas tokio buvo. Pati sąskaitų neturėjo, o pinigai buvo panaudoti. Mano, kad prašė, jog jie pateiktų tas išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Kieno prašė, neatsimena. Už kokią nuomą vyko atsikaitymas su J. V., nežino, todėl ir padėjo į sąnaudas. Ar tarp UAB „K“ ir V. U. buvo paskolos sutartis, neatsimena. Kasos pajamų išlaidų orderius pasirašydavo, bet realiai pinigų nematė. Pas kurį buvo kasa, nežino. Jai atrodo, kad V. U. nebuvo UAB „K“ darbuotojas. Neklausė, kur buvo panaudoti pinigai pagal paskolos sutartį A. R.. Gal tokia didelė suma įmonėje galėjo būti prieš jai ateinant dirbti. Atsakydama į klausimą ar finansinės operacijos pagal orderius buvo realiai įvykusios, liudytoja nurodė, kad dokumentai buvo išrašyti. Šiuos dokumentus buhalterinė įmonė, parengdavo iš pas juos atvykusių asmenų žodžių, dokumentų neturėdavo. Neatsimena, iš kurio (V. U. ar A. R.) žodžių tai buvo. Finansinę įmonės padėtį matė pagal suvestines. Matė, kiek įmonė turi pinigų pagal dokumentus. Ar buvo tiek pinigų įmonėje, tai ne buhalterių reikalas. Balansas sueidavo, bet viską vesdavo iš A. R. ir V. U. žodžių. Dėl UAB „K“ dokumentų tvarkymo ir kitų reikalų ofise, galbūt daugiau šnekėdavo V. U., bet iš patirties gali pasakyti, kad jei jie vaikšto dviese, tai jie yra maždaug lygiaverčiai. A. R. pas ją darbo reikalais niekada nebuvo atvykęs vienas, jie visada būdavo kartu. V. U. vienas pats irgi nebuvo atvykęs. Galbūt UAB „K“ ir turėjo skolininkų, neprisimena. A. R. neminėjo, kad jiems yra kas nors skolingas. Ikiteisminio tyrimo metu M. V. davė analogiškus parodymus, papildomai parodė, kad 2014-02-11 UAB „F“ su UAB „K“ pasirašė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2014/02/11-1. Šią sutartį pasirašė UAB „F“ direktorė A. J. ir UAB „K“ direktorius A. R.. Už UAB „F“ paslaugas UAB „K“ apmokėjo grynais pinigais. Visą buhalteriją tvarkė tik pagal pateiktus dokumentus. Tikslios datos neprisimena, bet tai buvo ne anksčiau nei 2014-04-15, A. R. kartu su minėtu vyriškiu atvežė į UAB „F“ UAB „K“ sąskaitos esančios banke „Swedbank“ išrašą už laikotarpį nuo 2014-02-15 iki 2014-04-15. Pagal šį išrašą ji sutvarkė buhalterinius dokumentus, kuriuos pasirašė A. R.. Kadangi iš banko sąskaitos buvo išgryninta didelė suma pinigų, A. R. jai nurodė, kad ji surašytų paskolos sutartį, kad jis pasiskolino 39 000 Lt iš UAB „K“. Ji pagal sąskaitos išraše nurodytus pinigų išgryninimus surašė kasos pajamų orderius (įnešimas iš banko į kasą): 2014-02-26, 1 500 Lt, 2014-03-04, 1 000 Lt sumai, 2014-03-07, 10 000 Lt sumai, 2014-03-11, 10 000 Lt sumai, 2014-03-19, 7 500 Lt sumai. Visi kasos pinigai turėjo būti pas A. R., nes jis buvo kasininkas. Paskolos sutartyje pinigų grąžinimo grafikas buvo sudarytas A. R. nurodymu. Ji UAB „K“ skambindavo nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kad direktorius atvyktų pasirašyti buhalterinius dokumentus. Taip pat rašė nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). UAB „K“ nebemokėjo UAB „F“ už buhalterinės apskaitos paslaugas ir liko skolinga virš 3 000 litų. A. R. neatvykdavo pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentų, telefonu niekas nebeatsiliepdavo, į laiškus nebeatsakydavo. 2014-10-20 į UAB „F“ atvyko A. R. su Vilniaus ekonominės policijos pareigūnais. A. R. dokumentų perdavimo aktu paėmė visus UAB „F“ buvusius UAB „K“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos pateikė policijos pareigūnams (t. 12, b. l. 89-90). Antrosios apklausos metu M. V. parodė, kad ankstesnės apklausos metu nenurodė, jog su A. R. atvykdavo ir buhalterinės apskaitos dokumentus jai atnešdavo jos pusbrolis V. U.. Jie visada būdavo kartu. Abu kalbėjo apie 2014-04-07 paskolos sutartį Nr. P.S-001 tarp UAB „K“ ir A. R.. Kur buvo panaudota paskolos sutartyje nurodyta pinigų suma, nežino. V. U. jai buvo nurodęs savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji skambindavo V. U., kai reikėdavo, kad A. R. atvyktų pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus. Po ko V. U. kartu su A. R. atvykdavo pas ją pasirašyti dokumentų. Krovinių pervežimo sutartis tarp UAB „K“ ir UAB „K“, priedus prie sutarties, PVM sąskaitas faktūras jai pateikė V. U. kartu su A. R.. Kaip minėjo, jie visada pas ją atvažiuodavo kartu. Krovinių pervežimo sutarčių teksto nenagrinėjo, kas toks yra sutartyje nurodytas asmuo, vardu T., ji nežino. Nors oficialiai UAB „K“ direktoriumi buvo A. R., tačiau ji mano, kad V. U. ir A. R. buvo lygiaverčiai verslo partneriai UAB „K“ ir dirbo kartu. Kad V. U. suteiktų paskolą UAB „K“, nieko apie tai nežino, jokios paskolos sutarties tarp UAB „K“ ir V. U. ji nematė ir į buhalterinę apskaitą nieko panašaus nebuvo įtraukta (t. 12, b. l. 95).

Teisme liudytoja L. B. parodė, kad dirba UAB „M“, ten dirbo ir 2013 m., teisininkės pareigose. Kaltinamųjų neprisimena, nes tai buvo labai seniai. (duomenys neskelbtini) pardavinėja įmones. UAB „K“ pavadinimas jai yra žinomas, U. pavardė atrodo girdėta. Neprisimena, kad A. J. buvo atvykęs. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja juos patvirtino ir nurodė, kad tuo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes, tada sakė tiesą. Ikiteisminio tyrimo metu L. B. parodė, kad yra UAB „A“ teisininkė. UAB „K“ akcijos buvo parduotos 2013-10-15 A. J., kurio asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) Jis pateikė savo gyvenamąjį adresą (duomenys neskelbtini). Jos vadovas jai atsiuntė jau pasirašytą sutartį. Su A. J. ji tiesiogiai nebendravo, nes susitikimą organizavo kitas žmogus, neprisimena kaip jis prisistatė. Jo kontaktiniai duomenys yra tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis jai rašė iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Prie minėto elektroninio pašto visada buvo E. S. pavardė, tačiau bendravo su vyriškos lyties atstovu. Su UAB „K“ dar bendravo dėl apskaitos sutarties pasirašymo, tačiau sandoris neįvyko. Sutartį pasirašė A. J.. Kartu su A. J. buvo atėjęs tas žmogus, su kuriuo ji bendravo telefonu (t. 12, b. l. 48-49).

2014-10-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytoja M. V. atpažino V. U. (nuotrauka Nr. 4) kaip asmenį, kurį minėjo savo 2014-02-21 apklausoje, kuris būdavo su A. R. UAB „F“ patalpose, dėl UAB „K“ buhalterinės apskaitos. Ji yra visiškai įsitikinusi, kad tai šis asmuo (t. 12, b. l. 91-93).

Teisme liudytojas A. J. (A. J.) parodė, kad abu kaltinamieji jo seni pažįstami. Jam dirbant „Maksimoje“, V. U. pasiūlė atidaryti UAB „K“ ir joje dirbti. V. U. sakė, kad užsiims pervežimais, logistika. Neturėjo patirties tokio pobūdžio įmonėse. Dirbo keletą mėnesių ir paskui grįžo dirbti į „Maksimą“. Už UAB „K“ sumokėjo V. U., jis ketino imti procentus nuo pervežimų, neaiškino, kodėl pats nenorėjo pirkti įmonės, to neklausė. Jis buvo įmonės akcininkas ir direktorius, turėjo tik įmonės dokumentus, o antspaudas ir banko sąskaitos generatorius buvo pas V. U.. Įmonė turėjo savo sąskaitą banke. Sąskaitą atidarė kartu su V. U. po kelių dienų nuo to, kai nupirko įmonę. Buvo planas atidaryti ofisą, nuomotis patalpas. Kadangi pinigų toje įmonėje neuždirbo, turėjo vaikų, jam (A. J.) reikėjo mokėti už butą, todėl pasakė V. U., kad jis įmonę perrašytų kam nors kitam. Jis ją perrašė A. R.. Grįžo dirbti į „Maksimą“, ir tada jam pradėjo skambinėti kažkokia moteris iš Klaipėdos. Ji sakė, kad nėra sumokėta už kelionę, buvo daryti pervežimai. Apie tokius dalykus nieko nežinojo. Jam dirbant įmonė patalpų neturėjo. V. U. davė „Skype“ kontaktus vykdyti pervežimus iš Rusijos, bandė kažką daryti, bet nepavyko. Su Rusija susirašinėjo „Skype“, naudojosi savo kompiuteriu iš savo namų. Pas V. U. namuose buvo tik kartą, iš jo namų nedirbo, jo kompiuteriu nesinaudojo. V. U. jam nebuvo davęs jokios darbinės įrangos. Be jo kitų įmonės darbuotojų nebuvo, buvo vienintelis. Pavardė T. N. jam nieko nesako, bet galbūt jis buvo jo (A. J.) kontaktuose. V. U. jam davė T. N. kontaktą, bet su T. N. nesusirašinėjo. Jokių sandorių UAB „K“ vardu nesudarė. V. U. sakė, kad jis tvarkys įmonės buhalteriją. Jis sakė, kad įmonė veikla neužsiima ir mokesčių mokėti nereikia. Kasoje grynųjų pinigų nebuvo, įplaukų nebuvo. Kiek jam žinoma, nuomos ir kitokių sutarčių tuo metu nesudarinėjo. Iki įmonės perrašymo A. R. įmonės veikloje (jos įsigijime, klientų paieškoje) nedalyvavo, klientų neieškojo. V. U. sakė, kad jis ieškos klientų, bet rezultatų nebuvo. Pas V. U. namuose buvo vieną kartą, o po to susipyko, pasakė, kad jis perrašytų įmonę. Nežino, kuo užsiiminėjo A. R.. Jis visada būdavo su V. U.. Kai perrašė UAB „K“, gal po kelių savaičių paskambino R. ar I. iš Klaipėdos ir klausė, kodėl nesumoka už paslaugas. Skambino V. U., klausė, kodėl jis nesusitvarko, jis sakė, kad viską sutvarkys, kad jam nėra pervedimų, sakė, kad sumokės. Taip pat sakė, kad jis (A. J.) neatsilieptų į tuos skambučius, sakė, kad jis jiems perskambins ir viską pats susitvarkys. Ar susitvarkė, nežino. V. U. paskui, po R. skambučio, atvežė iš banko pavedimą, kad jau yra viskas apmokėta, bet po to jam paskambino, kad dar nesumokėta. Tos skolos buvo, kai jau nebebuvo vadovu. Kai V. U. pasiūlė daryti verslą, tuo metu jis jau turėjo dvi įmones. Tuo metu V. U. butas buvo (duomenys neskelbtini). Jis tame bute gyveno su žmona ir vaikais, kur gyveno jo mama, nežino, jos tame bute nematė. Kai buvo perrašinėjama įmonė, nematė, ar V. U. perdavė įmonės antspaudą ir generatorių A. R.. Būdamas vadovu jokių sąskaitų-faktūrų UAB „K“ vardu neišrašinėjo. Jo vadovavimo metu V. U. UAB „K“ pinigų neskolino, jokios kalbos apie tai nebuvo. Kai buvo įmonės vadovas, jokių paskolinių sandorių nesudarinėjo. Dėl UAB „E“ labai nesidomėjo, V. U. sakė, kad per „Skype“ matydavosi, kad kalba A. R., o būdavo V. U.. Jis sakė, kad pradėjo dirbti A. R. vardu, todėl ir toliau reikia taip daryti. Atsimena, kad UAB „E“ dirbo su lenkais. V. U. sakė, kad labai gerai dirbti su lenkais, nes ten nebrangūs pervežimai. Kas buvo UAB „E“ vadovu, nežino. Jam būnant įmonės vadovu, A. R. prie UAB „K“ veiklos neprisidėjo, nepadėjo ieškoti vežėjų. Kaip buvo vėliau, nežino, nes kai susipyko, daugiau nebendravo. UAB „K“ savininku faktiškai buvo V. U.. Jis sakė, kad dirbs, kad pinigus grąžins, kalbėjo įtikinimai. Kai tapo įmonės vadovu V. U. iš karto jam atidavė įmonės antspaudą, generatorius liko pas jį (V. U.). Jis ketino dirbti UAB „K“ savo vardu. Norėjo išsinuomoti ofisą ir jame dirbti. V. U. jam sakė, kad viską (antspaudą ir generatorių) padės ofise. Atrodo, generatorių ir dokumentus V. U. atidavė gruodžio mėnesį, kai nuvažiavo į „Akropolį“, atidarė sąskaitą ir tada viską jam atidavė. Dėl automobilo „Volkswagen Tuareg“ paaiškino, kad V. U. paprašė perrašyti šį automobilį iš jo žmonos jam (A. J.), nes pas jį daug antstolių. V. U. sumokėjo tik už tai, kad perrašė, o jam jis nieko nesumokėjo. Automobilio nuosavybė perėjo jam (A. J.). Gerai neatsimena, bet atrodo, tada jau buvo UAB „K“ akcininku. Nuvažiavo į „Mogo“ ir įkeitė automobilį ir paėmė paskolą. V. U. automobilį Regitroje perrašė jam (A. J.), ir jie automobilį užstatė. Automobilis buvo jo sutuoktinės, automobiliu naudojosi V. U., ir po perrašymo V. U. sakė, kad taip nebus ilgam, kad tik kelioms savaitėms, o po to perrašys atgal. Iš „Mogo“ gavo 17 000 paskolą. V. U. sakė, kad greitai visą sumą atiduos „Mogo“, viską sumokės. Pagal jų susitarimą, PATS nieko neturėjo mokėti. Tuo metu pas V. U. buvo labai daug antstolių. Jis sakė, kad tą automobilį gali areštuoti. V. U. sakė, kad tie pinigai reikalingi UAB „K“ pradžiai. Pats tų pinigų nematė. Juos matė tik banke, kai nuėmė visą sumą ir atidavė V. U.. Jokio pinigų perdavimo raštelio nepasirašė. Tuo automobiliu visada naudojosi V. U.. Nebuvo susitarimo automobilio naudoti „K“ veiklai ar kokiu nors kitu tikslu. Nežino, kur V. U. panaudojo pinigus, gautus iš „Mogo“. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. davė panašius parodymus, papildomai parodė, kad 2013 m. spalio mėnesį jo draugas V. U. pasiūlė jam darbą transporto ekspedicijos srityje. Nupirko jam UAB „K“. Jam perduotas UAB „K“ įregistravimo pažymėjimas ir spaudas, bei pirkimo pardavimo sutartis. Po mėnesio jie įmonės vardu atidarė banko sąskaitą ir išsiėmė banko kortelę. Internetinė bankininkystė imta nebuvo. Iki sausio mėnesio pradžios jie jokios veiklos nevykdė. Tik sausio pradžioje jie užsiregistravo (duomenys neskelbtini) svetainėje, kur ieškojo krovinių iš Vokietijos, Olandijos. Belgijos į Maskvą. Visas įmonės darbas vyko iš V. U. namų kompiuterio. Apie 2014-01-20 jie susipyko su V. U. dėl to, kad jis dirbdamas jo nurodymu nieko neuždirba ir nurodė V. U. pasiimti įmonę ir persirašyti savo vardu, kadangi už įmonę mokėjo jis pats. Tada jis V. U. perdavė įmonės spaudą ir įmonės pažymėjimą. Vėliau jis sužinojo, kad įmonės vardu jau yra sudaryti sandoriai su UAB „K“, nes gavo iš šios įmonės pretenziją. 2014-02-12 jis, V. U. ir A. R. ir automobilyje prie namų jie pasirašė akcijų pardavimo sutartį bei dokumentų perdavimo sutartį. Nuo to laiko apie UAB „K“ jis nieko nežino. Kas prisistatinėjo UAB „K“ darbuotoju T. N., nežino. Tai galėjo daryti tik V. U., nes tik jis užsiiminėjo krovinių ir vežėjų paieška (t. 12, b. l. 68). Antrosios apklausos metu A. J. papildomai parodė, kad V. U. turėjo jį išmokyti dirbti logistikos srityje. Sakė, kad pradžioje dirbs V. U. pats, o kai išmoks, tada leis (A. J.) savarankiškai dirbti. V. U. jam pažadėjo už pervežimus skirti 25 procentus pelno, o likę procentai – V. U.. Banko sąskaitos generatorius ir įmonės atidarymo dokumenus turėjo jis (A. J.), o įmonės antspaudas visą laiką buvo pas V. U.. Jis dirbo su savo kompiuteriu, o V. U. - su savo. Jis programoje „Skype“ buvo pasivadinęs A. J.. Kaip V. U. buvo pasivadinęs, nežino. Be jo daugiau niekas nebuvo įdarbintas į UAB „K“. Perrašant įmonę A. R., visi UAB „K“ dokumentai, antspaudas, sąskaitos generatorius jau buvo pas V. U.. Jis įmonės dokumentus ir generatorių V. U. atidavė dar 2013 metų gruodį, nes V. U. tada žadėjo atidaryti ofisą ir viską laikyti seife. Apie 2014 m. sausio mėnesį vykusius sandorius dėl krovinių pervežimų su UAB „K“, jis nieko nežino. Jam V. U. apie tai nieko nesakė. Su UAB „K“ jis nedirbo ir apie šią įmonę nieko nežinojo. Kai 2014 m. maždaug vasario mėnesį du kartus jam skambino iš UAB „K“ vyriškis ir moteris ir reikalavo, kad jis sumokėtų UAB „K“ skolas, jis paskambino A. R., tačiau pastarasis pasakė, kad nieko nežino ir kad klaustų V. U.. V. U. liepė neatsiliepti į jų skambučius. Kai jis buvo UAB „K“ direktoriumi, jokie pervežimai nebuvo įvykdyti, nes nepavyko rasti klientų (t. 12, b. l. 73-74). Trečios apklausos metu A. J. papildomai parodė, kad sutartyse tarp UAB „K“ ir UAB „K“: 2014-02-17 Nr. 14-0019, 2014-02-24 Nr. 14-0018, 2014-02-24 Nr. 14-0019, 2014-03-03 Nr. 14-0022, 2014-03-03 Nr. 14-0023, šalia įmonės pavadinimo UAB „K“, Pasirašė ne jis. Kas pasirašė, nežino. Kai jis buvo UAB „K“ direktoriumi, V. U. jam sakė, kad įmonės buhalteriją tvarkys jo sesuo. Su niekuo dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties jis nepasirašė ir jokių buhalterinių dokumentų nepasirašinėjo (t. 12, b. l. 77-78). Ketvirtos apklausos metu A. J. papildomai parodė, kad žino, jog V. U. dirbo įmonėse UAB „V“ ir UAB „E“ ir kad jis nesumokėjo kažkokiai lenkų firmai. UAB „E“ V. U. dirbo A. R. vardu. Už krovinių pervežimą V. U., nežino tiksliai į kurią įmonę, ar į UAB „E“ ar į UAB „V“ sumokėjo rusų įmonė, o jis nesumokėjo lenkų firmai. V. U. turėjo pinigų iš pervežimų, nusipirko butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, o pirkimo dokumentuose užrašė, kad šį butą pirko jo mama, kad iš jo neatimtų buto antstoliai ir nusipirko automobilį „VW Touareg“, kurį užrašė UAB „E“ darbuotojo V. A. vardu. Apie tai jam sakė pats V. U.. Po to V. U. norėjo atleisti iš UAB „E“ V. A., todėl V. U. liepė automobilį „VW Touareg“ perrašyti jo žmonai E. U. (t. 12, b. l. 80-81).

Teisme liudytojas R. T. parodė, kad nelabai atsimena, bet D. U. 2013-09-03 iš jo nupirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Turi notarinę sutartį. Buto pardavimo aplinkybių gerai neatsimena, bet buvo įdėtas skelbimas. Neprisimena, gal D. U. buvo vieną kartą atvažiavusi apžiūrėti buto, o kitą kartą susitiko pas notarę ir sudarė sutartį. Butą pardavė už 129 000 Lt, buvo mokėta grynais pinigais. Grynais buvo mokėta pirkėjo iniciatyva. Neatsimena, ar mama pirko butą sau, nežino tokių aplinkybių. Ji turbūt pirko butą sūnui, bet gerai to neatsimena, pinigus perdavė D. U.. Nesidomėjo, kas gyveno bute po jo pardavimo. Ikiteisminio tyrimo metu R. T. parodė, kad maždaug 2013 m. rugpjūčio pabaigoje, jam paskambino D. U., kuri pageidavo pirkti butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). D. U. apžiūrėti butą atvyko su sūnumi, kuriam ir buvo perkamas butas. Jos sūnaus vardo nežino, apkūnaus sudėjimo. Už butą jie sumokėjo 129 000 litų grynais pinigais. Kas padavė jam pinigus, neprisimena. Perskaičiavus pinigus, notaro kabinete pasirašė pirkimo pardavimo sutartį (t. 12, b. l. 139).

2015-12-21 specialisto išvadoje Nr. 5-1/194 dėl UAB „K“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktas UAB „K“ vardu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras, užsakovui UAB „K“ vežėjas UAB „K“ atliko paslaugų už 78 751,47 Lt. UAB „K“ vežėjui UAB „K“ bankiniu pavedimu iš sąskaitos AB Swedbank 2014-02-26 sumokėjo 10 190,09 Lt. Pagal tyrimui pateiktą UAB „K“ apskaitos registrą „Kliento apyvartos nuo 2013-10-17 iki 2014-10-20“ (10 priedas), bendrovės skola UAB „K“ 68 561,38 Lt. Pagal UAB „K“ atsiskaitomosios sąskaitos registro „Sąskaitų aktyvumo ataskaita“ (11 priedas) duomenis, bendrovė gavo iš UAB „L“ iš viso 45 579,96 Lt įplaukų, iš jų: 14 847,04 Lt – 2014-02-26, 30 729,92 Lt – 2014-03-07. Bendrovės apskaitoje (laikotarpiu 2013-10-17 – 2014-10-20) apskaityti 45 576,96 Lt buvo panaudoti:

- 10 190,09 Lt sumokėti UAB „K“ 2014-02-26,

- 30 550,00 Lt išimti grynais ir įmokėti į bendrovės kasą nuo 2014-02-26 iki 2014-03-19,

- 1 200,00 Lt sumokėti UAB „Mogo Lt“ už paskolą A. J. automobiliui „Toureg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-03-09,

- 137,60 Lt mokestis bankui už grynų pinigų išėmimą nuo 2014-02-26 iki 2014-03-19,

- 900,00 Lt sumokėti J. V. už nuomą UAB „E“ 2014-03-12,

- 2 597,35 Lt sumokėti už pirkinius nuo 2014-02-28 iki 2014-03-17.

Dokumentų, pagrindžiančių 900,00 Lt išlaidas už nuomą (atsiskaitymas su J. V.) ir 2 597,35 Lt išlaidas už pirkinius bendrovė nurašė į sąnaudas (sąsk. Nr.610), iš viso 3 497,35 Lt išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tarp tyrimui pateiktų dokumentų, nėra. Tuo pažeidžiant BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>.Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. Tyrimui buvo pateiktas 2013-10-17–2014-10-20 laikotarpio registras „Sąskaitų aktyvumo ataskaita, sąskaita 272 Kasa“, kuriame apskaitytos iš viso 40 550 Lt pajamos, iš jų: 2014-02-11 įmokėtas 10 000 Lt įstatinis kapitalas, 30 550 Lt priimti iš A. R., kaip atskaitingo asmens, gauti pinigai iš banko. Tyrimui buvo pateikta 2014-04-07 paskolos sutartis Nr. P.S-001, kurioje nurodyta, kad UAB „K“ suteikia direktoriui A. R. ilgalaikę 39 000 Lt paskolą iki 2017-10-31. UAB „K“ 2014-04-07 kasos išlaidų orderio Nr. KIO003 duomenimis, 39 000 Lt A. R. buvo išmokėti 2014-04-07. Nors pagal UAB „K“ išrašytą 2014-03-06 PVM sąskaitą faktūrą KUR Nr. 000250 už transporto paslaugas, UAB „K“ turėjo atsiskaityti 2014-03-20 dieną, tačiau UAB „K“ pagal kasos išlaidų orderį Nr. KIO003 išmokėjo 39 000 Lt (11 295,18 EUR) beprocentinę paskolą A. R.. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, tai, kad bendrovės apyvartinės lėšos – 39 000 Lt (11 295,18 EUR) buvo išmokėtos A. R. kaip paskola ir tai, kad A. R. UAB „K“ vardu gavo iš V. U. 37 000 Lt (10 715,94 EUR) pagal 2014-02-07 paskolos aktą, galima teigti, kad UAB „K“ turėjo galimybę grąžinti UAB „K“ 68 561,38 Lt (19 856,75 EUR) skolą. Tyrimo metu nustatyti buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimai, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „K“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-10-17 iki 2014-10-20 (t. 4, b. l. 170-175). Ikiteisminio tyrimo metu specialistė I. B. paaiškino, kad jei bus nustatyta, kad UAB „K“ kasos pajamų bei išlaidų orderiais buvo (nuo 2014-02-26 iki 2014-03-19) 30 550 Lt nuimti iš banko ir nebuvo įnešti į kasą, ir 39 000 Lt (2014-04-07) neišmokėti iš kasos A. R., pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus kasos pajamų orderį ir kasos išlaidų orderį, pažeidžiant BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto, kuris nustato privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, būtų konstatuota, kad į UAB „K“ apskaitą buvo įrašytos neįvykusios ūkines operacijos, pažeidžiant BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Dėl šių BAĮ pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „K“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014-02 iki 2014-04 (t. 4, b. l. 202).

Iš VĮ „Registrų centras“ buvo gautos UAB „K“ registravimo dokumentų kopijos (t. 2, b. l. 2-20). Iš jų matyti, kad A. J. UAB „K“ 100 proc. akcijų įgijo 2013-10-15 (t. 2, b. l. 3) ir vienintelio akcininko sprendimu nuo 2013-10-15 buvo paskirtas bendrovės direktoriumi (t. 2, b. l. 2). UAB „K“ vienintelio akcininko A. R. 2014-02-11 sprendimu, nuo 2014-02-11 atleistas įmonės vadovas A. J. ir nuo 2014-02-11 direktoriumi paskirtas A. R. (t. 2, b. l. 12). A. R. visų akcijų įsigijimo data – 2014-02-11 (t. 2, b. l. 18).

Iš Juridinių asmenų registro matyti, kad UAB „K“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), nuo 2013-10-07 įregistruotas akcininkas ir vadovas – A. J.. Nuo 2014-02-18 UAB „K“ akcininku ir vadovu įregistruotas A. R. (t. 1, b. l. 191-193).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2015-03-13 raštu Nr. (21.6-32-3)-R-2104 pateikė informaciją apie UAB „K“ bei pridėjo operatyvinio patikrinimo pažymos bei ataskaitos apie kontroliuojamuosius bei kontroliuojančius asmenis bei vienetus kopijas. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „K“ VMI finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė. 2014-09-22 operatyvinio patikrinimo pažymoje nurodyta, kad bendrovė mokestinės nepriemokos neturi, registruotų kasos aparatų ir nekilnojamojoj turto nėra. PVM deklaracijose už 2014 m. balandžio–liepos mėn. nedeklaravo pardavimų ir prekių/paslaugų įsigijimų iš ES. Vadovas paaiškinimo apie vykdomą ekonominę veiklą nepateikė (b. l. 22-26).

Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2015-03-03 raštą Nr. (7.2) S-14023 UAB „K“ 2014 m. dirbo tik A. R. (t. 2, b. l. 31-48).

AB „Swedbank“ 2014-04-18 raštu Nr. S/4742 pateikė UAB „K“ banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog UAB „L“ 2014-02-26 pervedė 14 847,04 Lt ir 2014-03-07 – 30 729,92 Lt. Iš UAB „K“ sąskaitos 2014-02-26 atliktas 10 190,09 Lt pavedimas į UAB „K“ banko sąskaitą bei išgryninta 1 500 Lt; 2014-02-28 ir 2014-03-07 po 100 Lt papildyta telefono Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaita; išgryninta: 2014-03-04 – 1 000 Lt, 2014-03-05 – 550, 2014-03-07 – 8 000 Lt ir 2 000 Lt, 2014-03-11 – 10 000 Lt, 2014-03-18 – 400 Lt ir 5 100 Lt, 2014-03-19 – 2 000 Lt; 2014-03-09 sumokėta 1 200 Lt už A. J. Toureg (duomenys neskelbtini); 2014-03-12 sumokėta 900 Lt J. V. už nuomą UAB „E“, kiti sąskaitoje esantys pinigai panaudoti atsiskaitant už pirkinius ir paslaugas (t. 2, b. l. 78).

Pagal AB „Swedbank“ duomenis UAB „K“ prisijungimais elektroniniais kanalais nuo 2013-10-01 iki 2014-04-04 naudojosi A. J., elektronine bankininkyste nesinaudota. Nuo 2014-02-26 iki 2014-03-19 mokėjimo kortele niekas nesinaudojo, (t. 2, b. l. 79, 80, 82-83).

AB „Swedbank“ 2015-12-07 raštu Nr. S/12333 pateikė UAB „K“ sąskaitos išrašą ir sutarčių, susijusių su minėta banko sąskaita ir disponavimu ja, pasirašytų su A. J., kopijas (t. 4, b. l. 93, 94-107).

2014-10-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. R. savo iniciatyva pateikė UAB „K“ antspaudą, PIN generatorių, UAB „K“ Swedbank kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 93).

2014-10-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. R. savo iniciatyva pateikė turimus UAB „K“ dokumentus (t. 3, b. l. 94, 95-209, t. 4, b. l. 1-60). Tarp pateiktų dokumentų yra 2014-10-10 dokumentų priėmimo-perdavimo aktas iš UAB „F“, 2014-04-07 paskolos sutarties Nr. P.S-001 dėl UAB „K“ 39 000 Lt paskolos A. R. originalas (t. 4, b. l. 48-51).

Po 2015-08-17 įtariamojo apklausos V. U. pateikė 2014-02-07 paskolos aktą, iš kurio matyti, kad V. U. paskolino 37 000 Lt UAB „K“, atstovaujamai A. R.; 2014-01-27 įrangos nuomos sutartį Nr. 002, iš kurios matyti, kad V. U. UAB „K“, atstovaujamai A. R., neterminuotam laikotarpiui už 350 Lt + PVM mokestį per mėnesį išnuomojo nešiojamą kompiuterį HP, mobilųjį telefoną ir „Pildyk“ kortelę, printerį „Samsung“; 2014-01-27 neterminuotą patalpų nuomos sutartį, pagal kurią V. U. UAB „K“, atstovaujamai A. R., už 300 Lt mokestį per mėnesį išnuomojo įmonės veiklai vieną kambarį, adresu (duomenys neskelbtini). Šios sutartys patvirtintos originaliais V. U. ir UAB „K“ atstovo A. R. parašais, be UAB „K“ antspaudų (t. 13, b. l. 69-71).

Su 2014-03-19 prašymu UAB „K“ pateikė dokumentų kopijas: tarp UAB „K“ ir UAB „K“ pasirašytas krovinio pervežimo sutartis su priedais (2014-02-17 krovinio pervežimo sutartis Nr. 14-0019, 2014-02-24 krovinio pervežimo sutartys Nr. 14-0019 ir Nr. 14-0018, 2014-03-03 krovinio pervežimo sutartis Nr. 14-0022), PVM sąskaitas faktūras (2014-02-05 PVM sąskaitą faktūrą serija KUR Nr. 000243, 2014-02-05 PVM sąskaitą faktūrą serija KUR Nr. 00242, 2014-03-06 PVM sąskaitą faktūrą serija KUR Nr. 00254), tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius (CMR) ir 2014-02-26 mokėjimo nurodymą Nr. 1 bei AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą, iš kurių matyti, kad už prastovas ir krovinio nepateikimą UAB „K“ sumokėjo UAB „K“ 10 190,09 Lt (t. 1, b. l. 39-52). 2014-09-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. K. pateikė UAB „K“ dokumentus, susijusius su UAB „K“ ir UAB „K“ bendradarbiavimu, įskaitant 2014-01-30 krovinio pervežimo sutartis Nr. 14-0015 ir Nr. 14-0016, 2014-02-04 sąskaitą faktūrą už prastovas (1 000 EUR sumai) bei 2014-02-05 sąskaitą faktūrą už laiku nepateiktą krovinį (1 475 EUR sumai) (t. 3, b. l. 1, 2-55). 2017-04-26 apžiūros protokolu dokumentai apžiūrėti ir aprašyti (t. 3, b. l. 56-58).

2014-03-27 L. P. pateikė susirašinėjimo su T. N. programa „Skype“ istoriją ir elektroninio susirašinėjimo istoriją su V. U. (t. 12, b. l. 26-43).

Iš L. P. mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės už laikotarpį nuo 2014-02-01 iki 2014-02-28 nustatyti daugkartiniai pokalbiai ir kiti kontaktai su telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 71-91).

2014-05-16 UAB „L“ įgaliotas asmuo P. B., reikalaujamų daiktų dokumentų protokolu pateikė 2014-02-14, 2014-02-21 ir 2014-02-25 Krovinių pervežimo sutarčių kopijas, UAB „K“ PVM sąskaitų faktūrų kopijas 2014-02-24 Serija 2014 Nr. 0014, (14 847,04 Lt sumai), Serija 2014 Nr. 0015 (15 364,96 Lt sumai), Serija 2014 Nr. 0016 (15 364,96 Lt sumai), apmokėjimo UAB „K“ pagal sąskaitas DnB banko išrašus: 2014-02-26 – 14 847,04 Lt pagal sąskaitą Nr. 0014 ir 2014-03-07 – 30 729,92 Lt pagal sąskaitas Nr. 0015 ir 0016 (t. 12, b. l. 54-66).

2014-10-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytoja M. V. savo iniciatyva pateikė 2014-02-11 buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 2014/02/11-1, sudarytos tarp UAB „F“ ir UAB „K“ su priedais, kopijas (t. 4, b. l. 61, 62-72). 2015-11-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „F“ pateikė turimus UAB „K“ buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 4, b. l. 74-76, 77-87).

Po 2014-04-15 liudytojo apklausos A. J. ikiteisminiam tyrimui pateikė 2014-02-11 UAB „K“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarties kopiją iš kurios matyti, kad A. J. už 10 300 Lt UAB „K“ akcijas pardavė A. R., 2014-02-11 UAB „K“ kasos (likutis 10 000 Lt), dokumentų ir antspaudo perdavimo akto kopijas (t. 12, b. l. 69-72).

2014-05-20 raštu UAB „E“ ((duomenys neskelbtini)) pateikė registravimosi tinklapyje (duomenys neskelbtini) duomenis, iš kurių matyti, kad 2014-01-06 UAB „K“ užsiregistravo krovinių ir transporto biržos tinklapyje (duomenys neskelbtini), nurodytas įmonės telefono Nr. (duomenys neskelbtini), vartotojas A. J., telefono Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), „Skype“ adresas (duomenys neskelbtini). Taip pat 2014-01-21 užregistravo vartotoją vardu T. N. ((duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini), „Skype“: (duomenys neskelbtini), slaptažodis: (duomenys neskelbtini)). Taip pat nustatyta, kad UAB „K“, UAB „E“ ir UAB „V“ jungėsi iš tų pačių IP adresų (t. 2, b. l. 49-54).

2014-06-05 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti kratos metu iš V. U. paimti nešiojamasis kompiuteris HP ProBook ir nešiojamasis kompiuteris DELL. Apžiūros metu nustatyta, kad nešiojamojo kompiuterio HP ProBook diske yra įdiegta pokalbių programa „Skype“, taip pat rasti įvairūs dokumentai, susiję su UAB „K“: PDF formato su parašais ir anspaudais UAB „K“ sąskaitos UAB „L“, 2014-02-03 PVM sąskaita faktūra už (duomenys neskelbtini) paslaugas, UAB „K“ sąskaitos faktūros UAB „K“ už suteiktas paslaugas, krovinio pervežimo sutartys su UAB „K“, UAB „K“ pretenzijos UAB „K“ dėl sutarčių vykdymo, UAB „K“ „Swedbank“ AB sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2014-02-15 iki 2014-04-15. HP ProBook „Skype“ vartotoju registruotas „(duomenys neskelbtini)“ (Nr. 70) (t. 2, b. l. 123-137).

Dėl nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 203 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsteigė ar vadovavo juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šio nusikaltimo subjektu gali būti ir oficialūs ir neoficialūs juridinio asmens steigėjai bei vadovai. Kartu tokie asmenys atsako ir už nusikalstamą veiką, kuri buvo vykdoma prisidengiant įmonės statusu (kasacinės nutartis Nr. 2K-337/2013). Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad jis įsteigia ar vadovauja juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, ir nori tai daryti.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo atveju kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui nukentėjusio asmens veiksmams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-322/2013, 2K-7-41-511/2017, 2K-7-136-489/2017). Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL. BK 182 straipsnio 2 dalies dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Vienas iš sukčiavimo požymių – turtinės prievolės išvengimas, gali būti įgyvendintas apgaule sudarant tokią situaciją, kad kreditorius prarastų realią galimybę įgyvendinti savo turtinę teisę arba ši galimybė būtų esmingai apsunkinta, o kaltininkas išvengtų realaus pavojaus būti teisiškai priverstas vykdyti savo pareigą teisės turėtojo atžvilgiu. Spręsdamas dėl kaltinamojo kaltės turinio, teismas atsižvelgs į kasacinio teismo praktiką sukčiavimo bylose, pagal kurią kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2011, 2K-19/2014, 2K-210/2014).

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).

BK 222 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-334-677/2015). Pagrindinis įstatymas, nustatantis reikalavimus buhalterinei apskaitai, yra 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas su pakeitimais. Šiame įstatyme reglamentuota, kad visų rūšių įmonės privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Pagal BAĮ 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, to paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“. BAĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugojami ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų. Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 ir 2 dalis už apskaitos organizavimą pagal šio BAĮ reikalavimus ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Iš BAĮ 10 straipsnio matyti, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai (BAĮ 14 straipsnio 2 dalis). Iš čia seka, kad BK 222 straipsnio subjektu be kita ko, gali būti įmonės vyriausiasis buhalteris, o ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininku. Pagal BK 222 straipsnį vadovas atsako tuo atveju, jei pateikia buhalteriui melagingus duomenis arba sąmoningai nepateikia duomenų, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius asmenis. Tokiu atveju vadovas laikomas nusikalstamos veikos vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-277-696/2017). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai formaliai įmonės vadovu esantis asmuo realiai įmonės vadovo funkcijų neatlieka, baudžiamosios atsakomybės subjektu yra asmuo, faktiškai vadovaujantis įmonei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-507/2015, 2K-615-507/2015, 2K-72-976/2016).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-P-218/2009, 2K-229/2008, 2K-275/2007). BK 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Esminis šio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, nustato tarpusavio ryšius, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus ir priemones.

A. R. parodymai, susiję su UAB „E“ esminėse aplinkybėse sutapo ir iš esmės atitiko V. U. parodymus bei kitą bylos medžiagą. Su UAB „K“ susiję A. R. parodymai nors ir nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau nuo antrosios apklausos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jie sutapo ta dalimi, kad abiejų įmonių vadovu (UAB „K“ ir akcininku) tapo V. U. prašymu, kad jis įmonėmis nesidomėjo, sprendimų nepriimdavo, tik pasirašydavo reikalingus dokumentus V. U. prašymu, jų savarankiškai nesudarydavo, įmonės anspaudai ir prisijungimai prie banko sąskaitos buvo pas V. U.. A. R. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją paaiškino, jog pirmosios apklausos pradžioje davė melagingus parodymus, nes V. U. prašė jo veiksmus prisiimti sau. Nurodytas kaltinamojo paaiškinimas yra įtikinamas visų žemiau aptartų V. U. nusikalstamų veiksmų kontekste ir siekiu įvairiais būdais nuslėpti savo vaidmenį. Juo labiau, kad minėtos pirmosios apklausos pradžioje A. R. negalėjo įvardinti nei kokius, nei kur nei kieno krovinius reikėjo pervežti, nei kodėl susikūrė T. N. pseudonimą, kas rodo, jog kaltinamasis sako netiesą, ką tos pačios apklausos metu ir prisipažino. Vėlesni A. R. parodymai atitinka byloje surinktus įrodymus, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti.

V. U. iš esmės neigė visus jam pareikštus kaltinimus, išskyrus susijusius su UAB „E“ buhalterinės apskaitos vedimu, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Dėl veiksmų, susijusių su UAB „E“.

V. U. pareikštas kaltinimas dėl sukčiavimo yra siejamas su UAB „E“ 15 500 EUR turtinės prievolės įmonėms RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ išvengimu savo naudai. Byloje esantys įrodymai – VĮ „Registrų centro“ pateikti UAB „E“ registravimo dokumentai, Juridinių asmenų registro išrašai, patvirtina, kad nuo 2013-03-15 įmonės vienasmenis akcininkas buvo V. U.. Nuo tos pačios datos (2013-03-15) UAB „E“ vadovu paskirtas A. R.. Teisme abu kaltinamieji parodė, kad A. R. buvo tik fiktyvus direktorius, realiai šias pareigas ėjo V. U.. A. R. parodė, kad vadovu tapo V. U. prašymu, tačiau iš esmės jokia įmonės veikla neužsiėmė, (duomenys neskelbtini) esančiame ofise žaisdavo kompiuterinius žaidimus ir pasirašydavo visus dokumentus, kuriuos paruošdavo ir jam pateikdavo V. U.. Nėra suradęs ir pervežęs nei vieno krovinio ar sudaręs sutarčių UAB „E“ vardu. RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“, (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino, per „Skype“ su jais nebendravo. Jis net nežinojo, kad UAB „E“ turi buhalterį, manė, kad visus dokumentus rengia savininkas – V. U.. Pastarasis valdė įmonės pinigus, kaip vyko grynųjų pinigų apskaita neįsivaizduoja. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. dėl UAB „E“ valymo nurodė analogiškas aplinkybes, t. y. kad faktiškai jai vadovavo V. U., jis turėjo įmonės anspaudą, dokumentus ir valdė bendrovės finansus, tuo tarpu pats A. R. tik pasirašydavo V. U. paruoštus buhalterinius ir kitus dokumentus. V. U. prašymu yra išgryninęs UAB „E“ dideles pinigų sumas. Kaltinamasis V. U. neneigė, kad buvo faktinis UAB „E“ vadovas, o A. R. jam reikėjo tik todėl, kad jo sutuoktinė šių pareigų atsisakė ir įmonei reikėjo vadovo, kad pasirašytų dokumentus, nuvažiuotų į buhalteriją. Užsakymus ruošdavo ir priiminėdavo tik jis, o A. R. visą dieną žaisdavo kompiuteriu. Kurį laiką UAB „E“ bandęs dirbti V. A. taip pat parodė, kad šiai įmonei vadovavo V. U., jis mokėjo ir atlyginimą, tuo tarpu A. R. nieko neveikdavo, ateidavo į darbą ir sėdėdavo kampe, su juo (V. A.) žaisdavo žaidimus. Dėl darbo A. R. tikrai niekam neskambino, telefonu nekalbėdavo. Liudytojas T. K. parodė, kad UAB „E“ dirbo fiktyviai, tačiau darbo sutartį pasirašyti jam atvežė V. U., A. R. šį asmenį jam pristatė kaip įmonės vadovą. Parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino V. U. kaip UAB „E“ viršininką. Liudytoja A. S. parodė, kad UAB „E“ vadovas buvo V. U., jis ją įdarbino sekretore, tačiau pareigų ji nėjo. Ji žinojo, kad ir A. R. dirbo UAB „E“, tačiau jis tik žaidė kompiuterinius žaidimus. Taigi, nurodyta kaltinamųjų ir liudytojų parodymų dalis viena kitą atitinka, todėl teismas neturi pagrindo šiais parodymais netikėti. Jie patvirtina, kad V. U. nuo 2013-03-15 iki pat įmonės pardavimo S. S. (2014-08-08) buvo ir UAB „E“ akcininkas ir faktinis jos vadovas.

V. U. teisme patvirtino, jog užsakymus darydavo pats, su RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ sutartis sudarė irgi jis, tačiau, kaip matyti iš D. B. parodymų, su jais UAB „E“ vardu per „Skype“ bendravęs asmuo prisistatinėjo A. R., 2014-06-03 krovinio transportavimo sutartis Nr. NL-RUS6/06 pasirašyta taip pat A. R.. A. J. parodė, jog UAB „E“ labai nesidomėjo, tačiau V. U. sakė, jog per „Skype“ matydavosi, kad kalba A. R., tačiau tai būdavo V. U.. Pastarasis jam sakė, kad pradėjo dirbti A. R. vardu, todėl ir toliau reikia taip daryti. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad visi RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ sutartiniai santykiai su UAB „E“ buvo derinami ir vedami per V. U., veikiantį A. R. vardu. Taip pat logiška, kad apie šiuos sandorius A. R. galėjo nieko nežinoti, kadangi, kaip nurodė jis ir V. U., A. R. tik pasirašydavo dokumentus, iš esmės su jais net nesusipažinęs.

Byloje esantys UAB „E“ 2014-06-02 su RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ sudaryti krovinių pervežimo užsakymai Nr. 2014-0014, Nr. 2014-0034, Nr. 2014-0036 ir Nr. 2014-0017 taip pat tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR), patvirtina šių įmonių sutartinių santykių realumą ir tai, kad RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, tuo tarpu įrodymų, jog UAB „E“ už pervežimą su nurodytomis įmonėmis būtų atsiskaičiusi, byloje nėra.

Nors V. U. teigė, kad su RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ negalėjo atsiskaityti, nes trūko apyvartinių lėšų, tačiau iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų faktūrų ir UAB „E“ banko AB „Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, kad:

1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-06-17 pervedus 765 EUR (2 635,04 Lt), per vieną dieną (iki 2014-06-18) jie buvo išleisti 800 Lt pervedant E. U. (paskolos grąžinimui), o likusi suma pervesta Sodrai, dengiant socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą;

2) (duomenys neskelbtini) 2014-06-20 pervedus 600 EUR (2 066,70 Lt), per tris dienas (iki 2014-06-22) jie išleisti, pervedant 1 158 Lt įmoką už A. J. UAB „Mogo“, 800 Lt išgryninta, likę pinigai išleisti „Pildyk“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) papildymui, užsakymui (duomenys neskelbtini) projekte, socialinio draudimo įmokai;

3) (duomenys neskelbtini) 2014-06-23 pervedus 700 EUR (2 411,15 Lt), iki 2014-06-27 jie išleisti: 1 980 Lt išgryninat, išleisti „Pildyk“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) papildymui bei pirkiniui WWW.fb.me/cc;

4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-07-10 pervedus 3 4445 EUR (12 400,20 EUR), iki 2014-07-16 jie buvo išgryninti

5) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-07-25 pervedus 3 500 EUR (12 055,75 Lt), iki 2014-07-30 šie pinigai išgryninti ir panaudoti „Pildyk“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) papildymui;

6) (duomenys neskelbtini) 2014-07-31 pervedus 600 EUR (2 066,70 Lt), tą pačią dieną buvo išgryninta 1 200 Lt, pervesta UAB „Mogo“ už A. J. bei iki 2014-08-04 išleisti „Pildyk“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) papildymui.

UAB „E“ banko sąskaitos analizė rodo, kad iki 2014-07-10 įmonė iš užsakovų (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrai gavo 9 765 EUR (33 635,54 Lt) pajamų, tačiau jų atsiskaitymui su RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ nepanaudojo. Priešingai, leido savo reikmėms: pervedė V. U. sutuoktinei, pildė V. U. naudojamo telefono numerio sąskaitą, darė pavedimus už su įmone nesusijusį asmenį – A. J. (pastarasis teisme nurodė, kad šiuo automobiliu, net ir perrašius A. J. nuosavybėn, vis tiek naudojosi V. U.), t. y. naudojo ne įmonės poreikiams ar įsipareigojimams tenkinti. Didžioji dalis (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestų pinigų buvo išgryninta. A. R. patvirtino, kad V. U. nurodymu, būdamas UAB „E“ direktoriumi, yra išgryninęs iš įmonės sąskaitos dideles pinigų sumas, kurias atidavė V. U.. Kad šios lėšos bus naudojamos atsiskaitymams, jis žinojo tik iš V. U. žodžių, pats niekuo nesidomėjo. V. U. teigė, kad šie pinigai buvo naudojami atsiskaitymams su kitomis įmonėmis, tačiau tokių įrodymų byloje nėra, o ir pats kaltinamasis jokių konkrečių sandorių įvardyti negalėjo. Nors V. U. teisme tvirtino, kad UAB „E“ veikla buvo intensyvi, vieni užsakymai padengdavo kitus, jis dirbo su Lenkijos įmonėmis ir net pateikė Ukrainos įmonės UAB „E“ išduotą 2014-07-14 garantinį raštą dėl atsiskaitymo už paslaugas iki 2016-05-31 (t. 6, b. l. 18-19), tačiau tokiais parodymais teismas abejoja. Pirmiausia dėl to, kad UAB „E“ priklausanti AB „Swedbank“ sąskaita rodo priešingas aplinkybes – per 2014-01-01–2016-06-22 laikotarpį vienintelės UAB „E“ įplaukos buvo minėtos 9 765 EUR pajamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) bei 103,34 Lt grynųjų įnešimas, kuris per kelias dienas išgrynintas. Jokių kitokių atsiskaitymų su logistika užsiimančiomis bendrovėmis nefiksuota. Be to, įmonei nuo 2013-01-04 buhalterines paslaugas teikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-12-13 sustabdė paslaugų teikimą dėl susidariusio 1 161,Lt įsiskolinimo (t. 11, b. l. 82-87). Tai, kad nurodytas įsiskolinimas nebuvo geranoriškai padengtas, rodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-02-26 pareiškimas teismui dėl 1 161,Lt įsiskolinimo iš UAB „E“ priteisimo (t. 6, b. l. 204). Duomenų, kad kokia kita įmonė nuo 2013-12-13 būtų tvarkiusi UAB „E“ buhalteriją, ar kaltinamieji būtų pasamdę buhalterę, byloje nėra. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų UAB „E“ pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų matyti, kad įmonė 2013-11-01–2014-01-31 laikotarpiu deklaravo 0 prekių tiekimo ir paslaugų teikimo bei prekių ir paslaugų įsigijimo sandorių. Nurodyti įrodymai paneigia V. U. parodymus, jog UAB „E“ veikla 2013-11-01–2014-01-31 buvo intensyvi ar ji apskritai būtų vykdžiusi veiklą. Vėlesnio laikotarpio duomenų, išskyrus AB „Swedbank“ sąskaitos išrašą, byloje nėra, tuo tarpu sąskaitos išrašas rodo, jog gautos pajamos nebuvo naudojamos įmonės reikmėms. Todėl, įvertinus UAB „E“ veiklos pobūdį ir V. U. paaiškinimus, kad įmonė dirbo su užsienio kompanijomis, visiškai nelogiška, jog atsikaitymai didelėmis sumomis būtų vykę išimtinai grynaisiais pinigais. Kaltinamojo pateikto 2014-07-14 garantinio rašto tikrumas taip pat abejotinas kadangi iš jo matyti, jog sutartis buvo sudaryta 2013 m., tuo tarpu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų išlikusių UAB „E“ dokumentų už 2013 m. jokio sandorio, atitinkančio 312 000 EUR sumą ar sudaryto su rašte nurodyta įmone, nefiksuota. Bet kuriuo atveju nurodytas garantinis raštas niekaip nepateisina neatsikaitymo su RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“, o taip pat ir neįrodo 2014 m. liepos mėn. sunkios finansinės padėties įmonėje.

Šiame kontekste taip pat yra aktualus D. B. pateiktas „Facebook“ susirašinėjimas per kontaktą (duomenys neskelbtini) su V. U. (t. 16, b. l. 184-192, t. 17, b. l. 2-5). 2014-08-10 žinutėje nurodyta „Sveiki D., čia V.., kontaktus jūsų gavau bet nematau prasmės skambinti. <...> pasikeitė mūsų firmos savininkai. Mes pranešėme apie skolą jums bet jie nesutinka su gabenimų suma“. Byloje esantys duomenys iš tiesų patvirtina, kad nuo 2014-08-08 UAB „E“ akcininku ir vadovu tapo S. S., tačiau iš paties S. S. parodymų matyti, kad jis vedė asocialų gyvenimo būdą, V. U. nurodė, jog „matėsi, kad tas S. ne kaip atrodo, bet jam nebuvo skirtumo, kam parduoda įmonę, asmuo buvo blaivas“. Tokios aplinkybės patvirtina, jog V. U. teiginiai D. B. apie skolą OOO „G“ buvo melagingi.

V. U. nesąžiningumą bei siekį išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo patvirtina ir UAB „E“ akcijų perleidimo S. S. aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo metu V. U. parodymų, susijusių su UAB „E“ nedavė, o teisme iškėlė versiją apie nenustatytą asmenį A./A., kuris rengė UAB „E“ pardavimo dokumentus ir atsivedė S. S., kad jis net tiksliai nežino, kokius dokumentus pasirašė A. R. ir S. S.. V. U. tvirtino, kad pats atvežė antspaudą, korteles, generatorių. Visi ofise buvę dokumentai, viskas buvo perduota naujam savininkui. Šie kaltinamojo parodymai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Nors A. R. parodymai dėl akcijų perleidimo S. S. aplinkybių yra itin nenuoseklūs, jis tai nurodė, kad su šiuo asmeniu buvo susitikęs net kelis kartus, tai teigė, kad nėra matęs, tačiau bet kuriuo atveju, nuosekliai parodė, kad pasirašė V. U. jam pateiktus akcijų pardavimo dokumentus, jų turiniu nesidomėjo, jam svarbiausia buvo nebebūti direktoriumi. Išskyrus S. S., kitų akcijų pardavimo dalyvių nenurodė. V. U. teisme patvirtino, kad A. R. UAB „E“ jokių dokumentų nerengė, todėl akivaizdu, kad vienintelis asmuo akcijų pardavimo sutartyje, perdavimo akte nurodytas aplinkybes (perduodamos buhalterinės dokumentacijos turinį, įmonės skolas tiekėjams, A. R. asmens kodą) galėjęs žinoti ir šiuose dokumentuose nurodyti, buvo V. U.. S. S. buvo asocialus asmuo, patvirtino, kad už 20 Lt sutiko pasirašyti „kažkokius popierius“, UAB „E“ nežino, jam jokių šios įmonės dokumentų niekas neperdavė, nei A. R., nei V. U. nepažįsta. Tokie S. S. parodymai atitinka A. R. parodymus. Tai, kad joks UAB „E“ dokumentų perleidimas neįvyko įrodo ir faktas, kad įmonei buhalterines paslaugas teikusi bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki ikiteisminio tyrimo pradžios vis dar turėjo dalį (už 2013 m.) šios bendrovės buhalterinių dokumentų.

Taigi, V. U., būdamas faktiniu UAB „E“ vadovu ir vieninteliu akcininku, pasinaudodamas ankstesnio bendradarbiavimo su RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ metu įgytu pasitikėjimu, A. R. vardu sudarė keturis krovinių pervežimo užsakymus, kuriuos RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ įvykdžius, su minėtomis įmonėmis neatsiskaitė, o už krovinių pervežimą iš (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas 9 765 EUR lėšas panaudojo savo reikmėms. Siekdamas nuslėpti savo realų vadovavimą UAB „E“, sutrukdyti nustatyti lėšų iš (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojimą, bei išvengti atsikaitymo su RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“, pagamino netikrus dokumentus: 2014-07-30 UAB „E“ vienintelio akcininko sprendimą nuo 2014-07-31 UAB „E“ direktoriumi paskirti S. S.; 2014-07-31 perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 2014/01 dėl UAB „E“ apskaitos ir kitų veiklos dokumentų, antspaudo, sąskaitos kodų generatoriaus S. S. perdavimo; 2014-07-31 įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 2014/01; UAB „E“ 2014-08-01 akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią 100 proc. akcijų pardavė S. S.. V. U. parodė, kad pinigų už akcijų pardavimą negavo ir aiškiai suvokė S. S. asocialumą, atitinkamai, darytina išvada, jog kaltinamasis suprato, jog pardavus akcijas asocialiam asmeniui, RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ turtinių reikalavimų įgyvendinimas taps neįmanomas, to siekė ir norėjo. V. U. pasisavinus UAB „E“ sąskaitoje buvusias lėšas, UAB „E“ nebegalėjo įvykdyti savo prievolių RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“, kurioms pagal krovinių pervežimo sutartis nesumokėta 15 500 EUR suma, viršijo didelė vertės ribą (250 MGL). Nurodyti V. U. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.

Abu kaltinamieji patvirtino, kad A. R. UAB „E“ veikla nesidomėjo, jos dokumentų neturėjo. A. R. teigė, kad iš buvusios vadovės E. U. jokių dokumentų neperėmė, visą įmonės veiklą vykdė V. U.. Iš esmės pastarasis šiuos A. R. parodymus patvirtino, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Vadinasi, neturėdamas UAB „E“ dokumentų, A. R. negalėjo jų ir perduoti S. S.. A. R. parodė, kad S. S. iš savo rankų neperdavė nei UAB „E“ anspaudo, nei apskaitos dokumentų, nei sąskaitos, kodų generatoriaus, nematė, kad kas kitas jam būtų juos perdavęs. Nežino, kaip buvo perduotas virš milijono litų kasos likutis, tokios sumos pinigų UAB „E“ nėra matęs. Jam svarbiausia buvo nebebūti UAB „E“ direktoriumi, pasitikėjo S. U., todėl pasirašė visus jo pateiktus dokumentus, įskaitant 2014-07-31 perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 2014/01 bei 2014-07-31 įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 2014/01. Taigi, A. R. suvokė, kad jo pasirašomi dokumentai yra netikri, tačiau neabejodamas vykdė V. U. nurodymus ir juos patvirtino. Tokiu būdu A. R., pagal pareigas būdamas atsakingu už tinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, bei apskaitos dokumentų išsaugojimą (BAĮ 19 straipsnio 1, 2 dalys, 21 straipsnio 1, 2 dalys), bent bendrąja prasme suvokdamas savo, kaip vadovo, atsakomybės turinį (ką rodo jo siekis nebebūti vadovu), taip pat akivaizdžiai suvokdamas, kad jam patvirtinus fiktyvų įmonės pardavimo sandorį ir jos dokumentų pardavimo faktą, V. U. su jais galės daryti bet ką, elgėsi neatsakingai ir sudarė sąlygas V. U. paslėpti dalį UAB „E“ dokumentų ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje. Tokiais bendrais A. R. ir V. U. veiksmais buvo pagaminti netikri UAB „E“ dokumentai, kuriuos jie laikė savo gyvenamosiose vietose iki kratos atlikimo, o taip pat kilo pasekmės, t. y. paslėpus dalį įmonės dokumentų, negalima iš dalies nustatyti UAB „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-07-31. Nurodyti veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.

Dėl veiksmų, susijusių su UAB „K“.

Iš A. R. parodymų matyti, kad jis suvokė, jog buvo paskirtas UAB „V. K.“ direktoriumi – pasirašydavo UAB „K“ dokumentus, vežė juos buhalterei, todėl, kaip ir UAB „E“ atveju, bent bendrais bruožais turėjo suvokti savo kaip vadovo pareigas, atitinkamai, jis privalėjo organizuoti šios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, užtikrinti, kad į apskaitą būtų įtrauktos ne tik visos įvykusios ūkinės operacijos, bet ir turėti jas pagrindžiančius dokumentus, nustatyta tvarka saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus. Tačiau pastarasis savo kaip vadovo pareigas vykdė netinkamai, nuolat vykdydamas V. U. nurodymus, pats UAB „K“ finansais nesidomėjo, nežinojo, nei bendrovės pajamų, nei išlaidų, neturėjo ir nepateikė visų 2014-02-26–2013-03-17 laikotarpio bendrovės išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Negana to – suklastojo dalį UAB „K“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Nors A. R. parodė, kad niekada nesidomėjo, kokius V. U. pateiktus dokumentus pasirašo ir ar juose nurodytos operacijos buvo įvykusios, tačiau neneigė, kad savo parašu patvirtino kasos pajamų orderių Nr. KPO002–KPO006 tikrumą, pagal kuriuos fiksuotas 30 550 Lt (8847,89 EUR) grynųjų pinigų įnešimas į kasą. Šis kaltinamasis parodė, kad pasirašė ir 2014-04-07 paskolos sutartį Nr. P.S-001 bei 2014-04-07 kasos išlaidų orderį Nr. KIO003 dėl 39 000 Lt paskolos iš UAB „K“ gavimo, nors realiai jokių pinigų iš UAB „K“ negavo, vadinasi, suvokė, jog kartu su V. U. pagamino netikrus dokumentus. Nurodyti netikri dokumentai A. R. ir V. U. buvo pateikti įmonės buhalterei ir įtraukti į UAB „K“ apskaitą, taip ją iškreipdami. Dėl daugybės specialisto išvadoje nurodytų A. R., kaip UAB „K“ vadovo BAĮ pažeidimų, nėra galimybės nustatyti UAB „K“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-10-17 iki 2014-10-20. Išvardinti kaltinamojo veiksmai atitinka apgaulingo apskaitos tvarkymo bei dokumento (2014-04-07 paskolos sutarties Nr. P. S. – 001) suklastojimo nusikaltimų sudėtis, todėl pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

V. U. teisme su UAB „K“ susijusius kaltinimus kategoriškai neigė ir tvirtino, kad tik padėjo A. J. įkurti įmonę – ją nupirko bei davė savo klientų bazes, pamokė, kaip reikia dirbti logistikos srityje. Prisiminė, kad A. J. paėmė kažkokius krovinius, bet jam nepasisekė. Pats UAB „K“ visiškai nesidomėjo, jokių šios įmonės sutarčių nesudarinėjo, net nežinojo, kur buvo įmonės buveinė. Analogiškai V. U. kaltinimus neigė ir ikiteisminio tyrimo metu. Nežiūrint į tai, šio kaltinamojo kaltę padarius visus jam inkriminuojamus nusikaltimus patvirtina byloje surinkti įrodymai – A. R., kuris savo kaltę pripažino, parodymai taip pat liudytojų M. V. ir A. J. parodymai, kita bylos medžiaga bei paties V. U. parodymų nenuoseklumas. Teisme, pasirinkęs duoti parodymus įrodymų tyrimo pabaigoje, kaltinamasis juos akivaizdžiai priderino prie teismo jau ištirtų įrodymų, tačiau uždavus pasitikslinamuosius klausimus, negalėjo pateikti logiškų paaiškinimų.

Nors V. U. teisme parodė, kad nieko apie UAB „K“ nežinojo ir jos veikla nesidomėjo, tačiau tiek jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tiek A. R., tiek M. V. ir A. J. parodymai liudija priešingai. Iš A. R. parodymų matyti, kad V. U. buvo faktinis UAB „K“ vadovas, jis rūpinosi klientais, ir įmonės finansais, rengė su UAB „K“ susijusius dokumentus. Liudytoja M. V. pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu neužsiminė apie giminystės ryšius su V. U. ir apibūdino jį kaip nepažįstamą asmenį, kas rodo, jog siekė nuslėpti savo pusbrolio tapatybę bei padėti išvengti atsakomybės. Dėl šių priežasčių jos parodymai nėra visiškai patikimi. Nežiūrint į tai, teisme M. V. V. U. vis gi apibūdino kaip faktinį UAB „K“ vadovą – parodė, kad norėdama susitikti su A. R., skambindavo V. U., laikė juos lygiaverčiais partneriais, nes visada atvažiuodavo kartu, atskirai nei vienas nebuvo atvažiavęs, buhalterinę apskaitą ji vedė iš V. U. ir A. R. žodžių. A. J., kurio parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parodė, kad jis V. U. iniciatyva pradėjo dirbti UAB „K“, tačiau ne jis, kaip nurodyta dokumentuose, o bendrovę nupirkęs V. U. buvo faktinis jos savininkas, be to, V. U. žadėjo bendrovėje užsiimti logistika, ketino imti procentus nuo pervežimų. Pats A. J. logistikos srityje patirties neturėjo, todėl jį apmokyti turėjo kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. U. pradžioje žadėjo dirbti pats, o kai A. J. išmoks, leis jam dirbti savarankiškai. Antspaudas ir banko sąskaitos generatorius buvo pas V. U., jis žadėjo tvarkyti įmonės buhalteriją. Kasoje grynųjų pinigų nebuvo, įplaukų nebuvo, nuomos ir kitokių sutarčių tuo metu nesudarinėjo. V. U. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad nupirkus UAB „K“, veiklą pradėjo jie abu su A. J., teigė, kad krovinių kartais jie ieškodavo kartu, kartais atskirai, tai atitinka A. J. parodymus, kad jie abu ketino dirbti UAB „K“. Pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis, A. J. įmonės vadovu buvo iki 2014-02-11, po jo UAB „K“ akcininku ir vadovu tapo A. R.. Pagal į bylą pateiktą 2014-01-27 (duomenys neskelbtini) patalpų nuomos sutartį tarp V. U. ir UAB „K“, įmonės buveinei kaltinamasis išnuomojo dalį savo gyvenamųjų patalpų, dėl nurodytos sutarties realumo teismas pasisakys vėliau, tačiau bet kuriuo atveju, priešingai nei nurodė V. U., įmonės buveinė jam turėjo būti žinoma, arba jis dėjo aktyvias pastangas, kad tokia buveinė, bent jau dokumentuose, egzistuotų, kas paneigia jo pasyvų vaidmenį. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir V. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur jis tvirtino, kad tai jis pasiūlė savo pusseserės M. V. įmonę UAB „F“ teikti buhalterines paslaugas UAB „K“ ir vežiodavo A. R. pas buhalterę, būdavo kartu su juo, taip pat jis pasiūlė užsiregistruoti T. N. vardu (duomenys neskelbtini), priešingai, nei A. R., žinojo, jog buvo surastas vežėjas UAB „K“ su juo sudarytos sutartys ir atlikti pervežimai, taip pat žinojo, kad buvo prastovos ir už jas daromi pavedimai, žinojo ir apie UAB „K“ automobilio nuomą, jau nekalbant apie įrangos, patalpų nuomos ir paskolos UAB „K“ sutartis. Be to, V. U. HP kompiuteryje buvo rasta eilė UAB „K“ dokumentų – UAB „L“ sąskaitos faktūros, CMR važtaraščiai, krovinio pervežimo sutartys su UAB „K“, t. y. visi tie dokumentai, kuriais pagal P. B., L. P. ir A. K. parodymus buvo keičiamasi elektroniniu būdu. Aukščiau nurodytas informacijos kiekis, kaip asmeniui visiškai nesidominčiam įmonės veikla, yra pakankamai žymus, o ir faktas, kad V. U. skolino ženklią – 37 000 Lt sumą (bent jau pagal teismui jo pateiktą sutartį), įmonei, kuria visiškai nesidomėjo, visiškai prasilenkia su logika. Kaltinamojo atsakomybės vengimą rodo ir tai, kad 2014-01-27 įrangos nuomos sutartis dėl HP kompiuterio, kuriame rasti UAB „L“ ir UAB „K“ dokumentai ir telefono, kuriuo buvo skambinama L. P., su UAB „K“ buvo sudaryta atbuline data (2018 m. rugpjūčio mėn.), taip siekiant įrodyti, kad šia įranga naudojosi ne jis.

V. U. taip pat tvirtino nežinojęs UAB „K“ užregistravimo tinklapyje (duomenys neskelbtini) slaptažodžio, neturėjo prisijungimo prie duomenų, tačiau iš UAB „E“ ((duomenys neskelbtini)) pateiktų duomenų matyti priešingai. UAB „K“ (duomenys neskelbtini) pirmą kartą užregistruota 2014-01-06, atstovas A. J.. Po kelių dienų – 2014-01-21, buvo užregistruotas antras vartotojas – T. N., nurodytas kitas, nei A. J., telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Skype“ vartotojas – (duomenys neskelbtini), taip pat kitas prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) slaptažodis – (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad būtent šiuo slaptažodžiu prie (duomenys neskelbtini) jungėsi UAB „E“ ir UAB „V“ (duomenys neskelbtini) paskyrų vartotojai E. U. ir V. U.. Be to, (duomenys neskelbtini) duomenimis UAB „K“, UAB „E“ ir UAB „V“ jungėsi iš tų pačių IP adresų. Pasak A. J., darbo UAB „K“ metu jis pas V. U. namuose buvo tik vieną kartą, tuo tarpu T. N. per laikotarpį nuo 2017-01-21 iki 2014-02-17 prie (duomenys neskelbtini) jungėsi 18 kartų, o A. J. – 12 kartų. Taigi, (duomenys neskelbtini) duomenys apie net trijų įmonių, iš kurių dviem vadovavo V. U., prisijungimą tuo pačiu IP bei aplinkybė, kad A. J. teisme nenutuokė, kas yra T. N., laikė jį realiu asmeniu, sakydamas, jog tokio asmens kontaktus jam galėjo duoti V. U., tačiau su juo nesusirašinėjo, rodo, kad T. N. vardu vienintelis prisistatinėdavo V. U., t. y. analogiškai, kaip UAB „E“ atveju. Šį įsitikinimą sustiprina ir sekanti aplinkybė. A. R. parodė, kad įmonė ofiso neturėjo ir V. U. dirbdavo iš namų. Vieno iš L. P. pateikto susirašinėjimo su T. N. metu, pastarasis mini, kad susirašinėjimo metu nėra ofise ir jam su dviem vaikais labai patogu dirbti laisvu grafiku (t. 12, b. l. 40), t. y. L. P. pašnekovas turi du vaikus – visai, kaip 2014 m. V. U. ir priešingai, nei A. R., kuris 2014 m. turėjo tris vaikus (t. 13, b. l. 97-98). Tai, kad T. N. prisistatinėdavo V. U., patvirtina ir L. P. pateikta telefoninių pokalbių išklotinė, iš kurios matyti, kad ji su T. N. bendravo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu, kuris buvo nurodytas ir UAB „E“ (duomenys neskelbtini) puslapyje ir kurio asmeninio naudojimo V. U. neneigė. V. U. teiginius, kad jis buvo išnuomojęs šį abonentinį numerį kartu su telefonu, patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

V. U. teisme parodė, kad sutartis, susijusias su UAB „K“ pervežimu, sudarinėjo A. R., ikiteisminio tyrimo metu akcentavo, kad A. R. galėjo savarankiškai sudaryti pervežimo sutartis, nes yra UAB „E“ vadovas ir mokėjo tai daryti, tačiau tokie parodymai neatitinka paties V. U. teiginių ir A. R. parodymų. Patvirtina V. U. siekį savo kaltę perkelti kitam asmeniui. A. R. nuosekliai tvirtino, kad neturėjo gebėjimų sudaryti pervežimo sutarčių. V. U. duodamas parodymus apie UAB „E“ teigė, kad A. R. buvo fiktyvus vadovas, iš esmės reikalingas tik pasirašyti dokumentus, jokia veikla ten neužsiėmė. Be to, 2014-01-30 krovinio pervežimo sutartis su UAB „K“ (t. 3, b. l. 9) buvo sudaryta dar A. J. vadovavimo laikotarpiu, tačiau pastarasis, kaip ir A. R. neigė sudarinėjęs kokias nors sutartis. Sulyginus ant šios sutarties esantį UAB „K“ atstovo parašą su A. J. parašu (t. 2, b. l. 7) ir A. R. parašu (t. 2, b. l. 69), esančiais ant VĮ „Registrų centro“ dokumentų, matyti, kad jie nesutampa, tuo tarpu visos penkios su UAB „K“ sudarytos krovinio pervežimo sutartys ( t. 3, b. l. 9, 15, 23, 35, 43, 50) pasirašytos vienodai. Taigi, įvertinus nuoseklius A. J. parodymus, kad jis UAB „K“ vardu sutarčių nesudarinėjo ir analogiškus A. R. parodymus, pastarajam UAB „K“ nei vadovo, nei kokių kitų funkcijų nevykdant, įmone nesidomint ir neturint gebėjimų ją valdyti, vienintelis tokių gabumų turėjęs ir su UAB „K“ susijęs, buvo šią įmonę nupirkęs asmuo – V. U..

Aukščiau išdėstytos aplinkybės paneigia V. U. parodymus, kad jis nežinojo UAB „K“ prisijungimo prie (duomenys neskelbtini) slaptažodžio bei nesinaudojo T. N. vardu, o taip pat patvirtina, kad būtent šis kaltinamasis, slėpdamas savo tapatybę nuo pat UAB „K“ nupirkimo A. J. (2013-10-15), analogiškai, kaip ir UAB „E“ atveju, vadovavo bendrovei ir jos oficialiam vadovui A. R. bei sudarė sandorius su UAB „L“ bei UAB „K“.

V. U. pripažino, kad kaip UAB „V“ vadovas L. P. teikė melagingas rekomendacijas apie UAB „K“. Akivaizdu, kad tokiu būdu buvo siekiama įgyti šios įmonės pasitikėjimą, kurį neabejotinai sustiprino UAB „K“ padaryti du apmokėjimai už prastovas ir pakankamai intensyvus V. U., prisistatinėjančio T. N. vardu, susirašinėjimas bei telefoniniai skambučiai L. P.. Įvertinus V. U. (T. N.) susirašinėjimo „Skype“ programoje su L. P. turinį (t. 12, b. l. 28-41), matyti, kad pastarasis itin stengėsi sudaryti intensyvia logistikos veikla užsiimančios ir joje nusimanančios UAB „K“ įspūdį, įtikinėjo, kad nėra apgavikai, tačiau išsisukinėjo, paprašytas nurodyti konkrečias įmones, su kuriomis dirbo (rekomendacijoms nurodė savo paties vadovaujamas įmones). Nuo 2014-03-17 V. U. ir L. P. kontaktas pasunkėjo, kadangi V. U. nebeatsiliepinėja telefonu, „Skype“ programoje atsakydamas į raginimą pagreitinti kliento (UAB „L) apmokėjimą pagal sutartį Nr. 14-0018, 2014-03-17 nurodo, kad „ryte skambinau, sakė spręs, atsakymą link vakaro duos“, iš 2014-03-18 pakartotinio raginimo matyti, kad telefonu vėl nebendraujama, V. U. nurodo „nepasakė nieko konkretaus, snd žadėjo pasakyti“. 2014-03-19 telefonas dar neįjungtas, V. U. nurodo, kad apmokėjimo dar laukia ir kas viskas bus gerai. L. P. informavus, kad jos vadovas ketina 2014-03-19 vykti į Kauną ir susitikti su UAB „K“ vadovu V. U. tam neprieštaravo, tačiau paprašytas neatsiuntė nei jo telefono numerio, nei buhalterijos adreso, nurodė, kad ofise nuo 8 iki 17 sėdi sekretorė, t. y. leido suprasti, kad UAB „K“ ofisas veikia, yra (duomenys neskelbtini) ir net nurodė, kad „jei busit kaune tai pas direktoriu viska ir paimkit, jis gi viska žino kas kur“. Pasak L. P., tai buvo paskutinis kontaktas su V. U. (T. N.). Nurodytas susirašinėjimas rodo, kad juo buvo siekiama įgyti L. P. pasitikėjimą, o vėliau išsisukinėjama nuo apmokėjimo už paslaugas, nepranešama, kad (duomenys neskelbtini) adresu įmonė neveikia, nurodoma melaginga informacija apie ten dirbančią sekretorę, kaip ir apie apmokėjimo negalimumą. Iš UAB „K“ banko sąskaitos matyti, kad UAB „L“ už pervežimus apmokėjo dar 2014-02-26, pervesdama 14 847,04 Lt, ir 2014-03-07, pervesdama 30 729,92 Lt, t. y. 2014-03-19 pokalbio su L. P. metu, užsakovas UAB „L“ su UAB „K“ buvo visiškai atsiskaitęs, kai V. U. UAB „K“ atstovei nurodydavo įvairias delsimo apmokėti priežastis, o iki 2014-03-19 visos iš UAB „L“ lėšos jau buvo išleistos. Tai taip pat įrodo sąmoningą juridinio asmens klaidinimą, apgaulę. Šioje vietoje pastebėtina, kad pasak A. J., kai jis papasakojo V. U. apie gaunamus skambučius dėl UAB „K“ įsiskolinimų, pastarasis liepė į tuos skambučius neatsiliepti ir jis pats viską susitvarkys. Kas rodo, jog V. U. buvo žinomos įsiskolinimo aplinkybės ir jis siekė mokėjimų išvengti neatskleidžiant savo tapatybės.

A. J. ir A. R. parodė, kad jų žiniomis UAB „K“ jokia veikla neužsiėmė, jie niekada nematė UAB „K“ grynųjų pinigų, neturėjo banko prisijungimų ir nesinaudojo internetine bankininkyste. A. R. teigė, kad jo vadovavimo laikotarpiu finansinius reikalus tvarkė V. U., kuris internetinės bankininkystės prisijungimus jam atvežė tik prasidėjus ikiteisminiam tyrimui. A. J. parodė, kad po to, kai 2013 m. gruodžio mėn. atsidarė UAB „K“ banko sąskaitą, visi prisijungimai prie jos buvo pas V. U.. Jis taip pat patvirtino, kad UAB „K“ akcijų pardavimo metu jis A. R. šių prisijungimo dokumentų neperdavė. Iš nurodytų parodymų darytina išvada, kad UAB „K“ internetinės bankininkystės prisijungimai nuo pat sąskaitos atidarymo iki ikiteisminio tyrimo pradžios buvo pas V. U., šį įsitikinimą sustiprina AB „Swedbank“ pateikta informacija apie 2013-10-01–2014-04-04 laikotarpiu buvusius UAB „K“ prisijungimus elektroniniais kanalais, iš kurios matyti, kad jungiamasi buvo IP adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu, kuriuo prie (duomenys neskelbtini) jungėsi UAB „E“ ir UAB „K“. Iš (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad nurodytu IP adresu pradėta jungtis nuo 2013-11-06, iki tol paskutinis prisijungimas buvo 2013-04-25, tačiau kitu IP adresu. Nurodytas IP adresų pasikeitimas sietinas su D. U. buto (duomenys neskelbtini) įsigijimu 2013-09-03 (t. 12, b. l. 140-146) ir V. U. gyvenamosios vietos pakeitimu. Pagal (duomenys neskelbtini) duomenis UAB „K“ prisiregistravo 2014-01-06 ir jungėsi IP adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas UAB „K“ banko sąskaitoje vykusias ūkines operacijas sieja būtent su V. U.. Tokią išvadą leidžia daryti ir sąskaitos išlaidų analizė – iš UAB „L“ lėšų buvo pildoma V. U. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaita bei mokama už jo vadovaujamos įmonės UAB „E“ nuomą, 2014-03-09 sumokėta 1 200 Lt UAB „Mogo Lt“ už paskolą A. J. Toureg (duomenys neskelbtini), nors pastarasis jau niekaip nebuvo susijęs su UAB „K“, o Toureg (duomenys neskelbtini) naudojosi V. U., 2 597,35 Lt išleista už pirkinius nuo 2014-02-28 iki 2014-03-17. M. V. parodė, kad bendrovės vadovui nepateikus šių išlaidų pagrindimo, nurašė jas į sąnaudas. Žemiau aptariamos 30 550 Lt išgryninimo aplinkybės taip pat sustiprina teismo įsitikinimą, kad UAB „K“ pinigais naudojosi V. U..

Nors iš UAB „K“ 2013-10-17–2014-10-20 sąskaitų aktyvumo ataskaitos matyti, kad visa išgryninta suma pagal UAB „K“ kasos pajamų orderius buvo įnešta į įmonės kasą (2014-02-26 Nr. KPO002 1 500 Lt (434,43 EUR) sumai, 2014-03-04 Nr. KPO003 1 000 Lt (289,62 EUR) sumai, 2014-03-04 Nr. KPO004 10 550 Lt (2896,20 EUR) sumai, 2014-03-11 Nr. KPO005 10 000 Lt (2896,20 EUR) sumai, 2014-03-19 Nr. KPO006 7 500 Lt (2172,15 EUR) (t. 4, b. l. 80), o pagal 2014-04-07 paskolos aktą UAB „K“ suteikė A. R. 39 000 Lt paskolą, įrodymų, kad nurodytos ūkinės operacijos įvyko iš tikrųjų, byloje nėra. Įmonės buhalteriją tvarkiusi M. V. parodė, kad buhalteriją vedė ir registrus pildė pagal jai V. U. ir A. R. pateikiamus dokumentus, UAB „K“ kasos neturėjo, todėl netikrindavo, ar jai pateikiama informacija apie į kasą patekusias lėšas yra teisinga. A. R. teisme parodė, kad V. U. prašymu pasirašė minėtus kasos pajamų orderius, nors žinojo, kad jokių pinigų į kasą neįneša ir jų nematė, tačiau į tai nesigilino. Teisme A. R. neprisiminė 2014-04-07 paskolos akto pasirašymo aplinkybių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad aktą davė pasirašyti V. U., sakydamas, kad jis yra įmonės direktorius ir reikia sutvarkyti dokumentus, V. U. pasitikėjo, todėl pasirašė. Bet kuriuo atveju, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, kad jokių pinigų iš UAB „K“ nėra negavęs. Byloje nustatytų V. U. nusikalstamų veiksmų su UAB „E“ kontekste, bei UAB „K“ atveju pastarojo siekis valdyti ir vadovauti bendrovei neatskleidžiant savo tapatybės, o tuo pačiu A. R. atsakomybės nevengiamas, sudaro pagrindą tikėti šiais pastarojo parodymais. V. U. patvirtino, kad yra gryninęs UAB „K“ pinigus, todėl akivaizdu, kad būtent jis turėjo galimybę pasisavinti visas iš UAB „K“ sąskaitos išgrynintas pinigų sumas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. U. nuslėpdamas savo tapatybę bei naudodamasis T. N., A. J. ir A. R. vardu sudarė eilę sandorių, ko pasėkoje apgaule savo naudai išvengė didelės vertės turtinių prievolių (pagal 2014-02-17–2014-03-03 laikotarpio sutartis UAB „K“ nesumokėta 68 607,14 Lt suma viršija 250 MGL), organizavo apgaulingą UAB „K“ buhalterinės apskaitos tvarkymą bei tikrų dokumentų suklastojimą ir žinomai suklastotų dokumentų panaudojimą, t. y. T. N. vardu, 2014-02-26 pervesdamas UAB „K“ 10 190,09 Lt už prastovą pagal 2014-01-30 dvi krovinių pervežimo sutartis Nr. 14-0015 ir Nr. 14-0016, bei intensyviai įtikinėdamas L. P. UAB „K“ patikimumu, įgijo UAB „K“ pasitikėjimą. Piktnaudžiaudamas juo sudarė 5 krovinių pervežimo sutartis (2014-02-17 sutartį Nr. 14-0019, 2014-02-24 sutartį Nr. 14-0018, 2014-02-24 sutartį Nr. 14-0019, 2014-03-03 sutartį Nr. 14-0022, 2014-03-03 sutartį Nr. 14-0023), kuriomis įsipareigojo atsiskaityti už krovinių pervežimo paslaugas, nors nurodyto įsipareigojimo vykdyti neketino ir neatsiskaitė, dalį iš UAB „L“ pervestų pinigų panaudojo savo reikmėms, darydamas pavedimus iš bendrovės sąskaitos, o kitą dalį per 2014-02-26–2014-03-07 laikotarpį išgrynino. Siekdamas nuslėpti neteisėtą UAB „K“ banko sąskaitoje buvusių pinigų panaudojimą, nurodė A. R. patvirtinti UAB „K“ kasos pajamų orderius, atitinkančius iš UAB „L“ išgrynintą 30 550 Lt sumą, tačiau iš tikrųjų į įmonės kasą šių pinigų neįnešė, ir tęsdamas nusikalstamą veiką, nurodė A. R. pasirašyti 2014-04-07 kasos išlaidų orderį Nr. KIO003, patvirtinantį 39 000 Lt iš UAB „K“ kasos išmokėjimą R. R., bei tokias išlaidas patvirtinantį žinomai netikrą dokumentą – 2014-04-07 jam suteiktos 39 000 Lt paskolos aktą. A. R. minėtus dokumentus pasirašius, pateikė juos UAB „K“ apskaitą tvarkančiai ir apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiai buhalterei M. V., kuri įtraukė juos į UAB „K“ buhalterinę apskaitą, po ko įmonės kasos likutis sudarė 50,50 EUR (t. 4, b. l. 80), t. y. tokiu būdu panaikindamas UAB „K“ galimybę civilinio proceso tvarka reikalauti UAB „K“ įsipareigojimų pagal Krovinių pervežimo sutartis įvykdymo. Vykdydamas V. U. nurodymus A. R. ne tik, patvirtino žinomai netikrus dokumentus apie grynųjų pinigų iš kasos paėmimą ir paskolos jam pačiam suteikimą, tačiau ir nevykdė UAB „K“ vadovo funkcijų, nesirūpino įmonės apskaitos organizavimu ar buhalterinių dokumentų išsaugojimu, dėl ko pagal specialisto išvadą įmonėje nėra 3 497,35 Lt nurašytas lėšas pagrindžiančių dokumentų, apskaitos registruose įtraukta tikrovės neatitinkanti 39 000 Lt bendrovės paskola A. R., neatsispindi 37 000 Lt V. U. paskola įmonei. Dėl nurodytų BAĮ pažeidimų nėra galimybės nustatyti UAB „K“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-10-17 iki 2014-10-20. Tokie V. U. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, todėl kvalifikuoti teisingai.

A. R. parodė, kad iš UAB „K“ sąskaitos pinigų nėra gryninęs. Nežino, kaip tai buvo padaryta, banko kortelę su generatoriumi V. U. jam atidavė, kai buvo prasidėjęs ikiteisminis tyrimas. A. J. taip pat parodė, kad prisijungimo prie banko sąskaitos duomenis turėjo V. U.. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad iš UAB „L“ gautas lėšas V. U. išgrynino per A. R., ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat patikslina kaltinime nurodytą UAB „K“ ir UAB „K“ sudarytos 2014-02-17 krovinių pervežimo sutarties numerį, vietoje Nr. 14-0020, nurodant 14-0019. Nors baudžiamojoje byloje egzistuoja 2014-02-17 krovinių pervežimo sutartys su abejais numeriais (t. 3, b. l. 15, 149), tačiau vieną jų pateikė UAB „F“, vadinasi gavo iš V. U., o kitą – UAB „K“ atstovas. Teismas vertina kaip nepatikimus UAB „K“ buhalterei pateiktus dokumentus, todėl vadovaujasi UAB „K“ pateiktaisiais, kuriuose 2014-02-17 krovinių pervežimo sutarties numeris nurodytas 14-0019.

A. J., M. V. ir A. R. parodymai patvirtina, kad V. U. nuo pat UAB „K“ įsigijimo A. J. vardu šią įmonę kontroliavo ir jai vadovavo, t. y. buvo faktinis jos vadovas, taip pat UAB „K“ banko sąskaitos išrašas rodo, jog įmonė jokių ūkinių operacijų nuo 2013-10-01 iki 2014-02-26, kai buvo gautas UAB „L“ pavedimas, nevykdė, pasak A. J. ir A. R., įmonė apskritai jokios veiklos nevykdė, pajamų negavo. Tai reiškia, kad vieninteliai UAB „K“ įvykę sandoriai buvo su UAB „L“ ir UAB „K“, kurie, kaip jau nustatyta šioje baudžiamojoje byloje, buvo sudaryti neketinant jų vykdyti ir siekiant pasisavinti svetimą turtą, t. y. sukčiavimo nusikalstamos veikos tikslu. Taigi, įvertinus nurodytą aplinkybę, jog UAB „K“ įsigijimas buvo inicijuotas V. U. ir jis buvo faktinis šios įmonės vadovas, kuris naudodamasis UAB „K“ vardu ir sukurdamas teisėtumo įvaizdį, sudarinėjo sandorius su UAB „L“ ir UAB „K“, naudojosi UAB „K“ anspaudu, t. y. vadovavo juridiniam asmeniui, kuriuo naudodamasis įgyvendino sumanymą sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą. Tokie jo veiksmai atitinka BK 203 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.

Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad V. U. kartu su A. R. pagamino žinomai netikrus dokumentus ir V. U. juos panaudojo. Nors V. U. šį kaltinimą kategoriškai neigė, tvirtindamas, kad dokumentai surašyti juose nurodytu laiku, tačiau iš A. R. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis tik 2018 m. rugpjūčio mėn. atbuline data kaip UAB „K“ vadovas pasirašė jam V. U. pateiktas 2014-01-27 įrangos nuomos sutartį Nr. 002, 2014-01-27 patalpų nuomos sutartį ir 2014-02-07 paskolos aktą, kuriuo V. U. paskolino įmonei 37 000 Lt. Suvokė, kad nurodytuose dokumentuose informacija yra melaginga, nes UAB „K“ ofiso neturėjo, būdamas V. U. namuose jis naudodavosi tik pastarojo kompiuteriu, apie V. U. paskolą UAB „K“ iš viso nieko nežino. V. U. tuos dokumentus prašė pasirašyti, kad „žmonės prie jo nesikabintų“, paskolos aktą V. U. prašė pasirašyti sakydamas, kad nori grąžinti skolas UAB „K“. Be to, pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis A. R. UAB „K“ akcininku ir vadovu tapo 2014-02-11, nežiūrint į tai, visi trys aukščiau išvardinti ir vėlesne data sudaryti dokumentai patvirtinti jo kaip vadovo parašu, vien jau ši aplinkybė patvirtina A. R. parodymus, kad jie buvo sudaryti atbuline data. Be to, išskirtinai tik šie trys UAB „K“ dokumentai nėra patvirtinti įmonės adresu, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad jie buvo sudaryti ikiteisminio tyrimo metu, po to, kai A. R. ikiteisminį tyrimą atlikusiam pareigūnui 2014-10-20 pateikė UAB „K“ antspaudą. Nors 2014-01-27 įrangos nuomos ir patalpų nuomos sutartys bei 2014-02-07 paskolos aktas surašyti A. J. vadovavimo laikotarpiu, pastarasis parodė, kad jo darbo UAB „K“ metu įmonė patalpų neturėjo, jis naudojosi savo kompiuteriu iš namų, pas V. U. namuose buvo tik kartą, jo kompiuteriu nesinaudojo, kaltinamasis jam jokios darbinės įrangos nebuvo davęs, kasoje grynųjų pinigų, įplaukų nebuvo, V. U. įmonei „K“ pinigų neskolino. Tai taip pat atitinka A. R. parodymus, jog dokumentai surašyti atbuline tvarka, juose užfiksuota melaginga informacija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju apklaustas V. U. nieko neužsiminė apie tarp UAB „K“ ir jo sudarytas nuomos sutartis ar suteiktą paskolą įmonei. Kaltinamasis nurodytus dokumentus pateikė tik 2015-08-17, tuo tarpu 2014-04-18 kratos jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), tokie dokumentai nerasti, jie neatsispindi ir nebuvo pateikti kartu UAB „F“ perduotais UAB „K“ buhalteriniais dokumentais už analogišką laikotarpį. Buhalteriniuose dokumentuose nėra įrašų apie nuomos pagal minėtas sutartis gavimą. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, jog 2014-01-27 įrangos nuomos ir patalpų nuomos sutartys bei 2014-02-07 paskolos aktas yra išimtinai susiję su V. U., darytina išvada, kad būtent šis kaltinamasis parengė minėtus dokumentus, suvokdamas, kad juose nurodyta informacija neatitinka tikrovės, ir pateikė A. R. juos pasirašyti. Pastarasis taip pat suvokdamas, jog jo pasirašomi dokumentai yra netikri, juos patvirtino savo parašu, po ko V. U. dokumentus pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Tokie kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaldamos veikos sudėtį, todėl kvalifikuoti teisingai.

Dėl skirtinų bausmių.

Teismas, skirdamas V. U. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – veikdamas tiesiogine tyčia kaltinamasis padarė aštuonis nusikaltimus, kurių du (BK 182 straipsnio 2 dalis) priskiriami sunkiems, du (BK 222 straipsnio 1 dalis) – apysunkiams ir keturi (BK 203 straipsnio 2 dalis, bei 300 straipsnio 1 dalis) – nesunkiems, dviejose veikose atliko organizatoriaus vaidmenį. Nusikalstamos veikos įvykdytos iš savanaudiškų paskatų, tai pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), be to, dalis veikų padaryti bendrininkų grupėje su A. R., atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo veiksmais net trims bendrovėms padaryta turtinė žala. Pastarasis visą laiką savo nusikalstamus veiksmus neigė ir siekė sutrukdyti ikiteisminiame tyrime nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, supainioti, pateikdamas tikrovės neatitinkančius įrodymus. V. U. eilę kartų baustas administracine tvarka (t. 14, b. l. 19-31), iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO archyvo duomenų bei byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad teisiamas ketvirtą kartą, ankstesnės jo veikos taip pat susijusios su nusikaltimais nuosavybei, įskaitant sukčiavimą (t. 14, b. l. 15-18). Šiuo metu teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. U. kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. V. U. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė (t. 14, b. l. 33-37). Nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 14, b. l. 45). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai negalės būti pasiekti kaltinamam paskyrus švelnesnes, nei laisvės atėmimo bausmes. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus asmenį charakterizuojančius įrodymus, taip pat tai, jog yra viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, V. U. laisvės atėmimo bausmių dydžiai nustatytini didesni, nei sankcijose numatyti šių bausmių minimumai.

Kadangi svetimo turto pasisavinimas apgaulės būdu buvo maskuojamas apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą, V. U. nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuotinos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, pagal šiuos straipsnius paskirtas bausmes bendrinant bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje bei BK 203 straipsnio 2 dalyje labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl taip pat bendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Paskirtos bausmės pagal UAB „E“ ir UAB „K“ epizodus tarpusavyje bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

BK 75 straipsnio 1 dalis (iki 2017-10-06 galiojusi įstatymo redakcija) numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinus V. U. padarytų nusikaltimų pobūdį ir jam skirtinos bausmės dydį, matyti, kad yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau būtina įvertinti, ar bausmės vykdymo atidėjimas atitiks bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nors V. U. padarė eilę nusikalstamų veikų, dvi iš kurių yra sunkios, į nusikalstamą veiką įtraukė ir kitą asmenį, tačiau visi nusikaltimai padaryti 2014 m. vasario-liepos mėnesiais, po to šio kaltinamojo atžvilgiu buvo priimtas 2016-05-23 apkaltinamasis nuosprendis, tačiau pagal jį nusikalstamos veikos padarytos 2014 m. lapkričio mėn., t. y. vėliau, nei nagrinėjamoje byloje. Naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu pradėta nėra (t. 14, b. l. 15-30). V. U. turi šeimą, augina net tris mažamečius vaikus (t. 14, b. l. 6-7), byloje nėra duomenų, kad jis negalėtų dirbti ir gaudamas legalias pajamas kuo greičiau atlyginti padarytą žalą. Tai rodo, kad kaltinamasis yra saistomas stiprių socialinių ryšių, stengiasi pasitaisyti ir naujų nusikalstamų veikų nedaro, todėl visgi yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įvertinus kaltinamojo padarytų nusikaltimų kiekį ir pavojingumą, nustatytinas maksimalus – 3 m. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, V. U. įpareigotinas pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jai tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktai), taip pat, siekiant nubaudimo ir prevencinių tikslų, teisingumo principo įgyvendinimo, jam skirtinos BK 70 ir BK 71 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir 40 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Ikiteisminio tyrimo metu V. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 13, b. l. 80-82), paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismas, skirdamas A. R. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – veikdamas tiesiogine tyčia kaltinamasis padarė penkis nusikaltimus, kurių du (BK 222 straipsnio 1 dalis) priskiriami apysunkiams ir trys (BK 300 straipsnio 1 dalis) – nesunkiems, nusikalstamų veikų daryme jo vaidmuo buvo antraeilis. A. R. baustas administracine tvarka, paskutinį kartą 2014 m. (t. 13, b. l. 113-116), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis vieną kartą teistas už smurtą artimoje aplinkoje, nusikalstama veika įvykdyta 2018 m. A. R. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė (t. 13, b. l. 119-122). Nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje (t. 13, b. l. 124-131). Įvertinus nurodytas aplinkybes, matyti, jog šiam kaltinamajam baudos bausmę skirti netikslinga, kadangi jis negauna pajamų, tuo tarpu arešto bausmė, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų kiekį ir pobūdį, būtų per švelni. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai negalės būti pasiekti kaltinamam paskyrus laisvės atėmimo bausmes. A. R. šiuo metu augina tris vaikus (t. 13, b. l. 104), padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išdėstytų aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydžiai parinktini mažesni, nei sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis.

Kadangi apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškė ir netikro dokumento (2014-04-07 paskolos sutarties) pagaminimu ir panaudojimu, A. R. nusikalstamos veikos UAB „K” epizode pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuotinos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, pagal šiuos straipsnius paskirtas bausmes bendrinant bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kitos pagal UAB „E“ ir UAB „K“ epizodus paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Įvertinus A. R. įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą ir jo antraeilį vaidmenį, pasiduodant V. U. įtakai, spręstina, kad yra pagrindas A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui (BK 75 straipsnio 1 dalis, iki 2017-10-06 galiojusi įstatymo redakcija). Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. R. įpareigotinas pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), taip pat siekiant nubaudimo ir prevencinių tikslų, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 13, b. l. 36-39), paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinės ar neturtinės žalos asmenys turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšti trys civiliniai ieškiniai: UAB „K“ pateikė civilinį ieškinį dėl 19 870 EUR dydžio žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 158-161), RAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 11 900 EUR sumai (t. 1, b. l. 75-76) ir OOO „G“ pareiškė civilinį ieškinį 3 600 EUR sumai (t. 1, b. l. 109-110).

UAB „K“ turtinė žala yra kildinama iš UAB „K“ įsipareigojimų nevykdymo pagal Krovinių pervežimo sutartis: 2014-02-17 sutartį Nr. 14-0019, 2014-02-24 sutartį Nr. 14-0018, 2014-02-24 sutartį Nr. 14-0019, 2014-03-03 sutartį Nr. 14-0022 ir 2014-03-03 sutartį Nr. 14-0023 (t. 3, b. l. 15, 23, 35, 43, 50). UAB „K“ savo sutartinius įsipareigojimus pagal šias sutartis įvykdė ir išrašė UAB „K“ 2014-03-05 ir 2014-03-06 PVM sąskaitas faktūras Nr. 000250 16 228,16 Lt (4700 EUR) sumai, Nr. 000248 18 576,06 Lt (5 380 EUR) sumai, Nr. 000249 20 198,88 Lt (5 850 EUR) sumai, Nr. 000253 6 629,38 Lt (1 920 EUR) sumai ir Nr. 000254 6 974,66 Lt (2 020 EUR) (t. 3, b. l. 15-55). Byloje nustatyta, kad V. U. apgaulės būdu savo naudai išvengė nurodytų prievolių mokėjimo, t. y. UAB „K“ turtinė žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su V. U. veiksmais. Atsižvelgiant į tai, UAB „K“ civilinis ieškinys tenkintinas. Pagal byloje surinktus įrodymus, UAB „K“ 2014-02-26 sumokėjo UAB „K“ 10 190,09 Lt (2 951,25 EUR) pagal UAB „K“ bendrai 2 938 EUR sumai 2014-02-05 išrašytas dvi sąskaitas faktūras Nr. 000243 ir Nr. 000242. Vadinasi, liko permokėta 13,25 EUR (2 951,25-2 938=13,25). Šia suma mažintinas UAB „K“ turtinis reikalavimas. Iš V. U. UAB „K“ naudai priteistina 19 856,75 EUR (19 870-13,25=19 856,75).

RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ turtinę žalą kildina iš UAB „E“ neįvykdytų įsipareigojimų pagal Transporto užsakymus: 2014-06-02 Nr. 2014-0014, Nr. 2014-0036, Nr. 2014-0034 ir 2014-06-02 Nr. 2014-0017. RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ pateikė užsakymų įvykdymą patvirtinančius CMR važtaraščius bei apmokėjimui 2014-06-18 sąskaitą Nr. 1806, 2014-07-04 sąskaitą Nr. 0407, 2014-07-09 sąskaitą Nr. 0907 ir 2014-06-17 sąskaitą Nr. 1706 (t. 1, b. l. 79-107, 112-119). Nustatyta, kad V. U. apgaulės būdu savo naudai išvengė nurodytų prievolių mokėjimo, t. y. RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ turtinė žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su V. U. veiksmais. Dėl nurodytų priežasčių RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ civiliniai ieškiniai tenkintini visa apimtimi, iš V. U. priteistina 11 900 EUR turtinė žala RAB „(duomenys neskelbtini)“ bei 3 600 EUR OOO „G“.

V. U. taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas jo piniginėms lėšoms, esančioms UAB „Paysera LT“ sąskaitose Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (EUR) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) bei AB „Citadele“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti šiose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant piniginių lėšų įplaukas bei leidžiant V. U. per mėnesį disponuoti bendrai minėtose sąskaitose esančia pinigų suma, neviršijančia Lietuvos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos dydžio, paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo civilinio ieškinio dalyje pradžios. Pradėjus nuosprendį vykdyti, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas, sąskaitose esančias lėšas nukreipiant ieškinių padengimui, V. U. paliekant pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos dydžio.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog liudytojas R. T. turėjo vykti į teismo posėdį ir dėl to patyrė kelionės išlaidų – 24,18 EUR, šios išlaidos buvo atlygintos teismo sąskaita, todėl laikytinos proceso išlaidomis (BPK 103 straipsnio 1 dalis 1 punktas) ir išieškotinos solidariai iš kaltinamųjų valstybės naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 12, b. l. 18-20): 1) nešiojamas kompiuteris HP su maitinimo bloku, nešiojamas kompiuteris DELL su maitinimo bloku, mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), nešiojamas kompiuteris „Packard Bell“, UAB „R“ antspaudas, „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas, SEB kodų generatorius – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. U.; 2) nešiojamas kompiuteris „Aces“ su pakrovėju, USB laikmena „Datatraveles“, „Samsung“ Micro SD adapteris – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. R.; 3) UAB „K“ antspaudas, PIN generatorius, UAB „K“ Swedbank kortelė „Maestro“ – kaip nusikalstamų veikų padarymo įrankiai ir priemonės, konfiskuotini bei, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 72 straipsnio 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (UAB „K“ epizodas), ir skirti jam 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalyje (UAB „K“ epizodas), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (UAB „K“ epizodas), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje (UAB „K“ epizodas), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (UAB „K“ epizodas), ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (UAB „E“ epizodas), ir skirti jam 2 (dviejų) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (UAB „E“ epizodas), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (UAB „E“ epizodas), ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu V. U. paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu bei paskirti gautinę subendrintą 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, V. U. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trijų) metų laikotarpiui, įpareigojant: pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 70 ir 71 straipsniais, V. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 40 MGL (2 000 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

V. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (UAB „K“ epizodas), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (UAB „K“ epizodas), ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (UAB „E“ epizodas), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (UAB „E“ epizodas), ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu A. R. paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu bei paskirti gautinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, A. R. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 70 ir 71 straipsniais, A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 20 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 25 MGL (1 250 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

UAB „K“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš V. U. UAB „K“ naudai 19 856,75 EUR (devyniolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt šešis eurus, septyniasdešimt penkis centus) turtinę žalą, likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir OOO „G“ civilinius ieškinius tenkinti visiškai, priteisti iš V. U. RAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 11 900 EUR (vienuolika tūkstančių devynis šimtus eurų) turtinę žalą ir OOO „G“ naudai 3 600 EUR (tris tūkstančius šešis šimtus) turtinę žalą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. U. piniginėms lėšoms, esančioms UAB „Paysera LT“ sąskaitose Nr. ((duomenys neskelbtini)) (EUR) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR) bei AB „Citadele“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti šiose sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant piniginių lėšų įplaukas bei leidžiant per mėnesį disponuoti bendrai minėtose sąskaitose esančia pinigų suma, neviršijančia Lietuvos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos dydžio, palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo civilinio ieškinio dalyje pradžios. Pradėjus nuosprendį vykdyti, laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti, sąskaitose esančias lėšas nukreipti ieškinių padengimui, V. U. paliekant pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos dydžio.

Iš V. U. ir A. R. solidariai priteisti valstybės naudai 24,18 EUR (dvidešimt keturis eurus, aštuoniolika centų) proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) nešiojamą kompiuterį HP su maitinimo bloku, nešiojamą kompiuterį DELL su maitinimo bloku, mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), nešiojamą kompiuterį „Packard Bell“ UAB „R“ antspaudą, (duomenys neskelbtini) antspaudą, SEB kodų generatorių – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. U.; 2) nešiojamą kompiuterį „Aces“ su pakrovėju, USB laikmeną „Datatraveles“, „Samsung“ Micro SD adapteris – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. R.; 3) UAB „K“ antspaudą, PIN generatorių, UAB „K“ Swedbank kortelę „Maestro“ konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė