Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-04-24 · Civilinė byla Nr. 2S-665-656/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-24
Bylos Nr.
2S-665-656/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40591-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-665-656/2015Teisminio proceso Nr.2-68-3-40591-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4.; 128.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal Z. V. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis R. K., UAB „FF lizingas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas Z. V. padavė antstoliui skundą dėl antstolio R. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0055/14/00161, kuriuo prašo: 1) įpareigoti antstolį R. K. pateikti pareiškėjui Z. V. BUAB „FF Lizingas“ administratoriaus UAB „Admivita“ 2014-09-24 pranešimą, pateiktą vykdomojoje byloje Nr.0055/14/00161; 2) įpareigoti antstolį priimti patvarkymus vykdomojoje byloje Nr.0055/14/00161 dėl pareiškėjo Z. V. 2014-10-21 prašymų Nr.01-168 ir Nr.01-170; 3) panaikinti 2014-10-03 antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje Nr.0055/14/0016. Pareiškėjas (buvęs BUAB „FF Lizingas“ vadovas) nurodė, kad antstolis iš bankroto administratoriaus gavo vienpusišką informaciją, dėl ko, suklaidintas bankroto administratoriaus 2014-09-24 pranešimo, kurio turinys pareiškėjui nėra žinomas, priėmė nepagrįstą 2014-10-03 patvarkymą, kuriuo pareiškėją įpareigojo perduoti įmonės turtą ir visus dokumentus. Pareiškėjo tvirtinimu, administratorius pats vengia perimti jam perduodamą bankrutuojančios bendrovės turtą, atsisako pasirašyti perdavimo – priėmimo aktus.

Antstolis R. K. 2014-11-18 patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir skundą perdavė pirmosios instancijos teismui. Antstolis nurodė, kad pareiškėjas praleido CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą skundui paduoti. Be to, administratoriaus tvirtinimu, skundo argumentai yra nepagrįsti, nes jis vadovavosi ne vien skolininko, bet ir administratoriaus teikta informacija, atsakė pareiškėjui į jo prašymus Nr.01-168 ir 01-170, pareiškėjui registruota siunta išsiuntė administratoriaus 2014-09-24 pranešimo kopiją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-09-10 civilinėje byloje Nr. B2-4988-560/2013 priėmė nutartį iškelti UAB „FF lizingas“ bankroto bylą, kuria, be kita ko, įpareigojo UAB „FF lizingas“ vadovą (ar kitą valdantįjį organą, savininką) ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus. 2013-12-06 Vilniaus apygardos teismas išdavė Vykdomąjį raštą Nr. B2-4988-560/2013 dėl įpareigojimo BUAB „FF lizingas“ vadovui (ar kitam valdančiajam organui, savininkui) ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti įmonės bankroto administratoriui UAB „Admivita“ įmonės turtą ir visus dokumentus. Kadangi Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „FF lizingas“ įsiteisėjo 2013-11-13, 15 dienų terminas pareiškėjui perduoti visus UBA „FF lizingas“ dokumentas ir turtą bankroto administratoriui baigėsi 2013-11-28. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų įvykdęs 2013-09-10 Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatytą įpareigojimą iki 2013-11-28 (CPK 178 str.). Antstolis R. K. 2014-01-09 Patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdomojoje byloje Nr. 0055/14/00161 priėmė vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2013-12-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. B2-4988-560/2013. 2014-01-09 Raginimu įvykdyti sprendimą antstolis pasiūlė pareiškėjui Z. V. per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti BUAB „FF lizingas“ bankroto administratoriui „Admivita“ įmonės turtą ir visus dokumentus ir sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 173,62 Lt vykdymo išlaidų. Minėtas raginimas pareiškėjui Z. V. įteiktas asmeniškai 2014-01-29. Teismas atmetė antstolio argumentą, kad yra praleistas terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Tačiau, pasisakydamas dėl skundo argumentų, teismas padarė išvadą, kad jie nepagrįsti. Teismas pasisakė dėl pareiškėjo argumento, kuriuos jis tvirtina, kad antstolis neatsakė į pareiškėjo 2014-10-21 raštus Nr. 01-168 ir 01-170. Pareiškėjas 2014-10-21 rašte Nr. 01-168 nurodė bankroto administratoriaus veiksmus, dėl kurių, pareiškėjo manymu, jam buvo sutrukdyta perduoti UAB „FF lizingas“ dokumentus ir turtą, bei prašė antstolio panaikinti 2014-10-03 patvarkymą. 2014-10-21 rašte Nr. 01-170 pareiškėjas nurodė, kad bankroto administratorius pateikė antstoliui neteisingą informaciją apie UAB „FF lizingas“ dokumentų ir turto perdavimą bei prašė antstolio pateikti pareiškėjui 2014-09-24 bankroto administratoriaus rašto patvirtintą kopiją, panaikinti 2014-10-03 patvarkymą, nepradėti priverstinio vykdymo. Antstolis 2014-11-11 raštu „Dėl informacijos pateikimo“, atsakydamas į pareiškėjo 2014-10-21 raštus Nr. 01-168 ir 01-170 nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-12-06 vykdomasis raštas Nr. B2-4988-560/2013 nėra įvykdytas visa apimtimi, todėl panaikinti 2014-10-03 patvarkymą nėra pagrindo. Teismo vertinimu, antstolis išsprendė pareiškėjo 2014-10-21 raštuose Nr. 01-168 ir 01-170 pateiktus pareiškėjo prašymus (netenkino pareiškėjo prašymų panaikinti 2014-10-03 patvarkymą ir nepradėti priverstinio išieškojimo, išsiuntė pareiškėjui bankroto administratoriaus 2014-09-23 rašto kopiją (v.b.l. 230-231)) bei argumentavo savo sprendimus. Teismo vertinimu, vien tai, kad antstolis nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo 2014-10-21 raštuose Nr. 01-168 ir 01-170 nurodyto fakto ar argumento, neleidžia daryti išvados, kad antstolis nenagrinėjo ir neatsakė į pareiškėjo 2014-10-21 raštus Nr. 01-168 ir 01-170. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2013-09-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4988-560/2013 ir atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2013-12-06 Vykdomajame rašte Nr. B2-4988-560/2013 nustatyto įpareigojimo per teismo nustatytą terminą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus bei nepateikė minėtų teismo įpareigojimų nevykdymą pateisinančių įrodymų, padarė išvadą, kad antstolis pagrįstai priėmė 2014-10-03 patvarkymą dėl pareiškėjo įpareigojimo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus. Dėl visų nurodytų aplinkybių teismas skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Pareiškėjas (apeliantas) Z. V. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:

1. Nutartis naikintina CPK 329 str. 2 d. 7 p. absoliutaus negaliojimo pagrindu, nes pirmosios instancijos teismas neišsprendė net penkių pareiškėjo reikalavimų.

2. Teismas pažeidė procesines teisės normas: CPK 245 str. 2 d. (neišsprendė pareiškėjo prašymų), 227 str. 3 d. (neišreikalavo įrodymų, kurių pareiškėjui nepateikė antstolis), 14 str. 1 d. ir 235 str. 1 d. (neištyrė byloje surinktų esminių įrodymų, netgi patvirtinančių, kad UAB „Admivita“ perėmė iš pareiškėjo UAB „FF lizingas“ turtą ir dokumentus).

3. Teismas nepagrįstai antstolio 2014-10-03 patvarkyme nurodytą netinkamą skolininką pripažino tik technine klaida. Antstolis 2014-11-18 patvarkymu pats pripažino pareiškėjo skundo šioje dalyje pagrįstumą.

4. 2014-10-23 UAB „Admivita“ įgaliojime I. D. nesuteikta teisė perimti UAB „FF lizingas“ turtą ir dokumentus. Naujo įgaliojimo ar papildymo UAB „Admivita“ iki šiol nepateikė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje dėl to nepasisakė.

5. UAB „Admivita“ teismui pateikė akivaizdžiai melagingus duomenis dėl perduoto turto.

6. Kadangi UAB „Admivita“ perėmė visą egzistuojantį, t.y. įmanomą perimti turtą, todėl teismas skundžiama nutartimi turėjo įvertinti šią aplinkybę ir ne tik tenkinti pareiškėjo skundą, bet ir tenkinti reikalavimą pabaigti vykdomąją bylą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „FF lizingas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, paskirti apeliantui 5000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimo argumentai:

Nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad teismas pasisakė ne dėl visų reikalavimų.

2. Nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl CPK 245 str. 2 d., 227 str. 3 d. normų pažeidimo atmestini kaip neturintys teisinio pagrindo. CPK 14 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas privalo ištirti visus byloje esančius įrodymus. CPK 235 str. 1 d. įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje esančius įrodymus. Pažymėjo, kad reikalavimas motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis nereiškia, kad teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno argumento. Neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ar neturi teisinės reikšmės bylai. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, jog faktinę aplinkybę, kad apeliantas nėra pilnai įvykdęs pareigos perduoti bankroto administratoriui visą įmonės turtą ir dokumentus, konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-154-117/2015.

3. Apeliantas, žinodamas, kad nėra įvykdęs teismo nustatytos pareigos dėl turto ir dokumentų perdavimo, pateikdamas atskirąjį skundą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme ((duomenys neskelbtini) str.).

Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto absoliutaus negaliojimo pagrindu, nurodydamas, kad teismas neišsprendė visų pareiškėjo reikalavimų. Teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas skunde pareiškė tris reikalavimus: 1) įpareigoti antstolį pateikti pareiškėjui BUAB „FF Lizingas“ administratoriaus UAB „Admivita“ 2014-09-24 pranešimą, pateiktą vykdomojoje byloje Nr.0055/14/00161; 2) įpareigoti antstolį priimti patvarkymus vykdomojoje byloje dėl pareiškėjo 2014-10-21 prašymų Nr.01-168 ir Nr.01-170; 3) panaikinti 2014-10-03 antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje Nr.0055/14/0016.

Ginčijamoje nutartyje teismas pasisakė dėl visų trijų reikalavimų.

Dėl pirmojo reikalavimo. Teismas, remdamasis vykdomosios bylos duomenimis (v.b.l. 230-231) konstatavo, kad antstolis išsiuntė pareiškėjui bankroto administratoriaus 2014-09-23 rašto kopiją. Beje, šis raštas antstolių kontoroje registruotas 2014-09-24 data.

Dėl antrojo reikalavimo. Teismas padarė išvadą, kad antstolis išsprendė pareiškėjo 2014-10-21 raštuose Nr. 01-168 ir 01-170 pateiktus pareiškėjo prašymus (netenkino pareiškėjo prašymų panaikinti 2014-10-03 patvarkymą ir nepradėti priverstinio išieškojimo, išsiuntė pareiškėjui bankroto administratorius 2014-09-23 rašto kopiją (v.b.l. 230-231)) bei argumentavo savo sprendimus. Teismas nurodė, kad faktas, kad antstolis nepasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo 2014-10-21 raštuose Nr. 01-168 ir 01-170 nurodyto fakto ar argumento, neleidžia daryti išvados, kad antstolis nenagrinėjo ir neatsakė į pareiškėjo 2014-10-21 raštus Nr. 01-168 ir 01-170.

Dėl trečiojo reikalavimo. Teismas pripažino, kad antstolis pagrįstai priėmė 2014-10-03 patvarkymą įpareigoti pareiškėją įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus, nes pareiškėjas pilnai neįvykdė teismo įpareigojimo perduoti bankrutuojančios bendrovės turtą ir dokumentus.

Įvertinus aptartą, atmestinas pareiškėjo argumentas, kad teismas pasisakė ne dėl visų reikalavimų. Teismas nenustatė ir kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.).

Atskirajame skunde apeliantas tvirtina, kad teismas nepasisakė dėl visų esminių įrodymų, neišreikalavo trūkstamų įrodymų, tuo pažeisdamas CPK 245 str. 2 d., 227 str. 3 d., 14 str. 1 d. ir 235 str. 1 d. Su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Sprendžiant iš ginčijamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas vertino esminius pareiškėjo argumentus dėl visų trijų pareikštų reikalavimų. Tai, kad teismas nepasisakė dėl absoliučiai visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, negali būti pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, kuriais remiantis nustatė, kad antstolis tinkamai įvykdė pareigą išsiųsti pareiškėjui procesinius dokumentus. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas visuose procesiniuose dokumentuose, tame tarpe atskirajame skunde, adresuotame Vilniaus apygardos teismui, savo adresu nurodo Lizdeikos g. 29, Vilniuje. Šiuo adresu antstolis ir išsiuntė 2014-10-03 antstolio patvarkymą bei 2014-11-11 raštą „Dėl informacijos pateikimo“, t.y. atsakymą į pareiškėjo prašymus Nr.01-168 ir 01-170 (v.b.l. 230-231). Kitų duomenų apie pasikeitusį apelianto adresą byloje nėra.

Pareiškėjo tvirtinimu, antstolis neįvykdė pareigos atsakyti į pareiškėjo 2014-10-21 raštus Nr. 01-168 ir 01-170. Pareiškėjas 2014-10-21 rašte Nr. 01-168 nurodė bankroto administratoriaus veiksmus, dėl kurių, pareiškėjo manymu, jam buvo sutrukdyta perduoti UAB „FF lizingas“ dokumentus ir turtą, bei prašė antstolio panaikinti 2014-10-03 patvarkymą. 2014-10-21 rašte Nr. 01-170 pareiškėjas nurodė, kad bankroto administratorius pateikė antstoliui neteisingą informaciją apie UAB „FF lizingas“ dokumentų ir turto perdavimą, bei prašė antstolio pateikti pareiškėjui 2014-09-24 bankroto administratoriaus rašto patvirtintą kopiją, panaikinti 2014-10-03 patvarkymą, nepradėti priverstinio vykdymo. Antstolis 2014-11-11 raštu „Dėl informacijos pateikimo“, atsakydamas į pareiškėjo 2014-10-21 raštus Nr. 01-168 ir 01-170 nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-12-06 vykdomasis raštas Nr. B2-4988-560/2013 nėra įvykdytas visa apimtimi, todėl panaikinti 2014-10-03 patvarkymą nėra pagrindo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis išsprendė pareiškėjo 2014-10-21 raštuose Nr. 01-168 ir 01-170 pateiktus pareiškėjo prašymus - netenkino pareiškėjo prašymų panaikinti 2014-10-03 patvarkymą ir nepradėti priverstinio išieškojimo, išsiuntė pareiškėjui bankroto administratorius 2014-09-23 rašto kopiją.

Atmestinas apelianto argumentas, kad teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes bei įrodymus, nustatydamas, kad pareiškėjas neįvykdęs teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios UAB „FF lizingas“ turtą ir dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada.

Be to, kad pareiškėjas 2014-10-03, kai buvo priimtas ginčijamas antstolio patvarkymas, nebuvo įvykdęs pareigos perduoti įmonės turtą ir visus dokumentus, konstatuota įsiteisėjusia teismo nutartimi. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjui už teismo įpareigojimo dėl dokumentų ir turto perdavimo nevykdymą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo paskirta 5000 Lt bauda. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, 2014 m. spalio 15 d. nutartimi prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuota, kad ginčijamo patvarkymo priėmimo metu pareiškėjas teismo įpareigojimo nebuvo įvykdęs, spręstina, kad nėra pagrindo pripažinti 2014-10-03 antstolio patvarkymą vykdomojoje byloje Nr.0055/14/0016 neteisėtu. Teismas pripažįsta nereikšminga aplinkybę, kad 2014-10-03 antstolio patvarkyme buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant skolininko vardą, nes ši rašymo apsirikimo klaida antstolio 2014-11-18 patvarkymu buvo ištaisyta.

Pareiškėjui neįrodžius antstolio neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė ne į kiekvieną apelianto argumentą kaip teisiškai nereikšmingą. Be to, Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju apelianto skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti apskųstą nutartį.

Dėl baudos paskyrimo apeliantui

Suinteresuotas asmuo UAB „FF lizingas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, prašo apeliantui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pateikiant nepagrįstą atskirąjį skundą.

Teismas, nustatęs, kad dalyvaujantis asmuo, nesąžiningai pareiškęs nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą), prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali jam paskirti iki 5792 EUR baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str.). Pagal CPK 95 str. 2 d. teismas dalyvaujančiam asmeniui gali skirti baudą, kai nustato, kad asmuo piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, išvardintomis šio straipsnio pirmoje dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo padavimas nelaikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, todėl atmeta prašymą apeliantui skirti baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti suinteresuoto asmens UAB „FF lizingas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, prašymą skirti Z. V. baudą.

Teisėjas Andrius Ignotas