Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04612-2023-3 Procesinio dokumento kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.13

2024 m. sausio 16 d.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Arvydas Jasonas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. G. ir A. G. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikiančios institucijos Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti nepilnamečio vaiko – „L.“, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardą į vardą „L.“, įrašant privalomuosius įrašus Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus administruojamuose duomenų registruose.

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus. Pareiškėjai pateikė suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui prašymą įregistruoti vaiko gimimą, suteikiant sūnui vardą „L.“. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius nusprendė netenkinti pareiškėjų prašymo dėl vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą įrašant vaiko vardą L. Pareiškėjai registravo sūnaus gimimą (duomenys neskelbtini), jam buvo suteiktas asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuo pagrindu pareiškėjams buvo išduotas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Gimimo įraše buvo įregistruotas vardas „L.“, tačiau šiuo vardu vaiko nevadina, į jį kreipiasi vardu L. Pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos metrikacijos skyrių, kur prašė pakeisti civilinės būklės akto įrašą ir leisti sūnui suteikti vardą L., tačiau 2023-10-06 išvada Nr. 23E Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius nutarė netenkinti pareiškėjų prašymo dėl vardo pakeitimo. Pareiškėjai su tokiu sprendimu nesutinka, pažymi, kad susipažinus su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statistikos išraše pateikta informacija apie tai, kad Lietuvoje vien iki 2020 m. registruota 130 vardų „L.“. Pareiškėjas A. G. nuo 2020 m. gyvena ir dirba Nyderlandų karalystėje, pareiškėja V. G. taip pat planuoja išvykti į Nyderlandų karalystę pas vyrą. Todėl pareiškėjų vertinimu, nurodytos faktinės aplinkybės yra pagrindas nukrypti nuo lietuvių kalbos taisyklių ir pakeisti pareiškėjų vaiko vardą iš „L.“ į vardą „L.“. Asmens vardo keitimą reglamentuoja Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 ,,Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad „pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams.“ Pareiškėjai, kurie yra daug keliaujantys asmenys, didžiąją dalį laiko praleidžia užsienyje, faktiškai žino su kokiais iššūkiais ir sunkumais susiduriama užsienyje dėl lietuviškų vardų galūnių kalbos ypatybių, t. y. užsieniečiai paprasčiausiai jų neištaria, o rašant (įskaitant duomenų suvedimą į įvairias sistemas) nuolat daromos klaidos. Vardas „L.“ lengvai ir suprantamai tariamas tiek Lietuvių, tiek Anglų, tiek ir kitomis užsienio kalbomis, o kadangi Pareiškėjai vaiką planuoja ugdyti ir leisti mokytis užsienyje (Nyderlangų karalystėje) tarptautinėje ugdymo įstaigoje, vardo „L.“ suteikimas neabejotinai geriausiai atitiktų vaiko interesus.

3. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą. Mano, kad pareiškėjų prašymas netenkintinas, nes vardas L. neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba“. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka“ ir Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos lietuviškos vardo formos sampratos – asmens vardas turi būti parašytas lietuviškais rašmenimis ir turėti lietuvių kalbos vardo gramatinius požymius. Taip pat, Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas turi būti rašomas lietuviškais rašmenimis, laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333) 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad pasirinktas vardas, į kurį keičiamas turimas vardas, turi neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu valstybinės lietuvių kalbos normų laikymasis priskiriamas prie viešosios tvarkos nuostatų. Šiuo atveju pabrėžtina, kad pareiškėjai pageidauja vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Pageidaujamas vardas L. neturi lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių – vardas turi būti kaitomas, o galūnė turi tinkamai atspindėti asmens lytį. Būdingos vyrų vardų vns. vardininko galūnės yra -as, -is, -ys, -us. Dabar įregistruotas vardas L. yra taisyklingas – užrašytas lietuviškas rašmenimis ir turi lietuvių kalbos gramatinius požymius. Galima pridurti, kad vardo L. trumpiniai lietuvių kalboje – L., L. (žr. Piliečių vardų sąvadą, https://vardai.vlkk.lt/vardas/L.). Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas pateikiamas nelietuviškais rašmenimis ar ne pagal lietuvių kalbos taisykles reikėtų vertinti kaip išimtinius, turint omenyje, kad registras sudarytas iš įvairių laikotarpių įrašų, taip pat remiantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje išduotais dokumentais. Išimtys turėtų likti išimtimis, tuo labiau dabar, kai pagaliau yra priimtas Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas.

4. Suinteresuotas asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Asmens vardo rašymo civilinės būklės aktų įrašuose pagrindinius reikalavimus nustato eilė teisės aktų, būtent LR asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas (toliau – Įstatymas), LR civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklės (toliau – Taisyklės) patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės patvirtintos LR teisingumo ministro įsakymu 2016 m. gruodžio 28 d. Nr. 1R-333. LR Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Taigi, lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė. Vadovaujantis LR Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi, civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. 3 Akcentuotina, kad Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 4 punkte nurodyta, kad pasirinktas vardas, į kurį keičiamas turimas vardas, be kita ko, turi neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog valstybinės kalbos vartojimo ir apsaugos taisyklės priskirtinos prie viešosios tvarkos valstybėje1 . Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi: lietuviškais rašmenimis; laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą; atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį. Remiantis Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 30 punktu, kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, turi būti prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Taigi, šioje ginčo situacijoje, komisijos nuomone, vardas L. – gramatiškai neįformintas, neintegruotas į lietuvių kalbos gramatinę sistemą, be to, yra nekaitomas, todėl lietuvių kalbos požiūriu netinkamas registruoti. Komisija taip pat pažymi, jog pageidautina, kad vardas būtų kaitomas, o jo galūnė tinkamai atspindėtų asmens lytį: būdingos moterų vardų galūnės yra -a, -ė, vyrų vardų – -as, -is, -ys, -us. Kadangi Komisija aprobuoja kalbos normas, į jos nutarimus, rekomendacijas, instrukcijas ir išvadas, keičiant asmenvardžius administracine tvarka, turi būti atsižvelgiama. Vis tik pažymime, kad vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir Taisyklių 4 punktu, Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kada gali būti taikomos Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir pavardės rašybos išimtys. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir minimų taisyklių 10 punkte nustatyta, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio ir jo vaikų tautinio vardyno vardai ir pavardės gali būti rašomi pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles, jeigu Lietuvos Respublikos piliečio, o kai rašomi vaiko vardas ir pavardė, ‒ vaiko tėvų ar vieno iš jų tautybė Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodyta kita negu lietuvių. Remiantis Įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir Taisyklių 4 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymui nustatyti reikalavimai gali būti netaikomi, jeigu asmuo turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir pageidaujamas vardas ir (ar) pavardė įrašyti dokumento šaltinyje, taip pat tais atvejais, kai pageidaujami vardas ir (ar) pavardė įgyti užsienio valstybėje, kurioje asmuo gyvena ar gyveno, ir šie vardas ir (ar) pavardė yra įrašyti dokumento šaltinyje. Nesant Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ar 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, nėra pagrindo taikyti asmenvardžių rašybos išimtis ir Lietuvos piliečio vardą ir (ar ) pavardę rašyti, nesilaikant lietuvių kalbos rašybos taisyklių.

5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad vaiko turimo vardo pakeitimas į “L.” niekaip nepažeistų jo interesų, priešingai, pareiškėjams planuojant gyvenimą užsienyje, toks vardo pakeitimas labiau vaiko interesus atitiktų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas netenkinamas.

6. Iš pareiškėjų pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjams (duomenys neskelbtini) gimė vyriškos lyties kūdikis. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyrius pareiškėjų prašymu įregistravo kūdikiui vardą – L., pavardę – G. (žr. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjas A. G. 2023 m. spalio 5 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu pakeisti nepilnamečio vaiko vardą iš L. į L. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2023 m. spalio 6 d. pateikė išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. 23E, kuria pareiškėjo prašymo netenkino.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.18 straipsniu, valstybė privalomai registruoja šiuos civilinės būklės aktus: asmens gimimą; asmens mirtį; santuokos sudarymą; santuokos nutraukimą; įvaikinimą; tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą; vardo ir pavardės pakeitimą; asmens lyties pakeitimą; partnerystę.

8. Lietuvos Respublikoje civilinės būklės aktų registravimo tvarką, civilinės būklės aktus registruojančių institucijų teises ir pareigas, kitų institucijų ir asmenų, susijusių su civilinės būklės aktų registravimu, teises ir pareigas reglamentuoja 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas. Šio įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022-05-01 iki 2023-01-01) 12 straipsnyje reglamentuojama, kad gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Vaiko tautybė įrašoma pagal tėvų tautybę. Jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu pagal vieno iš jų tautybę. Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, tautybė neįrašoma. Šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

9. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkte reglamentuojama, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

10. 2022 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta lietuviškos vardo ir pavardės formos samprata – asmens vardas ir pavardė, parašyti lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius. Šio įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio vardų ir pavardžių rašymą, 1 dalyje reglamentuojama, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę; 4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.

11. 2022 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 424 patvirtintų taisyklių dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose 4 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi: 4.1. lietuviškais rašmenimis, išskyrus Įstatymo (Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas) 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus; 4.2. laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, išskyrus Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus; 4.3. atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus bei teisingumo ministro nustatytus asmens vardo ir pavardės keitimo pagrindus, kai leidžiama turėti kitai lyčiai būdingas vardo ir pavardės formas ar nesugramatintą pavardę. Šių taisyklių 5 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas turi neprieštarauti gerai moralei, Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, nepilnamečio vaiko iki 16 metų amžiaus vardas taip pat turi atitikti geriausius vaiko interesus.

12. 2016 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų taisyklių dėl asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 11 punkte numatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas (vardai) gali būti keičiamas (keičiami), jeigu turimas vardas (vardai) neatitinka geriausių jo interesų. Kiti atvejai, kada gali būti keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas, yra numatyti šių taisyklių 12¹ ir 12² punktuose. 12¹ punkte numatyta, kad Jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai: vaiko vardas ir (ar) pavardė buvo pakeisti užsienio valstybėje, kurioje vaikas gyvena ar gyveno arba kurios pilietis yra ar buvo; vaikui norima suteikti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę. 12² punkte numatyta, kad jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė gali būti keičiami, kai norima juos rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1. jis arba jo tėvai ar vienas iš jų yra ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos pilietis ir norima šiais rašmenimis užrašyti jo tautinio vardyno vardą ir (ar) pavardę pagal tos tautinės kalbos rašybos ir darybos taisykles; 2. jis turi ar turėjo kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3. jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 4. vaikui norima suteikti tėvų ar vieno iš jų pavardę, kuri dokumento šaltinyje įrašyta nelietuviškais rašmenimis.

13. EŽTT taip pat yra nurodęs, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį (EŽTT 2005 m. birželio 2 d. sprendimas byloje Z. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 77785/01, 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje J. prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02).

14. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog civilinės būklės aktų registravimas priklauso viešajai tvarkai; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Konstitucinio valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, jog lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Šie argumentai dar kartą patvirtina, kad valstybinės kalbos vartojimo ir apsaugos taisyklės priskirtinos prie viešosios tvarkos valstybėje, todėl šių taisyklių vykdymas negali būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatose įtvirtinto asmens ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2006).

15. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti privalomai vartojama visose viešojo gyvenimo srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2013). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nustatytas konstitucinis imperatyvas pasireiškia būtinumu asmens – Lietuvos Respublikos piliečio – vardą ir pavardę asmens dokumentuose rašyti pagal lietuvių kalbos taisykles, taigi visi civilinės būklės aktų įrašai taip pat turi būti atliekami pagal lietuvių kalbos taisykles.

16. Kaip minėta šioje nutartyje, atvejai, kada jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas gali būti keičiamas, yra numatyti 2016 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų taisyklių dėl asmens vardo ir pavardės keitimo 11 punkte (jeigu turimas vardas neatitinka geriausių jo interesų), taip pat 12¹ ir 12² punktuose. Atvejai, kada Lietuvos Respublikos piliečio vardas Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi ne lietuviškais rašmenimis, išvardinti Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje.

17. Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjai pageidauja sūnaus vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Pageidaujamas vardas L. neturi lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių (Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalis): dėl baigmens „o“ – vardas turi būti kaitomas, o galūnė turi tinkamai atspindėti asmens lytį. Būdingos vyrų vardų vns. vardininko galūnės yra -as, -is, -ys, -us. Kitų kalbų vyriškosios giminės asmenvardžių, vietovardžių, taip pat ir bendrinių žodžių nekirčiuotas baigmuo -o paprastai keičiamas lietuviška galūne -as (leidinio „Lietuvių kalbos rašyba: taisyklės, komentarai, patarimai“, patvirtinto Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. N-1 (190), 9.3.13 p.). Dabar įregistruotas vardas Leonas yra taisyklingas – užrašytas lietuviškais rašmenimis ir turi lietuvių kalbos gramatinius požymius. Taigi, šie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų siūlomas vardas (L.) neatitinka lietuvių kalbos rašybos taisyklių, rekomendacijų, nustatančių vardų rašymą.

18. Teismas taip pat nenustatė 2016 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintose taisyklėse įtvirtintų pagrindų, kuriems esant galima būtų pakeisti jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardą. Pareiškėjai nurodo, kad A. G. nuo 2020 m. gyvena ir dirba Nyderlandų karalystėje, o V. G. taip pat planuoja išvykti į Nyderlandų karalystę pas vyrą. Mano, kad viešajame sektoriuje, kuriame vartojama anglų kalba, vardą „L.“ bus sunku tiek ištarti, tiek užrašyti, todėl yra didelė tikimybė klaidų dėl trečiųjų asmenų negebėjimo suprasti ir užrašyti vardo „L.“, o visos neigiamos to pasekmės teks pačiam vaikui. Teismo vertinimu anglakalbė aplinka negali būti laikoma neišprususi ar netolerantiška, todėl pareiškėjų nurodytos aplinkybės nėra pakankamos šiuo atveju taikyti išimtį iš taisyklės. Pareiškėjai neįrodė, kad šiuo metu įregistruotas sūnaus vardas L., kuris atitinka lietuvių kalbos rašybos taisykles, jam galimai keliaujant ir gyvenant užsienio valstybėje, pažeis jo interesus.

19. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad teismui sprendžiant klausimus, susijusius su asmens duomenų įrašymu civilinės būklės aktuose, tokie duomenys atitinkamame civilinės būklės akto įraše turi būti įrašyti laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos, o teismas pareiškėjo reikalavimo dėl duomenų pakeitimo pagrįstumą turi įvertinti atsižvelgdamas į tai, ar Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai, reglamentuojantys civilinės būklės aktų įrašo duomenų papildymą, veiksmingai užtikrina Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-469/2021, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-421/2021). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodė faktinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog galiojančiais teisės aktais reglamentuota duomenų apie vaiko vardą įrašymo gimimo akto įraše tvarka pažeidžia pareiškėjų teisę į šeimos ir privataus gyvenimo gerbimą, asmens teisę į tapatybę. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2023-10-06 išvada Nr. 23E dėl vaiko vardo pakeitimo pažeidžia pareiškėjų ar jų nepilnamečio vaiko teises, todėl pareiškimas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 516 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų V. G. ir A. G. pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.