Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-04-07 · Civilinė byla Nr. 2A-195-440/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-07
Bylos Nr.
2A-195-440/2016
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00374-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“
Atsakovas
D. V.
Trečiasis asmuo
V. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-195-440/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00374-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 2.1.6.3;2.5.3;2.5.8.9;3.2.4.4; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skolų departamentas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-5062-841/2015 pagal ieškovo UAB „Skolų departamentas“ ieškinį atsakovei D. V., trečiajam asmeniui V. V. dėl skolos priteisimo

Teismas išnagrinėjęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skolų departamentas“ 2014-01-15 pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo V. V. priteisti 445,00 Lt skolos, 44,00 Lt palūkanų, 250,00 Lt administravimo išlaidų, 72,00 Lt žyminio mokesčio, 750,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų. 2014-03-05 Šiaulių apylinkės teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1237-772/2014 ieškovės ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo V. V., ieškovei UAB „Skolų departamentas“ 445,00 Lt skolą, 44,00 Lt palūkanų, 250,00 Lt skolos administravimo išlaidų, 5% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme -2014-01-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 250,00 Lt išlaidų už ieškinio parengimą ir 72,00 Lt žyminio mokesčio.

2015-05-11 teisme gautas atsakovo V. V. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK ) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Tokia aplinkybe atsakovas nurodė tai, kad 2010-04-20 sprendimu buvo nutraukta V. V. ir D. V. santuoka, po santuokos nutraukimo padalinus turtą, metalinis garažas atiteko sutuoktinei D. V..

2015-05-28 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi procesas byloje Nr. A2-5062-841/2015 atnaujintas. 2015-07-30 teisme gautas ieškovės prašymas pakeisti atsakovą, atsakove šioje byloje laikyti D. V., o V. V. patraukti šioje byloje trečiuoju asmeniu. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės D. V. ieškovės naudai 224,46 Eur skolos, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu 2015-04-13 Šiaulių apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4074-841/2015 panaikino ir ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei D. V. iš ieškovės UAB „Skolų departamentas“, 80,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Panaikinus sprendimą trečiojo asmens (buvusio atsakovo) V. V. atžvilgiu, teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo tvarka priteisė iš ieškovės UAB „Skolų departamentas“ visą ieškovės naudai išieškotą sumą- 338,00 Eur V. V., naudai.

Teismas pažymėjo, kad viena iš įrodinėtinų aplinkybių bet kurioje byloje yra ieškovo tinkamumo klausimas, nes ieškinys, pareikštas netinkamo ieškovo, t.y. asmens, kuriam reikalavimo teisė nepriklauso, negali būti patenkintas. Nagrinėjamoje byloje nustatė, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovę D. V. kildina iš 2013-02-20 reikalavimo perleidimo sutarties. Šios sutarties pagrindu ieškovė UAB „Skolų departamentas“ įgijo iš pradinio kreditoriaus - 3-iosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos Gegužių g. reikalavimo teises į skolininką, pradinį atsakovą - V. V., kurio ir pareikalavo reikalavimą įvykdyti.

Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pradinis kreditorius - 3-oji metalinių garažų eksploatavimo bendrija yra pareiškusi reikalavimą sumokėti įsiskolinimą atsakovei D. V., taip pat nėra pateikta įrodymų, kad toks reikalavimas buvo perleistas ieškovei UAB „Skolų departamentas“. Teismas konstatavo, kad ieškinys D. V. yra pareikštas asmens, neturinčio reikalavimo teisės, todėl negali būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Skolų departamentas“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti, bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas išsamiai neištyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių bei nepagrįstai pripažino, kad ieškovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų ir nesiaiškino, ar D. V. yra skolinga pradiniam kreditoriui. Ieškovei nebuvo pagrindo nepasitikėti pradiniu kreditoriumi ir jo perduota informacija bei dokumentais, kai buvo pasirašoma reikalavimo perleidimo sutartis Nr. SP/13/02/20/1, kuria pradinis kreditorius patvirtino, jog perleidžiama reikalavimo teisė yra teisėta, galiojanti ir pagrįsta. Atsakovė per visą laiką nuo 2010-04-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-200-207/2010 priėmimo, kuriuo jai buvo priteistas garažas, neinformavo bendrijos apie tai, kad ji yra naujoji turto savininkė, todėl ji tinkamai neįgyvendino jai tenkančių prievolių, susijusių su jai priklausančia nuosavybės teise ir yra atsakinga už kilusias pasekmes, t. y. susidariusią skolą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. V. prašo teismo priimtą sprendimą panaikinti ir priimti priešingą sprendimą, ieškinį tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Iš jo realiai jau yra išieškota visa ieškovės reikalauta ir nepagrįstai iš jo priteista neegzistuojančios skolos suma. Tikroji garažo savininkė D. V. tapo jo savininke po jų ištuokos proceso, tačiau byloje yra pateikęs įrodymus, kad dar 2009 m. ji naudojosi garažu. Todėl nėra jokio teisinio ir pakankamo pagrindo priteisti iš jo skolą už naudojimąsi garažu, kuriuo jis negalėjo naudotis. Skola susidarė už laikotarpį, kai garažu faktiškai naudojosi ir buvo savininke atsakovė D. V..

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, daro išvadą, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl skolos priteisimo pagrįstumo bei teisėtumo. Bylos duomenimis ieškovė 2014-01-15 pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovo V. V. priteisti 445,00 Lt skolos, 44,00 Lt palūkanų, 250,00 Lt administravimo išlaidų, 72,00 Lt žyminio mokesčio, 750,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Pagal 3 - osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos Gegužių g. įstatų, patvirtintų Šiaulių miesto mero 1998-01-30 potvarkiu Nr. 18 15.2 punktą bendrijos narys privalo laiku mokėti visas įmokas ir tikslines rinkliavas, kurių dydį ir tvarką nustato visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Teismas sprendė, kad atsakovas, būdamas bendrijos nariu nevykdė savo pareigų ir su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė, yra skolingas 445,00 Lt nesumokėtų mokesčių, todėl 2014-03-05 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1237-772/2014 ieškovės ieškinį tenkino. 2015-05-11 teisme gautas atsakovo V. V. prašymas atnaujinti procesą, motyvuojant tuo, kad 2010-04-20 sprendimu buvo nutraukta jo ir D. V. santuoka ir po santuokos nutraukimo padalinus turtą, metalinis garažas atiteko sutuoktinei D. V.. 2015-05-28 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi procesas byloje Nr. A2-5062-841/2015 atnaujintas. 2015-07-30 teisme gautas ieškovės prašymas pakeisti atsakovą, atsakove šioje byloje laikyti D. V., o V. V. patraukti šioje byloje trečiuoju asmeniu. Ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė prašymą priteisti iš atsakovės D. V. ieškovės naudai 224,46 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2010-04-20 Šiaulių miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-200-207/2010, nutraukdamas santuoką, padalijo bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir po santuokos nutraukimo ieškovei D. V. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį ir trečiojoje metalinių garažų bendrijoje (duomenys neskelbtini) garažą Nr. (duomenys neskelbtini). 2010-10-18 Šiaulių apygardos teismo nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovę D. V. kildina iš 2013-02-20 reikalavimo perleidimo sutarties. Šios sutarties pagrindu ieškovas UAB „Skolų departamentas“ įgijo iš pradinio kreditoriaus - 3-iosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos Gegužių g. reikalavimo teises į skolininką, pradinį atsakovą šioje byloje - V. V., kurio ir pareikalavo reikalavimą įvykdyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau CK) 6.101 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimo perleidimo turinį sudaro kreditoriaus turimos reikalavimo teisės perdavimas kitam asmeniui – naujam kreditoriui, dėl ko pradinis kreditorius nustoja būti prievolės šalimi. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad pradinis kreditorius - 3-oji metalinių garažų eksploatavimo bendrija yra pareiškęs reikalavimą sumokėti įsiskolinimą atsakovei D. V., taip pat nėra pateikta įrodymų, kad toks reikalavimas buvo perleistas ieškovei - UAB „Skolų departamentas“. Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įstatymo nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinys D. V. yra pareikštas asmens, neturinčio reikalavimo teisės, todėl negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė. Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo argumentus, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos duomenis. Nors apeliantas teigia, kad negalėjo žinoti apie priimtą sprendimą dėl santuokos nutraukimo, kad garažas nuosavybės teise atiteko atsakovei, nors nurodo, kad neturėjo pagrindo nepasitikėti 3-iąja metalinių garažų eksploatavimo bendrija, nes reikalavimą perleido užtikrindami, kad jis yra teisėtas, galiojantis ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinių aplinkybių, neatsižvelgė įstatymo nuostatas dėl reikalavimo perleidimo, kad nepagrįstai atmetė ieškinį. Atsižvelgiant į visumą byloje ištirtų aplinkybių, apeliacinio teismo vertinimu apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, atmestini, kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (LR CPK 176–185 straipsniai), tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismo padarytos išvados atitinka byloje nustatytus faktus, įstatymų nuostatas. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-5062-841/2015 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja Vilija Valantienė