- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-20
- Bylos Nr.
- 2-200-207/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Kazlauskienė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- V. V.
- Advokatai
- Irina Petkienė, Anicetas Antanas Karalevičius
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei D. V. ir jos atstovei advokatei Irinai Petkienei, dalyvaujant atsakovui V. V. ir jo atstovui advokatui Anicetui Antanui Karalevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį ir papildomą ieškinį atsakovui V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės , ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. V. palaikė teismui pateiktą papildomą ieškinį (1t.b.l. 78-79) ir prašė: 1) Nutraukti santuoką, įregistruotą 1976-02-14 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje , įrašo Nr. 107 tarp V. V. ir D. V., pripažįstant, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės,
Po ištuokos ieškovei palikti santuokinę pavardę –V.,Nepriteisti jai iš atsakovo išlaikymo ir neturtinės žalos, Padalyti santuokoje įgytą turtą ir jai priteisti automobilį BMV valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 12000 Lt vertės, metalinį garažą trečiojoje metalinių garažų bendrijoje 7 eilėje Nr. 8, kurio vertė 5000 Lt ir 60 000 Lt piniginę kompensaciją už pusę žemės sklypo su sodo statiniais sodų bendrijoje „Rūta“,Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė D. V. paaiškino, kad 1976-02-14 ji susituokė su atsakovu V. V.. Gyvenant santuokoje gimė du sūnūs, jie suaugę ir gyvena savarankiškai. Iš pradžių su atsakovu sutarė gerai, vėliau pradėjo nebesutarti, nes atsakovas grįždavo išgėręs, o ji to negalėjo pakęsti, todėl namuose kildavo barniai, triukšmas, ne kartą teko kviesti policiją. Atsakovas vis dažniau likdavo nakvoti sodo name, į namus grįždavo retai ir ji tam neprieštaravo. Kartą nuvykusi į sodą, rado atsakovą ir kitą moterį, todėl mano, kad jis ieškovei yra neištikimas. Daugiau nei dešimt metų jie gyvena atskirai ir santuokinių ryšių nepalaiko. Ieškovė gyvena jai asmenine nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), o atsakovas sode. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nors pripažįsta, kad kartais ir jai trūko pakantumo, tolerancijos. Gyvenant santuokoje, jie su atsakovu pirko įvairių buities daiktų, baldų sau ir vaikams. Per daugiau nei 30 santuokos metų, dalis baldų susidėvėjo, sulūžo ir juos išmetė. Seną sekciją, sofą ir kilimą atidavė sūnui D. V.. Ieškovė naudojasi rašomu stalu, jaunuolio sekcija ir prieškambario baldais, kuriuos vertina 100 litų. Atsakovas naudojasi sodo name esančiais baldais ir buitine technika, kuriuos ji vertina taip pat 100 litų, todėl ieškinyje ji ir nurodė, kad pradėdami gyventi skyriumi daugiau nei prieš 10 metų, jie gera valia pasidalijo santuokoje įgytu kilnojamuoju neregistruotinu turtu, tai yra baldais, buitine technika, namų apyvokos ir apstatymo daiktais. Gyvenant atskirai, yra pirkti automobiliai (duomenys neskelbtini), Mazda 626, (duomenys neskelbtini), priekaba. Jai ir atsakovui yra gerai žinomos šio turto įsigijimo aplinkybės, todėl mano, kad dėl šio turto pasidalijimo ginčo nebus. Ieškovė prašė priteisti jai automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji vertina 12000 Lt, metalinį garažą trečiojoje metalinių garažų bendrijoje 7 eilėje Nr. 8, kurio vertė 5000 Lt ir 60000 litų piniginę kompensaciją iš atsakovo už sodą. Atsakovui siūlė priteisti: žemės sklypą su sodo pastatu, kitais statiniais ir priklausiniais, esančius Vyturių g. sodai 16A, Šiauliai, sodų bendrijoje „Rūta“ 189 sklypas, kuriuos jos turto vertintojai įvertino 150000 litų, o atsakovo vertintojai 106000 Lt, bet ji mano, kad reali sodo kaina yra 120000 litų, mūrinį garažą (duomenys neskelbtini), kurį jos turto vertintojai įvertino 10000 litų ir automobilius - VAZ 21061 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji vertina 1500 Lt, VW Golf valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji vertina 1500 Lt ir Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį turto vertintojai įvertino 10000 litų. Ieškovė žino, kad automobilinė priekabą TOM,650 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ji įvertino 1000 litų yra pavogta ir nesurasta, todėl šį daiktą prašo priteisti atsakovui ir už jį jokios kompensacijos nereikalauja. Tarpusavio išlaikymas nereikalingas, kreditorių neturi. Papildomą ieškinį prašė patenkinti.
Ieškovės atstovė advokatė Irina Petkienė palaikė visus atstovaujamosios išsakytus argumentus ir jos reikalavimus prašė patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas V. V. su ieškiniu sutiko iš dalies ir paaiškino, kad jis nepripažįsta, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes jis negirtavo, nesmurtavo ir kitos moters neturi. Ieškovė nuolat jo pavyduliavo, nepagrįstai įtarinėjo, o sode sutiktą moterį, kurį atėjo pašerti šuns, taip pat prilygino jam. Atsakovas mano, kad šeima iširo dėl ieškovės kaltės, įtaria, kad ji buvo jam neištikima, nes nuo 1992 metų ieškovė dažnai išvykdavo prekiauti į Rusiją, negrįždavo po mėnesį, yra grįžusi be pinigų, miegodavo autobuse su vairuotojais ir kitais vyrais. Be to, ieškovė buvo konfliktiška ir kai tik jie susipykdavo, ji griebdavo telefoną ir kviesdavo policiją, nors tam nebuvo jokio reikalo ir niekada nerašė pareiškimo. Jis, vengdamas ieškovės teroro, apie 1998 metus pradėjo gyventi sodo name, nors namas ir nepritaikytas gyventi žiemą, bet neturėjo kitos išeities, ir į miestą grįždavo retai. Skirtingai nei ieškovė, daug dirbo, kai ieškovės nebūdavo namie, rūpinosi šeima ir vaikais, savo rankomis ir darbu daug ką sukūrė, pastatė sode namą, padėjo vaikams. Mano, kad ieškovė su juo pasielgė nesąžiningai, dėl to, kad šeima gyveno jos motinai priklausiusiame bute, ne kartą atsakovas buvo išbrauktas iš eilės butui gauti, o vėliau, sužinojo, kad ieškovės motina butą, (duomenys neskelbtini), slapčia padovanojo ieškovei. Taip atsakovas liko be gyvenamojo ploto, todėl mano, kad sodo pastatas, kurį jis pats pastatė, turėtų atitekti jam be jokios kompensacijos ieškovei. Ieškovės prašomos piniginės kompensacijos už sodą jis neturi galimybės sumokėti, nes santaupų neturi, uždarbis nedidelis, o paskolą gauti dėl amžiaus ir menkų pajamų, negali, todėl atsiliepime ir nurodė, kad sodą reikia padalinti pusiau. Dėl kitų kilnojamųjų registruotinų daiktų pasidalijimo ieškovės siūlomu variantu jis sutiko, neprieštarauja, kad ieškovei atitektų automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir metalinis garažas, o jam - mūrinis garažas (duomenys neskelbtini) ir automobiliai - VAZ 21061 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VW Golf valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Priekaba TOM,650 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra pavogta 2004 metais, vagys tebeieškomi. Išsikeldamas iš buto, jis paliko apstatytus namus baldais, buitine technika, kurie buvo supirkti anksčiau ir šeima jais naudojosi, tačiau ar jie yra šiuo metu nežino, nes ieškovė jo į butą neįsileidžia ir ieškovės nurodytų aplinkybių jis nuneigti negali. Pripažįsta, kad sodo pastate taip pat yra įvairių baldų ir buitinės technikos, kuriais jis naudojasi. Dalis jų atvežta iš namų, kitus atsakovas nusipirko jau gyvendamas sode, bet ieškovė jų į ieškinį neįtraukė ir dalinti nereikalauja.
Atsakovo atstovas advokatas Anicetas Antanas Karalevičius palaikė atsakovo išsakytus argumentus ir ieškovės ieškinį siūlė patenkinti iš dalies.
Liudytojas D. V. parodė, kad šalys yra jo tėvai. Tėvai nesutarė, dėl to, kad tėvas išgėręs būdavo agresyvus ir grubus, mama su juo ginčydavosi, todėl kildavo triukšmas. Į namus mama yra kvietusi policiją, bet čia jau seni laikai. Tėvai virš 10 metų kartu negyvena, jis yra matęs tėvą su moterimi ne vieną kartą. Kai tėvas išsikėlė į sodą, mama po truputį bute darė remontą, sulūžusius baldus keitė naujais ir jam atidavė seną sekciją, sofą ir kilimą. Iš buto daug daiktų yra išvežta ir į sodą, sulūžę išmesti. Iš senųjų baldų bute liko prieškambaris, rašomas stalas ir sekcija, kuria naudojosi jis su broliu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir papildomas ieškinys tenkintini iš dalies.
Dėl sutuoktinio kaltės, sąlygojusios santuokos iširimą, nustatymo.
Iš santuokos liudijimo matyti, kad V. V. ir D. V. susituokė 1976-02-14 ir santuoką įregistravo Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 107 (b.l.6). Šalys nepilnamečių vaikų neturi, jų suaugę sūnūs gyvena savarankiškai. Ieškovė ir atsakovas pripažino, kad jų santuoka faktiškai nutrūko dar 1998 metais, kai atsakovas išsikėlė gyventi į sodą ir jie kartu negyvena ir neveda bendro ūkio daugiau nei 10 metų. Ši aplinkybė taip pat nustatyta ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje (1t.b.l. 148-150). Ieškovė prašė dėl santuokos iširimo kaltu pripažinti atsakovą, nes jis girtavo, girtas kėlė triukšmą ir buvo jai neištikimas. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, prieštaravo, kad santuoka iširo dėl jo kaltės ir nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji nepakankamai rūpinosi šeima, išvykdavo su svetimais vyrais į Rusiją prekiauti, be pagrindo buvo įtari ir pavydi.
Įstatymas numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, o taip pat preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (LR CK 3.60 str. 2, 3 dalys). Ieškovė ir atsakovas rašytinių įrodymų jų nurodytoms aplinkybėms dėl kito sutuoktinio kaltės patvirtinti, nepateikė. Teismo nuomone, ieškovės nurodyta aplinkybė dėl atsakovo neištikimybės, tai yra, kad sode ji rado kitą moterį, kuri, kaip paaiškino atsakovas, buvo atėjusi pašerti atsakovo šuns, ar liudytojo D. V. parodymai, kad tėvą matė keletą kartų su moterimi, bei atsakovo atsikirtimas ir jo nurodyta aplinkybė dėl ieškovės neištikimybės, tai yra, kad ieškovė vykdavo į Rusiją ir autobuse nakvodavo su vairuotojais ir kitais vyrais, nėra patikimi ir pakankami įrodymai teismui spręsti, kad sutuoktiniai vienas kitam buvo neištikimi. Teismas remiasi šalių paaiškinimais ir sprendžia, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs vienas kitam, vienas kito negerbė, nerėmė moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, o būtent: kilus tarp sutuoktinių kivirčui, ieškovė kviesdavo policiją ir tai žemino atsakovą, nors raštu pareiškimo ji niekada nerašė, ieškovė netoleravo išgėrusio atsakovo ir pripažino, kad su neblaiviu atsakovu ji konfliktavo, sutuoktiniai vienas kitu nepasitikėjo, pavyduliavo, įtarinėjo, be rimto pagrindo vienas kitą kaltino neištikimybe, atsakovas pažemino ieškovę teigdamas, kad ji vengia darbo, mažiau uždirbo nei jis ir dėl to mažiau prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Teismas remiasi abiejų šalių duotais paaiškinimais teisminio bylos nagrinėjimo metu ir sprendžia kad tarp sutuoktinių dar iki faktinio santuokos iširimo nebuvo lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės paramos (Civilinio kodekso 3.27 str.). Teismas iš šalių nurodytų aplinkybių sprendžia, kad abu sutuoktiniai nesiekė išsaugoti šeimą, apsigyvenę skyriumi santuokinių ryšių nepalaikė ir nebendravo, per teismo nustatytą susitaikymo terminą (1t.b.l.65) nesiekė atkurti šeiminius santykius ir nesusitaikė, todėl pripažintina, kad abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą ir teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendžia, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 str. 2d.) ir ji nutrauktina. Civilinio kodekso 3.61 str. 3 d. numato, kad pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51- 3.54 str.), todėl išlaikymo priteisimo klausimo vienam sutuoktiniui iš kito teismas nesprendžia (Civilinio kodekso 3.70 str.). Ieškovė palaikė teismui pateiktą papildomą ieškinį, kuriame nebeprašė priteisti iš atsakovo neturtinės žalos, tačiau teismui sprendus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, Civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata jai ir netaikoma.
Ieškovė prašė po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, atsakovas šiam ieškovės reikalavimui prieštaravimo nepareiškė, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė „Varkalienė“
abu sutuoktiniai savo paaiškinimais teisminio bylos nagrinėjimo metu (Civilinio kodekso 3.69 str.).
Dėl sutuoktinių turto balanso ir jo padalijimo.
Įstatymas numato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno sutuoktinių asmeninis turtas (Civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Iš byloje esančių įrodymų: 1) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (1t. b.l. 9-11) matyti, kad 1992-12-18 atsakovo V. V. vardu pirkimo pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini), įgytas 0,0658 ha ( unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) sklypas 189 ir jame pastatyti bei 1998-10-07 statinio priėmimo naudoti aktu pripažinti tinkamais naudoti sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti kiemo statiniai ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
2) pažymos (1 t. b.l.15) matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovo V. V. vardu registruotas garažas, o iš nario pažymėjimo (2t.b.l.20-25,41-43) matyti, kad mokesčiai už garažą mokami nuo 1983 metų,
3) pažymos ir bylos kopijos (1t. b.l.41, 53-58) matyti, kad atsakovo V. V. vardu registruotas mūrinis garažas (duomenys neskelbtini),
4) pažymos (1t. b.l. 71) matyti, kad ieškovės vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 gamybos metų,
5) pažymos (1t.b.l.80) matyti, kad atsakovo V. V. vardu yra registruoti automobiliai: VAZ 21061 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1990 gamybos metų, VW Golf valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1985 gamybos metų, Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 gamybos metų ir automobilinė priekabą TOM,650 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1993 gamybos metų.
Šie šalių pateikti duomenys apie jų po santuokos sudarymo įgytą registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, leidžia teismui spręsti, kad žemės sklypas su sodo pastatu ir jo priklausiniais (duomenys neskelbtini, metalinis ir mūrinis garažai, automobiliai (duomenys neskelbtini), Mazda 626, VAZ 21061, VW Golf ir automobilinė priekaba TOM,650 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šalys teismo proceso metu neįrodinėjo, kad kuris nors iš santuokos metu įgytų daiktų yra kurio nors sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1d.) ir nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 str.).
Pagal ieškovės pateiktas preliminarias rinkos vertės nustatymo išvadas 2008-05-22 dienai, kurias atliko UAB „Ober - Haus“ nekilnojamo turto vertintojai (1t.b.l.89) matyti, kad mūrinio garažo Radviliškio g. Šiauliai, 121 garažų bendrijoje bokso Nr. 11 vertė rinkoje 10 000 litų, automobilio Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 10 000 litų, metalinio garažo bendrijoje 7 eilėje garažo Nr. 8 rinkos vertė 5000 litų, žemės sklypo su sodo pastatu ir kitais statiniais sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 150000 litų. Automobilinę priekabą ieškovė įvertino 1000 litų, automobilį VAZ 21061 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino 1500 Lt, VW Golf valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvertino 1500 Lt ir automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė įvertino 12000 litų.
Pagal atsakovo pateiktą 2008-04-30 pažymą (2t.b.l. 48) apie automobilių vertes 2008m. balandžio mėnesį matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 gamybos metų vertė yra 15700 Lt, VW Golf valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1985 gamybos metų vertė yra 1160 Lt, automobilinės priekabos TOM,650 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1993 gamybos metų vertė yra 500 litų, žemės sklypo su sodo pastatu ir kitais statiniais sodų bendrijoje „Rūta“, rinkos vertė 106 000 litų (1t.b.l. 93). Kadangi atsakovas kitų ieškovės nurodytų dalintino turto verčių neginčijo ir kito vertinimo nepateikė, teismas mano, kad jis sutiko su ieškovės nurodytu turto vertinimu.
Pagal Civilinio kodekso 3.119 straipsnio nuostatą, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Šalys pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje teikė teismui įrodymus apie dalijamų automobilių, garažų ir automobilinės priekabos vertę, tačiau vėliau dalijamo bendro turto rinkos kainų netikslino. Šalys dėl automobilių ir garažų pasidalijimo susitarė gražiuoju, patys įvertino automobilių (duomenys neskelbtini), Mazda 626, VAZ 2106 ir priekabos vertes ir šių daiktų įsigijimo aplinkybes jiems gyvenant skyriumi. Ieškovė pripažino, kad automobilinė priekaba TOM,650 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1993 gamybos metų, kurią ji prašo priteisti atsakovui yra pavogta ir nesurasta. Šią aplinkybę įrodo 2008-12-02 pranešimas (2t.b.l. 49) iš kurio matyti, kad 2004-12-21 iš sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pagrobta V. V. priklausanti automobilinė priekaba TOM,650 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki šiol nesurasta. Atsakovas pripažino, kad ieškovės siūlomas variantas dėl aptarto turto pasidalijimo jam priimtinas, jų susitarimas atitinka sutuoktinių bendro turto lygias dalis ir kompensacija vienam iš kito nepriteistina. Teismo nuomone, sutuoktinių susitarimas dėl dalies bendro turto pasidalijimo jų bendru sutarimu visiškai atitinka šalių valią, neprieštarauja įstatymui, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK1.5 str.), todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 gamybos metų 15 700 litų vertės ir trečiojoje metalinių garažų bendrijoje 7 eilėje garažą Nr. 8, 5000 litų vertės, viso kilnojamojo registruotino turto už 20 700 litų, o atsakovui V. V. priteisti automobilius VAZ 21061 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1990 gamybos metų, 1500 litų vertės, VW Golf valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1985 gamybos metų, 1160 litų vertės, Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 gamybos metų 10000 litų vertės bei mūrinį garažą (duomenys neskelbtini), 10000 litų vertės, viso kilnojamojo registruotino turto už 22 660 litų, tenkintinas visiškai.
Dėl žemės sklypo su sodo pastatu ir kitais statiniais padalijimo.
Ieškovė pateikė preliminarią rinkos vertės nustatymo išvadą 2008-05-22 dienai, atliktą UAB „Ober-Haus“ nekilnojamo turto vertintojo, iš kurios matyti, kad sodo pastato, garažo, šiltnamio, kitų statinių ir 0, 0658 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 150000 litų (1t.b.l. 89). Atsakovas pateikė išvadą dėl turto - sodo pastato, garažo, šiltnamio, kitų statinių ir 0,0658 ha žemės sklypo vertės 2008-06-20 dienai, kurį atliko UAB korporacijos „Matininkai“ įgaliotas atstovas (1t.b.l. 93), iš kurios matyti, kad vertinto nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 106 000 litų. Šalys nustatyti dalijamo bendro turto rinkos kainą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigai (CK 3.119 str.) nesutiko, ieškovė, atsižvelgė į atsakovo pateiktą vertinimą, su juo sutiko iš dalies, rėmėsi jai žinoma realia tokių sodų kaina ir prašė teismą žemės sklypą su sodo pastatu ir kitais statiniais laikyti esant 120 000 litų vertės ir juos priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti iš atsakovo už šį turtą 60 000 litų piniginę kompensaciją. Atsakovas kategoriškai nesutiko su tokiu ieškovės siūlomu turto padalijimo variantu. Nesutikimą motyvavo tuo, kad jis neturi realios galimybės ieškovei sumokėti piniginę kompensaciją už sodą dėl mažų pajamų. Be to atsakovo nuomone, ieškovei sodas iš viso nepriklauso, nes jis pats pastatė sodo namelį ir gavo žemę, ją išpirko už čekius, ieškovė liko gyventi trijų kambarių bute, iš kurio jis buvo išvarytas. Jei teismas manytų kitaip, prašė sodą padalyti pusiau.
Teismas atmeta atsakovo argumentą, kad ieškovė neturi teisės reikalauti padalinti žemės sklypą su sodo statiniais, dėl to, kad jai liko trijų kambarių butas ar dėl to, kad ji nedalyvavo statant sodo statinius ar neprisidėjo čekiais perkant sodo žemę. Iš ieškovės pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1t.b.l.13) matyti, kad ieškovei 1993-06-08 dovanojimo sutartimi priklauso butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniui dovanotas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe (Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas ), tačiau atsakovas su tuo nesutiko ir bylos nagrinėjimo eigoje pareiškė ieškinį dėl ieškovei dovanoto turto pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe (1t.b.l. 111-112), Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009-03-13 išnagrinėjo V. V. ieškinį atsakovei D. V. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jį atmetė (1t.b.l. 148-150), o 2009-09-10 teismas atmetė ir V. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje dėl turto pripažinimo sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe (2t.b.l. 2-3). Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, leidžiančių teismui spręsti, kad žemės sklypas su sodo statiniais (duomenys neskelbtini) nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CPK 178 str.).
Ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, nurodė sodo su žeme kainą rinkoje, kad reali jo vertė yra 120 000 litų. Tvirtino, kad tokia reali sodo kaina yra ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigai, nors ieškovės turto vertintojas 2008- 05-22 dienai turtą įvertino 150000 litų, o atsakovo vertintojas 2008-06-20 dienai sodą su žeme įvertino 106 000 litų (1t.b.l. 89,93). Turto vertės nustatymui vertintojai pasirinko lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) metodą. Teismo nuomone, esant analoginio turto pirkimo-pardavimo sandorių sąstingiui, lyginamosios vertės metodu negalima nustatyti realios dalintino turto vertės šiuo metu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad jos vertintojo vertinimu sodo su žeme kaina yra per aukšta, ji ne visiškai atitinka tikrąją daikto vertę ir jos nuomone, sodo su žeme reali kaina yra 120000 litų, todėl prašė iš atsakovo priteisti jai kompensaciją pusę sodo vertės - 60000 litų. Atsakovas ieškovės nurodytos sodo su žeme kainos neginčijo. Teismo nuomone, ieškovės nurodyta dalintino turto- sodo su žeme- rinkos vertė 120000 litų yra reali, artima šalių pateiktose turto vertintojų išvadose nurodytam vidurkiui, atsakovas dėl šios kainos prieštaravimo nepareiškė, todėl darytina išvada, kad žemės sklypo su sodo statiniais (duomenys neskelbtini) rinkos kaina yra 120000 litų. Teismas, parinkdamas žemės sklypo su sodo statiniais (duomenys neskelbtini), padalijimo būdą išklausė šalių nuomonę, jų pageidavimus ir įvertino, teismo nuomone, kitas svarbias aplinkybes. Iš turto vertintojų daikto aprašymo matyti, kad sodo pastatas - yra vieno aukšto su mansarda, o pagal šalių paaiškinimą, sodo pastatas yra pritaikytas gyventi vasarą, skirtas poilsiui (1t.b.l.93), dalijamas turtas yra dalus ir juo realiai pagal paskirtį gali naudotis abi šalys. Teismas, atsižvelgia į tai, kad atsakovas, dalijant turtą ieškovės siūlomu variantu, neturi realios galimybės išmokėti jai piniginę 60 000 litų kompensaciją, nes jo gaunamos uždarbio pajamos nėra pakankamos, kad išmokėti tokio dydžio kompensaciją, kad ir per dvejus metus, todėl teismas sprendžia, kad optimaliausia ir teisingiausia padalyti šį turtą natūra abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis ir kiekvienam jų priteisti po ½ dalį žemės sklypo, kurio dydis 0, 0658 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir po ½ sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ kitų kiemo statinių ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (Civilinio kodekso 3.127 str.1, 3d).
Atsakovas V. V. bylos nagrinėjimo eigoje ne kartą reikalavo, kad ieškovė pateiktų teismui papildomą ieškinį dėl viso jų santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo. Ieškovė paaiškino, kad daugiau nei prieš 30 metų pirkti baldai ir kiti buities daiktai susidėvėjo ir ji juos išmetė, dalis daiktų išvežta į sodą, rašomas stalas, jaunuolio sekcija ir prieškambaris yra ieškovės bute, kiti išmesti. Daiktais sutuoktiniai pasidalijo geruoju 1998 metais, ji mano, kad po lygiai ir dalintinų kilnojamųjų neregistruotinų daiktų daugiau nėra. Atsakovas V. V. bylos nagrinėjimo eigoje turėjo sudaręs susitarimus su trimis advokatais – Jūrate Bieliauskiene (1t.b.l. 34,59, susitarimas nutrauktas 2007-11-13 (1t.b.l. 83), su V. K. ( 1t. b.l. 87) ir Anicetu Antanu Karalevičiumi (2t.b.l. 5). Nors atsakovas ir jo atstovai ir atsiliepime (1t.b.l. 28-31), ir parengiamojo posėdžio metu 2008-04-21 (1t.b.l. 72), ir teikdami tripliką ( atsiliepimo patikslinimą) yra nurodę, kad dėl kito kilnojamojo turto pasidalijimo bus pateiktas priešieškinis, tačiau iki pat bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos priešieškinis negautas ir kitas ieškinys, kaip žadėjo atsakovo atstovai, teisme neužregistruotas.
Ieškovės ieškinio ir papildomo ieškinio neturtinį reikalavimą patenkinus iš dalies, o turtinį reikalavimą patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: dalis sumokėto žyminio mokesčio už neturtinį e ir turtinį reikalavimus 435,00 Lt (1t.b.l.5) ir 1000,0 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1t.b.l.19, 2t.b.l.57). Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2051,00 Lt dalis žyminio mokesčio nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista, paduodant ieškinį ir 44,80 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str.1d.3 p.,93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR Civilinio proceso kodekso 376 , 259, 260, 268 str., 270, 271 str., 307 str.1d. teismas ,
nusprendžia:
Ieškinį ir papildomą ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp V. V. a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. B. a.k. (duomenys neskelbtini), įregistruotą Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), neturinčių nepilnamečių vaikų, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „V.“.
Padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir po santuokos nutraukimo ieškovei D. V. a.k(duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1996 gamybos metų 15700 litų vertės ir (duomenys neskelbtini) garažą Nr. 8, 5000 litų vertės.
Po santuokos nutraukimo atsakovui V. V. a.k(duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilius VAZ 21061 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1990 gamybos metų, 1500 litų vertės, VW Golf valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1985 gamybos metų, 1160 litų vertės, Mazda 626, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1997 gamybos metų 10000 litų vertės, automobilinę priekabą TOM,650 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 500 litų vertės ir mūrinį garažą (duomenys neskelbtini), 10 000 litų vertės.
Po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovei D. V. a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovui V. V. a.k(duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę lygiomis dalimis į žemės sklypą ir sodo pastatą su priklausiniais ir kiekvienam jų priteisi po ½ dalį žemės sklypo, kurio dydis 0, 0658 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir po ½ sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po ½ garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po ½ šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir po ½ kitų kiemo statinių ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. V. ieškovei D. V. dalį jos sumokėto žyminio mokesčio 435,00 Lt (keturis šimtus trisdešimt penkis litus ir 00 centų) ir 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų ir 00 centų ) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo V. V. į valstybės biudžetą 2051,00 Lt ( du tūkstančius penkiasdešimt vieną litą ) žyminio mokesčio ir 44,80 Lt ( keturiasdešimt keturis litus ir 80 centų) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.
Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo, išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.