Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-27 · Civilinė byla Nr. 2A-312-781/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-27
Bylos Nr.
2A-312-781/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė, Jūratė Varanauskaitė
Ieškovas
S. P., J. P.
Atsakovas
N. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir sodininkų bendrijai, „Vairas“
Kategorijos
  • 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2A-312-781/2013
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 24.2; 121.14.;121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. (S. P.) apeliacinį skundą ir atsakovo N. S. (N. S.) patikslintą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. P. ir S. P. (S. P.) patikslintą ieškinį atsakovams N. S. (N. S.), Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir sodininkų bendrijai „Vairas“ dėl individualių teisės aktų panaikinimo ir žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir atkūrimo iki teisės pažeidimo padėties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai S. P. (S. P.) ir J. P., patikslinę reikalavimus, prašė:

1) panaikinti SB „Vairas“ valdybos narių susirinkimo, įvykusio 1997 m. birželio 29 d. protokolą Nr. 2 (toliau - Protokolas), kurį atsakovas N. S. (N. S.) (toliau - Atsakovas) pateikė atsakovui Vilniaus apskritės viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba) (toliau - VAVA);

2) panaikinti VAVA 1997 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 1708-01 Dėl sodo sklypo Vilniaus mieste pardavimo SB „Vairas“ nariui N. S. (N. S.) ir sodininkų bendrijai išnuomoto žemės sklypo ploto patikslinimo (toliau - Įsakymas);

3) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1997 m. spalio 18 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/97-14072 (toliau - Sutartis);

4) pripažinti, kad buvusio ieškovo A. P. (A. P.) teisių perėmėja J. P. turi visas teises pagal įstatymą įsigyti iš valstybės žemės sklypą Nr. 83A, esantį sodininkų bendrijoje „Vairas“, ir atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, įpareigojant atsakovus sodininkų bendriją „Vairas“, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Nacionalinę žemės tarnybą įstatymo nustatyta tvarka parengti atitinkamus individualius teisės aktus ir paruošti sutartį dėl sodo sklypo Nr. 83A Vilnius mieste pardavimo sodininkų bendrijos „Vairas“ narei ieškovei J. P.;

5) priteisti ieškovams S. P. (S. P.) ir J. P. iš Atsakovo po 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

6) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės teritorinio padalinio institucijos, t. y. Antakalnio seniūnijos seniūno G. J. 1997 m. gegužės 15 d. patvirtintą sodo sklypo Nr. 83A schemą prie valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P01/97-14072.

Ieškovai S. P. (S. P.) ir J. P. nurodė, kad A. P. (A. P.), kurio procesinių teisių perėmėja yra ieškovė J. P., nuo 1966 metų buvo SB „Vairas“ narys, kuris naudojosi sklypu Nr. 83. A. P. (A. P.) sūnus ieškovas S. P. (S. P.) taip pat yra SB narys ir iki 1984 m. naudojosi sklypu Nr. 83A. Nurodo, kad už abu sklypus 1992 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo A. P. (A. P.). Sklypą Nr. 83 1995 m. balandžio 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P01/95-7437 nupirko ieškovas S. P. (S. P.), nes tėvas A. P. (A. P.) nesusitvarkė pilietybės dokumentų. Aplinkybė, kad sklypas Nr. 83A yra parduotas atsakovui N. S. (N. S.), ieškovams S. P. (S. P.) ir J. P. paaiškėjo 2004 m. vasario pradžioje, gavus 2004 m. vasario 19 d. raštą iš VAVA Nr. 31/04/20-580. Mano, kad VAVA pardavė žemės sklypą, pažeisdama Vyriausybės nutarimą Nr. 987 „Dėl žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) ir Žemės reformos įstatymo 8 str. Atsakovui niekada nebuvo suteiktas sklypas Nr. 83A, todėl jis jo negalėjo ir išpirkti, o 1997 m. birželio 29 d. SB „Vairas“ valdybos Protokolas dėl sklypo, nenurodant sklypo numerio, skyrimo Atsakovui ir Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos seniūno G. J. parengta sklypo schema negalėjo būti teisėtu pagrindu VAVA 1997 m. spalio 20 d. priimti įsakymą Nr. 1708-01 parduoti 600 kv. m. ploto žemės sklypą Nr. 83A Atsakovui. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad sandoriai laikytini niekiniais CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 1.181 straipsnio 1 dalies pagrindu ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į paskutinį tikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 8 ha sodo žemės sklypas buvo skirtas dviem broliams – A. P. (A. P.) ir I. P. (I. P.). Vėliau I. P. (I. P.) išstojo iš bendrijos ir savo žemės sklypo dalį perleido A. P. (A. P.) sūnui, ieškovui S. P. (S. P.). Visą žemės sklypą Nr. 83 (807 arus) išpirko ieškovas S. P. (S. P.). A. P. (A. P.) tuo metu neturėjo Lietuvos pilietybės, todėl negalėjo dalyvauti žemės privatizavimo procese. Nurodo, kad iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad SB „Vairas“ žemės sklypų numeriai - 83, 83A ir 83B ir asmenys, kuriems šiais numeriais pažymėti žemės sklypai yra paskirti, painiojami. Todėl Atsakovas mano, kad esant tokiai situacijai svarbu yra faktiškai natūroje esanti žemės sklypo, kuris buvo skirtas, ir kuriuo buvo naudojamasi, vieta, kadangi nei ieškovams S. P. (S. P.) ir J. P., nei Atsakovui, natūroje skirta ir naudojama žemės sklypo vieta nesikeitė. Ieškovai S. P. (S. P.) ir J. P. niekada nesinaudojo Atsakovui skirtu ir jo naudojamu žemės sklypu, kurį jis ir privatizavo. Nesutinka su reikalavimu dėl AB „Vairas“ Protokolo nuginčijimo, nes mano, kad tokie sprendimai negali būti ginčijami remiantis sandorių negaliojimo pagrindais. Nurodo, kad ieškinys atmestinas ir dėl senaties – ieškovai S. P. (S. P.) ir J. P. ginčija 1997 m. birželio 29 d. Protokolą bei 1997 m. spalio 28 d. Sutartį. Atsakovas prašo vadovautis iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio 1964 metų LR civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalimi, kurioje buvo nustatytas bendras 3 metų ieškinio senaties terminas, o tuo metu galiojusi Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 2 dalies redakcija (1996 m. gruodžio 31 d. – 1997 m. liepos 23 d.) numatė, kad nutarimą galima skųsti per 30 dienų nuo sužinojimo apie priėmimą (mano, kad šiuo atveju taikytina norma kaip įstatymo analogija, kadangi sodininkų bendrijų veiklą reglamentuojantys norminiai aktai nereglamentavo sodininkų bendrijų nutarimų apskundimo tvarkos). Vadovaujantis įstatymine nuostata, kad asmenų pasikeitimas prievolėje nepakeičia ieškinio senaties termino, terminas ginčyti Protokolą pasibaigė 1997 m. liepos mėnesį, t. y. ieškovai S. P. (S. P.) ir J. P. praleido ieškinio senatį, kurią Atsakovas prašo taikyti. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ir sprendžiant reikalavimą dėl VAVA 1997 m. spalio 20 d. Įsakymo. Nurodė, kad reikalavimas dėl Antakalnio seniūno raštu patvirtintos žemės sklypo schemos negali būti savarankišku reikalavimu, nes ginčijama schema yra sudėtinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties dalis.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko – mano, kad savivaldybė atsakovu patraukta nepagrįstai, nes 1994 m. gruodžio 15 d. priimto Apskrities valdymo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 8 punktų pagrindu laisvos žemės fondą valdo ir privačion nuosavybėn perduoda ar kitaip perleidžia apskrities viršininkas. Nurodo, kad vadovaujantis 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo Dėl Apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo 2 straipsniu, įsigaliojus Apskrities valdymo įstatymui, iš žemės pirkimo – pardavimo sutarties kylančio teisės ir pareigos perėjo VAVA. Atkreipė dėmesį, kad Antakalnio seniūno patvirtinto žemės sklypo plano ginčijama schema negali būti atskiru ieškinio dalyku, nes ji yra sudėtinė Sutarties dalis, kurios pagrindu atsirado teisės ir pareigos Atsakovui.

Šalies argumentai

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba su ieškiniu nesutiko taip pat, kadangi ieškovas S. P. (S. P.) naudojosi sklypu Nr. 83, kurį ir prašė leisti išpirkti. Nurodė, kad A. P. (A. P.) neturėjo pilietybės, todėl 1992 m. rugsėjo 30 d. mokėdamas už žemės sklypus, negalėjo jų pirkti. A. P. (A. P.) pilietybė suteikta tik 1996 m. kovo 26 d. LR Prezidento dekretu Nr. 893, todėl privatizacijos procese 1992 metais jis dalyvauti negalėjo, todėl mano, kad reikalavimas atstatyti pažeistas teises pripažįstant, kad su ieškovu S. P. (S. P.) ir A. P. (A. P.) yra sudarytas ir turi būti užbaigtas valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sandoris dėl sodo sklypo Nr. 83A, esančio SB „Vairas“ įpareigojant atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą įforminti valstybinės žemės sklypo pirkimą – pardavimą nėra pagrindo. Taip pat nurodo, kad ieškovai S. P. (S. P.) ir J. P. nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jų reikalavimą dėl Įsakymo bei jo pagrindu Sutarties panaikinimo. Vilniaus miesto valdyba 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 732V „Dėl sodininkų bendrijos „Vairas“ žemės pardavimo ir nuomos“ patvirtino sodininkų bendrijos „Vairas“ plotą bei ribas pagal sodininkų bendrijos „Vairas“ pateiktus dokumentus. Tada buvo patvirtintas ir ieškovui S. P. (S. P.) skirto žemės sklypo plotas, kurį leista išpirkti. Dėl nežinomų priežasčių į parduodamų sklypų sąrašą nebuvo įtraukti žemės sklypai Nr. 83A ir 83B. Atkreipė dėmesį, kad po minėto potvarkio dėl sodo sklypo Nr. 83A privatizacijos kreipėsi tik Atsakovas. 1997 m. birželio 29 d. SB „Vairas“ valdyba pritarė, kad Atsakovui būtų parduotas 600 kv. m. ploto žemės sklypas, 1997 m. gegužės 15 d. buvo perbraižyta sodo sklypo Nr. 83A schema, kurią patvirtino Antakalnio seniūnas G. J.. A. P. (A. P.) dėl žemės sklypų Nr. 83A ir 83B į VAVA kreipėsi tik 2002 m. birželio 19 d., teikdamas prašymą leisti išpirkti 182 kv. m. ploto žemės sklypą, todėl mano, kad A. P. (A. P.) pozicija dėl jam priklausančio žemės sklypo ploto yra nenuosekli. Byloje nėra įrodymų, kad A. P. (A. P.) buvo leista privatizuoti sodo sklypą Nr. 83A, esantį SB „Vairas“, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo pripažinti J. P. teisę įstatymų nustatyta tvarka įsigyti iš valstybės ginčo žemės sklypą. Mano, kad ieškovai, į teismą kreipęsi 2006 m. rugsėjo 19 d., praleido ieškinio senaties terminą, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovai buvo nerūpestingi savo teisių atžvilgiu ir jomis nesidomėjo.

Atsakovas SB „Vairas“ teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį, 2011 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Iš ieškovų S. P. (S. P.) ir J. P. Atsakovo naudai lygiomis dalimis priteista 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai lygiomis dalimis 106 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad pagal teismui pateiktus supainiotus pačios bendrijos dokumentus sodo sklypas Nr. 83A buvo skirtas naudotis tai A. P. (A. P.), tai Atsakovui. Duomenų, kad ginčo sklypą Nr. 83A buvo leista privatizuoti A. P. (A. P.) jo pareiškimo pagrindu, byloje nėra. Bylos medžiaga patvirtina, kad A. P. (A. P.), Vilniaus miesto valdybai tvirtinant 1995 m. kovo 23 d. SB „Vairas“ narių, kuriems parduodami žemės sklypai, sąrašą, neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl nebuvo subjektu, turinčiu teisę privatizuoti valstybinę žemę. Ieškovas S. P. (S. P.) materialinio reikalavimo išskyrus reikalavimą priteisti neturtinę žalą nereiškia, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad reikalavimai, išdėstyti ieškinio rezoliucinės dalies 1, 2, 3, 4 ir 11 punktuose yra reiškiami ieškovės J. P., kadangi reikalavimų tenkinimo atveju ieškovas S. P. (S. P.) jokių reikalavimų nėra pareiškęs. Todėl, nustačius šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimų ieškovo S. P. (S. P.) atžvilgiu nėra pagrindo tenkinti ne tik dėl išdėstytų reikalavimų punktuose 1, 2, 3, 4, bet ir 6 punkte, kadangi nenustačius, kaip buvo pažeistos jo teisės, nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovo S. P. (S. P.) atžvilgiu. Dėl reikalavimų J. P. atžvilgiu tenkinimo teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tarp šalių – kaimynų A. P. (A. P.) ir Atsakovo vyko ginčas dėl sklypo Nr. 83A privatizavimo, ką patvirtina ir teisminiai procesai tiek apylinkės, tiek apygardos administraciniame teisme, tiek bendrijos pirmininko raštai sustabdyti privatizaciją sklypų Nr. 83A ir Nr. 83B. Įvertinant tai, kad tokiu atveju rūpestingas ir atidus žmogus nuolat domisi su ginču susijusių įvykių eiga, A. P. (A. P.) tik 2003 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į VAVA ir 2004 m. vasario 19 d. gavęs atsakymą į savo paklausimą, kuriame nurodyta, kad sklypas Nr. 83A 1997 m. spalio 20 d. VAVA Įsakymo pagrindu 1997 m. spalio 28 d. parduotas Atsakovui, į teismą kreipėsi tik 2006 m. rugsėjo 20 d. Teismas nustatė, kad ginčo sklypas Nr. 83A buvo skiriamas naudotis tai A. P. (A. P.), tai Atsakovui, atkreipiant dėmesį, kad tiek vienas, tiek kitas mokėjo mokesčius bendrijai. Todėl, nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į konkrečias šioje byloje nustatytas aplinkybes, tai, jog dėl parduoto žemės sklypo VAVA SB „Vairas“ nebuvo teikusi dokumentų dėl šio sklypo privatizavimo A. P. (A. P.) vardu po 1996 m. kovo 26 d. (po pilietybės suteikimo), duomenų, kad suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę A. P. (A. P.) jis būtų teikęs tai patvirtinančius dokumentus tikslu privatizuoti naudojamą žemės sklypą, nėra, todėl pripažino, kad A. P. (A. P.) neatliko visų būtinų veiksmų privatizavimo klausimui išspręsti, todėl nustatytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas panaikinti VAVA Įsakymą bei pripažinti ginčijamą Sutartį niekine. Minėti A. P. (A. P.) reikalavimai negali būti tenkinami ir CK 84 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ginčo teisiniams santykiams taikytina iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio CK, t. y. 1964 m. redakcija. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad reikalavimai, išdėstyti ieškinio rezoliucinėje dalyje 1, 11 punktuose negali būti atskirais ieškinio reikalavimais, nes ginčijamos Sutarties, pagrindą sudaro VAVA Įsakymas. Netenkinęs reikalavimo ir ieškovės J. P. atžvilgiu, teismas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nustatytų aplinkybių pagrindu taip pat netenkintino.

Šalies argumentai

Ieškovas S. P. (toliau - Ieškovas), 2013 m. kovo 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi pripažintas mirusios J. P. procesinių teisių perėmėju, apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti patikslinto ieškinio 2010 m. rugsėjo 20 d. reikalavimus panaikinti SB „Vairas“ valdybos narių susirinkimo, įvykusio 1997 m. birželio 29 d. Protokolą, panaikinti VAVA 1997 m. spalio 20 d. Įsakymą Nr. 1708-01, pripažinti niekine ir negaliojančia valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P01/97-14072 nuo sudarymo momento bei nutraukti šią sutartį, pripažinti, kad A. P. (A. P.) (mirusio 2007 m. rugsėjo 29 d.) teisių perėmėja J. P. turi visas teises pagal įstatymą įsigyti iš valstybės žemės sklypą Nr. 83A, esantį SB „Vairas“, ir atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, įpareigojant atsakovus SB „Vairas“, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Nacionalinę žemės tarnybą įstatymo nustatyta tvarka parengti atitinkamus individualius teisės aktus ir paruošti sutartį dėl sodo sklypo Nr. 83A Vilnius mieste pardavimo SB „Vairas“ narei ieškovei J. P.; priteisti ieškovams iš Atsakovo po 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės teritorinio padalinio institucijos, t. y. Antakalnio seniūnijos seniūno G. J. 1997 m. gegužės 15 d. patvirtintą sodo sklypo Nr. 83A schemą prie valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P01/97-14072. Tuo atveju, jeigu teismas nustatys, kad Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. P01/97-1472 teisinis pagrindas pripažinti Sutartį niekiniu sandoriu yra nepakankamas (neakivaizdus), panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą 2011 m. gruodžio 22 d. visą ir perduoti bylą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nagrinėti iš naujo dėl pripažinimo sandorio negaliojančiu CK 1.91 straipsnio ir 1.95 straipsnio pagrindu; priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei perskaičiuoti ieškovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad VAVA, sudarydama Sutartį su Atsakovu, pažeidė imperatyvią įstatymo normą, nustatančią, jog naudojami sodų sklypai parduodami tik tiems asmenims, kurių vardu jie įforminti. Todėl tik A. P. (A. P.) turėjo teisę įsigyti jo naudojamą žemės sklypą Nr. 83A, nes jis naudojosi šiuo žemės sklypu teisėtai, o išperkamieji plotai neviršijo nustatyto išperkamo žemės ploto dydžio. Po to, kai Vilniaus apygardos teismas 1997 m. gegužės 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. vasario 6 d. sprendimą, vėliau priimti individualūs teisės aktai ir sudaryta sutartis, t. y. SB „Vairas“ 1997 m. birželio 29 d. valdybos narių susirinkimo Protokolas, VAVA 1997 m. spalio 20 d. Įsakymas bei 1997 m. spalio 28 d. Sutartis neturi teisinės galios, nes buvo priimti/pasirašyti vadovaujantis panaikintu teismo sprendimu, pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką. Nors VAVA, remdamasi SB „Vairas“ valdybos narių susirinkimo, įvykusio 1997 m. birželio 29 d. Protokolu priėmė Įsakymą, tačiau šio protokolo atsiradimo aplinkybės kelia didelių abejonių dėl jo tikrumo. Nurodo, kad atsižvelgiant į šioje nagrinėjamoje byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus ir į nustatytas byloje faktines aplinkybes pagrįstai galima daryti išvadą, kad Atsakovas apgaulingais, tyčiniais, aktyviais veiksmais suklaidino SB „Vairas“ atstovus, kurie jam išdavė Protokolą, Antakalnio seniūną bei VAVA atstovus, nes remdamasis neturinčiu teisinės galios teismo sprendimu kreipėsi į SB „Vairas“ buhalterę D. J. ir gavo Protokolą. Tokiu pat būdu iš Antakalnio seniūnijos seniūno G. J. buvo gautas sodo sklypo Nr. 83 A schemos patvirtinimas, kuris vėliau tapo žemės pirkimo - pardavimo sutarties sudėtine dalimi. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad Sutarties 9 punkte nurodyta, kad sklypo planas M 1:500 yra sudėtinė šios sutarties dalis ir šalių pasirašomas, tačiau kaip matyti iš esamų byloje dokumentų, pirkimo -pardavimo sutartį ir sklypo schemą - planą pasirašė ne tas pats asmuo. Tai reiškia, kad schemą -planą pasirašė ne pats Atsakovas, o kitas asmuo. Tačiau įgaliojimo, kuriuo būtų suteikta teisė pasirašyti už Atsakovą schemą - planą byloje nėra, o tai reiškia, kad šioje schemoje -plane Atsakovo parašo nėra ir šis dokumentas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų. Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų esamų byloje rašytinių įrodymų ir nustatytų aplinkybių, nes teiginys, kad sklypas 83A buvo skiriamas naudotis tai A. P. (A. P.), tai Atsakovui neatitinka faktinių aplinkybių, nes iki privatizavimo proceso sklypo 83A naudotoju buvo Ieškovas (tai patvirtina SB nario bilietas, kuris yra vienas iš pagrindinių įrodomųjų dokumentų ir kiti dokumentai), o Atsakovas buvo sklypo Nr. 83B naudotoju (tai patvirtina nario bilietas, kuriame akivaizdžiai matosi, kad buvo ištaisyta raidė ,,B“ į raidę „A“ bei kiti privatizavimo dokumentai, kuriose taip buvo padaryti sklypo ploto ir raidžių ištaisymai) ir padarė nepagrįstą išvadą, kad sklypas buvo skiriamas net tik Ieškovui bei A. P. (A. P.), bet ir Atsakovui. Žemės sklypais Nr. 83 ir Nr. 83A iki privatizavimo bendrai naudojosi A. P. (A. P.) ir Ieškovas bei jų šeimos nariai. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog A. P. (A. P.) mokėjo mokesčius už naudojimąsi sklypu Nr. 83A, o Atsakovas - už naudojimąsi sklypu 83B. Pažymėjo, kad A. P. LR pilietybė buvo suteikta 1996 m. kovo 26 d., t. y. iki žemės sklypo Nr. 83A pardavimo iš valstybės Atsakovui, tai reiškia, kad A. P. (A. P.) 1996 m. kovo 26 d. tapo subjektu, turinčiu teisę privatizuoti valstybinę žemę. Teismo išvada, kad A. P. po pilietybės jam suteikimo nesiėmė atitinkamų veiksmų dėl privatizavimo Nr. 83A žemės sklypo proceso pratęsimo, nes nėra tai patvirtinančių dokumentų, neatitinka tikrovės, nes A. P. iš karto, kai jam buvo suteikta pilietybė raštiškai pranešė SB „Vairas“ valdybai ir nuo to laiko bendrijos pirmininkas ir valdybos nariai žinojo, kad A. P. suteikta pilietybė, ir toliau turėjo tęsti 1992 metais pradėtą žemės sklypo Nr. 83A privatizavimo procesą. Teismas teisiškai neįvertino SB „Vairas“ parengto Protokolo, nors ir patvirtino, kad protokole sodo bendrijos pirmininko parašas nepanašus į jo parašus kituose dokumentuose. Ieškovas mano, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodė, jog ieškinio reikalavimai Nr. 1 ir Nr. 11 negali būti atskirais ieškinio reikalavimais, nes šiuos teisės aktus priėmė skirtingi subjektai SB „Vairas“ ir Antakalnio seniūnija, tuo labiau, kad šie reikalavimai Nr. 1 ir Nr. 11 pateikti kartu su kitais reikalavimais. Tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškinio reikalavimus Nr. 1 ir Nr. 11 ir būtų panaikintas SB „Vairas” Protokolas ir Antakalnio seniūnijos seniūno patvirtintas žemės sklypo 83A planas (schema) atitinkamai turėtų būti ir naikinamas individualus teisės aktas - VAVA Įsakymas ir 1997 m. spalio 28 d. Sutartis. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo neaišku, ar teismas taiko ieškinio senatį ir todėl ieškinio netenkina ir atmeta, ar, kad reikalavimai negali būti tenkinami dėl kitų priežasčių. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad aplinkybė, jog sklypas Nr. 83A parduotas Atsakovui, Ieškovui paaiškėjo 2004 m. vasario pradžioje, gavus 2004 m. vasario 19 d. raštą iš VAVA. Iki to rašto gavimo A. P. (A. P.) manė, kad jis yra teisėtas sklypo Nr. 83A naudotojas, nes Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997 m. vasario 6 d. sprendimą. Su ieškiniu A. P. į teismą kreipėsi 2006 m. rugsėjo 20 d., t. y. nepraleidus įstatymo nustatyto 10 metų ieškinio senaties termino. Byloje nėra duomenų, kad A. P. (A. P.) iki 2004 m. vasario 19 d. rašto gavimo žinojo apie žemės sklypo Nr. 83A privatizavimą Atsakovo vardu. Ieškovas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu paaiškėjo kai kurios naujos aplinkybės, susijusios su Atsakovo veiksmais dėl dokumentų parengimo žemės sklypo Nr. 83A privatizavimui 1997 metais. Remdamasis šiomis aplinkybėmis ieškovų atstovas 2011 m. lapkričio 18 d. pateikė teismui ir atsakovams Pareiškimą dėl patikslinto ieškinio 2010 m. rugsėjo 20 d. reikalavimo Nr. 3 pagrindo papildymo ir iš dalies dalyko pakeitimo. Teismas išklausęs atsakovų nuomonę nutarė prašymo netenkinti, bet pareiškimą prijungė prie bylos. Ieškovas mano, kad pateiktas pareiškimas atitiko įstatymo reikalavimus, kad dalyko pakeitimo būtinumas iškilo vėliau, t. y. po paskutinio teismo posėdžio ir, kad tai neturėtų užvilkinti bylos nagrinėjimo, tačiau teismas nepagrįstai, remdamasis tik atsakovų pozicija ir jų nesutikimu, prašymo netenkino. Be to, 2011 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio metu teismas nepagrįstai apribojo Ieškovo atstovo baigiamosios kalbos trukmę. Ieškovas apeliaciniame skunde mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normą, nes ieškovų atstovui nebuvo leista baigiamojoje kalboje išsakyti susijusius su nagrinėjamos bylos esme svarbius argumentus. Be to, teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, nes ieškovų ginčas su Atsakovu dėl žemės sklypo Nr.83A privatizavimo, ribų ir naudojimosi tvarkos nustatymo vyko 1997 metais ir vėliau kilo 2002 m. vasario mėnesį ir nuo to laiko tęsiasi iki šiol. Ilgalaikis bylinėjimasis teismuose reikalauja daug nervinės energijos ir piniginių lėšų. Nuo ilgalaikio bylinėjimosi Ieškovas patyrė psichinius išgyvenimus, nervinę įtampą, stresą, pažeminimą, nusivylimą, kad įstatymo nustatyta tvarka galima apginti pažeistas teises. Remdamasis išdėstytu Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų esamų byloje rašytinių įrodymų, šalių pasisakymų, nustatytų faktinių aplinkybių, išnagrinėjo ieškinio dalyko reikalavimus tik iš dalies, nepateikė motyvuotų argumentų, kodėl nebuvo nagrinėjami ieškinio reikalavimai Nr. 1, 2, ir 11, netenkino ieškovų pagrįsto prašymo dėl liudytojos D. J. apklausos teismo posėdžio metu, netenkino ieškovų prašymo dėl 2007 m. birželio 29 d. SB „Vairas“ Protokolo rašysenos ekspertizės skirimo, netenkino prašymo priimti Pareiškimą dėl patikslinto ieškinio 2010 m. rugsėjo 20 d. reikalavimo Nr. 3 pagrindo papildymo ir iš dalies dalyko pakeitimo, apribojo Ieškovo atstovo baigiamosios kalbos trukmę ir priėmė nepagrįstą sprendimą - ieškinį atmesti - neatitinkantį teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.

Atsiliepimas

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į Ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o 2011 m. gruodžio 22 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo atmestas, palikti nepakeistą. Nurodo, kad tai, jog Atsakovas privatizavo 6 arų ploto žemės sklypą, esantį SB „Vairas“, nepažeidžia Ieškovo teisių bei teisėtų interesų. Ieškovas niekada neturėjo teisių į žemę, kurią privatizavo Atsakovas. Ieškovas, o taip pat ir mirusysis A. P. (A. P.) bei jo brolis I. P. (I. P.), visada kartu naudojosi vienu 8 (8, 07) arų ploto žemės sklypu, esančiu SB „Vairas“, kurį tarpusavyje ir turi pasidalinti. Nei A. P., nei Ieškovas to SB „Vairas“ žemės sklypo, kurį įsigijo Atsakovas, privatizuoti negalėjo, nes šį žemės sklypą visada naudojo Atsakovas ir jis buvo paskirtas jam. Be to, tapęs LR piliečiu, t. y. subjektu, galinčiu privatizuoti žemę, A. P. (A. P.) neišreiškė valios privatizuoti ginčo žemės sklypą. Dėl ginčo žemės sklypo privatizavimo prašymą ir kitus reikiamus dokumentus pateikė Atsakovas. Dokumento, kuriuo ginčo žemės sklypą būtų leista privatizuoti A. P. (A. P.), nėra. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti paskutinį ieškinio dalyko pakeitimą. Ieškinio dalyką buvo siekiama patikslinti jau po to, kai buvo pereita į bylos išnagrinėjimą iš esmės ir byla iš esmės jau buvo pradėta nagrinėti. Tai neišvengiamai būtų užvilkinę bylos išnagrinėjimą, priešingos šalys su patikslinimo priėmimo nesutiko. Be to, pažymėjo, jog byla yra nagrinėjama nuo 2006 metų. Ieškovas ieškinį tikslino daug kartų. Įsigilinti į bylos esmę ir tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką nuo 2006 metų iki 2011 metų Ieškovas turėjo pakankamai laiko. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė ir dėl senaties. Ieškovas ginčija 1997 m. birželio 29 d. SB „Vairas“ Protokolą, VAVA 1997 m. spalio 20 d. Įsakymą, Sutartį, kuri buvo sudaryta 1997 m. spalio 28 d., bei prie jos pridėtą žemės sklypo schemą. Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio 1964 metų CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras trijų metų ieškinio senaties terminas. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (redakcija, galiojusi protokolo surašymo metu, t. y. nuo 1996 m. gruodžio 31 d. iki 1997 m. liepos 23 d.) 23 straipsnio 2 dalimi, visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnio 2 dalis taikytina kaip įstatymo analogija, kadangi ginčijamo protokolo priėmimo metu nei sodininkų bendrijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, nei tuo metu galiojęs 1964 metų Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas atskirai nereglamentavo sodininkų bendrijų nutarimų apskundimo tvarkos. Tarp Atsakovo ir A. P. (A. P.) dar iki privatizuojant ginčo žemės sklypą vyko ginčas dėl šio žemės sklypo. A. P. (A. P.) nuolat aktyviai domėjosi Atsakovo naudojamo žemės sklypo SB „Vairas“ privatizavimo reikalais, todėl apie ginčijamą SB „Vairas“ protokolą, VAVA Įsakymą bei sudarytą sandorį jam nuo pat pradžių buvo žinoma ir turėjo būti žinoma, kaip apdairiam žmogui, kuris domisi ir turi domėtis su ginču susijusiais reikalais. Tai, jog mirė pradinis ieškovas A. P. (A. P.) ir jo teises perėmė sutuoktinė J. P., ieškinio senaties termino eigai reikšmės neturi. Trijų metų ieškinio senaties terminas ginčyti 1997 m. spalio 28 d. Sutartį pasibaigė 2000 m. spalio 28 d. 30 dienų ieškinio senaties terminas ginčyti 1997 m. birželio 29 d. Protokolą pasibaigė 1997 metų liepos mėnesį. Vieno mėnesio terminas ginčyti VAVA 1997 m. spalio 20 d. Įsakymą pasibaigė 1997 metų lapkričio mėnesį. Net jei vertinant, jog apie tai, kad Atsakovas privatizavo ginčo žemės sklypą, Ieškovas sužinojo 2002 metais, jis yra praleidęs ieškinio senaties terminą ginčyti Protokolą ir Įsakymą. Pažymėjo, kad Ieškovas, keldamas reikalavimą priteisti neturtinę žalą, nenurodo, kokio įstatymo pagrindu jis prašo ją priteisti.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti 2011 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visus byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino visapusiškai atsižvelgdamas į jų turinį ir bylos aplinkybes. Pažymėjo, kad byla buvo nagrinėjama nuo 2007 m., Ieškovas net kelis kartus yra teikęs patikslintus ieškinius, paskutinį kartą (ieškinys tikslintas 2010 m. rugsėjo 20 d., vėliau 2010 m. spalio 13 d). Ieškovas taip pat pateikė pareiškimą dėl patikslinto ieškinio dalyko papildymo. Taigi, jis turėjo pakankamai laiko ir galimybių suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškovo argumentas dėl to, jog pirmosios instancijos teismas sprendime neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir dėl kiekvieno iš jų nenurodė jų priėmimo ar atmetimo motyvų, laikytinas nepagrįstu ir todėl yra atmestinas. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nuomone, Ieškovo argumentai dėl baigiamųjų kalbų ribojimo taip pat yra nepagrįsti ir atmestini, nes proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principo laikytis privaloma ne tik teismui, bet ir byloje dalyvaujantiems asmenims, šalys turėjo pakankamai laiko parengti koncentruotas ir argumentuotas baigiamąsias kalbas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo atnaujinti terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė skundžiamame sprendime, kad jokių duomenų, kad ginčo sklypą Nr. 83A buvo leista privatizuoti A. P. (A. P.) jo pareiškimo pagrindu byloje nėra. Pagal pateiktus dokumentus sodo sklypas, kuriam suteiktas numeris 83A buvo naudojamas tai A. P. (A. P.), tai Atsakovo. Pažymėjo, kad sodo sklypas Nr. 83A niekada nebuvo suteiktas naudotis nei buvo naudojamas Ieškovo. Be to, skundžiamo valdybos narių susirinkimo protokolo priėmimo metu bei Vilniaus apskrities viršininko įsakymo priėmimo metu galiojusio CK 84 straipsnis numatė bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą. Ginčo šalims reikalaujant taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atmetė Ieškovo reikalavimus Nr. 1 ir Nr. 2. Ieškovo išdėstyti argumentai, kad apie parduotą žemės sklypą Nr. 83A Atsakovas A. P. (A. P.) sužinojo tik gavęs VAVA 2004 m. vasario 19 d. raštą Nr. 31/04/20-580 ir iki to momento laikė save teisėtu žemės sklypo Nr. 83A naudotoju yra nepagrįsti. Neįtikėtina yra situacija, kad tuo pačiu metu tiek Ieškovas, kaip jis teigia, laikęs save teisėtu naudotoju, tiek Atsakovas nuo 1997 m. būdamas žemės sklypo Nr. 83A teisėtu savininku, tuo pačiu metu naudotųsi vienu žemės sklypu ir apie tai nežinotų.

Atsakovas SB „Vairas“ įstatymo nustatyta tvarka atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Patikslintu apeliaciniu skundu Atsakovas prašo pakeisti 2011 m. gruodžio 22 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų S. P. (S. P.) ir J. P. priteisimo Atsakovo naudai ir iš Ieškovo Atsakovo naudai priteisti 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, Atsakovo turėtų pirmosios instancijos teisme, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Atsakovas nurodė, kad iš teismo sprendimo akivaizdu, jog jis priteisė advokato honorarą už atsiliepimo į ieškovų atskirąjį skundą parengimą. Šis atskirasis skundas buvo patenkintas. Atsakovo turėtas išlaidas pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš esmės pagrindžia teisinių paslaugų sutartis Nr. 122/2006 ir du kvitai, pagrindžiantys mokėjimus pagal šią sutartį. Viso už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme buvo sumokėta 3 000 Lt. Todėl ne 1 000 Lt, o 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti Atsakovui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į Atsakovo patikslintą apeliacinį skundą Ieškovas nurodė, kad palaiko savo poziciją dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuri buvo išdėstyta Ieškovo apeliaciniame skunde.

Atsakovai Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, SB „Vairas“ atsiliepimų į Atsakovo patikslintą apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama Ieškovo ir Atsakovo apeliacinių skundų ribose.

Dėl Ieškovo apeliacinio skundo.

Pirmosios instancijos teismas, taikydamas 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalį, ir atsakovams reikalaujant taikyti ieškinio senatį, Ieškovo patikslintą ieškinį atmetė. Ieškovas apeliaciniame skunde remdamasis bendru CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytu dešimties metų ieškinio senaties terminu, su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir teigia nėra praleidęs bendro ieškinio senaties termino. Ieškinio senaties klausimas nagrinėjamoje byloje yra esminis, nes, esant atsakovų prašymui dėl ieškinio senaties taikymo, tik nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, galimas Ieškovo šioje byloje pareikštų reikalavimų sprendimas iš esmės.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškovas 2006 m. rugsėjo 20 d. pareiškė ieškinį teismui, kuriuo prašo pripažinti niekine ir negaliojančia 1997 m. spalio 28 d. Sutartį, pagal kurią Atsakovui buvo parduotas 0, 0600 ha valstybinės žemės sklypas Nr. 83A, unikalus Nr. 0101-0036-1271, esantis SB „Vairas“ VAVA 1997 m. spalio 20 d. Įsakymo pagrindu (t. 1., b. l. 50, 51, 184, 188-189, 190-192, 255). Kadangi ginčijama sutartis yra sudaryta iki naujojo CK įsigaliojimo (įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), ieškiniui dėl minėtos sutarties nuginčijimo taikytinos iki tol galiojusio 1964 m. CK nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senatį (2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Ieškovo reikalavimui pripažinti negaliojančia 1997 m. spalio 28 d. Sutartį taikytinas sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK numatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas (1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1964 m. CK 86 straipsnis).

Ieškovas nurodo, jog apie ginčijamą Sutartį sužinojo tik 2004 m. vasario pradžioje, gavęs 2004 m. vasario 19 d. VAVA raštą, kuriuo jis buvo informuotas apie VAVA 1997 m. spalio 20 d. Įsakymu 600 kv. m. žemės sklypo Nr. 83A Atsakovui pardavimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties termino pradžios klausimą, išnagrinėjo ne tik šią Ieškovo nurodytą aplinkybę (kada jis sužinojo apie savo teisės pažeidimą), bet ir išanalizavo Ieškovo realią galimybę sužinoti apie savo teisės pažeidimą anksčiau, įvertino, kad tokiu atveju rūpestingas ir atidus žmogus nuolat domėtųsi su ginču susijusių įvykių eiga, A. P. (A. P.) tik 2003 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į VAVA ir 2004 m. vasario 19 d. gavęs atsakymą į savo paklausimą, į teismą kreipėsi 2006 m. rugsėjo 20 d. Nors sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra aiškiai nurodyta, nuo kurio momento teismas pradeda skaičiuoti ieškinio senaties terminą ir kada jis baigėsi, tačiau iš sprendimo motyvuojamos dalies galima matyti, kad pirmosios instancijos teismas daro išvadą, jog Ieškovas ir iki 2004 m. vasario 19 d. turėjo realią galimybę žinoti apie ginčo sutarties sudarymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokiai teismo išvadai iš esmės pritaria.

Vertinant, kada Ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie galimai jo pažeistas teises, t. y. 1997 m. spalio 28 d. Sutartį, pagrįstai analizuojamas ir vertinamas ne tik ginčo sutarties sudarymo faktas, bet ir paties Ieškovo veiksmai. 2003 m. gruodžio 29 d. VAVA gautame A. P. (A. P.) rašte dėl sodo sklypo ribų nustatymo ir žemės sklypo pardavimo nuosavybėn klausimo išsprendimo, A. P. (A. P.) nurodo, kad sodo kaimynas N. S. vietoje 300 kv. m. žemės privatizavo 600 kv. m. (1 t., b. l. 164). Ruošdamas ieškinį į teismą dėl pažeistų teisių, A. P. (A. P.) buvo nurodęs tą pačią aplinkybę (b. l. 165). Taigi, Ieškovui dar iki 2004 m. vasario 19 d. buvo žinoma aplinkybė apie Atsakovo 600 kv. m. sklypo privatizavimą. Be to, A. P. (A. P.) būdamas atidus, rūpestingas ir sąžiningas, 1997 m. teisminiame procese dalyvaujantis kaip atsakovas (1 t., b. l. 11, 12), ir žinodamas apie N. S. (N. S.) pretenzijas į sklypą Nr. 83A, turėjo realią galimybę ir teisę domėtis tolimesniais N. S. (N. S.) veiksmais, o būtent - susipažinti su visais dokumentais, įskaitant ir individualius administracinius aktus bei ginčijamą sutartį, kuri po sudarymo buvo įregistruota viešajame registre ir įrašas galiojo nuo 1997 m. spalio 28 d. (1 t., b. l. 184, 255), t. y. sužinoti apie savo teisės pažeidimą ginčijama Sutartimi nuo pat šios sutarties sudarymo momento ir tokiu būdu savo teises ginti teismine tvarka, nepažeidžiant įstatyme įtvirtinto ieškinio senaties termino. Šių aplinkybių Ieškovas nepaneigė.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinio senaties termino pradžia ginčyti 1997 m. spalio 28 d. Sutartį buvo 1997 m. spalio 28 d., o pabaiga – 2000 m. spalio 28 d. 1964 m. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, taip pat jei reikalavimams pateikti ieškinio senatis terminai, nustatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Kadangi 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas pateikti reikalavimą dėl 1997 m. spalio 28 d. Sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia pasibaigė 2000 m. spalio 28 d., tai 2000 m. CK nustatyti ieškinio senaties terminai nagrinėjamoje byloje netaikomi.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (1964 m. CK 90 straipsnio 1 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.

Atmetus Ieškovo reikalavimą dėl 1997 m. spalio 18 d. Sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, nėra prasmės nagrinėti kitus Ieškovo apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus. Be to pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl Atsakovo apeliacinio skundo.

Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su 2011 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo.

CPK 93 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o antrojoje dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovui pastarojo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas lygiomis dalimis iš ieškovų J. P. ir S. P. (S. P.) atsakovo N. S. (N. S.) naudai priteisė 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisdamas šią sumą pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2009 m. kovo 16 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 515461 (2 t., b. l. 223), ir nepastebėjo byloje esančių 2006 m. gruodžio 12 bei 2006 m. gruodžio 18 d. pinigų priėmimo kvitų Serija LAT Nr. 390853 ir Nr. 390859 1 000 Lt ir 2 000 Lt sumoms (2 t., b. l. 145, 146). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Atsakovu, jog priteistos bylinėjimosi išlaidos yra atlygis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (1 t., b. l. 222, 223), tuo tarpu kitos Atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos byloje liko neatlygintos.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas ta apimtimi, kuria priteisė Atsakovui 1 000 Lt išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, pakeičia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsakovas atsiliepime į Ieškovo apeliacinį skundą prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti (3 000 Lt) ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Ieškovo apeliacinis skundas netenkintas, į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius, į tai, kad nurodytos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija minėtoje rekomendacijoje nurodytus dydžius, į Atsakovo atstovo suteiktų paslaugų apimtį (atsiliepimo į Ieškovo apeliacinį skundą bei apeliacinio skundo parengimas) ir pobūdį, į bylos sudėtingumą ir apimtį, sprendžia, jog prašymas tenkintinas iš dalies, Atsakovui iš Ieškovo priteistina 1 500 Lt išlaidų už suteiktą advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, susidariusi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šioje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei nepriteisiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu iš ieškovų atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ir šioje dalyje rezoliucinę dalį išdėstyti taip: ,,priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų J. P. ir S. P. atsakovo N. S. naudai 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų, atsakovo turėtų pirmosios instancijos teisme“.

Priteisti iš ieškovo S. P. (S. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo N. S. (N. S.) naudai 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Jūratė VaranauskaitėTeisėjai Laima GerasičkinienėAntanas Rudzinskas