Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-887-369/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
1-887-369/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05518-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
G. J.
Advokatai
Aldevinas Švedas
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-887-369/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05518-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Sakson,kaltinamajam G. J., jo gynėjui advokatui Aldevinui Švedui,laiduotojai A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. J. 2020 m. vasario 6 d., apie 22.14 val., Vilniuje, Sodų g., ties pastatu Nr. 22, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.68 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip G. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apklausiamas teisme kaltinamasis G. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Neneigė, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Passat“. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Paaiškino priežastis, kodėl tą vakarą vartojo alkoholį ir nusprendė sėsti prie automobilio vairo. Prašė nutraukti jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja įvardino sutuoktinę J. S..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju G. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jais 2020 m. vasario 6 d., apie 21.00 val., automobiliu „VW Passat“ atvažiavo į parduotuvę „Iki“, esančią Vilniuje, Sodų g. 22. Parduotuvėje nusipirko 200 ml degtinės, kurią išgėrė vaikščiodamas netoli stoties. Tą vakarą, apie 22.00 val., nusprendė perstatyti automobilį į nuošalesnę vietą, kad galėtų mašinoje išsimiegoti. Įsėdęs į jam priklausantį automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvažiavo į Sodų gatvę. Važiuodamas Švitrigailos g., ties pastatu Nr. 50, per galinio vaizdo veidrodėlį pamatęs švyturėlius sustabdė automobilį. Prie jo priėjęs policijos pareigūnas paprašė pateikti dokumentus ir paklausė, ar jis vartojo alkoholį. Jis atsakė, kad vartojo, todėl pareigūnai tarnybiniame automobilyje patikrino jo girtumą alkoholio kiekio matuokliu. Pirmo pūtimo metu jam buvo nustatytas 1.68 promilės neblaivumo laipsnis, o antro pūtimo metu – 1.70 promilės neblaivumo laipsnis. Po patikrinimo jį nuvežė į areštinę. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kad neblaivus vairavo automobilį (b. l. 28).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. vasario 6 d. 20.40 val. G. J. buvo nustatytas 1.68 promilės neblaivumo laipsnis, o 2020 m. vasario 6 d. 21.03 val. – 1.70 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 10-11, 13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju policijos pareigūnas D. B. parodė, kad 2020 m. vasario 6 d., apie 20.14 val., dirbdamas kartu su vyriausiuoju patruliu M. R., iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Sodų g. 22, prekybos centro „Iki“ aikštelėje prie mokėjimo automatų atvažiavo automobilis „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Pranešėjas nurodė, kad automobilis ruošiasi išvažiuoti. Atvykę į nurodytą vietą, pastebėjo jiems nurodytą automobilį „VW Passat“, kuris stovėjo stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Iki“. Apsisukdami stotyje esančioje žiedinėje sankryžoje pastebėjo, kad automobilis „VW Passat“ išvažiavo iš stovėjimo aikštelės, nuvažiavo link Švitrigailos g. Automobilis buvo sustabdytas Švitrigailos g. 50. Sustabdę automobilį nustatė, kad sustabdytą transporto priemonę vairavo G. J.. Bendraujant su vairuotoju, nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas kalbėjo nerišliai. Paklausus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, pastarasis iš pradžių neigė vartojęs alkoholį, o vėliau nurodė, kad prieš pusvalandį išgėrė brendžio. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu 20.40 val. jam buvo nustatytas 1.68 promilės neblaivumo laipsnis. Antrą kartą, po 20 minučių, t. y. 21.00 val., patikrinus vairuotoją tuo pačiu alkotesteriu, jam buvo nustatytas 1.70 promilės neblaivumo laipsnis. Su patikrinimo rezultatais G. J. sutiko, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi. Automobilis buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 39-40).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininku yra G. J. (b. l. 14). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad 1998 metų gamybos automobilio „VW Passat Variant TDI“ kaina sudaro 1 090 Eur su PVM arba 902 Eur be PVM.

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismo vertinimu, G. J. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. G. J. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti parodymai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai bei alkotesterio kvito rodmenys, pagrindžiantys, kad G. J. 2010 m. vasario 6 d. 20.40 val. buvo nustatytas 1.68 promilės neblaivumo laipsnis, o 2020 m. vasario 6 d. 21.03 val. – 1.70 promilės neblaivumo laipsnis. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog G. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Pagal šias bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos formalios sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl G. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui pateiktas kaltinamojo motinos – A. J. prašymas, kad ji sutinka būti sūnaus laiduotoja, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). G. J. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Tik minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, G. J. šią sąlygą atitinka. Anksčiau jis neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, beveik (duomenys neskelbtini) metus dirba VšĮ A. (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas iš teigiamos pusės. Teismo posėdyje G. J. nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio ir teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį G. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo mama – A. J.. Minėtas asmuo teisme papasakojo apie savo santykius su sūnumi, išsakė savo požiūrį į jo įvykdytą nusikaltimą. Laiduotoja įsitikinusi, kad sūnui galės daryti teigiamą poveikį, nes jie gyvena kartu ir sūnus ja rūpinasi bei garantavo, kad panašūs atvejai daugiau nepasikartos. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja verta teismo pasitikėjimo. Teismui buvo pateikti rašytiniai duomenys, pagrindžiantys, kad A. J. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Jos asmenybė yra teigiama. Ji nusiteikusi kritiškai dėl sūnaus įvykdytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi ir ji, kaip kaltinamojo mama, gali jam daryti teigiamą įtaką, nes gyvena kartu, todėl nuolat bendrauja ir palaiko artimus ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytas sąlygas, kaltinamasis G. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo G. J. perdavimo pagal laidavimą ir prašė teismo nutraukti jam iškeltą baudžiamąją bylą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 2 dalies pagrindu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką G. J. padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkių metų. G. J. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba ir yra gerai charakterizuojamas, todėl jam nustatytinas minimalus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, kurio pradžia skaičiuotina nuo 2020 m. vasario 6 d., kai policijos pareigūnas D. B. sustabdė G. J. vairuojamą automobilį ir iš jo paėmė vairuotojo pažymėjimą (tarnybinis pranešimas, b. l. 9).

Teismo posėdyje prokurorė prašė teismo, kad transporto priemonė – automobilis „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo kaltinamasis, vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, būtų konfiskuotas.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką, paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad G. J. vairavo automobilį neblaivus. Tokiais savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjamu atveju, kuomet kaltinamasis vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs, tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių. Spręsdamas šioje byloje konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal VĮ „Regitra“ duomenis automobilis „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) registruotas kaltinamojo G. J. vardu. Įvertinus šias aplinkybes teismas pritaria valstybinį kaltinimą byloje palaikiusios prokurorės pozicijai, jog kaltinamojo vardu registruotas automobilis „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) šioje byloje privalo būti konfiskuotas.

Kadangi automobilis „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini)) privalo būti konfiskuotas, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2020 m. vasario 7 d. nutarimu G. J. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu G. J. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui naikintinos.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – G. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie baudžiamosios bylos Nr. 1-887-369/2020 viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. J. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, G. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, G. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam priklausantį automobilį „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini)) valstybės nuosavybėn.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2020 m. vasario 7 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris(VIN kodas) (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

G. J. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – G. J. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.

Išaiškinti G. J., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas