Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. pareiškimą, pareikštą suinteresuotiems asmenims M. U. ir Valstybinei įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tačiau dėl palikimo priėmimo po tėvo ir sutuoktinio mirties į notarą niekas nesikreipė. Ginčo tarp pareiškėjo A. K. ir suinteresuoto asmens pareiškėjo sesers L. U. sūnaus M. U. nėra.

Suinteresuotas asmuo M. U. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam žinoma, prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo A. K. tėvai J. K. ir N. K. buvo sudarę buvo sudaręs santuoką 1965-05-29 Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašo Nr. 960 (santuokos liudijimas Nr. 304293). Gyventojų registro pažymoje, išduotoje 2022-09-21 Nr. GR-1A-14572 nurodyta, kad pareiškėjo tėvų santuoka įregistruota 1995-03-27. Santuokoje gimė du vaikai : pareiškėjas A. K. ir L. U., kuri kartu su sutuoktiniu R. U. turėjo sūnų suinteresuotą asmenį šioje byloje M. U. Pareiškėjo sesuo L. U.

Pareiškėjo tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos motinos vardu buvo atlikta buto, esančio (duomenys neskelbtini) teisinė registracija, todėl motina N. K., faktiškai priėmė palikimą, jį valdydama po savo sutuoktinio J. K. mirties.-1999-12-13. Kito turto pareiškėjai santuokoje neįgijo.

Kauno miesto 16-asis notarų biras 2022-10-07 raštu Nr. S-30 nurodė, kad Kauno miesto 16-ame notarų biure J. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties data 1999-12-13 iki mirties gyvenusio Kaunas, Pramonės per. 45-12 turto paveldėjimo byla nėra užvesta.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi pagal LAT praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 str. 1 d. Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Taip pat pagal LAT praktiką, kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (LAT 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006;2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-86/2007; 2009-07- 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Remiantis LR CK 5.57 str. 1 d., teismas, palikimui priimti terminą gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

LR CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo paaiškinimai teismo posėdyje, pateikta elektros ir dujų apskaitos knygelė apžiūrai N. K. vardu butui (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstyti argumentai patvirtina, kad pareiškėjo motina N. K. po savo sutuoktinio J. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1999-12-13 likusį palikimą priėmė aktyviais veiksmais, faktiškai jį pradėdama valdyti – naudojasi butu esančiu (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius už jį, priėmė po sutuoktinio mirties baldus, namų apyvokos daiktus, jais naudojasi, prižiūri, tai yra pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškėjas yra pirmosios eilės įpėdinis, o suinteresuotas asmuo- antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalis), todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes.

Įvertinant pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų išdėstytą poziciją dėl palikimo priėmimo pareiškėjo vardu, darytina išvada, kad pareiškėjo pareiškimas yra teisėtas, pagrįstas ir įrodytas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo tikslu, kad po J. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1999-12-13 palikimą priėmė jo sutuoktinė N. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. (duomenys neskelbtini) mirusios 2021-06-24, mirties jos palikimą priėmė sutuoktinis A. K. (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas 444str.2d.8p., 185str., 186str., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.50str., 1d.,5.51str.1d.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškimą patenkinus, iš pareiškėjo nepriteistinos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų ir teismo šaukimų siuntimu valstybei – 8,96 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K. a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 1999-12-13 palikimą priėmė jo sutuoktinė N. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjo A. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur ( aštuonis Eur 96ct.) pašto išlaidų – valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą apeliaciniu skundu.