Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui V. M., institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio išlaikymo nepilnamečiam vaikam dydžio padidinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. nustatyti nepilnamečio vaiko V. G. M., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su motina D. B.;

II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai

III. Institucijos, teikiančios byloje išvadą, argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės,

jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

7. Bylos duomenimis, dalyvaujančių asmenų, atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nėra susituokę, yra nepilnamečio vaiko V. G. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, iki 2016 metų balandžio mėnesio gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir išlaikė nepilnametį vaiką. Nepilnametis vaikas V. G. M. gyvena su ieškove, atsakovas geranoriškai prie nepilnamečio vaiko išlaikymo neprisideda nuo 2019-01-01.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis reglamentuoja, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

9. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, nepilnametis vaikas V. G. M. nuo 2016 m. balandžio mėn. gyvena kartu su motina – ieškove D. B.. Duomenų apie tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina (ieškove), galėtų būti pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, nėra. Institucijos, teikiančios byloje išvadą, pateiktais duomenimis, ieškovė tinkamai įgyvendina motinos valdžią, rūpinasi bei prižiūri nepilnametį vaiką. Duomenų apie tai, kad atsakovas siekė nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su katu, nėra. Nepilnametis vaikas išreiškė norą gyventi kartu su motina. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.

10. CK 3.170 straipsnio 1 dalis numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl tiek ieškovas, tiek atsakovė neturi kliudyti viena kitam bendrauti ir dalyvauti savo nepilnamečių vaikų auklėjime. Ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo su skyrium gyvenančiu tėvu iš esmės nekilo. Atsakovas nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko kasdienio auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo, tačiau bendrauja epizodiškai ryšio priemonėmis. Bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, ribojančių atsakovo teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku nenustatyta, todėl pagrindo spręsti dėl tėvo bendravimo teisė su nepilnamečiu vaiku ribojimo nėra. Nustatytina, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku V. G. M. bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu.

11. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

12. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteisiamo išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra apie 467,00 Eur (607,00 Eur – bruto). Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

13. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 215,00 Eur periodinių išmokų per mėnesį vaiko išlaikymui. Nurodo, kad nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui kas mėnesį būtina skirti 420,00 Eur: vaiko maitinimui 120,00 Eur, aprangai, avalynei – 90,00 Eur, būsto išlaikymui po 25,00 Eur vienam asmeniui (mokestis už šildymą, elektra ir kt.), vaiko lavinimo priemonės (knygelės, mokymo priemonės, žaislai) – 50,00 Eur, vaistams, vitaminams – 15,00 Eur, higienos ir kūno priežiūros priemonės – 10,00 Eur, kuro išlaidos vaiko poreikiams -15 Eur, draudimo įmokos – 55 Eur, laisvalaikio išlaidos – 10 Eur, mobilaus ryšio – 5 Eur, užklasinė veikla (krepšinio būrelis) -15 Eur.

15. Vertindamas asmens, turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu bei proporcingumo principu tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Pastarasis principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti realią tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

16. Ieškovei D. B. priklauso transporto priemonė Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestį sudaro vidutiniškai per mėnesį apie 405,00 Eur (atskaičius mokesčius), vidutiniškai po 142 Eur/mėn išmokas iš VSDFV (bendrai 1 419,29 Eur), gavo 665,53 Eur draudimo išmoką ir 105 Eur GPM permoką (už 2019 metus), 129,73 Eur GPM permoką už 2018 metus. Bendros mėnesio vidutinės pajamos apie 612 Eur (po 203,74 Eur asmeniui), be to, nepilnamečiams vaikams V. G. M. ir V. A. gauna po 60,02 išmoką, V. A. po 68,40 Eur/70,20 Eur išmokas VSDFV (iš Vaikų išlaikymo fondo) bei po 120 Eur išmoka vaikui Covid-19 padariniams mažinti. Ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas/patalpa-kambarys su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė 1 770 Eur, nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – paveldėjimas. Papildomų galimybių dėl kasdienės vaikų priežiūros ir darbo grafiko (darbo savaite pirmadienis -penktadienis, darbo laikas 8 val./dieną), papildomai dirba pagal darbdavio sudaromas galimybes.

17. Pagal pateiktus duomenis patiriamas namų ūkio mėnesio išlaidas sudaro: elektros energija - 30 Eur (pagal sąskaitoje fiksuotus mokėjimus), telekomunikacijų paslaugos (Telia Lietuva, Tele2 Pildyk, Tele 2) – 34 Eur (pagal mokėjimo pranešimus), komunalinės atliekos – 2,55 Eur (pagal mokėjimo nurodymą, kai 30,62 Eur metams/12 mėn.), šildymas ir karštas vanduo (UAB „Alytaus šilumos tinkai“) – 18 Eur (pagal mokėjimo pranešimus), komunalinės paslaugos (UAB „Alytaus butų ūkis“) – 8,90 Eur (pagal mokėjimo pranešimus), kuro išlaidos – 45 Eur (pagal poreikių lentelės paskaičiavimus 15 Eur x 3 asm.). Naudojasi kredito kortele (kredito limitas 2000 Eur), 2018-2020 metais transporto priemonės remontui panaudota suma – 2 683 Eur (po 894 Eur/metams arba po 74,52 Eur/mėn.), likusi negražinta kredito dalis -1500 Eur, kas mėnesi mokėtina įmokos suma – 35 Eur. Pagal 2016-10-12 Valstybės remiamos paskolos studentas sutartį Nr.16-103838-PI iki 2020-06-01 mokėtos įmokos po 7 Eur/mėn. už paskolą studijų kainai sumokėti. Bendros išlaidos sudaro 150,45 Eur (po 50,15 Eur asmeniui), kurias atskaičius, lieka ne mažiau nei po 153,59 Eur (203,74 Eur -81,13 Eur) asmeniui kitų būtinų poreikių tenkinimui.

18. Byloje nustačius, kad ginčo šalių nepilnamečių vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga vidutiniškai po apie 440 Eur kiekvienam, įvertinus valstybės (savivaldybės) teikiamą paramą pinigais – po 60,06Eur ir (120Eur/12mėn), skirtina būtinųjų poreikių tenkinimui suma sudarė ne daugiau nei 223,65 Eur.

19. Atsakovas V. M. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, duomenų apie gaunamas pajamas, turtinę padėtį nepateikė. Teismui patikrinus duomenis nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje įrašų apie atsakovą nėra, Lietuvos Respublikoje nedirba, transporto priemonių neturi. Atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, (duomenys neskelbtini), nuosavybės pagrindas – 2015-07-30 pirkimo pardavimo sutartis, (vidutinė rinkos vertė – 3254 Eur); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis (vidutinė rinkos vertė – 308 Eur). Be kita ko, 2017-10-19 iki 2018-02-25 nuosavybės teisėmis valdytas turtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), (vidutinė rinkos vertė – 11 600 Eur) ir 2017-10-16 iki 2018-04-09 butas/patalpa-kambarys su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 1 680 Eur). Gyventojų registro tarnybos duomenis yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę. Pagal pateiktus dokumentus išlaikymą atsakovas geranoriškai mokėjo iki 2019 m. apie 200,00 Eur/mėn. (išskyrus 2019-03-18 51,62 Eur, 2019-08-17 200,46 Eur). Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas gyvena ir galimai dirba Jungtinėje Karalystėje, yra darbingo amžiaus, manytina, kad gauna pakankamas pajamas, todėl pripažintina, kad iš esmės atsakovas turi finansines galimybes teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, teismas neturi.

20. Sprendžiant išlaikymo prievolės subjektų priešpriešinių interesų pusiausvyros nustatymo klausimą, t. y. teisingos pusiausvyros tarp vaiko teisės gauti išlaikymą ir išlaikymą teikiančių asmenų intereso teikti tokį išlaikymą nustatymo, vadovaujantis CK 3.156 straipsnio 1 dalimi prioritetas tiektinas tėvo ir motinos pareigų bei teisių vaikams lygiateisiškumui. Paprastai tėvui ar motinai, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, kurio paprastai nekompensuoja skyrium gyvenantis tėvas ar motina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be kita ko, išlaikymo prievolės subjektų pusiausvyrai nustatyt svarbios turtines galimybes, t. y. turtinės padėties proporcingumas.

21. Bylos aplinkybių kontekste pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis lyginant su ieškove yra geresnė, todėl prie nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo turėtų prisidėti didesne dalimi, todėl iš atsakovo priteistina nepilnamečiam vaikui išlaikymo suma – po 215,00 Eurr kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos (2019 m. gruodžio 2 d.) iki vaiko pilnametystės. Vaikui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikų išlaikymui gautas sumas ji gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

22. Ieškovė teigimu, atsakovas nuo 2019 m. sausio 1 d. neprisideda prie vaiko išlaikymo visiškai, išskyrus 2019 m. kovo 18 d. 50,00 pervedimą, todėl patikslinusi reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d iki kreipimosi į teismą – 2019 m. birželio 27 d., t. y. už 6 mėnesius, prašė priteisti bendrai 1 240 Eur sumai (215,00 Eur x 6 mėn – 50,00 Eur). Pažymėtina, kad pagal ieškovės pateiktus banko atsiskaitomosios sąskaitos išrašus 2018 metais atsakovo V. M. vardu pavedimai periodiškai atlikti iki 2018-12-31, nuo 2019-01-01 pavedimai 252,08 Eur sumai (2019-03-18 51,62 Eur, 2019-08-12 200,46 Eur). Tokiu būdu, skaičiuojant kas mėnesį po 215,00 Eur išlaikymo sumą, įsiskolinimas sudarytų ne daugiau nei 1 037,92 Eur ((215,00 Eur x 6 mėn.) - 252,08 Eur), todėl priteistino išlaikymo įsiskolinimo suma yra 1 037,92 Eur .

23. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovės atstovės advokatė Irena Andriuškevičienė išreiškė poziciją dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo atsakovo turimu turtu Lietuvos Respublikoje ir/ar hipotekos įregistravimu, siekiant užtikrinti prievolės teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui vykdymą. Akcentavo, kad atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, išlaikymo išieškojimas būtų apsunkintas.

24. Pagal teisinį reguliavimą teismas gali priteisti išlaikymą šiomis formomis: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Prioritetas teikiamas išlaikymui periodinėmis išmokomis, tačiau teismas ex officio gali priteisti išlaikymą ir keliomis įstatyme nustatytomis išlaikymo formomis, pvz.:, turtu ir periodinėmis išmokomis, arba tik turtu, neatsižvelgiant į šalių pareikštus prašymus. Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos vaikui (vaikams) išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006).

25. Vertinant visumoje byloje nustatytas aplinkybes, išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimas periodinėmis išmokomis nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus bei jo poreikius. Teismo vertinimu, įvardytos aplinkybės dėl galimai apsunkinto išlaikymo išieškojimo gyvenant ir dirbant Jungtinėje Karalystėje yra pagrįstos prielaidomis ir subjektyviu vertinimu. Pažymėtina, kad atsakovas V. M. iki 2019-01-01 periodiškai pervedinėjo ieškovei pinigus nepilnamečio vaiko išlaikymui geranoriškai. Kas leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovas gauna pastovias pajamas bei turi galimybę teikti priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje ieškovės prašymu 2019-07-08 nutartis dėl laikino išlaikymo nebuvo pateikta priverstiniam vykdymui, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad nėra galimas išieškojimas periodinėmis išmokomis. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo formos ir būdo teikimo negali būti grindžiamas prielaidomis. Juolab, priverstinai vykdant priteistą išlaikymą įtvirtintas nekilnojamojo turto areštas bei jo realizavimas (CPK 675-690, 691-727 straipsniai).

26. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Ieškinys teismui pateiktas – 2019 m. birželio 27 d., todėl išlaikymas priteistinas nuo 2019 m. birželio 27 d.

27. Išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

28. Nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise iki pilnametystės skirtina vaikų įstatyminė atstovė – motina (CK 3.185 straipsnis).

29. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktą.).

30. Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies – 94,66 proc. ((100 proc. (dėl gyvenamosios vietos) + 100 proc. (dėl išlaikymo) + 83,70 proc. (dėl išlaikymo įsiskolinimo)/3).

31. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos iš antrosios šalies išlaidos už pagalbą advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas Išlaidos priteisiamos pagal pateiktą prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad valstybės paskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje – 302,54 Eur. Įvertinus patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (94,66 proc.), iš atsakovo priteistina 280,40 Eur (302,54 Eur x 94,66 proc.) (CPK 88 straipsni 1 dalies 6 punktas).

32. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, atleista 100 pros nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Už ieškinio reikalavimus dėl gyvenamosios vietos nustatymo mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis, dėl išlaikymą nepilnamečiui vaikui priteisimo – 58,05 Eur, išlaikymo įsiskolinimo – 23,35 Eur, viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 156,40 Eur žyminis mokestis (100 Eur +((215 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.)+ (1037,92 Eur x3 proc.) x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

33. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,72 Eur, todėl tenkinus ieškinį iš dalies (94,66 proc.), atlygintina valstybei bylinėjimosi išlaidų dalis iš atsakovo – 6,36 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atleista (2018 m. balandžio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas Nr. 2.1. (NTP-2)-18-T-1813-71804 7punktas).

34. Tokiu būdu, valstybės naudai iš atsakovo priteistinos 162,76 Eur (156,40 Eur + 6,36 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

35. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas. Teismo sprendimui įsiteisėjus, taikytos teismo laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 149 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio V. G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove - motina D. B. pagal jos gyvenamąją vietą.

Nustatyti, kad atsakovas V. M. su nepilnamečiu vaiku V. G. M. bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu.

Priteisti iš atsakovo V. M. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. G. M., po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. birželio 27 d. iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. M. 1 037,92 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt eurų) išlaikymo nepilnamečiam vaikui V. G. M. įsiskolinimo.

Pavesti išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai D. B..

Nustatyti, kad atsakovas V. M. periodines išmokas nepilnamečio vaiko išlaikymui perveda iki už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės į D. B. banko sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo V. M. 162,76 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 76 centus) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo V. M. 280,40 (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 40 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – laikiną nepilnamečiam vaikui išlaikymo pritiesimą iki teismo sprendimo priėmimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Spendimą išlaikymo priteisimo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.