- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- 2-3163-743/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00351-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- D. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė, Mažvydas Gerdvila
valstybės institucijos, duodančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. Č.–S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui D. B. su valstybės institucija, duodančia išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei R. B. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4164-780/2018 iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui R. B., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai R. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24).
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4164-780/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.3 punkte numatytą D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra tvarką ir nustatyti tokią bendravimo su nepilnamete dukra R. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) tėvas bendrauja su nepilnamete dukra R. B. savo buvimo Lietuvoje laiku kas du mėnesius nuo savaitės iki dviejų savaičių nepertraukiamai, pirmąją bendravimo dieną 18 val. paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną 19 val. parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą. Apie dukros paėmimo laiką atsakovas įspėja ieškovę prieš vieną savaitę žinute ar elektroniniu paštu; 2) vasaros atostogų metu kiekvienais kalendoriniais metais D. B. bendrauja su dukra R. B. vieną mėnesį nepertraukiamo laiko vasaros atostogų, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 18 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančio bendravimo dieną 19 val. Atostogų laiką atsakovas suderina su ieškove ne mažiau kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų; 3) D. B. nuolat bendrauja su dukra R. B. bet kuriomis jam priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis; 4) kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną apie savo ir (ar) vaiko gyvenamosios vietos, elektroninio pašto, telefono, kuris naudojamas ryšiui su vaiku susijusiais klausimais, pasikeitimą (t. 1, b. l. 73).
Ieškinys ir atsikirtimai į priešieškinį grindžiami šiais argumentais. Šalių santuoka nutraukta Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimu bendru sutarimu. Šalys turi nepilnametę dukrą R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurios gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su ieškove. Teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimu atsakovas įsipareigojo teikti dukrai išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis. Nors atsakovas ir teikia išlaikymą vaikiui, šiuo metu atsižvelgiant į indeksaciją moka po 214 Eur per mėnesį, tačiau teikiamo išlaikymo dydžio nepakanka dėl išaugusių ir atsiradusių naujų vaiko poreikių, padidėjusių kainų. Be to, pasikeitė ir šalių turtinė padėtis. Vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl atsirado papildomos išlaidos, susijusios su mokykla, būreliais, užklasine veikla. Visuotinai žinoma, kad vaikui augant jo poreikiai taip pat auga, nuo 2018 m. ženkliai išaugo paslaugų, maisto, būsto išlaikymo bei kitų prekių kainos, tai taip pat lėmė, kad dukros poreikių patenkinimui reikalingos didesnė piniginė sumos nei 2018 m., atsiranda ir išlaidų, kurias sunku numatyti, dukrai reikalingas dantų gydymas, kuriam atlikti bus reikalingos papildomos lėšos. Dukros išlaikymui kas mėnesį reikalinga 670,21 Eur suma: 70 Eur būsto išlaikymo mokesčiai; 30 Eur buities išlaidos, t. y. patalynė, rankšluosčiai, indai, buitinė chemija, baldai; 50 Eur transporto išlaidoms vežant į mokyklą, keliaujant su vaiku; 60 Eur pramogoms, t. y. žaislams, spektakliams, gimtadieniams, sporto inventoriui; 30 Eur mokyklos organizuojamoms edukacinėms veikloms; 25 Eur kanceliarinėms prekėms, pratyboms, uniformai; 200 Eur maistui namuose; 20 Eur maisto papildams, vitaminams, vaistams; 30 Eur higienos prekėms; 55 Eur drabužiams; 35 Eur avalynei; 10 Eur mobiliajam ryšiui; 25 Eur nenumatytoms išlaidoms bei 5,21 Eur mokamam gyvybės draudimui. Valstybė ieškovei moka 136,22 Eur dydžio išmoką dukrai, todėl šia suma mažina priteistiną išlaikymą.
Ieškovė finansiškai yra nepajėgi viena prisiimti padidėjusio dukros išlaikymo kaštų. Nurodo ir tai, kad ieškovės turtinė padėtis po 2018 m. birželio 8 d. sprendimo priėmimo, nes jos šeimoje gimė dar du vaikai, t. y. J. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir H. B., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovė turi tris vaikius iš ankstesnės santuokos, t. y. E. V., gim. (duomenys neskelbtini), O. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), taigi, šiuo metu be atsakovo dukros augina dar penkis vaikus, kuriems taip pat turi būti skiriamas išlaikymas. Dėl padidėjusio išlaikytinių skaičiaus ieškovės finansinė būklė yra pablogėjusi. 2021 m. gruodžio mėn. šeimos būste buvo kilęs gaisras dėl kurio ieškovė patyrė papildomų išlaidų, susijusių su gaisro pasekmių likvidavimu, būsto remonto darbais, kas taip pat pablogino ieškovės turtinę padėtį. Ieškovė neturi nekilnojamo turto, gyvena socialiniame būste, turi tik automobilį, kuris yra būtinas gyvenant kaimo vietovėje. Ieškovei iki 2023 vasario 28 d. buvo mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri paskutiniu metu sudarė 314,68 Eur per mėnesį. Ieškovė įgijo kirpėjos kvalifikaciją, jos gaunamos pajamos apie 600 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, prie vaikų išlaikymo prisideda ir ieškovės artimieji. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, gerai apmokamą darbą, neturi kitų išlaikytinių, todėl jo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl gali prie išlaikymo prisidėti didesne dalimi nei ieškovė ir teikti dukrai 320 Eur išlaikymą.
Pateikdama argumentus dėl atsakovo priešieškinio, nurodo, kad nesutinka su atsakovo siūlomu išlaikymo padidinimu iki 250 Eur, kadangi mano, kad tai per mažas išlaikymas ir tokio dydžio išlaikymo dukrai nepakanka. Nesutinka, kad būtų nustatyta atsakovo prašoma bendravimo su dukra tvarka, kadangi dukros pasiėmimas kelioms savaitėms mokslo metų metu sukelia nepatogumų, be to, dukra grįžusi namo po ilgesnio buvimo pas tėtį vengia tvarkytis namuose. Sutinka, kad atsakovas dar iki civilinės bylos iškėlimo moka didesnį, t. y. 250 Eur dydžio išlaikymą, taip pat pripažįsta, kad atsakovas su dukra pastaruosius kelis metus bendravo taip, kaip nurodyta jo priešieškinyje. Ji nenori, kad būtų nustatoma detalesnė bendravimo tvarka, tačiau jeigu bus nustatoma, pageidauja, kad būtų nustatyta jos prašoma tvarka, kadangi ji labiau užtikrina ir paties atsakovo interesus, yra aiškesnė ir detalesnė.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, ieškovė prašo patenkinti jos ieškinį, o atsakovo priešieškinį arba palikti nenagrinėtą, nes jis jį pateikė nepasinaudojęs privaloma mediacija, arba jo priešieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Atsikirtimai į ieškinį ir priešieškinys grindžiami šiais argumentais. Atsakovas nesutinka, kad jo nepilnametei dukrai išlaikyti būtinas ieškovės prašomas išlaikymo dydis. Nurodo, kad dar iki šios civilinės bylos iškėlimo, jis pradėjo mokėti po 250 Eur dydžio išlaikymą. Taigi, jei ieškovė prie išlaikymo prisideda tokia pačia suma – 250 Eur, įvertinus, kad valstybė moka 80 Eur dydžio paramą nepilnamečiui vaikui, mano, kad 580 Eur yra pakankama suma jų nepilnametei dukrai išlaikyti. Pažymi, kad kai jis pasiima su savimi dukrą, taip pat nuperka drabužių, moka už bendrai praleistą laisvalaikį, yra nupirkęs telefoną, kompiuterį. Mano, kad ieškovė, reikalaudama tokio dydžio išlaikymo siekia, kad jis prisidėtų ir prie jos išlaikymo. Ieškovės nurodomi dukros poreikiai yra aiškiai per dideli, niekuo nepagrįsti, nes mažai tikėtina, kad ieškovė kas mėnesį vaikui išleidžia po 60 Eur įvairioms pramogoms. Taip pat mažai tikėtina, kad ieškovė buities prekėms vien tik jų dukrai skiria po 30 Eur kas mėnesį, nes jos nurodoma patalynė, rankšluosčiai, baldai yra ilgo naudojimo daiktai, jie taip greit nesusidėvi. Niekuo nepagrįstas ir ieškovės tvirtinimas, kad būsto išlaikymo dalis, tenkanti dukrai, sudaro kas mėnesį po 70 Eur. Nors ieškovė nurodo, kad bus reikalingos didesnės lėšos dukros dantų gydymui, tačiau jis sutinka atskirai prisidėti prie išlaidų, kurios bus reikalingos sutvarkyti dukros dantims.
Nurodo, kad po to, kai atsakovas nesutiko dukros išlaikymui mokėti ieškovės prašomą išlaikymą, ieškovė trukdo ir neleidžia jam įprastu būdu bendrauti su dukra. Pažymi, kad jo darbas susijęs su dažnomis komandiruotėmis į (duomenys neskelbtini), kurioje dirba, grįžta į Lietuvą kas du mėnesius ir prabūna Lietuvoje apie vieną–dvi savaites laiko. Atsižvelgęs į tai siekia, kad jo bendravimas su dukra būtų kuo intensyvesnis jam sugrįžus į Lietuvą, todėl siekia, kad šį laikotarpį dukra praleistų su juo. Taip pat siekia, kad bent vieną mėnesį dukra praleistų su juo vasaros atostogų metu. Pastaruosius kelis metus buvo nusistovėjusi tokia bendravimo tvarka, tačiau paskutiniu metu ieškovė jos nesilaiko, todėl jis prašo teismo nustatyti aiškią bendravimo su dukra tvarką. Dukra noriai būna su juo, jai patinka leisti laiką su juo ir (duomenys neskelbtini), kur jis turi nuomojamą butą, kuriame galėtų gyventi ir dukra atostogų metu.
Atsižvelgęs į nurodytus argumentus prašo pripažinti, kad jo mokamas 250 Eur dydžio išlaikymas yra pakankamas ir ieškovės ieškinį atmesti. Patenkinti jo priešieškinį ir nustatyti jo prašomą bendravimo tvarką, kadangi ieškovės siūloma bendravimo tvarka neatitinka jo interesų, nes dėl darbo jis negali taip suplanuoti laiko, kad prie jos prisitaikytų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnametės R. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. 2018 m. birželio 8 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp jų nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, atsakovas įsipareigojo dukrai mokėti po 150 Eur dydžio išlaikymą iki jo pilnametystės; konkreti bendravimo tvarka nenustatyta, paliekant tai tėvų susitarimui. Po teismo sprendimo ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, padidėjo dukros poreikiai, todėl kreipėsi dėl išlaikymo padidinimo iki 320 Eur. Tarp šalių kilo ginčas dėl bendravimo tvarkos, todėl ji nustatytina teismo sprendimu. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Gimimo liudijimas patvirtina, kad R. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai – D. B. ir R. B. (t. 1, b. l. 5). 2018 m. birželio 8 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu R. B. ir D. B. santuoka nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta jų 2018 m. gegužės 22 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, sutarė, kad: nepilnametės dukros R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su R. B.; D. B. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį po 150 Eur periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką priėmimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės; bendravimas su dukra ir dalyvavimas ją auklėjant vyks geranoriškai, abipusiu sutarimu, atskiros tvarkos – bendravimo grafiko nenustatant (t. 1, b. l. 6–8). (duomenys neskelbtini) R. B. (iki santuokos – B.) susituokė su L. B. (t. 2, b. l. 90). R. B. turi ir kitų nepilnamečių vaikų: dukrą J. B., gim. (duomenys neskelbtini), tris sūnus: H. B., gim. (duomenys neskelbtini), O. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini); taip pat pilnametį sūnų E. V., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 30–34). Ieškovė 2023 m. vasario 27 d. vaiko poreikių lentelėje nurodė, kad dukros poreikiams tenkinti būtini 800,21 Eur kas mėnesį; patikslinusi poreikius, 2023 m. balandžio 6 d. poreikių lentelėje nurodo – 670,21 Eur kas mėnesį (t. 1, b. l. 9, 22).
Pažyma apie pajamas patvirtina, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. R. B. mokėta vaiko priežiūros išmoka bei nedarbo draudimo išmoka; 2022 m. vasario 15 d. išmokėta 134,55 Eur vaiko priežiūros išmoka, 2022 m. kovo 15 d. ir 2022 m. balandžio 15 d. – po 189,60 Eur; nuo 2022 m. liepos 16 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. R. B. išmokėta 1 7321,25 Eur nedarbo draudimo išmoka, t. y. vidutiniškai 346,25 Eur kas mėnesį (1 731,25 Eur/5) (t. 1, b. l. 10–11,101–103). 2023 m. sausio 1 d. bei 2023 m. vasario 1 d. išmokėta po 314,67 Eur nedarbo draudimo išmokos (t. 1, b. l. 38). Dvišalė sutartis dėl profesinio mokymo patvirtina, kad R. B. (duomenys neskelbtini) susitarė įgyti kirpėjo kvalifikaciją ir per šešis mėnesius įsidarbinti; susitarta dėl jai mokėtinos stipendijos – 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos arba jai priklausančios nedarbo socialinio draudimo išmokos (4.2 punktas) (t. 1, b. l. 39–43). R. B. nuo 2023 m. balandžio 14 d. iki 2023 m. liepos 14 d. Užimtumo tarnyba išmokėjo 1 833 Eur kelionės išlaidų ir stipendijos, t. y. vidutiniškai po 458,25 Eur kas mėnesį (t. 2, b. l. 43). Nuo 2022 m. vasario 15 d. iki 2023 m. balandžio 20 d. (dvylika mėnesių) išmokėta 3 416,89 Eur SoDros išmoka, t. y. vidutiniškai po 284,74 Eur kas mėnesį (3 416,89 Eur/12) (t. 2, b. l. 43). (duomenys neskelbtini) R. B. įgijo kirpėjos kvalifikaciją, nuo (duomenys neskelbtini) vykdo kirpyklų ir grožio salonų individualią veiklą (t. 2, b. l. 82–83). Sąskaitos išrašas patvirtina, kad R. B. gauna po 554 Eur išlaikymą trims vaikams iš A. V. (t. 2, b. l. 84). R. B. vardu registruotos trys transporto priemonės: automobiliai ,,Audi A6“ (pirmoji registracija 2006 m., dalyvavimas eisme leidžiamas), ,,VW Golf“ (pirmoji registracija 1989 m., dalyvavimas eisme draudžiamas), ,,Mazda 323“ (pirmoji registracija 1987 m., dalyvavimas eisme draudžiamas). Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad realiai ji turi tik vieną transporto priemonę – automobilį ,,Audi A6“, kitų transporto priemonių neturi, tiesiog nėra panaikinta jų registracija; įvertinus tai, pripažintina, kad ieškovė turi vieną transporto priemonę (t. 1, b. l. 12–13, 37). R. B. nekilnojamojo turto neturi (t. 1, b. l. 14–15, 36). Socialinio būsto nuomos sutartis ir nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) su R. B. sudaryta socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis; šis būstas priklauso Lazdijų r. savivaldybei (t. 1, b. l. 50–52, 112–113). Pažyma patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 5 d. R. B. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo kilęs gaisras, kurį gyventojai patys užgesino; apie gaisrą pranešta 2021 m. gruodžio 8 d.; labiausiai tikėtina gaisro priežastis – elektros instaliacijos gedimas; ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad gaisras kilo dėl naudojamo papildomo radiatoriaus; atsižvelgus į tai spręstina, kad pati ieškovė dėl neatsargumo kalta dėl šio gaisro (t. 1, b. l. 35). Būsto, daiktų nuotraukos po gaisro patvirtina nuostolius (t. 1, b. l. 152–158). Pastato nuotraukos patvirtina būsto išorės ir vidaus būklę po remonto (t. 2, b. l. 61–63). Išrašas iš Antstolių informacinės sistemos registro patvirtina, kad iš R. B. vykdomi išieškojimai: pagal 2016 m. balandžio 18 d. teismo įsakymą išieškotina suma UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai –531,54 Eur; pagal (duomenys neskelbtini) išduotą 2014 m. vasario 21 d. vykdomąjį dokumentą išieškotina suma UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai – 686,64 Eur, ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai – 876,07 Eur; pagal 2013 m. rugpjūčio 19 d. teismo įsakymą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai – 723,18 Eur (t. 1, b. l. 176–182). Nuo R. B. sąskaitos antstolis kas mėnesį nurašė po 15 Eur skolos, iš viso nuo 2022 m. sausio 15 d. iki 2023 m. liepos 14 d. nurašyta 285 Eur (t. 2, b. l. 44). 2023 m. kovo 16 d. ir 2023 m. kovo 28 d. medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad R. B. kreipėsi dėl R. B. karieso pažeistų dantų, sudaryta gydymo programa: karieso pažeistų dantų gydymas, dantų šalinimas ir profesionali burnos higiena (t. 1, b. l. 49). Nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. vasario 28 d. R. B. ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 106,63 Eur, t. y. vidutiniškai po 53,32 Eur per mėnesį (106,63 Eur/2) (t. 2, b. l. 38). R. B. sumokėjo: 2023 m. kovo 18 d. už odontologijos paslaugas – 40 Eur; už paslaugas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ – 59 Eur; už pirkinį ,,(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. sausio 17 d. – 25 Eur; paaiškino, kad tai išlaidos dukros gydymui, tačiau įrodymai nepateikti (t. 2, b. l. 41–42). Vartojimo nuomos sutartis patvirtina, kad 2022 m. gruodžio 13 d. R. B. įsigijo dviaukštę lovą su čiužiniu 158 Eur vertės; mėnesio įmoka 29,03 Eur, išsimokėjimo terminas iki 2023 m. lapkričio 27 d. (t. 1, b. l. 159–162). Kambario nuotrauka, kurioje matyti dviaukštė lova ir kondicionierius (t. 2, b. l. 57). 2022 m. lapkričio 30 d. R. B. už prekes UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 644,74 Eur (t. 2, b. l. 57–58). UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. liepos 3 d. sumokėta 149 Eur už batutą ir jo nuotrauka (t. 2, b. l. 58–59). 2023 m. liepos 24 d. R. B. išrašyta sąskaita už ryšio paslaugas ir telefono ,,Samsung Galaxy A14“ įsigijimą, pagal kurią privalo mokėti po 9,08 Eur 24 mėnesius (t. 2, b. l. 64–65). Nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. liepos 14 d. (16 mėn.) R. B. sumokėjo 2 635,84 Eur AS ,,(duomenys neskelbtini)“ filialui, t. y. po 164,74 Eur kas mėnesį pagal kredito sutartį; pagal šią sutartį J. B. gavo 7 493,93 Eur vartojimo kreditą; išmokėjimo terminas iki 2025 m. vasario 20 d., kas mėnesinė įmoka 164,74 Eur; ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad kredito sutartis anytos vardu dėl jos turimų įsiskolinimų, tačiau šie paskola paimta būsto remontui ir ji moka jos grąžinimo įmokas (t. 2, b. l. 67–68). Ieškovės pateikti kasos aparato čekiai, sąskaitos išrašai patvirtina maisto, buities prekių, avalynės, galanterijos prekių, degalų ir kanceliarinių prekių įsigijimą laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. (t. 2, b. l 69–79, 81, 85–88). Paraiška–sutartis ir kasos aparato čekis patvirtina, kad 2022 m. sausio 25 d. sumokėta už automobilio priežiūrą ir remontą 224 Eur (t. 1, b. l. 79). L. B. yra mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas; jo atlyginimo dydis 1 000 Eur per mėnesį, galimas iki 5 000 Eur priedų mokėjimas (t. 2, b. l. 91–92). Nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2023 m. birželio 8 d. J. B. pervedė R. B. 7 273 Eur kaip auką ir kaip paskolą (t. 2, b. l. 45). Nuo 2023 m. sausio 6 d. iki 2023 m. liepos 12 d. (7 mėnesiai) R. B. sumokėjo AB ,,(duomenys neskelbtini)“ būsto draudimo 262,33 Eur, t. y. vidutiniškai po 37,48 Eur kas mėnesį (262,33 Eur/7); sąskaitose nurodytas adresas (duomenys neskelbtini); posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad gali būti suklydusi ir pateikusi ne savo draudimo sutartis, todėl šios išlaidos nevertintinos, kaip susijusios su nagrinėjama byla (t. 2, b. l. 46–50).
Malkų kainų duomenys; ieškovė nurodė, kad malkoms šildymui išleidžia apie 1 500 Eur visam sezonui, taigi, apie 125 Eur mėnesiui (1 500 Eur/12) (t. 2, b. l. 51–56,66). Mokėjimo nurodymai patvirtina, kad R. B. 2022 m. liepos 21 d. sumokėjo 29,28 Eur už nuotekų surinkimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“; paaiškino, tai suma mokama už du mėnesius; nurodė, kad per metus sumoka dar 100 Eur vienkartinį mokestį už sistemos plovimą, t. y. po 8,33 Eur per mėnesį; atsižvelgus į tai spręstina, kad už vandenį ir kanalizaciją ieškovės šeima sumoka apie 23 Eur (t. 2, b. l. 88). Nuo 2022 m. sausio 15 d. iki 2023 m. liepos 14 d. R. B. už interneto paslaugas ir įrangą yra sumokėjusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 376,59 Eur, t. y. vidutiniškai po 19,82 Eur kas mėnesį (376,59 Eur/19); sąskaitos išrašytos J. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), vardu; ieškovė nurodė, kad dėl įsiskolinimų sutartis sudaryta anytos vardu, tačiau ji šiomis paslaugomis naudojasi ir dengia dėl to susidariusias išlaidas (t. 2, b. l. 27–37). R. B. sąskaitos išrašas ir sąskaitos faktūros patvirtina, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 14 d. iki 2023 m. liepos 14 d. R. B. už elektros energiją sumokėjo 1 434,72 Eur, t. y. vidutiniškai po 119,56 Eur kas mėnesį (1 434,72 Eur/12) (t. 2, b. l. 2–17). Nuo 2023 m. vasario 15 d. iki 2023 m. liepos 14 d. R. B. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ už mobiliojo ryšio paslaugas bei siurblį ,,Xiami MOP2 PRO“ sumokėjo 311,40 Eur, t. y. vidutiniškai po 38,93 Eur per mėnesį (311,40 Eur/8) (t. 2, b. l. 18–26). R. B. 2022 m. kovo 17 d. išrašyta vietinės rinkliavos sąskaita 37,44 Eur už metus, t. y. po 3,12 Eur kas mėnesį (37,44 Eur/12) (t. 2, b. l. 60). Įvertinus visas šias išlaidas, išlaidos būstui išlaikyti siekia apie 300 Eur; kadangi ieškovės šeimoje gyvena aštuoni asmenys, tai vidutiniškai apie 40 Eur asmeniui (poreikių lentelėje nurodyta 200 Eur ir 70 Eur; t. 1, b. l. 9, 22).
Pažyma apie darbo užmokestį patvirtina, kad D. B. nuo 2021 m. sausio iki 2022 m. gruodžio mėn. išmokėta 7 813,32 Eur darbo užmokesčio, t. y. vidutiniškai po 651,11 Eur kas mėnesį (7 813,32 Eur/12); nuo 2023 m. sausio iki 2023 m. balandžio mėn. išmokėta 2 776,59 Eur darbo užmokesčio, t. y. vidutiniškai po 694,15 Eur per mėnesį (2 776,59 Eur/4) (t. 1, b. l. 79–80, 104–107). Pažyma patvirtina, kad D. B. 2023 m. sausio–gegužės mėnesiais buvo komandiruotas į (duomenys neskelbtini); už 75 dienas jam išmokėta 4 875 Eur dienpinigių, t. y. po 65 Eur už dieną (t. 1, b. l. 120). Įvertinus, kad per mėnesį D. B. komandiruotėje praleidžia nuo 12 iki 16 dienų, kad mėnesį prie 695 Eur atlyginimo jam mokami dienpinigiai nuo 780 Eur iki 1 040 Eur, taigi, jo mėnesinės pajamos vidutiniškai siekia apie 1 600 Eur kas mėnesį. Išrašas patvirtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) D. B. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“; jo gaunamos pajamos (neatskaičius mokesčių) svyravo nuo 291 Eur iki 525 Eur per mėnesį (t. 2, b. l. 99–101). D. B. vardu registruota transporto priemonė ,,Renault Master“ (pirmosios registracijos data 2007 m.) (t. 1, b. l. 110–111). D. B. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 5 323 Eur; įgijimo data – 2016 m. kovo 17 d.; 5/6 dalys statinių (gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų) (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė – 7 670 Eur, 5/6 dalių vertė – 6 391,67 Eur (7 670 Eur/6 x 5); įgijimo data – 2022 m. liepos 22 d. (t. 1, b. l. 44–47, 114–117). Mobilaus įrenginio pirkimo duomenys patvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. D. B. pirko mobilųjį telefoną ,,Xiaomi Redmi 9A32GB Blue“; sumokėta banko kortele 131,05 Eur (t. 1, b. l. 77). Sąskaita faktūra patvirtina, kad 2022 m. lapkričio 19 d. pirktas kompiuteris ,,Acer“, sumokėta grynaisiais 4 179 SEK (Švedijos kronų) (apie 400 Eur); iš šalių paaiškinimų matyti, kad apie 244 Eur yra dukros gimtadienio dovana, likusieji – sumokėti atsakovo iš asmeninių lėšų (t. 1, b. l. 78, 82–83). Nuotraukose fiksuotos šalių dukros laisvalaikio akimirkos su tėčiu, jo nupirkti daiktai (t. 1, b. l. 121–140).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas patvirtina, kad 2018 m. sausio 9 d. gautas R. B. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau 2018 m. vasario 26 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 dalies pagrindu, t. y. įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (t. 2, b. l. 93–94).
Teismas konstatuoja:
I. Dėl pagrindų išlaikymo dydžiui pakeisti
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį(CK 3.194 straipsnis).Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto ši taisyklė nėra absoliuti: pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 5 dalį, jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Pažymėtina, jog tokiems procesiniams sprendimams, pasižymintiems res judicata galios neįgijimo ypatumu, priskiriami ir teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-24/2013). Ši taisyklė netaikytina tais atvejais, kai prašoma pakeisti ankstesniu teismo įsakymu priteistą išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis Nr. 3K-3-70-969/2018).
Viso aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, įvertinus tai, kad šalių nepilnametei dukrai išlaikymas priteistas 2018 m. birželio 8 d. teismo sprendimu (CK 53 straipsnio 3, 4 dalys), išlaikymas gali būti didinamas tik nustačius, kad iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai ar tėvų turtinė padėtis.
Kaip minėta, CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus ir remiantis juo, teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams; ir tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant šią normą, priklausomai nuo reikalavimo pobūdžio (sumažinti ar padidinti išlaikymą), reikia nustatyti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu. Nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą sieja su dviem pagrindais – dukros poreikių ir atsakovo turtinės padėties pokyčiais.
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, pateiktus ieškovės argumentus sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad po 2018 m. birželio 8 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo šalių dukros poreikiai iš esmės padidėjo. Tiek pirminiame, tiek patikslintame ieškinyje, ieškovė neįvardino, kokie konkretūs dukros poreikiai ir kaip po priteisto išlaikymo iš esmės pasikeitė. Ieškovės pateiktos poreikių lentelės, teikiami paaiškinimai reiškia tik tai, kad ji iš naujo perskaičiavo dukros poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymą, tačiau tai savaime neįrodo esminių dukros poreikių pokyčių nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2023 m. kovo 16 d., kai ieškovės ieškinys gautas teisme. Ieškovės argumentai, kad poreikiai padidėjo dėl ekonominės situacijos ir, kad savaime aišku, jog didesniam vaikui reikalingas ir didesnis išlaikymas, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl infliacijos atsiradusius praradimus kompensuoja išlaikymo išmokos indeksavimas, o augant vaikui, keičiasi jo poreikių turinys, tačiau nebūtinai esmingai padidėja jo poreikiai. Nors ieškovė nurodo, kad būtinos išlaidos dukros dantų tvarkymui ir pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad dukros dantų kanalai sugedę, dantys pažeisti karieso ir rekomenduota profesionali burnos higiena, tačiau teismas pažymi, kad ir sprendimo priteisimo metu egzistavo poreikis tinkamai prižiūrėti vaiko dantis, rūpintis, kad būtų atlikta profesionali burnos higiena, ir jeigu tėvai kurį laiką tam neskyrė pakankamai dėmesio, dukros dantų būklė pablogėjo ir jų sutvarkymui reikalinga vienkartinė didesnė investicija, savaime nereiškia, kad dėl to iš esmės padidėjo vaiko poreikiai. Atsižvelgus į tai, ieškovės nurodomu pagrindu – iš esmės padidėjus vaiko poreikiams, jos ieškinys negali būti tenkinamas.
Ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo sieja ir su jos bei atsakovo turtinės padėties pasikeitimu.
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad 2018 m. birželio 8 d. teismo sprendimo priėmimo metu atsakovo darbo užmokestis buvo apie 600 Eur, o šiuo metu – apie 1 600 Eur. Po teismo sprendimo atsakovas įgijo nekilnojamojo turto, turi du nekilnojamojo turto objektus, transporto priemonę, turi nuolatinį darbą ir gauna pastovias pajamas, neturi įsiskolinimų, kitų išlaikytinių be mažametės šalių dukros neturi. Ieškovės šeimoje po 2018 m. birželio 8 d. teismo sprendimo gimė dar du vaikai, kurie yra mažamečiai. Ieškovė šiuo metu augina penkis nepilnamečius vaikus, todėl dėl vaikų priežiūros, tinkamos jų buities ir poreikių užtikrinimo, jos galimybės dirbti yra labai ribotos. Atsakovė gauna apie 600 Eur dydžio darbo užmokestį, patyrė nuostolių dėl gaisro, todėl dėl būsto remonto įgijo įsiskolinimų. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, turi vieną transporto priemonę. Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad po 2018 m. birželio 8 d. teismo sprendimo ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, o atsakovo turtinė padėtis iš esmės pagėrėjo, toks pokytis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste yra pakankamas spręsti dėl išlaikymo padidinimo, todėl pripažintina, kad atsakovas gali prisidėti prie vaiko poreikių teikdamas jam didesnį išlaikymą nei 150 Eur. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis šią aplinkybę pripažįsta, dar iki bylos iškėlimo teikė didesnį išlaikymą dukrai – po 250 Eur kas mėnesį. Atsižvelgus į tai, ieškovės ieškinys dėl išlaikymo padidinimo iš esmės pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas didesnis išlaikymas.
II. Dėl išlaikymo dydžio
Sprendžiant, kokio dydžio didesnį išlaikymą turi mokėti atsakovas, pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.
Ieškovė nurodo, kad dukros išlaikymui būtini 670,21 Eur kas mėnesį, t. y. siekia, kad dukros poreikiams būtų skirta didesnė suma nei minimali mėnesi alga, kuri šiuo metu į rankas sudaro 633 Eur. Aukščiau aptartos teisminės praktikos kontekste, ieškovė privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad dukros poreikiai yra didesni nei minimali mėnesinė alga. Iš ieškovės pateiktos poreikių lentelės bei pateiktų įrodymų apie įvairių daiktų, prekių ir paslaugų įsigijimą, matyti, kad šalių dukros poreikiai standartiniai, šeimoje įgytais daiktais dalijasi ir naudojasi visi vaikai, įrodymų, patvirtinančių apie didesnes dukros poreikių tenkinimo išlaidas, tokias kaip liga, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų, ieškovė nepateikė. Nors patikslintame ieškinyje ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, tačiau ji deklaratyvi, joje surašytos einamosios vaiko poreikių išlaidų nurodant didesnes sumas jų tenkinimui, nes aptarti įrodymai patvirtina, kad būsto išlaikymo išlaidos, kurias ieškovė pagrindė konkrečiais įrodymais yra žymiai mažesnės nei poreikių lentelėje, vienoje poreikių lentelėje ji nurodo vienokius poreikius, po kelių mėnesių kitokius, jau mažesnius, teismo posėdžio metu taip pat neįvardino aiškių dukros poreikių pokyčių. Taigi įrodymų ir konkrečių faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad nepilnametės dukros poreikiams tenkinti nepakanka minimalios mėnesinės algos, nes jie yra didesni, nenurodė ir tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste, teismas sprendžia, kad ieškovė nepagrindė, kad vaiko poreikiams patenkinti būtinos didesnės nei minimalioji mėnesinė alga išlaidos, todėl minimalios mėnesinės algos dydžio suma yra pakankama tam, kad būtų patenkinti šalių dukros interesai. Teismas pažymi, kad nors atsakovo gaunamos pajamos su dienpinigiais siekia apie 1 600 Eur, tačiau iš jų jis turi ne tik išlaikyti dukrą, bet ir patenkinti savo poreikius, nuomotis būstą (duomenys neskelbtini), išlaikyti būstą Lietuvoje, todėl ieškovei neįrodžius, kad dukros poreikių tenkinimo išlaidos didesnės nei minimali mėnesinė alga, didesnio išlaikymo priteisimas iš atsakovo pažeistų įtvirtintą proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvo turtinės padėties.
Aukščiau pateikti argumentai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl teismas sprendžia, kad jis turi prie dukros išlaikymo prisidėti didesne dalimi nei ieškovė. Iš ieškovės patikslintame ieškinyje pateiktų argumentų ir skaičiavimų matyti, kad ji siekia, kad atsakovo mokama išlaikymo dalis dukrai 50 Eur būtų didesnė nei mokama jos. Teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu ieškovės reikalavimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad atsakovas pajėgus tokiu mastu prisidėti prie dukros išlaikymo.
Teismui pripažinus, kad šalių dukros išlaikymui būtini 633 Eur, valstybė moka 136,22 Eur dydžio išmoką, todėl sumą suapvalinus, tėvai prie jos išlaikymo turi prisidėti 500 Eur, t. y. po 250 Eur (500 Eur/2). Kadangi atsakovo turtinė padėtis geresnė, jam mokėti tenkanti išlaikymo dalis padidintina 50 Eur, t. y. nustatytina, kad ieškovė prie dukros išlaikymo turi prisidėti 200 Eur, o atsakovas – 300 Eur. Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus, ieškovės ieškinys tenkintinas, 2018 m. birželio 8 d. sprendimu priteistas išlaikymo dydis padidintinas iki 300 Eur.
III. Dėl bendravimo tvarkos
CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
2018 m. birželio 8 d. teismo sprendimu konkreti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka nenustatyta. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl bendravimo tvarkos, todėl ji nustatytina teismo sprendimu.
Sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovas, pareikšdamas teisme reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką, nepasinaudojo šeimos santykių bylose privaloma mediacija, tačiau teismas nesutinka, kad šiuo atveju jo priešieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu.
Privalomos mediacijos tikslas, – siekis, kad šalys taikiai susitartų dėl ginčo esmės. Kaip matyti, šalims pasinaudojus išankstine mediacija dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, šalys taikaus susitarimo nepasiekė, jos nesusitarė ir bylos nagrinėjimo metu, todėl priešieškinio pareiškimo momentu šalių ginčas buvo sprendžiamas teisme. Esant šioms, aplinkybėms, įvertinus tai, kad atsakovas pareiškė priešieškinį jau iškeltoje civilinėje byloje vykstant šalių ginčui, taip pat į tai, kad greitesnis ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku išsprendimas atitinka CK 3.3 straipsnyje įtvirtintam vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principui, taip pat CPK 7 straipsnyje įtvirtintam proceso koncentracijos principui, o įstatymas negali būti taikomas formaliai, atsakovo pareikštas priešieškinys išnagrinėtinas iš esmės.
Atsakovas siekia, kad būtų nustatyta pastaruosius dvejus metus tarp šalių nusistovėjusi jo ir dukros bendravimo tvarka, kai jam būnant Lietuvoje dukra gyvena su juo, o taip pat su juo praleidžia vieną vasaros atostogų mėnesį. Ieškovė su tuo nesutinka, siekia, kad atsakovo ir dukros bendravimo tvarka būtų nustatyta nustatant bendravimo laiką kiekvieną savaitę, taip pat moksleivių atostogų bei švenčių metu.
Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais klausimą, vaiko interesai laikomi prioritetiniais, tačiau nė vienas iš tėvų neturi teisės piktnaudžiauti savo kaip tėvo ar motinos teisėmis ir prisidengiant vaiko interesais siekti savo tikslų. Teismas pažymi, kad negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti į tėvų bendravimo su sūnumi santykius, nes abu tėvai prieš įstatymą yra lygūs ir turi vaiko atžvilgiu vienodas teises ir pareigas.
Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia, kaip jau minėta, turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).
Iš byloje pateiktos valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvados ir išklausytos vaiko nuomonės matyti, kad dukros ir tėvo santykiai šilti ir artimi, mergaitė nori gyventi pas tėtį jam būnant Lietuvoje, nori leisti atostogas su juo, taip pat ir (duomenys neskelbtini), išsakė norą praleisti kuo daugiau laiko su tėčiu. Atsakovas turi tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl jam būnant Lietuvoje dukra galėtų gyventi su juo (t. 1, b. l. 88–91). Iš atsakovo paaiškinimų, jo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad jis aktyviai leidžia laisvalaikį su dukra. Iš aukščiau aptartos atsakovo darbdavio pažymos matyti, kad atsakovas ne mažiau kaip po dvi savaites kas mėnesį praleidžia komandiruotėje (duomenys neskelbtini). Būtent dėl to, tarp šalių pastaruosius dvejus metus faktiškai susiklostė tokia bendravimo tvarka, kai atsakovui grįžus į Lietuvą, jo buvimo Lietuvoje metu dukra bendrauja su juo jo gyvenamojoje vietoje, o vasaros atostogas praleidžia pas tėtį ir (duomenys neskelbtini). Šalių dukra jau (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, byloje nėra jokių įrodymų, kad tokia bendravimo tvarka kenktų jos interesams, todėl teismas nemato pagrindo tokią faktinę bendravimo tvarką keisti vien dėl to, kad tokia bendravimo tvarka nepatogi ieškovei.
Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas gali pradėti piknaudžiauti alkoholiu ir ji juo nepasitiki, tačiau teismui nepateikti jokie įrodymai, leidžiantys tokioms ieškovėms abejonėms pritarti, o teismo išvados negali būti pagrįstos prielaidomis.
Nors ieškovė nurodo, kad jos bendravimo tvarka detalesnė ir dėl to geresnė, tačiau teismas su tuo nesutinka. Ieškovės nurodytoje bendravimo tvarkoje neatsižvelgta į tai, kad atsakovas dalį laiko praleidžia Lietuvoje, o dalį – (duomenys neskelbtini), todėl patvirtinus tokią bendravimo tvarką, ji negalės būti realiai vykdoma.
Atsižvelgus į nurodytus argumentus, atsakovo priešieškinys dėl bendravimo tvarkos tenkintinas ir nustatytina jo prašoma bendravimo su dukra tvarka, nes ji labiau atitinka vaiko interesus, šalių dukros poreikį kuo daugiau laiko praleisti su tėčiu.
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 960 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios pagrįstos sąskaitomis ir mokėjimo nurodymais (t. 1, b. l. 146–151; t. 2, b. l. 102–104).
Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovės atstovas surašė ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, teikė prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, atstovavo dvejuose teismo posėdžiuose, kurie truko 4 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.
Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 394 Eur: 110 Eur sumokėtas žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas) bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 1 284 Eur, kurios pagrįstos sąskaitomis ir mokėjimo nurodymais (t. 1, b. l. 75–76, 142–144).
Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad atsakovo atstovė teikė atsiliepimą, surašė priešieškinį, teikė prašymus dėl naujų įrodymų, atstovavo dvejuose teismo posėdžiuose, kurie truko 4 val., yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.
Atsižvelgus į tai, kad ieškinys ir priešieškinys tenkintini visiškai, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, priteistinos iš vienas kito (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Nors teismas išlaikymo dydį padidinimo ne iki 320 Eur, o iki 300 Eur, ši aplinkybė neturi reikšmės bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, nes pagrindinis ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymą yra patenkintas.
Atsakovas ieškovei privalo sumokėti 960 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ši atsakovui – 1 394 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius jų tarpusavio mokėjimus, iš ieškovės priteistina atsakovui 434 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 394 Eur – 960 Eur).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 2018 m. birželio 8 d. priteistas išlaikymas 150 Eur, kuris padidintas iki 300 Eur, t. y. 150 Eur, todėl turi būti apmokestinamas kaip turtinis reikalavimas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu žyminiu mokesčiu, – 54 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc.). Ieškovės ieškinys tenkintinas, todėl 54 Eur priteistini iš atsakovo valstybei.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,64 Eur, jos susidarė atsakovui siunčiant procesinius dokumentus, ieškovės ieškinys patenkintas, todėl jos priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 385 straipsniais,
nusprendžia:
R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį ir D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), priešieškinį patenkinti visiškai.
Pakeisti 2018 m. birželio 8 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4164-780/2018 priteisto išlaikymo dydį bei nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.
Priteisti iš D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai R. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Padidintą išlaikymą išieškoti nuo 2023 m. kovo 16 d. ir pavesti R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Nustatyti, kad D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukra R. B., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja tokia tvarka:
1) tėvas bendrauja su nepilnamete dukra R. B. savo buvimo Lietuvoje laiku kas du mėnesius nuo savaitės iki dviejų savaičių nepertraukiamai, pirmąją bendravimo dieną 18 val. paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir paskutinę bendravimo dieną 19 val. parveždamas dukrą į jos gyvenamąją vietą; apie dukros paėmimo laiką D. B. įspėja R. B. ne vėliau kaip prieš vieną savaitę žinute ar elektroniniu paštu;
2) kiekvienais kalendoriniais metais vasaros atostogų metu D. B. bendrauja su dukra R. B. vieną mėnesį nepertraukiamo laiko, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną 18 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančio bendravimo dieną 19 val.; atostogų laiką atsakovas suderina su dukros mama ne mažiau kaip likus vienam mėnesiui iki atostogų pradžios;
3) D. B. nuolat bendrauja su dukra R. B. bet kuriomis jam priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis;
4) kiekvienas iš tėvų nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną dieną, informuoja vienas kitą apie savo ir (ar) vaiko gyvenamosios vietos, elektroninio pašto, telefono, kuris naudojamas ryšiui su vaiku susijusiais klausimais, pasikeitimus;
5) esant bendram tėvų sutarimui, užfiksuotam žinute, el. paštu ar kitu aiškiai apibrėžiamu būdu, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos tvarkos;
6) vieno iš tėvų bendravimo laiku šis iš tėvų privalo užtikrinti galimybę susisiekti su vaiku telefonu ar kitomis visiems prieinamomis ryšio priemonėmis tiek kartų, kiek vaikas pageidauja;
7) tas iš tėvų, su kuriuo tuo metu bendrauja vaikas, privalo užtikrinti jo dalyvavimą ugdymo įstaigoje, įprastinėje popamokinėje veikloje, šventėse, gydymo įstaigose ir pan.
Priteisti iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 434 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų D. B., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei: 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, įmokos kodas – 5660; 6,64 Eur su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų, įmokos kodas – 5662. Visos šios išlaidos mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant skirtingą įmokos kodą. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.