Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-08-29 · Civilinė byla Nr. e2S-634-198/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-29
Bylos Nr.
e2S-634-198/2017
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01236-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Ieškovas
E. S.
Atsakovas
S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-634-198/2017Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01236-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.4.; 3.1.14.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. S. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. e2-1641-228/2017 pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei S. S., institucijai, teikiančiai išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų reikalavimų, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės S. S. santuoką dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nustatyti nepilnamečių vaikų E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. S. ir D. S. po 190 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio padavimo dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti mažamečio vaiko E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu E. S..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo E. S. ieškinį atsakovei S. S. dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės; grąžino ieškovui sumokėtą 31 Eur žyminį mokestį.Teismas nurodė, jog šiuo atveju pagal 2003 m. lapkričio mėn. 27 d. Tarybos Reglamentą Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“) 3 straipsnio 1 dalies b puntą ieškinio reikalavimas dalyje dėl santuokos nutraukimo teismingas Lietuvos Respublikos teismams (pagal abiejų šalių pilietybę – tiek ieškovas, tiek atsakovė yra Lietuvos Respublikos piliečiai). Ieškovas kreipėsi su ieškiniu pagal savo gyvenamąją vietą - į Utenos rajono apylinkės teismą.Teismas nustatė, kad ieškinyje nurodyta atsakovės gyvenamoji vieta Jungtinėje Karalystėje, tačiau Registrų centro Gyventojų registro departamento išrašo duomenimis jos deklaruota paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad ieškovas turi su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, nėra, iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, jog vienas vaikas šiuo metu yra pas ieškovės tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini).Teismas sprendė, jog pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškovas ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo turėtų pareikšti pagal paskutinę atsakovės gyvenamąją vietą, t. y. Ukmergės rajono apylinkės teismui.

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi nustatė ieškovui E. S. 14 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas sprendė, jog iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovas ir atsakovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Jungtinėje Karalystėje (nors ieškovas ieškinyje kartu nurodo, jog gyvena ir Utenoje). Tam, kad teismas galėtų spręsti dėl pateiktų reikalavimų teismingumo, turi būti pateikiami įrodymai, patvirtinantys teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. pateikta informacija apie gyvenimo, darbo, mokymosi sąlygas, turimą turtą ir pan., ir subjektyvūs duomenys - kurią valstybę šalys laiko savo socialinių, ekonominių interesų centru. Teismo vertinimu ieškinys tikslintinas, aiškiai ir tiksliai nurodant aplinkybes dėl šalių ir nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, pateikiant įrodymus, patvirtinančius nurodytas aplinkybes (duomenis apie gyvenimo, šalių mokymosi, darbo sąlygas, turimą turtą Jungtinėje Karalystėje, nepilnamečių vaikų lankomas ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir kt.), bei nurodant, kurią valstybę šalys laiko savo socialinių, ekonominių interesų centru.Ieškovui pasiūlyta pateikti duomenis, kad atsakovė aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritaria Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas E. S. skundžia Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis, prašo jas panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartys yra neteisėtos ir nepagrįstos, bet ir prieštaringos, t. y. tos pačios aplinkybės vienoje nutartyje vertinamos kitaip, nei vertinamos antroje nutartyje. Spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimo dalyje dėl santuokos nutraukimo, teismas vertino, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Todėl neteisinga ir nelogiška ieškinio dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tą pačią aplinkybę, t. y. atsakovės gyvenamąją vietą vertinti kardinaliai kitaip, t. y. Jungtinėje Karalystėje.Teigia, kad šiuo metu atsakovė S. S. faktiškai gyvena ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje, tačiau yra deklaravusi gyvena vietą Lietuvoje, mokosi (duomenys neskelbtini), todėl buvo pagrindas vertinti, kad atsakovės persikėlimas gyventi į Jungtinę Karalystę yra laikinas ir dėl to nesikeičia šio asmens įprastinė gyvenamoji vieta.Akcentuoja, kad abi ginčo šalys deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvoje, į užsienio valstybę vyksta užsidirbti, ieškovas mokosi koledže anglų kalbą, mažametis E. lanko ugdymo įstaigą Lietuvoje.Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne reglamento „Briuselis II bis“ nuostatomis, o 2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1259/2010 (toliau - reglamentas „Roma III“) nuostatomis.

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byla teisminga atsakovės gyvenamosios vietos, o ne ieškovo gyvenamosios vietos teismui.Atkreipia dėmesį, kad ieškinyje buvo suformuluotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašyta iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo nustatyti mažamečio vaiko E. S. gyvenamą vietą su ieškovu.Mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad šiuo metu mažametis E. S. gyvena su atsakovės tėvais (duomenys neskelbtini) yra teisiškai nereikšminga. Teismui buvo atskleista, kad be ieškovo žinios ir sutikimo atsakovė kreipėsi į Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrių dėl laikinos globos tėvų prašymu steigimo.Nurodo, kad tik priėmus ieškinį ir jį nusiuntus atsakovei įmanoma išsiaiškinti jos poziciją dėl galimybės nagrinėti bylą Lietuvoje.Teigia, kad pirmosios instancijos teismo pasiūlymas pateikti duomenis, kad atsakovė aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritaria Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai realiai neįgyvendinamas. Teismui yra pateiktas 2017 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini) magistratų teismo išduotas apsaugos orderis, kuriuo ieškovui draudžiama iki 2018 m. balandžio 9 d. bendrauti su atsakove lankantis jos gyvenamojoje ar darbo vietoje.Pažymi, kad ieškinyje detaliai atskleista, kad ieškovas Lietuvos valstybę laiko savo socialinių, ekonominių interesų centru.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas, Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartys naikinamos ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis spręstas ieškovo ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų priėmimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas pateikė Utenos rajono apylinkės teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir kitų, su tuo susijusių reikalavimų, tame tarpe nepilnamečių vaikų E. S. ir D. S. gyvenamosios vietos nustatymo su juo, materialinio išlaikymo vaikams priteisimo.Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą dėl ieškinio reikalavimo nutraukti santuoką, apylinkės teismas vertino, kad Gyventojų registro departamento duomenimis atsakovės deklaruota paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), todėl pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškovas ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo turėtų pareikšti Ukmergės rajono apylinkės teismui. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovas ir atsakovė su nepilnamečiai vaikais gyvena Jungtinėje Karalystėje ir ieškinio reikalavimai susiję su tarptautiniu elementu. Teismas įpareigojo ieškovą pašalinti ieškinio trukumus – patikslinti ieškinį aiškiai ir tiksliai nurodant aplinkybes dėl šalių ir nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, pateikiant įrodymus, patvirtinančius nurodytas aplinkybes (duomenis apie gyvenimo, šalių mokymosi, darbo sąlygas, turimą turtą Jungtinėje Karalystėje, nepilnamečių vaikų lankomas ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir kt.), bei nurodant, kurią valstybę šalys laiko savo socialinių, ekonominių interesų centru; pasiūlyta pateikti duomenis, kad atsakovė aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritaria Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir vertindamas pareikštų reikalavimų teismingumą, priėmė dvi tarpusavyje prieštaringas nutartis, dėl ko jos negali būti pripažįstamos pagrįstomis ir teisėtomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad vieno iš pareikštų reikalavimų teismingumas Lietuvos Respublikos teismui automatiškai nereiškia šio teismo galimybės nagrinėti kitus tuo pačiu ieškiniu reiškiamus reikalavimus. Tačiau jurisdikcijos klausimas sprendžiamas tik nustačius, kad byloje egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas ir koks yra šio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdis. Sprendžiant dėl atskirų ieškinio reikalavimų teismingumo, tos pačios aplinkybės, šiuo atveju šalių ir jų vaikų gyvenamoji vieta, turi būti vertinamos vienodai.Iš ieškinio turinio, kartu su atskiruoju skundu pateiktų duomenų matyti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė, tiek jų abu nepilnamečiai vaikai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Ieškovo nurodoma gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini), sutampa su jo deklaruota gyvenamąja vieta. Atsakovės ieškinyje nurodyta gyvenamoji vieta, adresu (duomenys neskelbtini), jos deklaruota gyvenamoji vieta adresu - (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nepilnamečiui E. S. nustatyta laikina globa, jis su globėja (močiute) G. B., šiuo metu gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) ikimokyklinę ugdymo grupę. Nepilnametis D. S. gyvena su atsakove.Ieškovas atskirajame skunde teigia, kad atsakovė mokosi Utenos kolegijoje, jos persikėlimas į Jungtinę Karalystę yra laikinas ir dėl to jos įprastinė gyvenamoji vieta nepasikeitė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuos apelianto argumentus patvirtina 2017 m. balandžio 19 d. prašymas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriui Dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) tėvų prašymu nustatymo, kuriame prašoma nustatyti vaikui E. S. laikiną globą jo tėvų laikino išvykimo į Jungtinę Karalystę laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškinyje yra pakankamai duomenų, reikšmingų sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą jo priėmimo stadijoje. Galimai paaiškėsiančios naujos aplinkybės apie šalių, jų vaikų gyvenamąją vietą gali būti tikslinamos proceso eigoje, pvz. pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje. Pastebėtina, kad proceso įstatyme numatyta galimybė perduoti bylą kitam teismui (CPK 34 straipsnis). O tuo atveju jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtu (CPK 782 straipsnis). Tačiau trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-20-313/2016, 3K-3-43/2010). Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-181/2009, Nr. 3K-3-43/2010, Nr. 3K-3-302/2013). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju ieškinio trūkumų šalinimo institutą taikė nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 381 straipsnis 1 dalis). Teise pareikšti ieškinį pagal savo gyvenamąją vietą ieškovas gali naudotis tuo atveju, jeigu turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų. Tačiau siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo turėtų būti nagrinėjami vienoje byloje. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirtingai vertino ieškinyje nurodytas aplinkybes, spręsdamas atskirų ieškinio reikalavimų teismingumo klausimą, todėl netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys naikinamos ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, kadangi procesinio dokumento priėmimo klausimo sprendimas priklauso pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 329 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškovo E. S. ieškinį atsakovei S. S. dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, ir Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį, kuria ieškovui E. S. nustatytas terminas trūkumams pašalinti, panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Teisėja Birutė Jonaitienė