Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-02-11 · Civilinė byla Nr. 2-4121-910/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-11
Bylos Nr.
2-4121-910/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
UAB „Euroekspedicija“
Atsakovas
UAB „Vijuri“
Advokatai
Eglė Matuizaitė
Civilinė byla Nr. 2-4121-910/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03549-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 60; 99.9; 108
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Oksanai Videiko, Sandrai Kel, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Eglei Matuizaitei, atsakovo atstovui Rimui Makselei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Euroekspedicija“ ieškinį atsakovui UAB „Vijuri“ dėl vežimo užmokesčio priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 2209,79 Lt nesumokėtą vežimo užmokestį, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 71 Lt žyminio mokesčio ir patirtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Ieškinyje nurodyta, kad 2012-05-24 Pervežimo sutartimi-užsakymu (toliau – Sutartis) ieškovas (Vežėjas) įsipareigojo pervežti atsakovo (Užsakovo) pateiktą krovinį iš Slovakijos į Lietuvą. Vežimas buvo vykdomas pagal Sutarties sąlygas ir Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) nuostatas. Ieškovas pervežė krovinį, perdavė jį atsakovui, tai patvirtina CMR važtaraštis SK Nr. 275584. Už suteiktas vežimo paslaugas ieškovas išrašė atsakovui 2012-05-31 PVM sąskaitą-faktūrą dėl 2209,79 Lt sumos, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2012-07-05. Ieškovo teigimu, atsakovas nesumokėjo vežimo užmokesčio, todėl skola iš jo priteistina teismo tvarka.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes Sutartis įvykdyta netinkamai, t. y. krovinys pristatytas trimis dienomis vėliau, todėl ieškovui taikytina Sutartyje nustatyta bauda – 50 eurų už kiekvieną vėlavimo dieną. Be to, dėl ieškovo vėlavimo pristatyti krovinį atsakovas patyrė papildomų išlaidų – kitas vežėjas – UAB „SDS transport“ – už laiku jam neperduotą vežti tolesniu maršrutu krovinį, pateikė ieškovui pretenziją dėl 100 eurų. Atsakovo teigimu, dėl ieškovo netinkamai įvykdyto pervežimo bendrovė patyrė nuostolių, ieškovui 2012-06-20 buvo išsiųsta pretenzija dėl 250 eurų nuostolių atlyginimo, kurią ieškovo direktorius atsisakė patenkinti.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė palaikė ieškinio reikalavimą priteisti vežimo užmokestį, papildomai nurodė, kad atsakovo atsikirtimai dėl nuostolių, kuriais jis remiasi, nepagrįsti, dėl nuostolių atlyginimo nėra pareikšto priešpriešinio reikalavimo. Advokatės teigimu, atsakovas nepagrįstai reikalauja baudos už pavėluotą krovinio pristatymą, nes vežėjo atsakomybė už pavėluotai pristatytą krovinį yra visiškai sureglamentuota CMR konvencijoje, todėl susitarimas dėl baudų už pristatymo termino praleidimą negalimi, kaip prieštaraujantys CMR konvencijos 41 straipsnio 1 punkto nuostatoms.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas iš esmės pripažino, kad ieškovas turi teisę gauti vežimo užmokestį, tačiau nesutiko sumokėti visos reikalaujamos sumos, remdamasis tuo, jog ieškovas pavėluotai pristatė krovinį, todėl pagal sutartį jis turėtų sumokėti 150 eurų baudą. Be to, ieškovas privalo atlyginti atsakovui 100 eurų nuostolius, kuriuos šis patyrė dėl ieškovo kaltės, sumokėdamas baudą kitam vežėjui už pavėluotai perduotą vežti krovinį tolesniu maršrutu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Byloje nustatyta, kad 2012-05-24 Sutartimi (b. l. 4) ieškovas įsipareigojo atsakovo užsakymu pervežti krovinį iš Slovakijos į Lietuvą, o atsakovas – sumokėti už pervežimą sutartą kainą – 2210 Lt – per 35 dienas nuo CMR ir sąskaitos faktūros originalų pateikimo dienos. Pagal Sutarties sąlygas krovinys turėjo būti pristatytas 2012-05-28 iki 14 val. Įrašas CMR važtaraštyje pavirtina, kad krovinys pristatytas ir perduotas Užsakovui 2012-05-31 (b. l. 6). Ieškovas 2012-05-31 išrašė atsakovui už transporto paslaugas PVM sąskaitą-faktūrą 2209,79 Lt sumai (b. l. 5).

Atsakovo UAB „Vijuri“ 2012-06-20 rašte ieškovui UAB „Euroekspedicija“ nurodyta, kad krovinys pristatytas vėluojant tris dienas, todėl pagal Sutarties sąlygas vežėjas turi sumokėti 150 eurų (po 50 eurų už dieną) kompensaciją; be to, krovinio tolesniam vežimui į Minską 2012-05-28 buvo užsakytas transportas, jį teko atšaukti ir sumokėti vežėjui 100 eurų kompensaciją. UAB „Vijuri“ nurodė, kad iš viso patyrė 250 eurų nuostolių ir prašė, kad nurodytą sumą UAB „Euroekspedicija“ sumokėtų iki 2012-06-02 į UAB „Vijuri“ sąskaitą (b. l. 29). Ieškovas UAB „Euroekspedicija“, atsakydamas į šį raštą, 2012-06-26 nurodė, kad su pateiktu prašymu nesutinka, nes pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 5 punktą patirti nuostoliai turi būti įrodyti, tačiau jokie įrodymai nepateikti, todėl už pervežimą turi būti sumokėta visa suma (b. l. 32).

Iš byloje esančios UAB „Vijuri“ ir UAB „SDS Transport“ 2012-05-25 sudarytos Pervežimo sutarties-užsakymo matyti, kad krovinio ar automobilio nepateikimo atveju numatyta 100 eurų bauda (b. l. 30). UAB „SDS Transport“ 2012-06-01 rašte UAB „Vijuri“ nurodyta, kad pagal 2012-05-25 užsakymą 2012-05-28 8.15 val. buvo pateiktas automobilis MAN kroviniui iš Vilniaus į Minską gabenti, tačiau UAB „Vijuri“ vadybininkė pranešė, jog planuotas pakrauti krovinys vėluoja, o kito tokių pat parametrų krovinio sutartą dieną nebuvo pasiūlyta; dėl krovinio nepateikimo laiku UAB „SDS Transport“ prašė UAB „Vijuri“ iki 2012-06-15 sumokėti 100 eurų kompensaciją (b. l. 31). Atsakovas pateikė 2012-06-15 kasos išlaidų orderį dėl 345 Lt sumokėjimo UAB „SDS Transport“ (b. l. 50).

Dėl užsakovo pareigos sumokėti vežimo užmokestį

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas įvykdė savo sutartinę prievolę, t. y. pervežė atsakovo užsakytą krovinį, perdavė jį atsakovui. Dėl to atsakovui atsirado pareiga vykdyti priešpriešinę sutartinę prievolę, t. y. sumokėti sutartą vežimo užmokestį Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Bylos duomenimis, atsakovui 2012-05-31 išrašyta sąskaita–faktūra jo neapmokėta. Pagal Sutarties sąlygas atsakovas turėjo atsiskaityti per 35 dienas nuo CMR ir sąskaitos originalų pateikimo dienos, t. y. iki 2012-07-05.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad iki šiol nėra sumokėtas užmokestis už ieškovo atliktą pervežimą, nes, pasak atsakovo, ieškovas privalo sumokėti Sutartyje nustatytą baudą už pavėluotą krovinio pristatymą ir atlyginti nuostolius, patirtus atsakovo sumokėjus kitam vežėjui baudą už pavėluotą krovinio perdavimą vežti tolesniu maršrutu.

Dėl atsakovo argumentų, kad jis nemoka ieškovui vežimo užmokesčio, nes šis neatlygina nuostolių, patirtų dėl pavėluoto krovinio pristatymo, pirmiausiai pažymėtina tai, jog atsakovo nurodyti nuostoliai – 250 eurų – yra gerokai mažesni negu ginčo šalių Sutartyje sulygtas vežimo užmokestis. Taigi atsakovas neturi pagrindo visa apimtimi sustabdyti savo prievolės atsiskaityti už pervežimą vykdymą. Kita vertus, iš šalių susirašinėjimo po krovinio pervežimo (atsakovo UAB „Vijuri“ 2012-06-20 rašto dėl 250 eurų nuostolių už pavėluotai pristatytą krovinį (b. l. 29) ir ieškovo UAB „Euroekspedicija“ 2012-06-26 atsakymo į nurodytą raštą (b. l. 32) matyti, kad yra šalių ginčas dėl atsakovo reikalaujamų nuostolių pagrįstumo.

Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti nuotolius reiškia reikalavimą taikyti asmeniui civilinę atsakomybę, kuri gali būti pritaikyta teismo, jeigu toks reikalavimas yra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka ir įrodytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Pagal CMR konvencijos nuostatas, reglamentuojančias vežėjo civilinę atsakomybę pavėluoto krovinio pristatymo atveju, siekiant nuostolių atlyginimo šiuo pagrindu, turi būti įrodytas pavėlavimas, žala (tiek žalos faktas, tiek jos dydis), be to, priežastinis žalos bei pavėluoto krovinio pristatymo ryšys.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu savarankiškus reikalavimus gali pareikšti pateikdamas priešieškinį. Atsakovas gali gintis nuo pareikšto ieškinio, reikšdamas priešieškinį, kai priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą (CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje atsakovas, teigdamas, kad patyrė nuostolių dėl ieškovo pavėluotai pristatyto krovinio, nepareiškė ieškovui priešinio ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, nors tokia galimybė atsakovui buvo sudaryta. Šalims nesutariant dėl atsakovo nurodytų nuotolių, šis ginčas gali būti išspręstas Užsakovui įstatymo nustatyta tvarka pareiškus Vežėjui reikalavimą dėl nuostolių, grindžiamų pavėluotu krovinio pristatymu, atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009).

Nagrinėjamu atveju atsakovo pozicija, kad ieškovo prašoma priteisti suma turi būti sumažinta atsakovo nurodyta nuostolių, patirtų dėl pavėluoto krovinio pristatymo, suma, iš esmės reiškia, jog atsakovas teigia turįs piniginį reikalavimą ieškovui, ir siekia atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, įskaitymui būtina tokių sąlygų visuma: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; kt.).

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas iki šios bylos iškėlimo vienašaliu pareiškimu būtų pranešęs ieškovui apie 250 eurų sumos įskaitymą (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovo UAB „Vijuri“ 2012-06-20 rašte ieškovui UAB „Euroekspedicija“ nenurodyta apie 250 eurų sumos įskaitymą į vežimo užmokestį. Priešingai, šiame rašte UAB „Euroekspedicija“ paprašyta 250 eurų sumokėti iki 2012-06-02 į UAB „Vijuri“ sąskaitą (b. l. 29).

Nagrinėjamu atveju atsakovo argumentai dėl nuostolių, grindžiamų pavėluotu krovinio pristatymu, neatitinka vykdytinumo ir apibrėžtumo reikalavimo, nes dėl atsakovo nurodytų nuostolių pagrįstumo bei jų dydžio yra šalių ginčas, kuris neišspręstas įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog dėl ieškovo pavėluotai pristatyto krovinio patirta didesnių, nei nurodyta 250 eurų suma, nuostolių, tačiau šioje byloje jų nereikalauja.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu atitinkamas reikalavimas nepareikštas, tai prašoma įskaityti suma, kol nėra ieškinio reikalavimo, negali būti įskaitoma (CK 6.131 straipsnis), su šia suma susiję įrodymai nėra nagrinėjimo dalykas (CPK 178 straipsnis), o įskaitymas pagal procesines taisykles teisme galimas esant priešieškiniui (CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2008).

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad kai įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšto reikalavimo atlyginti nuostolius, grindžiamus pavėluotu krovinio pristatymu, ieškovas nepripažįsta nuostoliais atsakovo nurodytų 250 eurų, remdamasis tuo, jog šalių susitarimai dėl baudų už pavėluotą krovinio pristatymą taikymo prieštarauja CMR konvencijai, taip pat tuo, kad pagal CMR konvencijos nuostatas atlyginami tik realiai patirti nuostoliai, tai atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje atsakovo nurodyti argumentai nėra pagrindas atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą dėl 250 eurų ir šia suma sumažinti ieškovo prašomą priteisti vežimo užmokestį.

Esant šalių ginčui dėl nuostolių, grindžiamų pavėluotu krovinio pristatymu, atsakovas turi teisę reikšti ieškinį įstatymo nustatyta tvarka, reikalaudamas taikyti ieškovui civilinę atsakomybę. Tuo tarpu šioje byloje išsprendžiamas tik ieškovo pareikštas reikalavimas dėl nesumokėto vežimo užmokesčio priteisimo.

Teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo vežimo užmokestį yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Šio ieškinio patenkinimas neužkerta kelio atsakovui, manančiam, kad dėl pavėluotai pristatyto krovinio jis patyrė nuostolių, reikšti ieškovui savarankišką reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo ir reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo.

Dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Ieškovas, prašydamas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad patyrė 71 Lt žyminio mokesčio, 1452 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (b. l. 18-19), 423,50 Lt už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą (b. l. 63-64).

Ieškovo prašymas priteisti turėtas žyminio mokesčio išlaidas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jam iš atsakovo priteistina 71 Lt šioms išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgia į 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto, yra nurodyta, jog teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, jog šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos visos sumos atlygintinos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-12-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į tai, kad šalių ginčas dėl vežimo užmokesčio priteisimo nesudėtingas, ieškiniui ir atsiliepimui į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengti nereikėjo analizuoti naujų, sudėtingų teisės klausimų, tokiems procesiniams dokumentams parengti pakanka minimalių advokato darbo ir laiko sąnaudų. Byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma – iš viso 1875,50 Lt – šiuo konkrečiu atveju vertintina kaip gerokai per didelė. Įvertinus ieškovo prašomų priteisti advokato pagalbos išlaidų sumą pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, Rekomendacijose nurodytus maksimalius tokių išlaidų dydžius, atsižvelgus į byloje spręsto klausimo pobūdį, apimtį, sudėtingumą, ieškovui iš atsakovo priteistina 650 Lt advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

Iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 32 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

patenkinti ieškovo UAB „Euroekspedicija“ (juridinio asmens kodas 300133085) ieškinį.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vijuri“ (juridinio asmens kodas 302560399) ieškovo UAB „Euroekspedicija“ (juridinio asmens kodas 300133085) naudai 2209,79 Lt (du tūkstančius du šimtus devynis litus 79 ct) skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2209,79 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų devynių litų 79 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 721 (septynis šimtus dvidešimt vieną) Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vijuri“ (juridinio asmens kodas 302560399) 32 (trisdešimt du) Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“ arba sąskaita Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė