- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-14
- Bylos Nr.
- eII-1196-1260/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01030-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justinas Bagdžius
- Pareiškėjas
- E. P.
- Kategorijos
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), E. P. (toliau – Pareiškėjas) pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.
Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas ir administracinė nuobauda bei poveikio priemonė jam skirta dėl to, kad jis 2025 m. liepos mėn. 18 d. 15 val. 26 min., (duomenys neskelbtini) krašto kelyje (duomenys neskelbtini) km., vairavo transporto priemonių junginį susidedantį iš GRAND CHEROKEE LAREDO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios didžiausia leidžiamoji masė yra 2949 kg ir priekabos SWIFT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausia leidžiamoji masė yra 1314 kg, bendra junginio didžiausia leidžiamoji masė 4263kg, neturėdamas BE kategorijos vairuoti tokio transporto priemonių junginio, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.
Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, supranta savo kaltę, jog pasielgė neapdairiai, nepasitikslino informacijos, kurią pateikė priekabos nuomotojas, nesusižiūrėjo poįstatyminių aktų, kurie reglamentuoja šios įstatymo normos aiškinimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Pareiškėjas administracinį pažeidimą padarė neapdairiai, jo vairuojamo transporto priemonių junginio faktinė masė tikrai neviršijo didžiausios leidžiamosios masės, vairavo automobilį be keleivių, nebuvo pakrautas, pagal dokumentus didžiausia leidžiamoji masė transporto junginio viršijo viso labo tik 13 kg, transporto priemonę vairavo blaivus, vairuodamas transporto junginį jokių pavojingų manevrų neatliko, realaus pavojaus eismo saugumui nesukėlė, žalos niekam nepadarė kas reiškia, jog šiuo konkrečiu atveju Pareiškėjas nekėlė ypač didelio pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų transporto priemonėms. Pareiškėjas dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą statybos sektoriuje, todėl specialioji teisė vairuoti jam yra labai reikalinga vykti pas klientus į įvairius Lietuvos miestus, ši veikla yra jo pagrindinis finansinis šaltinis. Pareiškėjo sugyventinė J. M. nors ir turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau automobilio faktiškai nevairuoja, po kadaise įvykusios avarijos, todėl jų šeimoje faktiškai automobiliu važinėja tik Pareiškėjas. Pareiškėjas su J. M. gyvena, augina, auklėja ir išlaiko nepilnametę dukrą, kuri vis dar siekia vidurinio išsilavinimo. Pareiškėjo tėvas yra pensinio amžiaus, kuriam taipogi reikia įvairios pagalbos ir tam reikalingas automobilis bei teisė jį vairuoti, pareiškėjo uošvis yra miręs, uošvienė gyvena viena Tauragės rajone, turi didelių sveikatos problemų, susijusių su judėjimu ir ne tik, Pareiškėjas pasirūpina ja, padeda jai nuvykti automobiliu į gydymo įstaigas, parduotuves ir panašiai. Specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones ypatingai svarbi, siekiant patenkinti savo šeimos poreikius, jais pasirūpinti, Pareiškėjui praradus specialiąją teisę vairuoti transporto priemonę, itin nukentėtų ir jo šeimos nariai bei artimiausieji asmenys, galimybė apsirūpinti pačiam ir aprūpinti savo artimiausius šeimos asmenis finansiškai.
Atsiliepimas
Institucija teismui pateiktu atsiliepimu, nesutinka su Pareiškėjo skundu ir prašo jo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pažeidimo padarymo metu Pareiškėjas turėjo teisę vairuoti B, B1, AM kategorijų transporto priemones, kurios nesuteikia teisės vairuoti tokio transporto priemonių junginio, kurį vairavo Pareiškėjas. Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pareiškėjui skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos. Nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Atitinkamai pažymėtina ir tai, kad remiantis Administracinių nusižengimų registro duomenimis matyti, kad Pareiškėjas sistemingai pažeidinėja KET. Nuo 2019 metų yra eilę kartų baustas dėl KET pažeidimų, tarp jų ir už itin šiurkščius KET pažeidimus, tokius kaip vairavimas esant neblaiviam, buvo praradęs teisę vairuoti 3 metų laikotarpiui, taip pat baustas ir už kitus ANK numatytus teisės pažeidimus. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad Pareiškėjas nėra linkęs laikytis nustatytų taisyklių ir įstatymų ir tai jį charakterizuoja itin neigiamai. Institucijos vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimas pilnai įrodytas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nedalyvavo (ANK 629, 630 straipsniai).
Teismo posėdžio metu Pareiškėjas savo skundą palaikė jame esančiais argumentais ir papildomai parodė, kad su sutuoktine nusprendė išsinuomoti kemperį. Kemperio nuomotojas patikino Pareiškėją, jog turint B kategoriją galima vežti prikabintą tokio tipo priekabą, todėl Pareiškėjui nekilo abejonių dėl tokio junginio teisės vairuoti ir pateiktų dokumentų netikrino. Jeigu būtų žinojęs, kad negali tokio junginio vairuoti, Pareiškėjas net nebūtų važiavęs. Pareiškėjas nedvejodamas pasitikėjo nuomotojo pateikta žodine informacija. Kai policijos pareigūnai pasakė, kad jis negali vairuoti tokio junginio, Pareiškėjas pasikvietė draugą, kuris gali vairuoti tokio tipo junginius ir priekabą pristatė savininkui. Policijos pareigūnai Pareiškėją sustabdė nuvažiavus apie 2 km nuo vietos iš kurios jis išsinuomojo priekabą. Pareiškėjo vairavimo stažas yra 31 metai ir dažnai yra vairavęs transporto priemonę su junginiu. Šiuo metu Pareiškėjas mokosi vairuoti BE kategorijai priskirtinas transporto priemones, nes tai jam reikalinga bei siekiant ateityje išvengti tokio tipo situacijų. Pareiškėjas jau vieną kartą savo gyvenime buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones, negalėjo vairuoti 3 metus, ir iš buvusios situacijos pasimokė, nes tai buvo tikrai sudėtingas laikotarpis. Reikėjo važinėti viešuoju transportu su visais darbiniais įrankiais ir pan. Tuo metu turėjo kitą darbą ir ši veikla buvo kaip papildoma, kuri šiuo metu yra pati pagrindinė. Tuo metu dar padėjo sūnus, kuris jau su jais kartu nebegyvena, gyvena Ringauduose. Teisę vairuoti atgavo prieš maždaug 1,5 metus. Pareiškėjo sugyventinė turi teisę vairuoti, tačiau turi didelę vairavimo fobiją dėl praeityje buvusios avarijos. Tauragėje gyvena sūnaus močiutė, tai yra sugyventinės mama, tačiau sūnus jai padėti negalėtų, nes šiuo metu yra susilaužęs koją.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas parodė, kad policijos pareigūnai patys pataria kreiptis į teismą dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, nes nors ir gali patys taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau to nedaro. Pareiškėjo atstovas akcentavo skunde nurodytą teisinį reguliavimą, veikos pavojingumą. Šiuo atveju buvo viršytas teorinis junginio svoris, bet ne realus, nes nesant atsarginio rato, jau ir teorinis svoris nebūtų viršytas. Vien dėl Pareiškėjo praeityje buvusios aplinkybės, kad jau buvo netekęs teisės vairuoti, tai neturėtų būti laikytina lemiančia, dėl kurios negalėtų taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Ir nors tai laikytina asmenį charakterizuojančia aplinkybe, tačiau Pareiškėjas jau pasimokė iš savo praeityje buvusio netinkamo elgesio ir reikėtų vertinti individualių išskirtinių aplinkybių visumą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pareiškėjas Institucijos Nutarimu buvo pripažintas padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
Už šio nusižengimo padarymą Pareiškėjui buvo paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto ir jo padarymo aplinkybių. Teismas, bylos nagrinėjimo ribose (ANK 641 straipsnis), įvertinęs Nutarimą, taip pat nenustatė aplinkybių, leidžiančių abejoti, kad Pareiškėjas buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.
Pateiktame skunde yra keliamas tik administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas, prašant, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) aktuose ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme nurodytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. spalio 9 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).
Žemesnės instancijos teismas
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, pažymėta, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgiant į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia, jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2017 m. birželio 26 d., 2020 m. liepos 24 d. nutarimai).
Įstatymų leidėjas, laikydamasis šių konstitucinių reikalavimų, nustatė ne tik tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, bet ir tai, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, ANK 34 straipsnio 6 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusiai institucijai (pareigūnui) teisę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) vieną iš paminėtų alternatyvių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančių sprendimų turi teisę priimti, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, be kita ko, toks sprendimas turi būti motyvuotas.
Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024).
Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas Institucijos Nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas minimalia 300 Eur bauda ir specialiosios teisės minimaliam šešių mėnesių terminui atėmimu. Vertindamas Pareiškėjui už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirtų priemonių, jo atsakomybę už padarytą nusižengimą įgyvendinti skirtų priemonių proporcingumą ir jų tinkamą individualizavimą, teismas vertina byloje nustatytas pažeidimo padarymo aplinkybes, duomenis apie Pareiškėjo asmenybę, jo pavojingumą, Pareiškėjui paskirtų priemonių pakankamumą administracinės atsakomybės tikslams pasiekti.
Vertinant, ar yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, atsižvelgtina į tai, kad yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nei vienos sunkinančios, padarytas nusižengimas nėra itin šiurkštus, nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, vairuodamas transporto priemonę, Pareiškėjas laikėsi KET reikalavimų (neviršijo nustatyto leistino greičio, vairavo blaivus ir kt.).
Teismas atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį patrauktas dėl to, kad vairavo transporto priemonių junginį susidedantį iš GRAND CHEROKEE LAREDO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios didžiausia leidžiamoji masė yra 2949 kg ir priekabos SWIFT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausia leidžiamoji masė yra 1314 kg, bendra junginio didžiausia leidžiamoji masė 4263 kg, neturėdamas BE kategorijos vairuoti tokio transporto priemonių junginio.
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 9 dalį didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė – visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą.
Pagal to paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą, motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis B kategorija yra automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą akcinėje bendrovėje „Regitra“.
Byloje nėra ginčo, kad Pareiškėjo vairuota automobilių junginio didžiausia leidžiamoji masė viršijo nustatytą maksimalią, kurią galima vairuoti turint B kategorijai skirtų transporto priemonių vairuotojo pažymėjimą. Vis dėlto, teismas, vertindamas Pareiškėjo elgesio pavojingumą, pritaria Pareiškėjo skunde ir posėdžio metu jo ir jo atstovo išdėstytai pozicijai, kad pažeidimo padarymo metu Pareiškėjo vairuoto bendro junginio masė leistiną svorį viršijo 13 kg, tačiau šis viršijimas nustatytas ne pagal faktinį Pareiškėjo vairuoto junginio svorį, o pagal transporto priemonių gamintojų nustatytą maksimalią masę su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu. Byloje nustatyta, kad Pareiškėjas junginiu važiavo vienas, jis nebuvo pakrautas, jame nebuvo keleivių, papildomų daiktų. Vadinasi faktinis junginio svoris, tikėtina, buvo gerokai mažesnis nei leidžiamas maksimalus.
Teismas įvertina tai, kad Pareiškėjas neturėjo piktybiškumo veikti priešingai nei numato teisės aktai, tiesiog netinkamai įvertino priekabos svorį, kadangi priekabos nuomotojas nurodė, kad priekaba gali būti vežama turint B kategoriją. Teismas šiuo atžvilgiu vertina, kad Pareiškėjas šioje situacijoje administracinį nusižengimą galėjo padaryti dėl to, kad buvo suklaidintas. Pastebėtina, kad atskiros transporto priemonių vairavimo kategorijos, vairuojant transporto priemonę su priekaba nereikia, jei bendra junginio masė neviršija 4 250 kg. Tai reiškia, Pareiškėjui vairavus priekabą su, pavyzdžiui, lengvesnės masės automobiliu, jam administracinė atsakomybė nebūtų taikyta. Teismas neįžvelgia Pareiškėjo tyčios padaryti jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, bet sprendžia, kad pažeidimą jis padarė dėl nepakankamo situacijos įvertinimo ir pasitikėjimo kitais asmenimis.
Teismas pažeidimo pavojingumo aspektu taip pat pažymi, kad Pareiškėjas su priekaba nuvažiavo vos apie 2 km atstumą, jis vairavo blaivus, keleivių nevežė, realaus pavojaus nei sau nei kitiems eismo dalyviams nesukėlė. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad šiuo metu siekia įgyti BE kategoriją, kuri leis vairuoti transporto priemones su junginiais ir tokių situacijų išvengti ateityje. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo mažesnį padaryto administracinio nusižengimo rūšinį pavojingumą ir ši konkreti Pareiškėjo padaryta veika yra mažiau pavojinga savo pobūdžiu nei tipinis ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo, kai vairuojama apskritai neturint teisės to daryti, t. y. neturint reikiamų teorinių ir praktinių žinių, arba pradėjus vairuoti po ilgo laikotarpio, kuriam buvo atimta teisės vairuoti transporto priemones, pavojingumas.
Teismas sutinka, kad Pareiškėjas nėra drausmingas vairuotojas, ne kartą yra baustas už šiurkščius KET pažeidimus. Vis dėlto, teismas sprendžia jo atsakomybės klausimą už šį konkretų pažeidimą, už kurį buvo nubaustas Nutarimu. Praeityje taikytos nuobaudos šiuo konkrečiu atveju nepagrindžia, kad jos nebuvo pakankamos Pareiškėjui padaryti reikiamas išvadas. Tą parodo teismo jau įvertintos šio pažeidimo padarymo aplinkybės. Pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjas anksčiau jam paskirtas baudas už KET pažeidimus yra sumokėjęs, teisė vairuoti jam būtina vykstant į darbo vietą bei transportuojantis darbo įrankius, ką su viešuoju transportu būtų sudėtinga daryti. Pareiškėjui netekus teisės vairuoti būtų apsunkinta galimybė vykdyti darbinę veiklą, o tokiu būdu Pareiškėjas negalėtų užsitikrinti savo ir šeimos finansinio stabilumo bei Pareiškėjas negalės tinkamai pasirūpinti sutuoktinės motina bei savo senyvo amžiaus tėvu, kuriems yra reikalinga pagalba.
Aptartų aplinkybių visuma, teismo įsitikinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir visuomenės saugumo interesai nebus pažeisti Pareiškėjui paskyrus finansinę nuobaudą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Atsižvelgus į mažesnį padaryto nusižengimo pavojingumą, į aptartų aplinkybių visumą, į tai, kad Pareiškėjas neturėjo piktybiškumo padaryti jam inkriminuotą administracinį pažeidimą, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, spręstina, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas šioje byloje atitinka teisingumo ir proporcingumo principus ir padės išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio nubausti teisės pažeidėją ir taikomų priemonių šiam tikslui pasiekti.
Remiantis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, konstatuojama, kad yra pagrindas tenkinti Pareiškėjo skundą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams – panaikinti. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo skundas tenkintinas, o Institucijos 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
E. P. skundą tenkinti.
Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini)dalį dėl E. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams ir šios priemonės netaikyti.
Kitą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.