- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-18
- Bylos Nr.
- N1-422-1143/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37886-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Kaltinamasis
- D. K., L. S.
- Nukentėjusysis
- K. K.
- Advokatai
- Vladimiras Buslovičius, Jurgas Kazlauskas
- Kategorijos
- 1.1.6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje;
L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Armėnijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, bedarbis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. K. ir L. S., 2024-09-12 apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), parke, veikdami kartu panaudojo fizinį smurtą K. K. atžvilgiu, konflikto metu, D. K. tyčia, vieną kartą koja spyrė į veido sritį, tęsdami nusikalstama veiką L. S. sudavė lazda į galvos sritį ir daužė į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais D. K. ir L. S. padarė dešinio žandinio ančio priekinės sienelės lūžį, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, dešinės plaštakos IV piršto vidurinės falangos ir abiejų plaštakų III-ų tolimųjų falangų lūžiai su panaginėmis kraujosruvomis bei panagine kraujosruva kairės plaštakos V-me piršte, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad neviską prisimena, nes seniai buvo. Atsimena, kad su pažįstamu L. buvo parke (duomenys neskelbtini) prie jų priėjo K. – nukentėjusiojo sugyventine ir pasakė, kad K. K. prieš ją smurtauja, paprašė, kad jie jai padėtų atgauti jos dokumentus bei piniginę. Nukentėjusysis buvo namie, todėl je atėjo aiškintis pas jį į namus ir jis pakėlė ranką. Nukentėjusysis buvo neblaivus, mano, kad ir K. buvo neblaivi. Jis nieko nesakydamas, sėdinčiam nukentėjusiajam vieną kartą stipriai spyrė koja į veido sritį, tada K. K. rankomis užsidengė galvą jis atsitraukė ir aliumininiu strypu sudavė K. K. apie 4-5 kartus į galvos sritį. Pas K. K. tuo metu buvo draugas S., kuris sėdėjo šalia po pirmo smūgio pabėgo. Po visu minėtu smūgiu jis su L. irgi pabėgo. K. K. liko sėdėti ant suoliuko. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.
Kaltinamasis L. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad su D. buvo tuo laiku parke, priėjo girta K., verkė, sakė, kad K. prisigėrė ir panaudojo smurtą, paėmė visus jos dokumentus ir išmetė daiktus. K. naudojo smurtą su ranka, sudavė smūgį per veidą. Po to, kitą dieną, jie su D. parke pamatė K., jis sėdėjo su draugu S. Jie priėjo, pakalbėjo su S. ir papasakojo apie visą situaciją. Priėjo prie K., klausė, kodėl taip pasielgė, ir pradėjo mušti. Kai grąžino viską, tai sugyventinė davė jiems po 10 eurų. Pirmas pradėjo D., bet iš viso gavosi, kad jis keliais smūgiais daugiau trenkė, smūgiavo su aliuminio lazda. Rado pas D. namie lazdą. Ėjo pamokyti, pagalvoję, kad taip bus teisinga. Po kelių dienų susitiko K. ir laiminga buvo ji. Po įvykių susitaikė su K., ir suprato, kad jo sugyventinė pamelavo daug, kai pasakė, kad pavogė daiktus ir daiktus išmetė iš namų, bet pasirodo, kad ji prisigėrė ir pati išėjo. Mano, kad jais pasinaudojo. Negalvojo, kad bus tokie sužalojimai, bet logiškai mąstant, kad su aliuminio lazda, tai nieko gero. Parodė, kad gal kažką pamiršo, ikiteisminio tyrimo metu viską pasakė, todėl sutinka su parodymais, prašo pagarsinti. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jis su pažįstamu D. K. buvo parke (duomenys neskelbtini), kai prie jų priėjo K. (pavardės nežino), kurią jie pažįsta, iš matymo ji buvo labai girta. Ji jiems pasakė, kad K. K. ją apvogė (pavogė dokumentus ir piniginę su pinigais) paprašė, kad jie su D. jai padėtų grąžinti jos dokumentus bei pinigus. Tada jie kartu su K. ir D. nuėjo pas K. K. namo, jie pabendravo ir jis atidavė K. dokumentus bei pinigus. Tada jie trise pasišalino. K. jiems su D. davė po 10 eurų už pagalbą. K. pasakė jiems darykit su juo ką nori. Kitą dieną jie su D. pamatė tame pačiame parke ant suoliuko sėdinti K. K., kartu su jo buvo jo draugas S. Jie su D. priėjo prie K. K., D. pirmas jam sėdinčiam sudavė koja į veido sritį (kiek kartų pasakyti negali, neprisimena) tada K. užsidengė rankomis galvą ir jis turėdamas aliumininę beisbolo lazdą jam sudavė su minėta lazda į galvos sritį ( kiek kartų pasakyti negali). S. iškarto pasišalino. Po minėtų smūgių jie su D. pasišalinom ir grįžom pas D. namo. Minėtą lazdą jis paėmė pas D. namie, kadangi jie kartu buvo pas jį ir kartu nusprendė paieškoti K. ir su jo pabendrauti, bet gavosi taip, kad jie ji sumušė. Nori patikslinti, kad jeigu ne K., jie tikrai nebūtų sumušę K., nes jokių konfliktų su jo niekada neturėjo. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. K. jis atsiprašė, jis jam atleido, patvirtina, kad patirtą žalą Ligoniu kasai dėl civilinio ieškinio puse sumos jis atlygins. Daugiau nieko pasakyti apie minėtą įvykį negali. (b. l. 87-89). Papildomai nurodė, kad nekentėjusiojo atsiprašė, jie bendrauja, supranta, kad neteisingai pasielgė, ateityje nenaudos smurto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. K. davė analogiškus parodymus, kaip ir teisiamajame posėdyje (t. 1, b. l. 74-75).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio K. K. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2024-09-12 apie 16.00 adresu (duomenys neskelbtini), parke jam sėdint ant suoliuko su draugu S., prie jų priėjo du sugyventinės draugai, vieno iš jo vardas D. Vienas iš vyrų, neprisimena kuris, išsitraukė lazdą ir trenkė jam per galvą, dėl ko jam skilo skruostikaulis ir žandikaulis, buvo sulaužyti keli rankų pirštai. Po to kai jam trenkė, jis prarado sąmonę, atsigavęs iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jį išvežė Lazdynų ligoninę, o po to į Žalgirio kliniką (b. l. 1-2).
Nukentėjusysis K. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su sugyventine K. V. nuomavosi kambarį nuosavame name (duomenys neskelbtini). Pas sugyventinė pradėjo prieš mėnesį ateidinėti gerti du vyrai, vieno iš jų vardas D., kuris nešioja akinius, o kito vyro vardo nežino. Jis sugyventinei priekaištaudavo, kad taip nedera elgtis, sugyventinė nurodė, kad jis jai yra niekas ir neturėtų jai nurodinėti. Paskutiniu metu sugyventinė minėtu adresu nebeateidavo miegoti, tik kartais apsilankydavo nusiprausti. 2024-09-11 jis sugyventinės paprašė pinigų, kad galėtų susimokėti už komunalinius mokesčius, ji jam davė 100 eurų, tos pačios dienos vakare, pas jį atėjo minėti du sugyventinės draugai, kurie jam nurodė grąžinti K. 100 eurų, jis juos atidavė. Paskutinį kartą su sugyventine bendravo 2024-09-11. 2024-09-12 apie 10.00 val. nuėjo į šalia esantį parką (duomenys neskelbtini), su tikslu sutikti K. ir jai pranešti, kad jų nuomojamo nuosavo namo kambario šeimininkas nurodė išsikraustyti, nes pas juos lankosi nepažįstami asmenys. Apie 15.30 val. tam pačiame parke prisėdo prie parke buvusio draugo S., su kuriuo apkalbėjo jo situaciją. Apie 16.00 val. jiems sėdint ant suoliuko prie jų priėjo sugyventinės du draugai. Jie pasisveikino tik su S., iškart po to vienas iš jų išsitraukė medinę lazdą, ir jam trenkė į galvos sritį, kur tiksliai negali pasakyti, nuo to smūgio skilo skruostikaulis. Po to prisidengė galvą rankomis ir jie jį toliau daužė, jam trankė į įvairias kūno vietas. Trumpam galimai buvo praradęs sąmonę, po to kai atsigavo neatsimena ar prie jo vis dar buvo kiti asmenys ar ne, jis išsitraukęs telefoną iškvietė greitąją medicinos pagalbą, bet kartu atvyko ir policijos pareigūnai. Jam pareigūnai nurodė atvykti parašyti pareiškimą po to kai pasveiks. Jį greitoji medicinos pagalba nuvežė į Lazdynų ligoninę, o po to pervežę į Žalgirio kliniką, kur jam buvo nustatytas skruostikaulio lūžis, žandikaulio lūžis, 3 rankų pirštų lūžiai (b. l. 20-21).
Papildomai apklaustas K. K. parodė, kad jis lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, tik nori papildyti, kad jį sumušė du asmenys, kurios jis labai gerai pažįsta iš matymo, kadangi jų miestelis Rudamina mažas tai dažnai mato vaikinus, kurie jį sumušė. Vienas tai yra D. pavardes neprisimena, o kito vaikino nei vardo nei pavardės nežino, bet atpažinti galėtų. Įvykio metu sėdint jam ant suoliuko, kartu buvo ir jo draugas S., priėjo minėti vaikinai ir tas vaikinas, kurio vardo nežino su barzdele, pasakė „Už K.“ tada D. labai gerai prisimena, nes jis buvo su akiniais (ne nuo saulės, o su paprastais) viena karta sudavė jam sėdinčiam savo koja (kokia koja pasakyti negali) į veido sritį, ko pasėkoje jam sutemo akyse ir jis rankomis suėmė už galvos, tada D. truputi atsitraukė daugiau jis manęs nemušė, o kitas vaikinas turėjo lazdą ( kokia pasakyti negali ar medinė ar geležinė) bet jo draugas, kuris sėdėjo šalia jam pasakė, kad tai buvo geležinis strypas. Tada tas vaikinas jį pradėjo su tuo strypu mušti per galvą, kadangi jis dengėsi rankomis, pirštai buvo sulaužyti, nustatyti ir kiti lūžiai. Kiek jis sudavė smūgiu pasakyti negali, kur dar tikslai jį mušė nežino, buvo šoko būsenoje, neprisimena. S. išsigando ir pabėgo. Kai jis atsigavo, po kiek laiko pasakyti negali, gal net buvo besąmonės, šalia jau nieko nebuvo, tada jis pats iškvietė policiją. Visa laiką, kol jis buvo mušamas jis sėdėjo ant suoliuko.. Nori pasakyti, kad kitas vaikinas aukštesnis už D., ne stambaus kūno sudėjimo, su barzdele, veidas kūdas, ne stambus. Nori, kad minėtus vaikinus nubaustų nustatyta tvarka, tačiau civilinio ieškinio jis neteiks. Iki šiol jie su juo nesusisiekė, neatsiprašė. Žvėriškai jį sumušė, be jokios priežastis. Bet žino, kad K. V. pasakė jiems jį sumušti (b. l. 31-32).
Papildomai apklaustas K. K. parodė, kad abiem vaikinams, kurie jį sumušė tai yra D. ir kitam, kurį jis atpažino jo vardo nežino) jis atleidžia, nors nei vienas neatsiprašė. Po įvykio, kada tikslai pasakyti negali, neprisimena jis ėjo kartu su draugu S. B. ir jie juos pamatė (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „IKI“, vaikinai tiesiog nusišypsojo į jį pažiūrėjo ir ramiai sau nuėjo toliau, nors galėjo ir atsiprašyti. Civilinio ieškinio neteiks, pretenzijų jiems neturi (b. l. 34-35).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis K. K. patvirtino, kad nei vienam kaltinamajam pretenzijų neturi, su kaltinamaisiais susitaikė, pasirašė susitaikymo protokolą, todėl prašo baudžiamąją bylą susitaikius.
Iš byloje esančio atpažinimo protokolo matyti, kad tyrimo metu nukentėjusysis K. K. atpažino D. K. kaip asmenį, kurį jis matė įvykio metu (b. l. 41-44).
Iš byloje esančio atpažinimo protokolo matyti, kad tyrimo metu nukentėjusysis K. K. atpažino L. S. kaip asmenį, kurį jis matė įvykio metu (b. l. 45-49).
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, tai yra laisvalaikio parkas esantis adresu (duomenys neskelbtini). Prie krepšinio aikšteles randasi 4 vnt. suolai. Tikslus suolas ant kurio sėdėjo nukentėjusysis žiūrint iš krepšinio aikštelės yra pirmas iš kairės puses. Apžiūrint suolą ir prie suolo esančia vietą reikšmingų daiktų ikiteisminiam tyrimui nerasta (b. l. 4-7).
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro, susieto su įvykiu 0124000573910. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024-09-12 16:40, BPCID=92304766669, Pranešėjo numeris: (duomenys neskelbtini). pokalbis vyksta lietuvių-rusų kalba. Iš pokalbio turinio matyti, kad K. K. kviečia policiją ir greitąją pagalbą į (duomenys neskelbtini), kur jį su lazda sumušė iš matymo pažįstami asmenys, o jis žino moterį, kuri jį apkalbėjo ir juos nukreipė į jį (b. l. 10-11).
Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas policijos pareigūno su „Body“ kamera. Įrašo data ir laikas ekrane nerodoma. Stebima, kad vyksta tikėtina pagal nurodymą, Roik 0124000573910. Protokole užfiksuota, kad vyras nurodo, jog jį sumušė, jo sugyventinė K. V. supyko. Nustatomas alkotesteriu vyrui 1,91 promilių girtumas, parodoma vyrui. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja sako, asmuo nurodė, jog jį iškraustė sugyventinė, kuri pasakė vaikinams kažkokiems, kad jie ateitų ir sumuštų, su tom lazdom, nes jis jos neįleidžia namo. Įrašo trukmė 15 min. (b. l. 12-13).
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G3163/2024(01) matyti, kad remiantis K. K., gim. (duomenys neskelbtini) m, apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis:
1) K. K. nustatyta dešinio žandinio ančio priekinės sienelės lūžis, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, dešinės plaštakos IV piršto vidurinės falangos ir abiejų plaštakų I-ų pirštų tolimųjų falangų lūžiai su panaginėmis kraujosruvomis bei panagine kraujosruva kairės plaštakos V-me piršte. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, iki kreipiantis medicininės pagalbos t. y. 2024-09-12;
2) sužalojimai dėl kaulų lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įprastinėmis sąlygomis tokių sužalojimų padarymo metu yra juntamas fizinis skausmas;
3) sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis užduotyje aplinkybėmis;
4) sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Nustatyt kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybės, neužsifiksavo;
5) sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu, todėl į šį klausimą atsakyti negalima (b. l. 28-29).
Liudytojas S. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-09-12 apie 16.30 val. baigė darbą ir ėjo namo. Einant namo parke adresu (duomenys neskelbtini). sutiko ant suolelio sėdintį K. K. ir prisėdo prie jo. 2024-09-12 apie 16.45 val. jiems sėdint ir bendraujant prie jų priėjo du vaikinai, apie 20 metu, jam nepažįstami, juos yra matęs pora kartu šitame pačiame parkelyje. Vienas iš vaikinų buvo lieknas, šviesių trumpai nukirptų plaukų, su nedidele barzda tamsios spalvos ir buvo apsirangęs kaip pamena pilkos spalvos striukę, juodos spalvos sportinės kelnės ir buvo su apykoja, o kitas buvo neaukštas su akinukais vidutinio stambumo, apsirengęs tamsios spalvos striukę, juodos spalvos sportinės kelnės. Nors jų jis nepažįsta, jie pasisveikino ir nuėjo link tvenkinio esančio (duomenys neskelbtini) km. Po 10 min. jie grįžo ir mažesnis vaikinas iškart nieko nesakęs spyrė K. iš kojos į veido sritį, į kurią konkrečiai nepastebėjo. Iškart po kojos smūgio aukštesnis vaikinas iš po striukės ištraukė medinę lazdą, vadinama „bita“ ir pradėjo mušti K., matė kaip K. su lazda smogė tris kartus tai pat į veido sritį, po suduotų smūgių lazda vėl paslėpė po striuke. Jis iš baimės pabėgo ir prie K. negrįžo. Jam bėgant matė kaip vaikinai pasišalino (b. l. 62-63).
Liudytoja K. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su K. K. gyveno apie mėnesi, maždaug iki 2024-09-01. Apie paminėtą įvykį nieko nežino, jokių pinigų jam neskolino, nedavė ir nereikalavo. Su nieku namuose adresu (duomenys neskelbtini) negėrė. Jai uždavus klausimą ar pažįsta asmenį vardu D., tai taip turi pažįstamą D. M. gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 57-58).
Iš byloje esančios nepilnamečio L. S. individuali vertinimo pažymos matyti, kad Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone duomenų apie vaiko fizinę/psichologinę sveikatą neturi. Vaiko tėvas K. S. vykdė diplomatinę veiklą įvairiose pasaulio šalyse. K. S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Vaiko motina L. R. turimomis žiniomis gyvena užsienyje ir nebendrauja su savo sūnumi nuo 2021 m. Nepilnametis pasakoja, kad su tėvu sutaria gerai, o su motina nebendrauja. Turi draugu, priklauso „S(duomenys neskelbtini)“ asmenų grupei. Šiuo metu L. S. mokosi profesinėje (duomenys neskelbtini), siekia įgyti auto mechaniko specialybe. Nepilnametis teigia, kad ugdymo įstaigoje sekasi gerai, profesija patinka, programa atitinka lūkesčius. Vaiko buities sąlygos tinkamos gyventi, mokytis ir vystytis, turi savo asmeninę erdvę, yra ir daugiau papildomų erdvių namuose. Gyvenamoji aplinka švari ir tvarkinga. Šeima gyvena nuosavame name su visais patogumais.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019).
Byloje ištirtais įrodymais, t. y. teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų D. K. ir L. S. parodymais, ir visišku jų prisipažinimu, nukentėjusiojo K. K. ir liudytojų S. B., K. V. parodymais, tarnybiniais pranešimais, protokolu–pareiškimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, apžiūros protokolų, specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokolais ir kitais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji D. K. ir L. S. 2024-09-12 atliko jiems inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo K. K. atžvilgiu. Kaltinamieji D. K. ir L. S. pripažino, kad D. K. vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajam į veido sritį, tęsdami nusikalstama veiką L. S. sudavė nukentėjusiajam lazda į galvos sritį ir daužė į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis K. K. parodė, jog parke, jam sėdint ant suoliuko su draugu S., prie jų priėjo du sugyventinės draugai, D. K. ir L. S., vienas iš vyrų išsitraukė lazdą ir trenkė jam per galvą, dėl ko jam skilo skruostikaulis ir žandikaulis, buvo sulaužyti keli rankų pirštai. Po to kai jam trenkė, jis prarado sąmonę, atsigavęs iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kaltinamieji smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko veikdami tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai atlikti sąmoningai – D. K. tyčia koja spyrė nukentėjusiajam į veido sritį, o L. S. sudavė nukentėjusiajam lazda į galvos sritį ir daužė į įvairias kūno vietas. Kaltinamieji neabejotinai suvokė, kad gali nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą ar jį sužaloti ir to siekė, kadangi tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą ir pyktį.
Nukentėjusiajam kilusius padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą – patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. Nr. G3163/2024(01). Iš specialisto išvados matyti, kad K. K. nustatyta dešinio žandinio ančio priekinės sienelės lūžis, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, dešinės plaštakos IV piršto vidurinės falangos ir abiejų plaštakų I-ų pirštų tolimųjų falangų lūžiai su panaginėmis kraujosruvomis bei panagine kraujosruva kairės plaštakos V - me piršte. K. K. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, kietais bukais daiktais; sužalojimai dėl kaulų lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Kaltinamųjų D. K. ir L. S. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi kaltinamieji D. K. ir L. S., tyčia, fiziniais smurtiniais bendrais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį K. K., padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
IV. Dėl kaltinamojo D. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju K. K.. Nukentėjusysis K. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutinka taikytis su kaltinamuoju, žala atlyginta, kaltinamasis D. K. ir nukentėjusysis pasirašė susitaikymo aktą.
Pagal BK 38 straipsnio (straipsnio redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.
Kaltinamasis D. K. padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo. K. K. pareiškė, kad priėmė D. K. atsiprašymą dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, kad turtinių pretenzijų, susijusių su nurodyta nusikalstama veika, D. K. neturi ir ateityje nereikš. Kaltinamasis D. K. ir nukentėjusysis K. K. susitaikė, ir pretenzijų vienas kitam neturi, pasirašė susitaikymo aktą, kurį prašo teismo patvirtinti. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis D. K. neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 102-103), duomenų apie kaltinamojo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus nėra. Įvertinus paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iš jo elgesio proceso metu matyti, jog jis padarė išvadas, nuoširdžiai gailisi.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju K. K.. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia kaltinamąjį D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam K. K. susitaikius bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukia.
V. Dėl kaltinamojo L. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Byloje yra pateiktas kaltinamojo L. S. tėvo prašymas atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau jeigu nepilnametis teisiamas pirmą kartą –įstatymas numato galimybę jam būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamasis L. S. nusikalto būdamas nepilnametis, anksčiau teistas nebuvo, jis prisipažino ir gailisi, todėl jo atžvilgu galima taikyti BK 93 straipsnio nuostatas.
Pagal BK 93 straipsnio 1 dalį, nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba; 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba; 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo poveikio priemones, esant visoms šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra trys: 1) toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; 2) turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; 3) turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Alternatyvios sąlygos yra šios: kaltininkas nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24-976/2016).
BK 93 straipsnio taikymas yra teismo diskrecinė teisė. Net ir esant visoms formalioms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl nepilnamečio asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas, atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2009, 2K-362-942/2015, 2K-599-976/2015).
Sprendžiant dėl galimybės taikyti BK 93 straipsnio nuostatas kaltinamajam L. S., atsižvelgtina į tai, kad jis, būdamas nepilnametis, pirmą kartą įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. Nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis. Iš byloje esančios nepilnamečio individualios vertinimo pažymos matyti, kad kaltinamasis su tėvu sutaria gerai, o su motina nebendrauja, turi draugų, nedirba, mokosi profesinėje Vilniaus auto mechanikos ir verslo mokykloje, siekia įgyti auto mechaniko specialybę. Kaltinamasis praeityje nėra teistas, administracine tvarka baustas (b. l. 109-112). Teismas, įvertinęs kaltinamojo elgesį šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiojo atsiprašė, daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog L. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju egzistuojant BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytoms būtinosioms bei alternatyvioms sąlygoms, yra pagrindas taikyti BK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamojo L. S., juo labiau, kada kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, jis yra prižiūrimas tėvo, su kuriuo gerai sutaria ir kuris pasiryžęs užtikrinti, kad ateityje L. S. daugiau nenusikals. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamasis L. S., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
BK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalimi nepilnamečiui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, taip pat nepilnamečiui, kuriam atidėtas bausmės vykdymas arba kuris lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonė (šiuo atveju taikoma veikos padarymo metu (2024-09-12) galiojusi straipsnio redakcija, nes naujoji redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d. sunkintų kaltinamojo padėtį). Atsižvelgiant į kaltinamojo L. S. amžių ir socialinę brandą, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei jo veiksmus, jam skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas.
VI. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje 223,79 Eur sumai dėl nukentėjusiajam K. K. suteiktų gydymo paslaugų, apmokėtų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamieji D. K. ir L. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtą žalą atlygino, pateikė mokėjimo kvitų nuorašus, iš kurių matyti, kad D. K. ir L. S., Valstybinei ligonių kasai apmokėjo už K. K. gydymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, ir vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.
D. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. . 76-77). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
L. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 90-91). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu bei 307 straipsniu,
nusprendžia:
D. K. dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio (redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju K. K. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti D. K., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu kaltinamasis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kaltinamajam D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Patvirtinti D. K. ir K. K. 2025-06-17 susitaikymo aktą.
L. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalimi, L. S. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.
Kaltinamajam L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.