Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. K. ir A. K. prašymą dėl praleisto termino pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų R. K. ir A. K.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad palikėja V. B. iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), jiems, t.y. R. K. ir A. K. mirties dieną yra skolinga 9 000 Eur. Paveldėjimo byla turi būti užvesta Vilkaviškio rajono 3-ajame notaro biure, Kybartuose. Skola susidarė sekančiai. Pareiškėjai 2020 metais ieškojo pirkti sodybą. Iš vyro bendradarbio sužinojo, kad palikėja turi apleistą nenaudojamą sodybą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), kurią nori parduoti. Susisiekus su V. B., paaiškėjo, kad ji sodybą parduoda, tačiau pas notarą sudaryti pirkimo pardavimo sutarties negali, kadangi dėl daugybės skolų namų valda yra areštuota. Pareiškėjams sodyba patiko, kaina už ją buvo nedidele (palikėja paprašė apie 8 tūkstančių eurų), todėl nusprendė sodybą įsigyti išsimokėtinai. Palikėjos prašymu, kad butų panaikintas areštas, antstoliui už patikėją sumokėjo 1151 Eur, kurie turėjo būti įskaityti į sodybos pirkimo kainą, tačiau paaiškėjo, kad yra dar daugiau skolų, kurias palikėja įsipareigojo per kelis mėnesius likviduoti. Be to, ji paprašė jų tvarkytis namą, kad visai nesugriūtų ir jis nebūtų niokojamas ir tokiu būdu išsimokėti už jį. Namo kapitaliniam remontui (pagerinimui) įdėtos lėšos turėjo būti įskaitytos į perkamo namo kainą. Tuo tikslu V. B. 2022 m. rugsėjo 19 d. notariškai patvirtintu įgaliojimu, įgaliojo pareiškėjus valdyti, naudoti ir disponuoti jos nekilnojamuoju turtu, atstovauti ją organizacijose, įstaigose, atlikti kitus su šiuo pavedimu susijusius sprendimus. Be to, V. B. 2020 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjus sodyboje priregistravo (leido deklaruoti gyvenamąją vietą), leido gyventi ir tvarkytis. Jiems pasiteiravus kaip sekasi likviduoti skolas, sakydavo, kad jau tuoj bus sutvarkyta. Tvarkydami palikėjos namą, jie įvedė vandentiekį ir nuotekas, sumokėdami UAB „Felisnacvis“ 2800 Eur, pirko statybinių medžiagų už 3342,10 Eur, pakeitė plastikinius langus, duris, atliko vidaus remontą. Dirbo patys su talkomis, todėl prašo atlyginti tik už pirktas medžiagas, įrengimus, antstoliui sumokėtus pinigus už palikėjos skolas. Jų paskaičiavimais ir pridedamais įrodymais, V. B. skola jiems sudaro mažiausiai 9 000 Eur. Apie patikėjos mirtį sužinojo tik 2023 m. gruodžio mėn. pradžioje visiškai atsitiktinai iš kaimynų. Palikėja vedė asocialų gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, kaip vėliau sužinojo, sunkiai sirgo, todėl gyveno tai savo namuose Virbalyje, tai pas motiną Kaune, tai pas savo dukras, kurių adreso nežino. Paskutiniu metu prieš mirtį ji jiems nekėlė telefono, todėl net negalėjo pagalvoti, kad ji sunkiai serga. LR CK 5.63 straipsnyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Jų turimomis žiniomis, palikėjos vaikai palikimą priimti dėl motinos skolų atsisakė, valstybė jo taip pat nepriėmė, tačiau notaro biuras jiems išduoti pažymą apie tai atsisakė, žodžiu paaiškindamas susidariusią situaciją. Prašymo pagrindas yra CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinanti teisę kreiptis į teismą dėl kreditorinio reikalavimo įpėdiniams patvirtinimo. Įstatyme numatyta, jog tokius veiksmus kreditoriai privalo atlikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Nagrinėjamu atveju, šį terminą paaiškėjai yra praleidę, kadangi apie palikėjos mirtį sužinojo tik gruodžio mėnesio pradžioje iš kaimynų ir nedelsiant kreipėmės į palikėjos dukrą, kuri palikimą priimti kategoriškai atsisakė, jiems tik davė motinos mirties medicininį pažymėjimą. Kai surinko reikiamus dokumentus, ir kreipėsi į Vilkaviškio rajono 3 notaro biurą, Kybartuose, notaras jų pareiškimo nepriėmė, nurodęs, kad jau yra praleistas 3 mėnesių terminas. Patvirtina, kad šį terminą praleidome dėl svarbių priežasčių - palikėja nėra jų giminaitė ar gera pažįstama, todėl apie jos ligą ir mirtį jie nieko nežinojo. Jos dukrų taip pat nepažinojo ir tik išgirdus gandus apie palikėjos mirtį, per didelius vargus jiems pavyko surasti vieną dukrą. Palikėja keitė savo gyvenamąsias vietas, kaip jau minėjo, vedė asocialų gyvenimo būdą, todėl kitomis priemonėmis apie jos mirtį sužinoti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

prašymas tenkintinas.

Dėl praleisto termino pareikšti turtinius reikalavimus atnaujinimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali atnaujinti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Įstatymas nedetalizuoja „svarbios priežasties“ sąvokos, todėl kokios priežastys laikytinos pateisinančiomis termino praleidimą konkrečioje byloje sprendžia teismas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam atlikti nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą minėto straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir kt.).

Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas, ar priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti/atnaujinti terminą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkė V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini) (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Iki šio termino pabaigos pareiškėjai nesikreipė dėl kreditorinio reikalavimo nukreipimo į paveldėtą turtą, todėl terminas kreditorių reikalavimams pareikšti yra praleistas. Pareiškėja savo prašymą atnaujinti praleistą terminą grindžia tuo, jog šį terminą paaiškėjai yra praleidę, kadangi apie palikėjos mirtį sužinojo tik gruodžio mėnesio pradžioje iš kaimynų ir nedelsiant kreipėmės į palikėjos dukrą, kuri palikimą priimti kategoriškai atsisakė, jiems tik davė motinos mirties medicininį pažymėjimą. Kai surinko reikiamus dokumentus, ir kreipėsi į Vilkaviškio rajono 3 notaro biurą, Kybartuose, notaras jų pareiškimo nepriėmė, nurodęs, kad jau yra praleistas 3 mėnesių terminas. Patvirtina, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių - palikėja nėra jų giminaitė ar gera pažįstama, todėl apie jos ligą ir mirtį jie nieko nežinojo. Jos dukrų taip pat nepažinojo ir tik išgirdus gandus apie palikėjos mirtį, per didelius vargus jiems pavyko surasti vieną dukrą. Palikėja keitė savo gyvenamąsias vietas, kaip jau minėjo, vedė asocialų gyvenimo būdą, todėl kitomis priemonėmis apie jos mirtį sužinoti negalėjo.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, kurias iš esmės pagrindžia minėti rašytiniai įrodymai, todėl byloje nustatytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių pareiškėjai negalėjo per įstatymo nustatytą terminą pareikšti savo kreditorinio reikalavimo po V. B. mirties. Tokiu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuotina, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą.

Dėl kreditorinių reikalavimų fakto patvirtinimo

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai 2020 metais ieškojo pirkti sodybą. Iš vyro bendradarbio sužinojo, kad palikėja turi apleistą nenaudojamą sodybą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), kurią nori parduoti. Susisiekus su V. B., paaiškėjo, kad ji sodybą parduoda, tačiau pas notarą sudaryti pirkimo pardavimo sutarties negali, kadangi dėl daugybės skolų namų valda yra areštuota. Pareiškėjams sodyba patiko, kaina už ją buvo nedidele (palikėja paprašė apie 8 tūkstančių eurų), todėl nusprendė sodybą įsigyti išsimokėtinai. Palikėjos prašymu, kad butų panaikintas areštas, antstoliui už patikėją sumokėjo 1151 Eur, kurie turėjo būti įskaityti į sodybos pirkimo kainą, tačiau paaiškėjo, kad yra dar daugiau skolų, kurias palikėja įsipareigojo per kelis mėnesius likviduoti. Be to, ji paprašė jų tvarkytis namą, kad visai nesugriūtų ir jis nebūtų niokojamas ir tokiu būdu išsimokėti už jį. Namo kapitaliniam remontui (pagerinimui) įdėtos lėšos turėjo būti įskaitytos į perkamo namo kainą. Tuo tikslu V. B. 2022 m. rugsėjo 19 d. notariškai patvirtintu įgaliojimu, įgaliojo pareiškėjus valdyti, naudoti ir disponuoti jos nekilnojamuoju turtu, atstovauti ją organizacijose, įstaigose, atlikti kitus su šiuo pavedimu susijusius sprendimus. Be to, V. B. 2020 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjus sodyboje priregistravo (leido deklaruoti gyvenamąją vietą), leido gyventi ir tvarkytis. Jiems pasiteiravus kaip sekasi likviduoti skolas, sakydavo, kad jau tuoj bus sutvarkyta. Tvarkydami palikėjos namą, jie įvedė vandentiekį ir nuotekas, sumokėdami UAB „Felisnacvis“ 2800 Eur, pirko statybinių medžiagų už 3342,10 Eur, pakeitė plastikinius langus, duris, atliko vidaus remontą.

Gyventojų registro tarnybos duomenimis, V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodo, jog skolos suma yra 9000 Eur. Pareiškėjai nurodo, kad dirbo patys su talkomis, todėl prašo atlyginti tik už pirktas medžiagas, įrengimus, antstoliui sumokėtus pinigus už palikėjos skolas. Jų paskaičiavimais ir pridedamais įrodymais, V. B. skola jiems sudaro mažiausiai 9 000 Eur. Testamentų registro duomenimis, palikimo priėmimo faktų Testamentų registre neregistruota. Vilkaviškio rajono 3-iasis notarų biuro raštas patvirtina, kad palikėjos palikimo paveldėjimo byla neužvesta.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjų prašymu patvirtinti faktą, kad pareiškėjai reiškia turtinius reikalavimus palikėjos V. B. įpėdiniams (CPK 579 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas, tenkindamas pareiškimą, iš esmės neišsprendžia kreditoriaus (pareiškėjų) reikalavimo pagrįstumo klausimo, nes tuo metu nėra palikėjo įpėdinių, kurie galėtų reikšti atsikirtimus į reiškiamą kreditorinį reikalavimą. Šiuo atveju teismas tik patvirtina, kad yra pareikštas atitinkamas kreditoriaus reikalavimas palikėjos įpėdinių atžvilgiu, o šį reikalavimą ginčyti, kaip ir kreditoriui, sužinojus, kad atsirado palikėjos įpėdinių, reikšti jiems savo reikalavimą, išlieka teisė ginčo teisenos tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-955-115/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1014-590/2012). Kreditoriaus pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo palikėjo įpėdiniams fakto patvirtinimo per CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą. Informacija apie palikėjos kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu.

Apie reikalavimų pateikimo faktą informuotini Vilkaviškio rajono trečiąjį notarų biurą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams R. K. ir A. K., praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti po V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)), jo palikimą priėmusiems įpėdiniams.

Patvirtinti faktą, jog pareiškėjai R. K. ir A. K. turi 9000 Eur (devynių tūkstančių eurų) turtinį reikalavimą mirusios palikėjos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniams, o jiems nesant – Lietuvos Respublikos valstybei, kuri atsako už palikėjos skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims ir Vilkaviškio 3-ajam notaro biurui.

Nutartis dalyje dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Nutartis kitoje dalyje neskundžiama.