Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-186-881/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-10
Bylos Nr.: 2A-186-881/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00133-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė
Atsakovas: Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio ryšių statyba“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio ryšių statyba“
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Metausta“

Civilinė byla Nr. 2A-186-881/2020Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00133-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.; 2.6.8.9.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio ryšių statyba“ ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Metausta“ dėl žalos priteisimo ir atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio ryšių statyba“ dėl netesybų ir nuostolių priteisimo bei įpareigojimo ištaisyti defektus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Panevėžio ryšių statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 31 000 Eur žalos atlyginimą; 21 005,60 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

1.1. Ieškovė nurodė, kad jos reikalavimai kildinami iš viešojo pirkimo metu sudarytos 2017 m. balandžio 18 d. sutarties Nr. 22-746 (toliau – Sutartis) bei vėlesnių jos susitarimų, kurių atsakovė nevykdė. Nurodė, kad atsakovė, pasinaudodama Sutarties 4.1.2 papunkčiu, 7.1 punktu, 9.4.9 papunkčiu, 9.23 papunkčiu, realizuodama savo tariamą teisę pagal laidavimo draudimo sutartį gauti 31 000 Eur išmoką. Atsakovė be teisinio pagrindo gavo 31 000 Eur sumą, tokiu būdu padarydama ieškovei žalą. 2018 m. kovo 23 d. tarp šalių buvo pasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas ir tą pačią dieną atsakovei buvo pateikta sąskaita, kurios vertė 85 159,09 Eur. Atsakovė minėtą sąskaitą apmokėjo iš dalies, sumokėdama 76 000 Eur sumą, o 9 002,40 Eur sumos nesumokėjo, nurodydama, kad ja sumažina apskaičiuotų delspinigių sumą. Nėra aišku, kodėl iš minėtos sąskaitos buvo išskaičiuota taip pat ir 159,69 Eur suma.

1.2. Ieškovė 2018 m. balandžio 20 d. pareiškė atsakovei pretenziją, kuria reikalavo grąžinti be pagrindo gautą 31 000 Eur sumą, atlyginti 300 Eur žalą, kuri atsirado sudarant naują draudimo laidavimo sutartį, grąžinti be teisinio pagrindo išskaičiuotą 9 159,09 Eur sumą ir sumokėti 21 005,60 Eur delspinigių. Atsakovė 2018 m. gegužės 18 d. mokėjimo pavedimu grąžino 9 159,09 Eur sumą, o kitoje dalyje pretenzijos netenkino. Dėl atsakovės savavališkų veiksmų iki šiol objektas nėra priduotas, nors darbų priėmimo – perdavimo aktas yra pasirašytas.

1.3. Paaiškino, kad darbai buvo vykdomi konvejerio principu, t. y. vienų darbų nebaigus buvo vykdomi kiti darbai, kurių atlikimas vėlavo tik todėl, kad atsakovė laiku nepateikė medžiagų, kurias turėjo pateikti. Visi darbai buvo atlikti be trūkumų, o trūkumai, kurie buvo nurodyti darbų žurnale, yra ištaisyti. Elektros stulpai pastatyti toje vietoje kurioje turėjo būti, į juos įsuktos reikiamo galingumo lempos. Tai, kad po darbų priėmimo – perdavimo akto atsakovė kitaip nureguliavo apšvietimo lygį, nereiškia, kad ieškovė darbus atliko netinkamai. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai neturi įrodomosios galios, nes visuomeninis sveikatos centras nėra kompetentingas nustatyti apšvietimo lygį stadione.

1.4. Atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nes dirbtinę žolę pristatė tik 2017 m. lapkričio 20 d., smėlį – 2018 m. sausio 15 d., granules – 2018 m. sausio 23 d. Ne laiku buvo pateikta ir kita įranga. Todėl ieškovė neturėjo galimybių baigti rangos darbus laiku. Be to, medžiagos buvo pateiktos žiemos metu, kada statybų vykdymui yra netinkamiausias laikotarpis.

1.5. Ieškovė 2018 m. spalio 25 d. pareiškimu atsisakė dalies ieškinio reikalavimų. Nurodė, kad dėl rašymo apsirikimo netiksliai apskaičiavo delspinigius. Kadangi atsakovė apmokėjo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą laiku, 21 005,60 Eur dydžio delspinigiai buvo apskaičiuoti nepagrįstai. Dėl šios priežasties dalies ieškinio atsisakė ir prašė grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį, t. y. 421 Eur.

2. Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 23 068,65 Eur delspinigių ir 132,90 Eur nuostolių atlyginimą; įpareigoti ieškovę per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti apšvietimo trūkumus, kad objekto apšviestumas atitiktų projektavimo užduoties 11.3.9 punkto reikalavimus – „futbolo aikštei numatyti ne mažesnį kaip 250 lux apšvietimą“ bei pateikti visus reikiamus dokumentus, reikalingus statinio užbaigimo akto pasirašymu; priteisti 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.1. Nurodė, kad Sutarties sąlygos numatė privalomą sutarties užtikrinimą, todėl ieškovė išdavė draudimo garantiją, kurios forma buvo pridėta prie Sutarties. Darbų atlikimo kalendorinis grafikas buvo pažeistas, projektavimas turėjo būti atliktas iki 2017 m. birželio 21 d. Statybos leidimą ieškovė gavo tik 2017 m. rugsėjo 8 d. Atsakovė pasinaudojo išduota garantija. Pats projekto parengimas užtruko dėl to, kad projektas buvo nekokybiškas, jį reikėjo taisyti, todėl ieškovė atsiliko nuo darbų grafiko dar projekto rengimo stadijoje. Ieškovė be teisinio pagrindo nurodo, kad atsakovės atžvilgiu turi būti taikoma dviguba atsakomybė, t. y. sutartinė ir deliktinė. Ginčas yra kilęs iš sutarties ir būtent sutarties sąlygų pažeidimas gali būti pagrindu civilinei atsakomybei atsirasti. Įrašai žurnale ir atsakovės siųsti raštai dėl defektų juos pagrindžia, tačiau defektai nėra ištaisyti. Medžiagos buvo teikiamos laiku, sutartyje jų pateikimo terminas nėra nurodytas, taip pat nėra ieškovės reikalavimo pateikti medžiagas. Be to, medžiagas teikė Lietuvos futbolo federacija (toliau – Federacija), su kuria rangovas kontaktavo tiesiogiai. Užsakovas pats niekada jokių medžiagų netiekė. Atsakovė pagrįstai apskaičiavo delspinigius pagal Sutarties sąlygas, nes rangos sutarties įvykdymo terminas yra pažeistas.

2.2. Atsakovė patyrė nuostolių, kurie susidarė dėl to, kad buvo atliktas apšvietimo matavimas ir sumokėta už paslaugų teikimą. Kadangi buvo nustatyta, jog mokyklos turima elektros galia yra pakankama stadiono apšvietimui, buvo nuspręsta pakeisti projekto sprendinį dėl elektros įvado, tačiau rangovas nesutiko. Atsakovė vykdė naują pirkimą, kuris užtruko. Stadiono apšvietimo lygio matavimus atsakovė atliko vėliau nei buvo surašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas. Atsakovė pasitikėjo UAB „Mazgas“ pateikta pažyma, tačiau vėliau nustatyta, jog ta pažyma neatitiko tikrovės. Visuomenės sveikatos centras turi kvalifikaciją ir reikiamas žinias išmatuoti apšvietimo lygį, todėl atsakovės pateikti įrodymai yra pagrįsti. Ieškovė nepagrįstai vadovaujasi Fidic knygos reikalavimais, nes viešasis pirkimas buvo vykdomas ne pagal Fidic knygą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu: ieškinį tenkino – priteisė iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 31 000 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 920 Eur bylinėjimosi išlaidų; priėmė atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir bylą dalyje dėl delspinigių priteisimo nutraukė; grąžino iš valstybės biudžeto 421 Eur žyminio mokesčio UAB „Panevėžio ryšių statyba“; atmetė priešieškinį; priteisė iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 11,01 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

4. Teismas nustatė, kad ginčas tarp šalių vyksta dėl draudimo laidavimu nurašytos sumos pagrįstumo ir dėl nesavalaikio statybos rangos darbų įvykdymo, dėl ko atsakovė yra apskaičiavusi delspinigius.

5. Teismas nustatė, kad atsakovė 2017 metų pradžioje vykdė viešąjį pirkimą „Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos, Ramygalos g. 99, Panevėžyje, sporto aikštyno dalies rekonstravimo projekto parengimas ir rekonstravimo darbai“; 2017 m. balandžio 18 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė sutartį Nr. 22-746; Sutarties įvykdymo užtikrinimui ieškovė 2017 m. balandžio 21 d. su draudimo kompanija ERGO Insurance SE pasirašė draudimo sutartį, kuria sutarties įvykdymo užtikrinimui draudimo bendrovė išdavė 31 000 Eur dydžio draudimo liudijimą ir laidavimo draudimo raštą Nr. AT 75950 (galiojo nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.); 2017 m. spalio 27 d. susitarimu šalys darbų terminą pratęsė iki 2017 m. lapkričio 30 d., po kurio ieškovė pateikė naują Sutarties įvykdymo užtikrinimo draudimo liudijimą ir laidavimo draudimo raštą Nr. AT 75950P (galiojo iki 2018 m. sausio 31 d.); 2018 m. vasario 6 d. išduotas naujas draudimo liudijimas (laidavimo terminas nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 2 d.); draudikas suteikė laidavimo draudimą naudos gavėjui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl 2017 m. balandžio 18 d. sutarties Nr. 22-746 ir 2017 m. spalio 27 d. susitarimo Nr. 22.

6. Teismas taip pat nustatė, kad Sutarties 2.1. punkte numatyta, jog draudikas įsipareigoja sumokėti naudos gavėjui jo reikalaujamas sumas iki 31 000 Eur pagal laidavimo draudimo raštą, jeigu draudėjas neįvykdo arba delsia įvykdyti minėtas sutartis. Laidavimo draudimo raštas numatė, kad ieškovei nevykdant (netinkamai vykdant) sutartyje numatytų įsipareigojimų, laiduotojas įsipareigoja per 10 darbo dienų sumokėti perkančiajai organizacijai nurodytą sumą, gavęs perkančiosios organizacijos pirmą raštišką pareikalavimą. Perkančioji organizacija neprivalo pagrįsti savo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti, kurios sutarties sąlygos buvo nevykdomos (netinkamai vykdomos); 2018 m. sausio 22 d. raštu Nr.19-233(4.10) atsakovė pareikalavo draudimo išmokos, rašte nurodydama sutarties sąlygų pažeidimus; 2018 m. vasario 2 d. mokėjimo pavedimu draudikas pervedė atsakovei 31 000 Eur pagal atlikimo laidavimo draudimo raštus Nr. AT 75950 ir Nr. AT 75950P; 2018 m. kovo 23 d. šalys pasirašė darbų priėmimo –perdavimo aktą ir tą pačią dieną atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 0002682 bendrai 85 159,10 Eur sumai, kurią atsakovė iš dalies apmokėjo 2018 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymu pervesdama 76 000 Eur, o 2018 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymu apmokėjo 9 159,09 Eur sumą.

7. Teismas nesutiko, kad atsakovės atsakomybė dėl draudimo sumos nusirašymo kyla tiek iš sutarties, tiek ir iš delikto. Teismas nustatė, kad laidavimo draudimo suma nusirašyta tik laidavimo draudimo sutarties pagrindu, todėl kildinti atsakovės atsakomybę iš delikto nėra teisinio pagrindo. Atsakovės atžvilgiu taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, nes nesant ieškovės išduoto draudimo laidavimo, atsakovė nebūtų turėjusi teisinio pagrindo nusirašyti laidavimo sumą ir ieškovei nebūtų atsiradusi žala. Tik išduotas atlikimo laidavimo draudimo raštas ir pasirašyta ieškovės bei draudimo kompanijos sutartis suteikė atsakovei teisę pasinaudoti laidavimo suma.

8. Teismas kritiškai vertino atsakovės argumentus dėl žalos, nes kiekviena sutarties šalis turi laikytis sutarties sąlygų ir jomis vadovautis bei jas vykdyti tinkamai. 2018 m. sausio 22 d. raštu Nr. 19-233(4.10) atsakovė kreipėsi į draudiką, nurodydama, kad pagal 2017 m. balandžio 21 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. 75950 ir 2017 m. lapkričio 3 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 75950P, ji reikalauja įvykdyti atlikimo laidavimo draudimo raštuose numatytus įsipareigojimus ir apmokėti 31 000 Eur išmoką, nes ieškovė nevykdė sutarties 4.1.2 papunktyje nurodytos darbų pabaigos ir neatliko darbų iki 2017 m. lapkričio 30 d., taip pat nesilaikė kalendoriniame darbų vykdymo grafike numatytų terminų ir pažeidė sutarties 9.4.9 papunktį bei 9.4.23 papunktį (nepateikė statybos užbaigimo dokumentų).

9. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, sprendė, kad nesavalaikis sutarties vykdymas kilo ne tik dėl ieškovės kaltės.

10. Teismo vertinimu, jau pradėdama vykdyti viešąjį pirkimą, atsakovė neturėjo jokių garantijų kas jai teiks medžiagas būtinas stadiono įrengimui. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasirašant statybos rangos sutartį su laimėjusiu tiekėju (ieškove), jam buvo pateiktos sutartys bei kiti būtini dokumentai, kurie patvirtintų, kad perkančioji organizacija turėjo garantijas, jog reikalingas medžiagas Lietuvos futbolo federacija pateiks pagal numatytus darbų grafikus, kurių pažeidimu vadovavosi atsakovė.

11. Įvertinęs, 2017 m. gegužės 25 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-197 dėl bendradarbiavimo su Lietuvos futbolo federacija; 2016 m. rugpjūčio 11 d. raštą Federacijai dėl futbolo aikštei sintetinės dangos skyrimo; 2016 m. spalio 4 d. Federacijos atsakymą, kad jos sprendimu bus skirta danga su jai priklausančiais užpildais; 2017 m. spalio 30 d. futbolo federacijos vykdomojo komiteto posėdžio protokolą, patvirtinantį faktą, kad buvo deramasi dėl įrangos gavimo ir buvo pritarta ją skirti atsakovei, tačiau bendradarbiavimo sutartis tarp atsakovės ir Lietuvos futbolo federacijos pasirašyta tik 2018 m. balandžio 17 d.; aplinkybę, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Federacija buvo informuota, jog sutarties įvykdymo terminas yra iki 2017 m. lapkričio 30 d.; atsakovės pateiktus transporto važtaraščius, patvirtinančius faktą, kad medžiagos buvo pateiktos ieškovei jau po sutarties termino; trečiojo asmens paaiškinimus, kad jie vykdė subrangos darbus ir buvo būtinos gaudyklės bei kitos medžiagos, todėl patys ėmėsi iniciatyvos ir tiesiogiai bendradarbiavo su Federacija, su kuria buvo pasirašę ir sutartį, tačiau ją vėliau nutraukė (Federacija neturėjo gaudyklių, kurių reikėjo), teismas sprendė, kad dėl užtrūkusių darbų atsakomybė kyla atsakovei.

12. Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog įvykus viešajam pirkimui ieškovė buvo supažindinta su atsakovės susirašinėjimu su medžiagų ir įrangos tiekėju, nurodant kaip ir kokiais terminais bus tiekiamos reikalingos medžiagos ir įranga.

13. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad ji nebuvo gavusi iš ieškovės pareikalavimų dėl medžiagų pateikimo, todėl medžiagos buvo teikiamos tada, kada buvo reikalingos pagal darbų žurnalo įrašus. Sutarties sąlygos nenumatė, jog ieškovė kiekvieną kartą privalo teikti reikalavimą dėl medžiagų ar įrangos pateikimo.

14. Teismas sutiko su atsakovės pozicija toje dalyje, kad darbai buvo atliekami nesilaikant darbų grafiko. Tačiau, įvertinęs ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, teismas sprendė, jog kai kurie darbai negalėjo būti atliekami dėl oro sąlygų, todėl darbų atlikimas vėlavo. Be to, teismas pritarė ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimams, kad darbai buvo atliekami konvejerio principu ir įrašai darbų žurnale neatspindi realios situacijos. Šias aplinkybes patvirtina įrašai darbų žurnale (pvz., elastinio sluoksnio 600 kv. m. įrengimas buvo atliktas 2017 m. lapkričio 10 d. (įrašas žurnale), tačiau granulių ta dieną pateikta nebuvo). Byloje esantis ieškovės 2018 m. sausio 18 d. raštas Nr. 01.18 (2) patvirtina, kad medžiagos nebuvo tiekiamos sutarties galiojimo laiku, o atsakovė 2018 m. sausio 7 d. rašte Nr. 01.26 (1) pripažino, jog medžiagos nebuvo tiekiamos laiku ir nurodė, kad už tą laikotarpį neskaičiuos delspinigių.

15. Teismas nustatė, kad atsakovė pripažino, jog medžiagų nepateikimas įtakojo nesavalaikį sutarties įvykdymą, tačiau dėl to kaltė tenka ieškovei. Pagal pirkimo sąlygas medžiagomis (įranga) privalėjo aprūpinti atsakovė, todėl jų nesavalaikis pateikimas turėjo įtakos sutarties vykdymui. Paskutinės medžiagos buvo gautos 2018 m. kovo 20 d., dėl šio fakto ginčo byloje nebuvo, o ir darbai tą patį mėnesį buvo baigti (2018 m. kovo 23 d. pasirašytas darbų priėmimo aktas). Tarp atsakovės nerūpestingumo ir neužtikrinimo, kad futbolo federacija laiku pateiktų medžiagas ir įrenginius, buvo tiesioginis priežastinis ryšis su sutarties termino pažeidimu.

16. Byloje konstatuota, kad Sutarties įvykdymo pažeidimas buvo įtakotas projekto rengimo stadijoje. Paruoštas projektas buvo pateiktas atsakovei 2017 m. liepos 14 d., o 2017 m. liepos 19 d. atsakovė, nurodydama pateikto projekto trūkumus, jų visų iš karto nenurodė, nes vėlesnis susirašinėjimas patvirtina, kad po kiekvieno atsakymo į nurodytus trūkumus atsakovė kitu raštu vėl nurodydavo kitą trūkumą. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai ir nedėjo pastangų, siekdama ištaisyti projekto trūkumus.

17. Taip pat teismas konstatavo, kad terminas praleistas dėl nesavalaikio medžiagų pateikimo, tačiau tam įtakos turėjo abiejų sutarties šalių nebendradarbiavimas, atsainus požiūris į Sutarties įvykdymą, pakankamas pastangų nebuvimas, jog darbai vyktų sklandžiai. Be to, įtakos Sutarties įvykdymo terminui turėjo ir tai, kad Sutarties vykdymo metu, atsakovė nusprendė pakeisti projekto sprendinį dėl elektros įvado.

18. Teismas nustatė, kad atsakovė pripažino, jog ji sutiko su projekto sprendiniu įrengti naują elektros įvadą ir elektra būtų naudojama atskirai nuo mokyklos abonemento, tačiau vėliau (jau darbų atlikimo metu) persigalvojo ir atsisakė naujo elektros įvado įrengimo, todėl reikėjo keisti projekto sprendinius. Atsakovės pateiktas L. D. 2018 metais paruoštas techninis darbo projektas dėl lauko elektrotechninės dalies, patvirtina, jog buvo keičiamas projektas toje dalyje, nors ieškovė jau buvo atlikusi darbus. Taip pat byloje atsakovė neginčijo, kad žiūrovų tribūnų vieta buvo pakeista nei buvo numatyta projekte, todėl teismas darė išvadą, kad 2018 m. sausio 22 d. rašte atsakovė sutarties 4.1.2 punkto pažeidimą nurodė be pagrindo, nes būtent dėl jos kaltės statinio užbaigimo akto ar deklaracijos nebuvo galima surašyti. Teismas sprendė, kad nebuvo pagrindo reikalauti draudimo laidavimo išmokos dėl to, kad buvo pažeistas darbų atlikimo grafikas, nes būtent atsakovės veiksmai sąlygojo grafiko pažeidimus.

19. Atsakovė nepagrįstai vadovaujasi kasacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013, nes skiriasi faktinės bylos aplinkybės. Minėtoje nutartyje ginčas buvo sprendžiamas dėl kreditoriaus teisės sulaikyti sumų mokėjimą nustačius broką atliktuose darbuose. Be to, byloje nebuvo išspręstas klausimas dėl teisės sulaikyti sumas ir buvo perduotas spręsti iš naujo.

20. Teismas nutraukė bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti priskaičiuotus delspinigius, nes ieškovė pateikė atsisakymą dėl šios ieškinio dalies CPK 293 straipsnio 4 punktas). Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 6 proc. metines palūkanas remiantis CK 6.37 straipsnio bei 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

21. Teismas nustatė, kad atsakovė priešieškinio reikalavimą dėl priskaičiuotų delspinigių grindžia Sutarties 10.2 punktu, tačiau šia sutarties sąlyga atsakovė nepasinaudojo, nes suprato, kad delspinigių skaičiavimas nėra pagrįstas, kadangi jos nurodytas įrangos tiekėjas ne laiku pristatė visą įrangą. Be to, pati atsakovė pripažino, kad įranga nebuvo laiku pristatyta, tačiau savo kaltės nemato ir minėta Sutarties sąlyga vadovaujasi su išlyga, t. y. jei jau medžiagos pristatytos pavėluotai, vadinasi tas laikotarpis neįskaitomas į Sutarties praleidimą.

22. Atsakovė nepagrįstai apskaičiavo 9 189,95 Eur dydžio delspinigius nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. sausio 18 d. ir 13 878,70 Eur dydžio delspinigius nuo 2018 m. kovo 30 d. (pristačius futbolo vartus) iki 2018 m. birželio 12 d. (priešieškinio pateikimo dienos). Atsakovė turėjo užtikrinti, jog jos nurodytas medžiagų ir įrangos tiekėjas – Lietuvos futbolo federacija, laiku pateiktų medžiagas ir įrangą stadiono įrengimui. Atsakovės pateikti transporto važtaraščiai patvirtina, kad medžiagos buvo tiekiamos pavėluotai didesnę atliekamų darbų dalį, tačiau ieškovė neturėjo pareigos kaskart reikalauti medžiagų pateikimo. Teismas nenustatė, kad atsakovė pateikė ieškovei papildomas sąlygas ir nenurodė prievolių, kad ieškovė pati turėtų pasirūpinti ir kontaktuoti su Federacija dėl medžiagų pateikimo. Darbų grafikas buvo žinomas atsakovei, todėl ji privalėjo pasirūpinti, kad medžiagos būtų pristatomos pagal darbų grafike numatytus terminus.

23. Teismo vertinimu, kaltė, kad nėra pasirašytas statybos užbaigimo aktas, tenka tik atsakovei, nes ji pati nurodė, jog pakeitus elektros įvado įrengimą ir jungtį, buvo būtinas projekto keitimas, o tai užtrūko, nes buvo atliekamas viešasis pirkimas.

24. Teismas netenkino priešieškinio reikalavimo, kuriuo atsakovė prašo įpareigoti ieškovę per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai pašalinti apšvietimo trūkumus, t. y. objekto apšvietimas turi atitikti užduoties 11.3.9 punkto reikalavimus pateikti visus reikiamus dokumentus, reikalingus statinio užbaigimo aktui pasirašyti. Teismas sprendė, kad nėra aišku kokius dokumentus turi pateikti ieškovė, taip pat neaišku kokių dokumentų reikia atsakovei, kad ji galėtų organizuoti statinio užbaigimo akto pasirašymą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nenurodė konkretaus reikalavimo dėl dokumentų pateikimo, teismas konstatavo, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas, nes ne teismo pareiga yra nustatyti kokius dokumentus ieškovė turi pateikti, kokių ji dar nepateikė ar kokius yra pateikusi.

25. Pagrindinis ginčas byloje kilęs dėl stadiono apšviestumo lygio ar jis atitinka projekte numatytam apšviestumo lygiui ar ne. Teismas, nustatęs, kad abi šalys pateikė apšviestumo lygio matavimus, kurie skiriasi, sprendė, kad klausimas reikalauja specialių žinių ir ne kartą siūlė šalims spęsti klausimą dėl ekspertizės, tačiau bylos šalys jos nepageidavo.

26. Teismas kritiškai vertino atsakovės pateiktą matavimą dėl apšviestumo, nes jis atliktas nedalyvaujant ieškovės atstovui UAB „Mazgas“ atliktas matavimas dalyvaujant ir atsakovės atstovams, kurie nepareiškė pastabų ar pretenzijų dėl jo, yra labiau patikimas įrodymas, nei atsakovės vienasmeniškai atlikta patikra. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog apšviestumas turi būti vienodas visuose stadiono vietose, o paskutinio atlikto matavimo duomenys patvirtina, kad kai kuriose vietose apšviestumo lygis yra didesnis nei reikalavo sąlygos. Įvertinęs, kad byloje nėra duomenų apie tai, ar yra galimas šviestuvo reguliavimas, ar jo lygis galėtų kisti dėl oro sąlygų, atsakovei atsisakius ekspertizės, kuri galėjo atsakyti į šiuos klausimus ir nustatyti, kodėl atsakovės manymu, stadiono apšviestumo lygis yra netinkamas, teismas negali daryti išvados, ieškovė netinkamai atliko jai pavestą užduotį apšviestumo dalyje. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių 2018 m. rugsėjo 11 d. UAB „Mazgas“ atlikto matavimo duomenų.

27. Teismas netenkino atsakovės prašymo priteisti 132,90 Eur nuostolių, kurie susidarė jiems atlikus apšviestumo matavimus ir Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai sumokėjus minėtą sumą už atliktus matavimus. Teismas sprendė, kad šie nuostoliai galėtų būti traktuojami kaip patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios atsirado teikiant įrodymus. Tačiau netenkinus priešieškinio, nėra pagrindo priteisti atsakovės patirtas išlaidas už jos užsakymu atliktą apšviestumo matavimą.

28. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą skirti atsakovei baudą CPK 95 straipsnio pagrindu. Teismo vertinimu argumentai dėl atsakovės nesąžiningo procesinio elgesio yra nepagrįsti, nes atsakovė, manydama, kad yra pažeidžiami jos teisėti interesai turi teisę imtis visų teisinių priemonių jiems apginti, todėl kreipimasis į teismą ir pasirinktos gynimo priemonės, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

29. Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl draudimo laidavimo rašto panaudojimo

29.1. Teismas netinkamai įvertino situaciją dėl draudimo laidavimo rašto panaudojimo bei projektavimo ir rangos darbų vykdymo. Išduotame laidavimo rašte apibrėžtas draudiminis įvykis, kuris įvyko dėl rangovo kaltų veiksmų, nes nebuvo vykdomos Sutartyje nurodytos sąlygos, t. y. pažeisti Sutarties 4.1.2., 9.4.9., 9.4.23 papunkčiai. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Sutarties įvykdymas ne Sutartyje numatytais terminais buvo susijęs išimtinai su ieškovės prievolių nevykdymu. Nesilaikydama kalendorinio darbų vykdymo grafiko, ieškovė pažeidė Sutarties nuostatas, už kurių pažeidimą Sutartyje buvo numatyta sankcija – atsakovė galėjo pasinaudoti Sutarties įvykdymo užtikrinimu.

Dėl teikiamų medžiagų ir užsakovo atsakomybės

29.2. Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino aplinkybes, kad sutarties netinkamas vykdymas buvo nulemtas atsakovės veiksmų.

Atsiliepimas

29.3. Atsakovė statinio projektavimo užduoties 11.3.6. punkte nurodė, jog Lietuvos futbolo federacija pateiks stabilizuojantį smėlį, gumos granules bei dirbtinę žolę, o 11.3.12. punkte nurodyta, jog futbolo aikštei reikia įrengti gaudykles už vartų, 11.3.13 punkte numatyta, kad futbolo vartus pateiks Federacija, tačiau sutartyje nebuvo nurodyti konkretūs terminai, per kuriuos medžiagos turi būti pateiktos. Medžiagos negalėjo būti pateikiamos kažkokiu konkrečiu laiku, nes tas laikas, kada reikėtų pateikti medžiagas nebuvo apibrėžtas Sutartyje su ieškove. Be to, medžiagas teikė ne atsakovė, o Federacija. Ieškovė paklausimų pirkimų vykdymo metu neteikė, laiko netikslino, medžiagų pateikimas klausimų nekėlė. Dėl medžiagų pateikimo negalima kaltinti atsakovės, nes visus veiksmus, susijusius su medžiagų pateikimu ji atliko, turėjo oficialų patvirtinimą iš Federacijos, kad medžiagos bus pristatytos laiku.

29.4. Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino aplinkybę, kad bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta tik 2018 m. balandžio 17 d. ir neatsižvelgė į atsakovės argumentus, kad sutarčiai sudaryti reikia abiejų šalių valios ir visą riziką perkėlė išimtinai atsakovei.

29.5. Trečiasis asmuo pagamino gaudykles, kurios neatitiko techninio darbo projekto techninių specifikacijų reikalavimų. Darbai užtruko dėl to, kad ieškovė neinformavo savo subrangovo, kokių matmenų gaudykles reikia gaminti, o trečiasis asmuo UAB „Metausta“ neišsiaiškino kokias gaudykles jie privalo pagaminti. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į aplinkybes, dėl kurių buvo nutraukta sutartis su Federacija ir medžiagos nebuvo pateiktos iki 2017 m. lapkričio 30 d. Be to, liko neįvertinti atsakovės argumentai, kad nėra racionalu pristatyti medžiagas, kol paruošiamieji darbai nebuvo atlikti. Atsakovės įsitikinimu, kam reikėjo pristatyti smėlį, granules bei dirbtinę žolę ir sandėliuoti juos lauke, statybvietėje žiemos metu, jeigu kiti paruošiamieji darbai dar nebuvo baigti.

29.6. Jeigu ieškovė būtų informavusi atsakovę, kad jai reikalingos medžiagos, nes darbai jau baigti, atsakovė būtų siekusi kuo greičiau įgyvendinti savo pareigas. Tačiau ieškovei poreikis prašyti medžiagų nebuvo kilęs, nes vykdydama darbus konvejerio principu, laiku neįvykdė daugybės kitų darbų, kuriuos privalėjo įvykdyti.

29.7. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nebendradarbiavo projektavimo metu ir nedėjo pastangų, siekiant ištaisyti projekto trūkumus, yra nepagrįsta. Projekto netinkamo parengimo atsakomybė tenka išimtinai projektą rengusiai šaliai, t. y. ieškovei. Jeigu ieškovė atidžiai bei rūpestingai būtų atlikusi statybos techninio reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nurodytas projektuotojo pareigas, atsakovei nebūtų reikėję teikti pastabų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad reikėjo atlikti pakartotinę projekto ekspertizę (2017 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Pastatų konstrukcija“ bendrosios projekto ekspertizės akto Nr. PE17-369 kopija, kurioje nurodyta, kad reikalinga projektą pataisyti pagal pateiktas pastabas ir pataisymus). Atsakovės teikiamos pastabos dėl parengto projekto neturėtų būti vertinamos kaip netinkamas Sutarties įvykdymas, ar nebendradarbiavimas, nes teisės aktai numato, kad už tinkamą projekto parengimą atsako projektuotojas, t. y. ieškovė. Jos prievolė tinkamai parengti projektą nebuvo vykdoma, todėl projektavimo paslaugų teikimas užtruko.

29.8. Aplinkybė, kad oro sąlygos neleido vykdyti darbų yra sietina išimtinai su ieškovės kalte, nes jeigu būtų laikomasi kalendorinio darbų vykdymo grafiko ir projektavimo stadija nebūtų užtęsta, rangos darbai galėjo būti atlikti laiku ir jokios oro sąlygos nebūtų turėjusios įtakos. Šią aplinkybę turėjo įvertinti ieškovė, nes ji veikdama veikdamas savo rizika, vykdė Sutartį ir sutiko per nurodytą laikotarpį ne tik suprojektuoti, tačiau ir atlikti rangos darbus.

Dėl elektros įvado vietos pakeitimo

29.9. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutarties įvykdymo terminui įtakos turėjo projekto sprendinio pakeitimas dėl elektros įvado. Ieškovė jau projektavimo stadijoje suklydo, nes projektuodama turėjo išsiaiškinti elektros galios poreikį bei įvertinti esamą galią pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimus. Projektavimo užduoties 11.3.9. punkte numatytas reikalavimas, kad futbolo aikštės apšvietimas turi būti įrengtas su atskira valdymo sistema, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad užduotis nurodė papildomo elektros įvado įrengimą. Atsakovės veiksmai dėl elektros įvado įrengimo neturėjo įtakos Sutarties įvykdymo terminui, nes atsakovė nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. raštais ne kartą ragino ieškovę įrengti stadiono elektros įvadą ir sumontuoti apskaitos skydą pagal suprojektuotą sprendimą.

29.10. Ieškovė suprojektavo naują elektros įvadą, todėl atsakovė būtų priversta pirkti papildomą elektros energijos galią iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO), nors realiai galėjo naudotis senu įvadu ir gauti tą pačią elektros galią. „Žemynos“ progimnazijos elektros tinklų nuosavybės ribų akte Nr. 210-9-641 nurodoma, kad mokykla turi leistiną naudoti galią – 296 kW, t. y. 40 KW baseinui, 200 kW mokyklai ir 56 kW stadionui. R. L. įmonės „FIX“ parengto techninio projekto elektrotechnikos dalyje nurodoma naujo vartotojo leistina galia 56 kW. Ši aplinkybė patvirtina, kad projektuotojo nurodyta ir stadione esama galia nesiskyrė. Be to, rengiant techninio projekto elektrotechnikos dalį (ESO) IV tomą, ieškovė, veikdama savivaldybės administracijos išduoto įgaliojimo pagrindu, 2017 m. gegužės 10 d. gavo iš ESO prisijungimo sąlygas dėl naujos leistinos galios. Atsakovė manė, jeigu ieškovė rengia naują įvadą, tai už jį ir sumokės, todėl apie tai 2018 m. vasario 2 d. informavo ieškovę ir ESO.

29.11. Atsakovė prašė ieškovės pakeisti projekto sprendinį, išleidžiant TDP elektrotechnikos (ESO) dalies A laidą, kurioje numatyti stadiono apšvietimo valdymo ir apskaitos spintos pajungimas per „Žemynos“ progimnazijos lokalųjį elektros tinklą, tačiau ieškovė atsisakė atlikti projekto koregavimą, nors pagal Sutarties 3.9. punktą, projekto pakeitimai turėjo būti įskaičiuoti į bendrą Sutarties kainą. Ieškovei atsisakius atlikti projekto koregavimą, teko skelbti atskirą progimnazijos stadiono apšvietimo pajungimo turimame lokaliniame tinkle projektavimo darbų pirkimą. Elektrotechninį lauko dalies techninį darbo projektą paruošė L. D. IDV ir pagal šį projektą darbai buvo atlikti 2018 metais.

Dėl apšvietimo defektų ištaisymo

29.12. Pirmasis apšviestumo matavimas buvo atliktas 2018 m. balandžio 18 d. nedalyvaujant atsakovės atstovams. Apšviestumo matavimus atliko ta pati įmonė, kuri ir projektavo apšviestumą stadione, todėl ji buvo suinteresuota, jog apšvietimo matavimo protokole būtų tokie skaičiai, kokie yra reikalingi pasirašant statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą. UAB „Mazgas“ pateiktame apšviestumo lygio matavimo protokole gali būti neatitikimų, todėl atsakovė pasirėmė nešališku apšvietimo matuotoja Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, kuri apšvietimą patikrino 2018 m. gegužės 4 d. ir dėl to patyrė 132,90 Eur išlaidų už papildomą matavimą.

29.13. UAB „Mazgas“ protokolas nepatvirtina, kad apšvietimas atitinka projekto sprendinius, nes viduriniuose taškuose siekia 77 lux, 214 lux ir 122 lux. Vadinasi, nesiekia paties UAB „Mazgas“ suprojektuoto sprendinio, t. y. apšvietimas taškuose minimaliai siektų 183 lux. Aplinkybė, kad pasirašant 2018 m. rugsėjo 11 d. protokolą atsakovės atstovas neparašė pastabos, nesudaro pagrindo išvadai, jog matavimo protokolas atitiko projekto sprendinius.

Dėl atsakovės apskaičiuotų delspinigių

29.14. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad šalys nebendradarbiavo ir susiklosčiusią situaciją interpretavo tik kaip atsiradusią išimtinai dėl atsakovės kaltės. Atsakovė, siekdama įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje nurodytą bendradarbiavimo pareigą, nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. kovo 30 d. delspinigių neskaičiavo. Tačiau teismas tokią poziciją įvertino kaip atsakovės nerūpestingumą ir neįvertino aplinkybės, kad Sutarties 10.2. punkte yra numatyta delspinigių skaičiavimo tvarka už laiku neatliktus darbus.

Žemesnės instancijos teismas

29.15. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuojama, kad darbai neatlikti pagal grafiką, tačiau visiškai nepasisakoma dėl defektų taisymo laikotarpio, dėl kurio Sutarties įvykdymo terminas taip pat užsitęsė. Defektų neištaisymas laiku, techninio prižiūrėtojo įrašų statybos darbų žurnale ignoravimas ir buvo tas netinkamas Sutarties įvykdymas, dėl kurio atsakovė skaičiavo delspinigius. Ieškovės atlikti darbai turėjo daug defektų, kuriuos turėjo ištaisyti iki 2018 m. kovo 23 d. pasirašyto priėmimo perdavimo akto. Šią aplinkybę pagrindžia 2018 m. sausio 19 d. Miesto infrastruktūros skyriaus raštas Nr. IS-345 (12.1.5.), kuriame nurodoma, jog rangovas nereagavo į techninio prižiūrėtojo pateiktas pastabas.

Atsiliepimas

30. Ieškovė UAB „Panevėžio ryšių statyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi pagrindiniai argumentai:

Dėl draudimo laidavimo rašto panaudojimo

30.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, nepažeidė CPK 185 straipsnio nuostatų, pagrįstai rėmėsi CPK 182 straipsnio 5 punktu. Skundžiamo sprendimo motyvai paneigia apeliantės poziciją perkelti ieškovei kaltę dėl tariamo Sutarties pažeidimo, norint pateisinti nepagrįstą 31 000 Eur laidavimo draudimo sumos pareikalavimą iš draudiko.

30.2. Apeliantė nepasisakė dėl teismo sprendimo dalies, kuri jai nėra naudinga, t. y. dėl to, kad įtakos Sutarties įvykdymo terminui turėjo faktas, jog Sutarties vykdymo metu, atsakovė nusprendė pakeisti projekto sprendinį dėl elektros įvado. Tai patvirtina jos reikalavimų nepagrįstumą.

Atsiliepimas

30.3. Skunde daug dėmesio skiriama prievolių įvykdymo užtikrinimo institutui. Apeliantė išplečia savo paaiškinimus, kurių nenurodė nei atsiliepime į ieškinį, nei priešieškinyje. Tai reiškia, kad apeliacinis skundas teikiamas ne dėl sprendimo, o dėl paties ginčo. Apeliantė kalba apie kreditoriui suteikiamas papildomas garantijas, kad jo reikalavimas bus patenkintas bei nurodo CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytą pavyzdinį prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašą, kalba apie keletą prievolių užtikrinimų būdų ir teigia, kad vadovaujantis sutarties nuostatomis, ieškovės atžvilgiu pasinaudota sutarties įvykdymo užtikrinimu bei paskaičiuoti delspinigiai. Ieškovės teigimu, apeliantė nepatyrė nuostolių. Tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas CK nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais, ir šios nuostatos perkėlimas į viešojo pirkimo sąlygas bei sutartį, nesuteikia teisės apeliantei, nepatyrusiai nuostolių, gauti besąlyginį laidavimo draudimą.

30.4. Ieškovės tinkamai atlikti darbai buvo priduoti apeliantei, kuri nepateikė jokių pastabų. Tai reiškia, kad darbai visi atlikti laiku ir tinkamai, perduoti apeliantei ir už juos apmokėta. Kadangi darbai buvo perduoti, apeliantė privalėjo grąžinti Sutarties įvykdymo užtikrinimą po to, kai pasirašomas darbų perdavimo – priėmimo aktas (2018 m. kovo 23 d.).

30.5. Apeliantė, nepatyrusi nuostolių, pateikė nepagrįstą pareikalavimą draudikui dėl Sutarties įvykdymo užtikrinimo (31 000 Eur). Apeliantė galimai nesuprato, kas yra sutarties įvykdymo užtikrinimas, nes tai nėra CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nurodyti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai (garantija ar laidavimas), o tai yra laidavimo draudimas, kuris nėra tapatus laidavimui ar garantui, o laidavimas ir laidavimo draudimas yra skirtingi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai ir laidavimo draudimo paskirtis yra kitokia. Jos panaudojimo galimi atvejai yra nurodyti projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygose – sutarties neįvykdymas ir nuostoliai, o tokių sąlygų nebuvo, nes apeliantė nepatyrė nuostolių, ieškovė tinkamai įvykdė Sutartį ir nebuvo susidariusios aplinkybės nutraukti Sutartį. Jeigu ir būtų iškilę klausimai dėl galimo netinkamo 2017 m. balandžio 18 d. sutarties Nr. 22-746 įvykdymo, šiuos klausimus užsakovas turėjo spręsti bendradarbiaudamas su rangovu derybose (Sutarties 15.1 punktas). Tačiau galimus atsiradusius defektus per garantinį laikotarpį laiko, kaip netinkamą sutarties įvykdymą, siekdamas paslėpti savo neveikimą ir atsakomybę perkelti ieškovei, nes pati atsakovė savavališkai pakeitė elektrinės dalies projektą, kuris įteisintas tik 2018 m. gruodžio mėnesį.

Dėl teikiamų medžiagų ir užsakovo atsakomybės

30.6. Nepagrįsti apeliantės samprotavimai apie tai, kad ieškovė neteikė paklausimų pirkimų vykdymo metu, medžiagų pristatymo laiko netikslino, medžiagų pateikimas klausimų jai nekėlė. Ieškovės įsitikinimu, nebuvo pagrindo kelti apeliantės nurodomus klausimus, nes iš projektavimo užduoties buvo aišku, kad medžiagas pateiks Federacija ir apeliantė (kaip perkančioji organizacija), tinkamai pasirūpins medžiagų gavimu.

30.7. Apeliantė nepaneigė teismo sprendimo motyvo, kad ji nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog įvykus viešajam pirkimui laimėtojas (ieškovė) būtų supažindinta su atsakovės susirašinėjimu su medžiagų ir įrangos tiekėjų bei kaip ir kokiais terminais bus tiekiamos reikalingos medžiagos ir įranga.

Dėl elektros įvado vietos pakeitimo

30.8. Apeliantės sprendimas pakeisti projektą buvo vienašalis sprendimas, todėl nėra pasirašytas statybos užbaigimo aktas. 2018 m. gegužės 8 d. raštu atsakovė informavo valstybės institucijas, kad elektros pajungimas įvykdytas ne pagal projekto sprendinius. Vienašališkas atsakovės sprendimas turi įtakos būtent tam, kad iki šios dienos nėra pasirašytas statybos užbaigimo aktas. Atsakovė pripažino, kad ji sutiko su projekto sprendiniu, jog būtų įrengtas naujas elektros įvadas, ir elektra būtų naudojama atskirai nuo mokyklos abonemento, taip ir buvo suprojektuota.

30.9. Skunde kartojami procesinių dokumentų argumentai yra nepagrįsti, nes ieškovė projektavimo darbus, kaip ir statybos darbus atliko tinkamai. Nepagrįstai kartojami skunde teiginiai dėl apšvietimo įrengimo su atskira valdymo sistema, nepagrįsti raginimai atlikti Sutartyje nenumatytus darbus, nepaneigia nei teismo sprendimo, nei atsakovės atlikto vienašališko projekto elektrinės dalies pakeitimo. Pakeisdama vienašališkai elektrinės dalies projektą atsakovė privalėjo skelbti atskirą Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos stadiono apšvietimo pajungimo turimame lokaliniame tinkle projektavimo darbų pirkimą.

30.10. Nepagrįstas skundo argumentas, kad ieškovė šios apimties darbų nebuvo atlikusi, nes ieškovė neprivalėjo atlikti to, kas Sutartyje nebuvo numatyta, nes tai būtų naujas projektas, neatitinkantis projektavimo užduoties.

Dėl apšvietimo defektų ištaisymo

30.11. Atsakovė darbus priėmė 2018 m. kovo 23 d., pasirašant darbų priėmimo – perdavimo aktą, ir atsiskaitė su ieškove. Jeigu atsirado kažkokie tariami defektai po darbų priėmimo, tai galėtų būti tik rangos sutartyje nurodytų defektų šalinimas, tačiau tokie atsakovės teiginiai nepagrįsti, nes perduotų darbų rezultatas turėjo būti saugomas, o šviestuvai galėjo būti išderinti, atliekant kažkokius matavimus po pridavimo, nedalyvaujant ieškovei.

30.12. Tik po darbų pridavimo atsakovė kreipėsi į Visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją dėl apšvietimo lygio nustatymo ginčo stadione. Ieškovė palaiko savo poziciją, kad negalima pasitikėti šios laboratorijos atliktais matavimais, išdėstytą ankstesniuose procesiniuose dokumentuose.

30.13. Ieškovė teikė 2018 m. rugsėjo 11 d. UAB „Mazgas“ matavimo protokolą, kuria užfiksuota, kad matavimai atlikti su prietaisu Metrel Eurotest ir nustatyta, jog vidutinis apšvietimo 268,47 lux, minimalus 77 lux, maksimalus 405 lux. Šiame matavime dalyvavo ir atsakovės atstovai, kurie pasirašė protokolą, nenurodę pastabų. Be to, pagal byloje pateikto techninio projekto elektrotechnikos dalies 11.3.9 punktą, apšvietimas futbolo aikštei turi būti ne mažiau arba lygus 250 lux.

Dėl atsakovės apskaičiuotų delspinigių

30.14. Apeliaciniame skunde yra dėstomos analogiškos aplinkybės dėl delspinigių priteisimo kaip ir priešieškinyje. Ieškovė darbus pagal sutartį atliko tinkamai, darbus pridavė, o apeliantė juos priėmė ir apmokėjo, todėl nėra prasmės kalbėti apie apeliantės reikalavimą dėl tariamai priskaičiuotų delspinigių.

Šalies argumentai

30.15. Skunde apeliantė nurodo, kad buvo prašoma pateikti geodezines schemas, tačiau tokios statyboje neatliekamos. Kamuolio gaudyklės nepasikeitė nuo jų pastatymo datos ir buvo priimtos apeliantės ir tai įrodo, kad buvo trukdoma ir gaišinamas laikas. Pagal techninę specifikaciją gaudyklės galėjo būti stačiakampio profilio, tai ir buvo padaryta. Apeliantė bando klaidinti dėl subrangovės UAB „Metausta“, teigiant apie tariamą nežinojimą, kad ieškovė yra pasirinkusi subrangovę UAB „Metausta“. Toks apeliantės elgesys nesąžiningas. Rangos sutartis nedraudžia pasirinkti subrangovo, o ypač įrangos tiekimui, be to, apie minėtą subrangovę apeliantei yra žinoma nuo 2017 metų (patvirtina techninio prižiūrėtojo įrašai statybos darbų žurnale ir tai yra rašytinis sutikimas).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

32. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Panevėžio ryšių statyba“ ieškinys tenkintas, o atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priešieškinys atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. balandžio 18 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė Sutartį Nr. 22-746, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti Panevėžio „Žemyno“ progimnazijos, Ramygalos g. 99, Panevėžyje, sporto aikštyno dalies rekonstravimo projekto parengimą ir rekonstravimo darbus. Sutarties įvykdymo užtikrinimui ieškovė 2017 m. balandžio 21 d. su draudimo kompanija ERGO Insurance SE pasirašė draudimo sutartį, kuria sutarties įvykdymo užtikrinimui draudimo bendrovė išdavė 31 000 Eur dydžio draudimo liudijimą ir laidavimo draudimo raštą Nr. AT 75950 (galiojo nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.). 2017 m. spalio 27 d. susitarimu ieškovė ir atsakovė darbų terminą pratęsė iki 2017 m. lapkričio 30 d., po kurio ieškovė pateikė naują Sutarties įvykdymo užtikrinimo draudimo liudijimą ir laidavimo draudimo raštą Nr. AT 75950P (galiojo iki 2018 m. sausio 31 d.). 2018 m. vasario 6 d. buvo išduotas naujas draudimo liudijimas (laidavimo terminas nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 2 d.).

34. Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2018 m. sausio 22 d. raštu Nr. 19-233(4.10) kreipėsi į draudimo kompaniją ERGO Insurance SE, prašydama išmokėti 31 000 Eur laidavimo draudimo išmoką pagal 2017 m. balandžio 21 d. atlikimo laidavimo draudimo raštą Nr. AT 75950 ir 2017 m. lapkričio 3 d. atlikimo laidavimo raštą Nr. AT 75950P. Atsakovė draudikui nurodė, kad ieškovė pažeidė Sutarties 4.1.2. (darbų neatliko iki numatytos datos – 2017 m. lapkričio 30 d.), 9.4.9. (nesilaikė kalendoriniame darbų vykdymo grafike numatytų terminų), 9.4.23 (nepateikė dokumentų, reikalingų statybos darbų užbaigimui) papunkčių nuostatas. Draudikas 2018 m. vasario 2 d. mokėjimo pavedimu išmokėjo atsakovei 31 000 Eur sumą pagal atlikimo laidavimo draudimo raštus Nr. AT 75950 ir Nr. AT 75950P. 2018 m. kovo 23 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė darbų priėmimo – perdavimo aktą, kuriame užsakovė (atsakovė) nurodė, kad rangovei (ieškovei) pretenzijų neturi. Tą pačią dieną (2018 m. kovo 23 d.) atsakovei buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 0002682 bendrai 85 159,10 Eur sumai, kurią atsakovė iš dalies apmokėjo 2018 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymu pervesdama 76 000 Eur, o 2018 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymu apmokėjo 9 159,09 Eur sumą.

35. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus tenkino visiškai, o atsakovės priešieškinį atmetė. Remdamasis bendrosiomis sutarčių aiškinimo ir statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančiomis CK nuostatomis, ginčo Sutarties nuostatomis, byloje surinktais įrodymais bei kasacinio teismo praktika, teismas sprendė, kad nesavalaikis Sutarties vykdymas kilo ne tik dėl ieškovės kaltės. Teismo vertinimu, buvo pažeista Sutarties šalių bendradarbiavimo pareiga, t. y. šalys atsainiai vykdė Sutartį, nedėjo pakankamų pastangų bendradarbiauti, kad darbai vyktų sklandžiai. Sutarties įvykdymo terminui įtakos turėjo ir tai, kad sutarties vykdymo metu, atsakovė nusprendė pakeisti projekto sprendinį dėl elektros įvado. Teismas sprendė, kad atsakovė neturėjo pagrindo reikalauti draudimo laidavimo išmokos tuo pagrindu, kad buvo pažeistas darbų atlikimo grafikas, nes būtent atsakovės veiksmai sąlygojo darbų atlikimo grafiko pažeidimus.

36. Apeliaciniame skunde atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija palaiko savo poziciją dėl draudiminio rašto panaudojimo. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino aplinkybes, jog Sutarties netinkamas vykdymas buvo nulemtas atsakovės veiksmų. Apeliantės vertinimu, medžiagų darbams pateikimo laikas nebuvo apibrėžtas Sutartyje; medžiagas turėjo teikti ne atsakovė, o Federacija; trečiasis asmuo UAB „Metausta“ pagamino gaudykles, kurios neatitiko techninio darbo projekto techninių specifikacijų reikalavimų; darbai užtruko dėl to, kad ieškovė neinformavo subrangovo, kokių matmenų gaudykles reikia gaminti, o trečiasis asmuo UAB „Metausta“ neišsiaiškino kokias gaudykles jis privalo pagaminti; ieškovė neteikė reikalavimų atsakovei dėl medžiagų pateikimo, tačiau tokio poreikio ir nebuvo, nes ieškovė dar buvo įvykdžiusi kitų darbų; nepagrįsta išvada, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškove dar projekto parengimo metu, nes priešingai, atsakovė teikė pastabas ir pataisymus dėl ieškovės rengto projekto; Sutarties įvykdymo terminui neturėjo įtakos projekto sprendinio dėl elektros įvado pakeitimas, nes futbolo aikštės apšvietimas turėjo būti įrengtas su atskira valdymo sistema, kas taip pat nereiškia, kad turėjo būti įrengtas papildomas elektros įvadas; ieškovei atsisakius išleisti TDP elektrotechnikos (ESO) dalies A laidą, kurioje numatyti stadiono apšvietimo valdymo ir apskaitos spintos pajungimas per „Žemynos“ progimnazijos lokalųjį elektros tinklą, atsakovei teko skelbti atskirą progimnazijos stadiono apšvietimo pajungimo turimame lokaliniame tinkle projektavimo darbų pirkimą; 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. rugsėjo 11 d. apšviestumo matavimą atliko UAB „Mazgas“, kuri projektavo apšviestumą stadione, todėl gali būti suinteresuota pateikti atitinkamas išvadas, o atsakovė rėmėsi nešališkomis Visuomenės sveikatos centro 2018 m. gegužės 4 d. išvadomis; pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertinęs aplinkybes dėl šalių nebendradarbiavimo ir nuspręsdamas, kad darbai užtruko dėl atsakovės kaltės, nepagrįstai nepriteisė atsakovės prašomų delspinigių, nes tokia atsakovės teisė numatyta Sutarties 10.2. punkte; be to, ieškovės atlikti darbai turėjo daug defektų, kurie turėjo būti ištaisyti iki 2018 m. kovo 23 d. pasirašyto priėmimo – perdavimo akto.

37. Taigi, iš esmės tarp šalikų kilo ginčas dėl draudimo laidavimu nurašytos sumos pagrįstumo ir dėl nesavalaikio statybos rangos darbų įvykdymo, dėl ko atsakovė yra paskaičiavusi delspinigius.

38. Remiantis CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu sutarties privalomumo ir vykdymo principu, šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti. Taigi, siekdama įrodyti savo teisę reikalauti iš draudiko įvykdyti prievolę pagal laidavimo sutartį, apeliantė (atsakovė) turi įrodyti, jog prievolė, už kurią buvo laiduojama, išduodant laidavimo raštą, nėra įvykdyta arba įvykdyta netinkamai.

39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai ginčas kyla tarp skolininko ir kreditoriaus, kai skolininkas mano, kad kreditorius nepagrįstai pareikalavo iš garanto įvykdyti prievolę, ir kreipiasi į teismą prašydamas apginti jo pažeistas teises ir pripažinti, kad kreditorius nepagrįstai pareikalavo iš garanto įvykdyti prievolę arba atlyginti dėl to patirtus nuostolius, teismas turi nagrinėti (priklausomai nuo ieškinio pagrindo) ar skolininkas pažeidė užtikrintą prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ieškovė, siekdama įrodyti, kad atsakovė nepagrįstai paprašė laidavimo draudimo sumos išmokėjimo iš draudiko, turėjo įrodyti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo 2017 m. balandžio 18 d. Sutarties Nr. 22-746 sąlygų, kurių įvykdymas užtikrinamas draudimo liudijimu, neįvykdymo ar pažeidimo, todėl apeliantė neturėjo teisės pasinaudoti juo.

40. Ieškovė ir atsakovė (apeliantė) Sutartimi susitarė, kad Sutarties įvykdymo užtikrinimas (draudimo liudijimas) galioja iki darbų rezultato perdavimo užsakovui ir atsiskaitymo už darbus, bei kitų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo pagal Sutartį (Sutarties 16.1. punktas). Kaip matyti iš bylos duomenų, 2018 m. kovo 23 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė darbų priėmimo – perdavimo aktą, kuriame užsakovė (atsakovė) nurodė, kad rangovei (ieškovei) pretenzijų neturi. Be to, 2018 m. kovo 23 d. atsakovei buvo pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. 0002682 bendrai 85 159,10 Eur sumai, kurią atsakovė apmokėjo 2018 m. balandžio 18 d. mokėjimo nurodymu (76 000 Eur suma) ir 2018 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymu (9 159,09 Eur suma).

41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė priėmusi ieškovės atliktus darbus ir nepateikusi jokių pastabų dėl jų atlikimo, pripažino, kad Sutartis įvykdyta tinkamai, todėl reikalauti išmokos pagal draudimo liudijimą neturėjo teisinio pagrindo, o tokią išmoką gavusi, turėjo ją grąžinta ieškovei.

42. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar atsakovė pagrįstai pasinaudojo draudimo laidavimu, konstatavo, kad Sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta dėl pačios atsakovės veiksmų, todėl ji negalėjo reikalauti draudimo laidavimo išmokos iš draudiko. Teismas taip pat sprendė, kad tarp apeliantės veiksmų, vykdant Sutartį, ir Sutarties terminų pažeidimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Apeliantė nesutiko su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Jos teigimu, medžiagų darbams pateikimo laikas nebuvo apibrėžtas Sutartyje; medžiagas turėjo teikti ne atsakovė, o Federacija; trečiasis asmuo UAB „Metausta“ pagamino gaudykles, kurios neatitiko techninio darbo projekto techninių specifikacijų reikalavimų; ieškovė neteikė reikalavimų atsakovei dėl medžiagų pateikimo, tačiau tokio poreikio ir nebuvo, nes ieškovė nebuvo įvykdžiusi kitų darbų; nepagrįsta išvada, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškove dar projekto parengimo metu, priešingai, atsakovė teikė pastabas ir pataisymus dėl ieškovės rengto projekto.

43. Pagal Statinio projektavimo užduoties 11.3.6. punktą Lietuvos futbolo federacija futbolo aikštės įrengimui turėjo pateikti stabilizuojantį smėlį, gumos granules, dirbtinę žolę. Byloje nustatyta, kad Bendradarbiavimo sutartį apeliantė (atsakovė) su Federacija sudarė tik 2018 m. balandžio 10 d., nors pagal Sutarties 4.1.2. punktą darbų pabaigos data buvo numatyta 2017 m. spalio 31 d. Taigi vien šios aplinkybės konstatavimas leidžia daryti išvadą, kad atsakovė neužtikrino, jog medžiagos stadiono įrengimui būtų pateiktos sutartyje nustatytais terminais. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog įvykus viešajam pirkimui ieškovė buvo supažindinta su atsakovės susirašinėjimu dėl medžiagų ir įrangos tiekimo su tiekėju (Federacija), nurodant kaip ir kokiais terminais bus tiekiamos reikalingos medžiagos ir įranga.

44. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovė turėjo kreiptis į apeliantę (atsakovę) su prašymais dėl medžiagų darbams vykdyti pateikimo, tačiau tokio poreikio ieškovei nebuvo, nes ji vėlavo atlikti darbus. Įvertinus, Sutarties sąlygų 9.3. – 9.4.25. punktų nuostatas, kurios reglamentuoja rangovo (ieškovės) teisės ir pareigas, nustatyta, kad tarp šalių nebuvo susitarimo, jog ieškovė kiekvieną kartą turi kreiptis į atsakovę, prašydama pateikti medžiagas, reikalingas konkretiems stadiono darbams atlikti. Pritartina atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, kad būtent apeliantė ir Federacija turėjo pareigą užtikrinti medžiagų pateikimą nustatytais terminais, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad šiuo aspektu sutartis nebuvo įvykdyta dėl pačios atsakovės kaltės.

45. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apeliantės skundo argumentui, kad ji, rengiant futbolo aikštės įrengimo projektą, teikė ieškovei pastabas ir pataisymus dėl projekto, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, 2017 m. liepos 14 d. ieškovei pateikus paruoštą projektą apeliantei, ji (apeliantė) 2017 m. liepos 19 d., nurodydama pateikto projekto trūkumus, visų trūkumų iš karto nenurodė, o po kiekvieno ieškovės atsakymo į nurodytus trūkumus, apeliantė pateikdavo raštą vis su kitomis pastabomis. Remiantis šiomis aplinkybėmis, negalima nesutikti, kad toks apeliantės elgesys negali būti vertinamas kaip atidus ir rūpestingas, bet priešingai, rodo, kad apeliantė nuo pat sutarties vykdymo pradžios nesiekė bendradarbiauti ir operatyviai pašalinti visus ieškovės paruošto projekto trūkumus tam, kad projektas būtų pradėtas įgyvendinti laiku ir darbai būtų atlikti sutartyje numatytais terminais.

46. Atsakovė apeliaciniame skunde dėsto aplinkybes, dėl kurių nesutinka su skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo išvadomis, o būtent, kad Sutarties įvykdymo terminui esminės įtakos turėjo projekto sprendinio dėl elektros įvado pakeitimas. Apeliantės teigimu, futbolo aikštės apšvietimas turėjo būti įrengtas su atskira valdymo sistema, bet papildomas elektros įvadas neturėjo būti įrengtas. Be to, ieškovei atsisakius išleisti TDP elektrotechnikos (ESO) dalies A laidą, kurioje numatytas stadiono apšvietimo valdymo ir apskaitos spintos pajungimas per „Žemynos“ progimnazijos lokalųjį elektros tinklą, apeliantei teko skelbti atskirą progimnazijos stadiono apšvietimo pajungimo turimame lokaliniame tinkle projektavimo darbų pirkimą.

47. Kaip nustatyta byloje, apeliantė 2018 m. kovo 23 d. priėmė iš ieškovės darbus ir nereiškė jai jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar apimties. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtą darbų priėmimo perdavimo aktą, tiek 2018 m. balandžio 30 d. faktinių aplinkybių patikrinimo aktą, tiek 2018 m. rugsėjo 7 d. ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštus dėl elektros įvado pakeitimo, konstatavo, o apeliantė aplinkybės, kad ji vienašališkai nusprendė pakeisti projekto sprendinį dėl elektros įvado, neneigė nei pirmosios instancijos teisme, nei teikiant apeliacinį skundą. Dar daugiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė savo poziciją dėl elektros įvado įrodinėja 2018 m. L. D. IDV paruoštu techniniu darbo projektu dėl lauko elektrotechninės dalies, kuris buvo atliktas ir pateiktas tik 2018 metų pabaigoje, t. y. jau tada, kai visi Sutartyje numatyti darbai ieškovės buvo atlikti. Taigi, sutiktina su skundžiamo sprendimo išvadomis, kad apeliantė savo veiksmais (elgesiu) pažeidė šalių bendradarbiavimo principą, dėl ko laiku nebuvo pasirašytas statybų užbaigimo aktas.

48. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti apeliantės prašomus delspinigius, nors tokia atsakovės teisė yra numatyta Sutarties 10.2. punkte.

49. Sutarties 10.2. punktas nustato, kad tuo atveju, jei rangovas nevykdo ar netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus Sutartyje numatytais terminais, užsakovas turi teisę be oficialaus įspėjimo ir neribodamas kitų savo teisių gynimo priemonių pradėti skaičiuoti 0,05 proc. delspinigius nuo Sutarties 2 priede nurodytos bendros darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Užsakovas priskaičiuotą delspinigių sumą turi teisę išskaičiuoti iš rangovui mokėtinų sumų.

50. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieškovės kaltų veiksmų dėl Sutarties nuostatų pažeidimų, t. y. terminų, vykdant darbus, pažeidimo, sprendė, kad apeliantės reikalavimas priteisti jai delspinigius yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Byloje nustačius, kad apeliantė savo veiksmais prisidėjo, jog darbai pagal Sutartį nebuvo atlikti per nustatytas terminus, be to, 2018 m. kovo 23 d. apeliantei priėmus iš ieškovės atliktus darbus, nurodant, kad pretenzijų dėl atliktų darbų neturi ir 2018 m. balandžio 18 d. bei 2018 m. gegužės 18 d. mokėjimų nurodymais apmokėjus ieškovės atliktus darbus, daroma išvada, kad Sutarties 10.2 punkto sąlyga šiuo atveju apeliantė pasinaudoti negalėjo, nes byloje nėra įrodyta, kad ieškovė netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

51. Teisėjų kolegija taip pat pasisako dėl apeliantės argumento, kad ieškovės atlikti darbai turėjo daug defektų, kurie turėjo būti ištaisyti iki 2018 m. kovo 23 d. pasirašyto priėmimo – perdavimo akto, tačiau tai atlikta nebuvo.

52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbų perdavimo – priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų (akivaizdūs) darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-611/2016).

53. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 23 d. ieškovė ir apeliantė pasirašė darbų priėmimo – perdavimo aktą. Apeliantė, priimdama darbus nurodė, kad ieškovei pretenzijų dėl atliktų darbų neturi, t. y. nenurodė jokių pastabų (žymų) dėl netinkamai atliktų rangovo darbų. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Sutarties 6.1. – 6.5. punktuose, tiek minėtame šalių pasirašytame atliktų darbų priėmimo – perdavimo akte yra numatyti garantiniai darbų terminai, todėl, siekiant nepažeisti šalių kooperavimosi principo, vykdant statybos rangos sutartį ir su ja susijusias sąlygas, apeliantė turi teisę kreiptis į ieškovę (rangovę) dėl trūkumų šalinimo bei sudaryti sąlygas ieškovei tinkamai įvykdyti įsipareigojimus, kuriuos galimai atliko netinkamai.

54. CPK 185 straipsnis nustato, kad jokie įrodymai nėra teismui privalomi, neturi iš anksto nustatytos galios (išskyrus įstatyme nustatytą išimtį – oficialiuosius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir vertinami pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu.

55. Apeliantės teigimu, Visuomenės sveikatos centro 2018 m. gegužės 4 d. stadiono apšviestumo matavimo išvados yra patikimesnės nei ieškovės užsakytos ir UAB „Mazgas“ atliktos 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. rugsėjo 11 d. apšviestumo matavimo išvados.

56. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Mazgas“ pagal ieškovės užsakymą atliko 2018 m. balandžio 18 d. stadiono apšviestumo matavimą. 2018 m. gegužės 4 d. atsakovės pavedimu Visuomenės sveikatos centras atliko stadiono apšviestumo matavimus. 2018 m. rugsėjo 11 d. UAB „Mazgas“ atliko pakartotinį stadiono apšviestumo matavimą. Pastarojo rezultatai užfiksuoti tos pačios dienos UAB „Mazgas“ skaisčio matavimo protokole, nurodant, kad matavimai atlikti su prietaisu Metrel Eurotest 61557 Nr. 14053682. Be to, byloje yra pateiktas 2017 m. lapkričio 21 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos išduotas Patikros sertifikatas, kad UAB „Mazgas“ naudojamas matavimo prietaisas Metrel Eurotest 61557 Nr. 14053682 yra tinkamas naudoti. Taip pat nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. UAB „Mazgas“ atlikto matavimo metu dalyvavo ieškovės ir atsakovės atstovai, kurie, pasirašydami matavimo protokolą, nenurodė jokių pastabų. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad UAB „Mazgas“ pateiktos stadiono apšviestumo išvados yra mažiau patikimos nei Visuomenės sveikatos centro pateiktos išvados. Byloje nebuvo nustatyta ir (ar) įrodyta, kad UAB „Mazgas“ matavimai atlikti netinkamai, taip pat nėra paneigta jos kvalifikacija atlikti apšviestumo matavimus, todėl nėra pagrindo abejoti UAB „Mazgas“ skaisčio matavimo išvadų patikimumu.

57. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad neįrodyta, jog ieškovė jai pavestą užduotį stadiono apšviestumo dalyje atliko netinkamai. Atsakovė neįrodė, kad apšviestumas turi būti vienodas visuose stadiono vietose. Pagal techninio projekto elektrotechnikos dalies 11.3.9 punktą apšviestumas futbolo aikštei turi būti ne mažiau arba lygus 250 lux, o pagal 2018 m. rugsėjo 11 d. UAB „Mazgas“ atliktus matavimus nustatyta, kad vidutinis apšviestumas 268,47 lux, minimalus 77 lux, maksimalus 405 lux, t. y. net didesnis nei numatyta projekto sąlygose. Be to, ieškovė 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 09.26 (2) nurodė atsakovei, kad sureguliavo išreguliuotus šveistuvus ir atsakovei pageidaujant gali dar kartą juos sureguliuoti, tačiau atsakovė tokio reikalavimo nepareiškė. Taip pat atsakovė neprašė ir nesutiko byloje skirti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti visas abejones dėl stadiono apšviestumo įrengimo. Taigi vien deklaratyvių teiginių, kad UAB „Mazgas“ pateiktos išvados yra nepatikimos, nurodymas, savaime nepatvirtina stadiono apšvietimo defektų egzistavimo.

Dėl procesinės bylos baigties

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tai, kad apeliantė Panevėžio miesto savivaldybės administracija nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertinus įrodymus, nėra pagrindas, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apelianto argumentais nėra pagrindo. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus atsakovei, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

59. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis).

61. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad jos apeliacinis skundas netenkinamas, bylinėjimosi išlaidos jai nėra priteisiamos. Be to, apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

62. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė priteisti 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teismui pateikti dokumentai (sąskaita už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymas) įrodo, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje patyrė 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatytų tokių paslaugų teikimo maksimalių dydžių, todėl priteisiamos iš apeliantės (atsakovės) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio ryšių statyba“ naudai 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Romualda JanovičienėVilija MikuckienėAsta Radzevičienė