Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, pensininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kad ji 2021 m. balandžio 1 d. apie 9 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - parduotuvėje, tyčia vieną kartą ranka sudavė į veidą V. K., tuo sukėlė nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą, tokiais veiksmais - įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto naudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kai V. K. sugriebė jai už kairiojo peties ir suspaudė, ji pajautė skausmą rankoje, norėjo išsivaduoti, sukdamasi kilstelėjo kairę ranką, tuo momentu „ gal ir galėjo jam kliūti“, bet tiksliai neatsimena, viskas truko apie vieną-dvi minutes laiko. Kiek pamena „to apsistumdymo“ metu dešinę ranką, kuri skauda, laikė kelnių kišenėje, besisukdama kaire ranka galėjo V. K. kliudyti, bet tyčia jam per veidą nesudavė.

Nukentėjusysis V. K. paaiškino, kad balandžio 1 d. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ sėdėjo prie lango ir pamatė, kad V. B. eina „pas (duomenys neskelbtini)“, girdėjo, kad konfliktavo, todėl suprasdamas kas bus, nes ne pirmą kartą „tas reikalas vyksta“, įsijungė telefone filmavimo kamerą ir laukė „kol viskas įvyks“. Į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ pirma įėjo V. K., jai iš paskos - V. B.. Jos abi buvo be veido kaukių, todėl jis atsistojo ir pasakė V. B. „eik laukan, brude“. V. B. pradėjo sakyti, kad jis kūrena krosnį pliušiniais žaislais, nuo jų kiemas pilnas dūmų. Jis jai nieko į tai neatsakė, bet kairėje rankoje laikydamas telefoną, o dešinę ranką ištiesęs, ėjo link V. B. ir varė ją iš parduotuvės, jokių necenzūrinių žodžių jos atžvilgiu nevartojo, jai už peties suėmęs nebuvo, jos nestumdė, rankomis nelietė. Būdama netoli durų, V. B. sukdamasi kairiąja ranka, kumščiu (sukdamasi iš atbulos dešinės rankos) trenkė jam į veidą, pataikė į dešinį skruostą, o jis instinktyviai, besigindamas nuo V. B., dešinės rankos delnu trenkė jai atgal, pataikė į galvą ar veidą tiksliai negali pasakyti. Atstumas tarp jo ir V. B., tuomet kai ji jam sudavė, buvo „per jo ištiestą ranką“. Tada V. B. šaukdama išbėgo iš parduotuvės ir nubėgo į policiją. Jis su V. K. liko parduotuvėje, kalbėjosi. Tuo viskas pasibaigė, bet paskui atvažiavo A. K., tada išsikvietė policiją ir jis( V. K.) parašė pareiškimą. Mano, kad nuo tokių veiksmų parduotuvės veikla buvo sutrikusi. Įvykio metu žmonių nebuvo, bet triukšmas, konfliktas galėjo girdėtis prie parduotuvės, nes V. B. labai garsiai kalba. Jam pačia ta diena buvo sugadinta, kadangi serga migrena, negali nervintis, o įvykis iššaukė migreną, pradėjo skaudėti galva, dešinysis skruostas buvo paraudęs ir patinęs. Civilinį ieškinį reiškia 3000 Eur sumai, kadangi jau tris metus V. B. juos terorizuoja, taip jie vargsta, vyksta pastovūs konfliktai. Dėl įvykio jis patyrė stresą, buvo sutrikdyta parduotuvės veiklą, žmona dėl to labai jaudinosi. V. B. jo neatsiprašė ir jiedu nesusitaikė.

V. B. liepė išeiti iš parduotuvės, nes su ja ne pirmas konfliktas vyksta, jau trys metai kai jis su žmona tą parduotuvę nuomoja iš A. K., tai tiek laiko tie konfliktai ir vyksta. V. B. varė iš parduotuvės, nes žinojo dėl ko ji atėjo. Ji buvo užsipuolusi juos lauke ir dėl dūmų, ir dėl žolių, kurios auga šalia tvoros. Anksčiau dėl konfliktų į policiją nesikreipdavo, apsižodžiuodavo ir tuo viskas baigdavosi. Ji ateidavo, papriekaištaudavo dėl dūmų ir taip viskas baigdavosi.

Liudytoja V. M. K. paaiškino, kad pastatas, kuriame yra parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ priklauso jos sūnui A. K.. Ji pati dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, „(duomenys neskelbtini) „ patalpas nuomojasi V. K.. 2021 m. balandžio 1d. rytą į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ konfliktiškai nusiteikusi įbėgo V. B., šaukė „ kada užbaigs ją dūmais nuodyti“. Ji paaiškino V. B., kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ yra židinys, kuris kūrenamas granulėmis ir jokių dūmų nėra bei pasiūlė V. B. nueiti į kita pastato dalį, kurioje yra „(duomenys neskelbtini)“. Į „(duomenys neskelbtini)“ ji įėjo pirma, o V. B. įėjo paskui ją. V. K. pamatęs , kad šaukdama į parduotuvę įeina V. B., iš karto jai liepė eiti laukan iš parduotuvės. V. B. klausė V. K., kodėl jis kūrena ir dūmai rūksta į jos kiemą. K. atsakė, kad nieko nepadarys, kad dūmai rūksta, nes stovi namas ir krosnis kūrenama. Įsiplieskė konfliktas ir V. B., žengusi žingsnį link V. K., ranka sudavė jam per veidą. Tuomet „automatiškai“ ir V. K. ranka sudavė per veidą V. B. ir ji išbėgo iš parduotuvės šaukdama, kad eina į policiją. Kuria ranka ir į kurią veido pusę V. B. sudavė V. K. neprisimena, bet mano, kad dešine ranka į kairę veido pusę. To konflikto metu V. K. jokių keiksmažodžių nevartojo, V. B. nestūmė, jokių necenzūrinių nei įžeidžiančių žodžių jos atžvilgiu nepasakė. Dėl dūmų niekas daugiau jokių pretenzijų nėra pareiškęs, nors jai yra žinoma, kad buvo iškviesti Aplinkos apsaugos ministerijos atstovai, bet pažeidimų nerado. Patalpą, kurioje stovi krosnis ir kaminas, iš kurio rūksta dūmai, nuomoja V. K.. Dėl konflikto ji patyrė stresą, bet į policiją nesikreipė. Policiją iškvietė jos sūnus A. K., kuriam ji vėliau papasakojo apie įvykį, kad V. B. trenkė per veidą V. K.. Apie tai, kad konflikto metu V. K. sudavė į veidą V. B., sūnui A. K. nepasakojo, nes „nebuvo kažkoks kriminalas”.

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino ( teismo posėdžio metu liudytojo parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu), kad (duomenys neskelbtini), yra jam priklausantis pastatas su priestatu. Pastatą yra išnuomojęs V. ir D. K., kurie vykdo parduotuvės veiklą, o priestate yra kita parduotuvė, kurioje pardavėja dirba jo mama V. M. K.. 2021 m. balandžio 1 d. laikotarpyje nuo 10-12 val., jam atvažiavus į parduotuvę, kurioje dirbo mama V. M. K., ji papasakojo, kad į parduotuvę buvo atėjusi V. B. ir kėlė nepasitenkinimą dėl dūmų, rūkstančių iš jam priklausančio pastato kamino. Po to, mama su V. B. nuėjusios pas K. į parduotuvę, ten įvyko konfliktas, kurio metu V. B. sudavė į veidą V. K.. Po pokalbio su mama, jis nuėjo į parduotuvę pas K.. V. K. papasakojo, kad V. B. apsisukdama ir eidama lauk iš parduotuvės, trenkė jam delnu į veidą. Ant V. K. kažkurios veido pusės, tiksliau kažkurio skruosto, matė paraudimą. Taip pat V. K. savo mobiliojo ryšio telefone parodė vaizdo medžiagą, kurioje pačių muštynių nesimatė, bet girdėjosi konfliktas. Tada jis patarė V. K. paskambinti į policiją ir parašyti pareiškimą, bet V. K. neskambino į policiją, todėl jis pats pasisiūlė paskambinti ir pasiklausti kaip toliau elgtis tokioje situacijoje. Paskambino policijos pareigūnui A. V., kurį pažįsta kaip pirkėją, papasakojo apie situaciją ir pareigūnas patarė skambinti "112" arba pasiūlė pats iškviesti policijos ekipažą. Numeriu "112" nebeskambino, nes A. V. iškvietė policijos ekipažą.(b.l. 101-102).

Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino ( teismo posėdžio metu liudytojo parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu paaiškino, kad 2021-04-01 dirbo nuo 7 val., (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje. Telefonu minėtą dieną, apie 9-10 val., gavęs Reagavimo skyriaus viršininko A. V. nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), parduotuvę, kurioje vyksta konfliktas, iš karto nuvyko. Parduotuvėje, kurioje prekiaujama arbata, prieskoniais, kava buvo vyriškis K., vardo nepamena. Jis paaiškino, kad 2021-04-01 atėjo į parduotuvę B. ir pradėjo šūkauti dėl sklindančių dūmų į kiemą. K. paaiškino, kad jis liepė B. išeiti iš parduotuvės ir B. pirma ranka vieną kartą jam trenkė į veidą, o jis instinktyviai vieną kartą jai trenkė atgal, tačiau kur jis jai pataikė, nenurodė. Bendraujant su K., ant jo veido nepastebėjo jokių paraudimų, patinimų, sužalojimų ir jis pats sakė, kad jam sužalojimų B. nepadarė. Buvo priimtas pareiškimas iš K., apžiūrėta įvykio vieta, apklaustas K.. (b.l. 96-97)

Liudytoja D. K. paaiškino, kad konflikto tarp jos vyro V. K. ir kaimynės V. B. nematė, bet matė įvykio pasekmės - vyrui buvo paraudęs ir patinęs skruostas. Kai pamatė sužalojimus, galėjo būti praėję 15 minučių po įvykio. Kada patinimas ir paraudimas praėjo nežino, vyras išėjo į policiją, ten labai ilgai buvo, valandą-dvi, o kai grįžo - žymės ar dar buvo - neatkreipė dėmesio. Vyras pasakojo, kad V. B. pirmiausia nuėjo į parduotuvę, kurioje dirba V. K., o po to abi atėjo į jų parduotuvę ir įvyko incidentas, V. B. sudavė vyrui, o jis instinktyviai atgal jai sudavė jai. V. B. ne pirmą kartą ateina į parduotuvę pašūkauti, papriekaištauti, kad iš kūrenamos krosnies kamino rūksta dūmai.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad jam į asmeninį mobilųjį telefoną paskambino pažįstamas asmuo A. K., pasakė, kad į parduotuvę atėjo moteris, kuri kelia triukšmą dėl dūmų, koliojasi, sudavė į veidą pirkėjui ir klausė ką daryti. A. K. pasakė, kad atsiūs policijos patrulius. Paskambinęs patruliams nurodė nuvykti į įvykio vietą ir viską išsiaiškinti. Maždaug už poros valandų, pasižiūrėjęs policijos registruojamų įvykių registre pamatė, kad registruoti du įvykiai. Vienas pareiškimas -V. B., o kitas -V. K..

Liudytojas A. B. paaiškino, kad žmona V. B. išėjo kaimynystėje esančią parduotuvę pas V. K. išsiaiškinti dėl dūmų, nes dūmų kvapas buvo „neįmanomas“. Grįžo pasimetusi, sakė, kad V. K. ją sumušė, buvo sugriebęs už skaudančio peties, sudavė į veidą, ir išmetė laukan iš parduotuvės ir jau buvo policijoje. Sekančią dieną jam būnant kieme V. K. jam „rodė iškėlęs pirštą“. Žmona skundėsi, kad skauda galvą, ausį, žąstą, kitos dienos vakare kreipėsi (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Konfliktas kilo dėl dūmų, tie dūmai trukdo gyventi apie du metus. Jis pats asmeniškai niekada nieko V. K. nėra sakęs, nes vengė konfliktų, tiesiog kentėjo, o žmona kelis kartus yra perspėjusi. Nėra galimybės išvėdinti kambarių dėl dūmų, nebent tada kai uždarydavo parduotuvę.

Iš policijos duomenų bazės informacijos( BIRT ataskaitų žiūryklės ) matosi, kad (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariate 2021 m. balandžio 1 d. 09 val. 56 min. užregistruotas V. B. pranešimas apie tai, kad 09 val. 15 min., jai būnant parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose, V. K. sudavė jai ranka vieną smūgį į veidą ir stipriai suėmęs už peties išstūmė iš parduotuvės ( b.l.103, 1 tomas); be to, 2021 m. balandžio 1 d. 11 val. užregistruotas V. K. pranešimas, kad apie 9 val. į parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynystėje gyvenanti moteris pavarde B., pradėjo konfliktuoti dėl į jos kiemą sklindančių dūmų ir konflikto metu vieną kartą kumščiu trenkė į veidą parduotuvės savininkui V. K. ( b.l.5, 1 tomas).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra arbatomis ir prieskoniais prekiaujančios parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), patalpos. Jokių nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta( b.l.19-25, 1 tomas).

Apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, kurį pateikė nukentėjusysis V. K., apžiūra. Protokole nurodyta, jog matosi, kaip į patalpą įeina V. M. K., o paskui ją moteris, vilkinti pilkos spalvos megztinį ir vyšninės spalvos kelnes, girdisi vyriškio balsas, galimai V. K., kuris iš kelių kartų liepia moteriai, vilkinčiai pilkos spalvos megztinį ir vyšninės spalvos kelnes, išeiti iš parduotuvės, vyksta konfliktas dėl kamino, kūrenamų žaislų. Girdisi moters balsas „...nestumdyk manęs, aaaa...ai“. Matosi, kaip iš parduotuvės patalpos išbėga šaukdama moteris ( b.l.27).

Iš akistatos protokolo matosi, kad tarp V. B. ir nukentėjusiojo V. K. buvo atlikta akistata, užduoti klausimai dėl 2021 m. balandžio 1 d. parduotuvėje tarp jų įvykusio konflikto. V. K. nurodė, kad V. B. smurtavo prieš jį, t.y. vieną kartą ranka sudavė į veidą. V. B. su V. K. parodymais nesutiko, nurodė, kad V. K. nemušė. (b.l.54, 1 tomas).

Parodymų patikrinimo metu V. K. parodė patalpą( parduotuvę) esančią (duomenys neskelbtini), ir parduotuvės viduje parodė vietą kur 2021 m. balandžio 1 d. stovėjo V. B.. Ant manekeno parodė dešinę veido pusę, į kurią jam ranka sudavė V. B. ir taip pat ant manekeno parodė kairę galvos pusę, į kurią jis ranka sudavė V. B.( b.l.59-65, 1 tomas).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip V. B. parodė pastatą( parduotuvę), esančią (duomenys neskelbtini), pastato viduje V. B. parodė vietą, kur ji stovėjo įėjusi į parduotuvę 2021-04-01, taip pat parodė ant manekeno, kur jai ,stovinčiai prie durų, ranka į kairę veido pusę sudavė V. K. ( b.l.165171, 1 tomas).

Akistatos tarp V. B. ir liudytojos V. M. K. metu , liudytoja nurodė, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ V. B. vieną kartą ranka sudavė per veidą V. K.. V. B. nurodė, kad prieš V. K. nesmurtavo, tai yra jokių smūgių jam nesudavė( b.l.85-86, 1 tomas).

2021 m. gegužės 13 d. nutarimu prokurorė ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 d. V. K. atžvilgiu ( dėl V. B. suduoto smūgio) nutraukė, nes padarė išvadą, kad V. K. sudavė V. B. ranka vieną kartą į veidą instinktyviai, gindamasis nuo V. B. realaus ir pavojingo kėsinimosi- smūgio sudavimo jam, tai yra V. K. veikė neperžengdamas būtinosios ginties ribų ( BK 28 straipsnio 2 dalius)( b.l.140-146, 1 tomas).

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

V. B. kaltinama, kad viešoje vietoje - parduotuvėje, tyčia vieną kartą ranka sudavė į veidą V. K., tuo sukėlė nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą, tokiais veiksmais - įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto naudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, t. y. gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties bei netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009), namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241/2009).

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus.

Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėti taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

Veikos padarymo motyvai neturi reikšmės jos kvalifikavimui, jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

Iš byloje nustatytų faktinių įvykio aplinkybių matyti, kad įvykio vieta (arbata ir prieskoniais prekiaujančios parduotuvės patalpos) - yra viešoji vieta, tai atitinka teismų praktiką. Vienok, byloje surinkti duomenys nepatvirtina kaltinime inkriminuotos aplinkybės, jog V. B. tyčia sudavė vieną kartą į veidą nukentėjusiajam V. K., tokiais veiksmais - įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto naudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. V. B. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme kaltės nepripažino ir tvirtino, kad atėjo į parduotuvę ( pirmiau į „(duomenys neskelbtini)“ po to, kartu su „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja V. M. K., į „(duomenys neskelbtini)“) turėdama tikslą išsiaiškinti kuo parduotuvėje kūrenama krosnis, nes dėl rūkstančių dūmų, yra sunku kvėpuoti, negalima atsidaryti namo langų, išvėdinti patalpų. „(duomenys neskelbtini)“ savininkas V. K., pamatęs ją, įeinančią į parduotuvę, iš karto užsipuolė ją žodžiais „brude, šliundra“, varė laukan iš parduotuvės, bet ji neišėjo, todėl jis sugrėbęs ją už peties, stūmė laukan ir trenkė jai į veidą. Kiek pamena „to apsistumdymo“ metu, besisukdama ir norėdama išsivaduoti, kaire ranka galėjo V. K. kliudyti, bet tyčia jam per veidą nesudavė.

Vertinant nukentėjusiojo V. K. ir konfliktą mačiusios V. M. K. parodymus, kad V. B. sudavė į veidą V. K., matosi, kad nukentėjusysis ir liudytoja apie konflikto aplinkybes aiškina skirtingai. Nukentėjusysis parodė, kad V. B. pasakė „eik laukan, brude“, tačiau ji aiškino, kad jis kūrena krosnį pliušiniais žaislais, nuo kurių kiemas pilnas dūmų. Jis V. B. nieko neatsakė, bet kairėje rankoje laikydamas telefoną, o dešinę ranką ištiesęs, ėjo link jos ir varė ją iš parduotuvės, tada ji, būdama netoli durų, staiga besisukdama „iš atbulos dešinės rankos“ trenkė jam į veidą, o jis instinktyviai, besigindamas, dešinės rankos delnu trenkė jai atgal. Tuo tarpu liudytoja V. M. K. parodė, kad V. K. pamatęs, kad šaukdama į parduotuvę įeina V. B., iš karto jai liepė eiti laukan iš parduotuvės. V. B. klausė V. K., kodėl jis kūrena ir dūmai rūksta į jos kiemą. K. atsakė, kad stovi namas, krosnis kūrenama, todėl dūmai rūksta. Įsiplieskė konfliktas ir V. B., žengusi žingsnį link V. K., užsimojusi ranka sudavė jam per veidą. Tuomet „automatiškai“ ir V. K. ranka sudavė per veidą V. B. ir ji išbėgo iš parduotuvės šaukdama, kad eina į policiją.

Kaip minėta, konfliktą tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo matė tik liudytoja V. M. K., ji kategoriškai tvirtino, kad V. B. žengusi žingsnį link V. K. užsimojo ir trenkė jam į veidą. Tačiau dėl nukentėjusiojo V. K. ir liudytojos V. M. K. parodymų patikimumo teismui kyla pagrįstų abejonių, nes kaltinamosios santykiai su nukentėjusiuoju dar iki įvykio buvo konfliktiški, nukentėjusysis aiškino, kad su V. B. nesikalba ir nesisveikina, kadangi ji tris metus juos „ terorizuoja, o tas reikalas dėl dūmų ilgai tęsiasi“, ne pirmą kartą įvyksta konfliktai, todėl įvykio dieną, tik išgirdęs jos balsą, įsijungė telefone filmavimo kamerą ir laukė „kol viskas įvyks“. Pastebėtina, kad pateikdamas pranešimą policijai ( b.l.5-6, 1 tomas) V. K. nurodė, kad konflikto metu B. vieną kartą kumščiu jam trenkė į veidą, tačiau nepranešė, kad to paties konflikto metu jis taip pat sudavė V. B.. Liudytoja V. M. K. teismo vertinimu duoda parodymus, kurie iš esmės nelaikytini melagingais, bet yra aiškiai palankūs V. K. ir apsunkina kaltinamosios padėtį. Liudytoja aiškina, kad V. B. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ įėjo šaukdama V. K. „tu mane nuodiji“, o V. K. tik liepė V. B. eiti laukan, nevartojo keiksmažodžių, V. B. neįžeidinėjo, nestumdė. Vienok, paties V. K. pateiktas garso ir vaizdo įrašas patvirtina kitas konflikto aplinkybes, kuomet V. B. įėjusi į parduotuvę prašo |V. K. susitvarkyti kaminą, „protingai kūrenti“, nes neįmanoma išeiti į kiemą, į ką V. K. atsako, kad tai ne jo reikalas ir intensyviai varo V. B. iš parduotuvės nuolat kartodamas „šutink lauk, brude“ , „šutink“, po to aiškiai girdisi V. B. žodžiai „...nestumdyk tu manęs, aaaa...“ ir V. K. pasakyti necenzūriniai keiksmai. Liudytojos parodymų neobjektyvumą taip pat patvirtina liudytojo A. K. parodymai, kad jam apie „incidentą“, kurio metu V. B. sudavė į veidą V. K., papasakojo V. M. K., tačiau „nutylėjo“ faktą, kad V. K. sudavė V. B., teisme liudytoja V. M. K. nurodė, kad tai nebuvo „kažkoks kriminalas “.

Taigi aptartų aplinkybių visuma kelia pagrįstas abejones dėl nukentėjusiojo ir liudytojos V. M. K. parodymų patikimumo, rodo norą dėl susidariusios situacijos apkaltinti V. B., su kuria konfliktai dėl dūmų įvyksta ne pirmą kartą, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Jokiais kitais įrodymais, išskyrus nukentėjusiojo ir liudytojos V. M. K. parodymus, smūgio sudavimas nepatvirtintas. Pažymėtina, kad smūgio sudavimo požymių ant nukentėjusiojo veido neužfiksuota, išskyrus paties nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės D. K. parodymus. Nukentėjusysis teigė, kad veide buvo sužalojimas, paraudimas ir patinimas, kuris laikėsi iki vakaro, o paraudimas išnyko už valandos laiko. Vienok, liudytojas J. B., (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnas, kuris gavęs nurodymą nuvykti į parduotuvę dėl ten įvykusio konflikto ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „.... bendraujant su K. ant veido nepastebėjau jokių paraudimų, patinimų, sužalojimų ir jis pats sakė, kad jam sužalojimų B. nepadarė“. Liudytoja D. K. konflikto nematė, bet aiškino mačiusi „pasekmes“, nes vyrui buvo paraudęs ir patinęs skruostas, kiek laiko veide matėsi patinimas ir paraudimas negalėjo pasakyti, nes vyras išėjo į policiją, ten užtruko , o kai grįžo tai ji neatkreipė dėmesio ar žymės buvo išlikusios. Liudytojas A. K. nurodė, kad ant V. K. kažkurios veido pusės, tiksliau kažkurio skruosto, matė paraudimą. Abiejų šių liudytojų parodymai prieštarauja pareigūno J. B. parodymais, nėra nuoseklūs( nenurodo ant kurio skruosto buvo patinimas ir paraudimas, aiškina „ant kažkurio“). Be to, liudytoja D. K. yra V. K. sutuoktinė ir yra suinteresuotas asmuo, o liudytojas A. K. yra akivaizdžiai priešiškas V. B. atžvilgiu ( jis savo iniciatyva skambino pažįstamam policijos pareigūnui ir pranešė apie konfliktą, pateikdamas neteisingas žinias, kad „ į parduotuvę atėjusi netoliese gyvenanti moteris dėl dūmų kėlė konfliktą ir pirkėjui sudavė į veidą“ ), todėl šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai.

Teismo nuomone informatyvus yra paties nukentėjusiojo V. K. policijos pareigūnams pateiktas vaizdo įrašas. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo ir liudytojos V. m. K. parodymų patikimumą, iš dalies jau aptarė vaizdo įrašą. Svarbu pažymėti, kad nekyla abejonių, jog tarp V. K. ir V. B. kilo grumtynės, nors vaizdas nėra aiškus( tikėtina dėl to, kad V. K. tuo metu laikė telefoną rankoje ir filmavo, ) tačiau aiškiai girdimas V. K. balsas „... lauk, lauk“ ir iš karto seka V. B. balsas „Nestumdyk tu manęs“ ir V. K. necenzūriniai keiksmai. Jokių smūgių sudavimas nėra užfiksuotas vaizdo įraše. Laiko atžvilgiu nuo V. B. pasakytų žodžių „nestumdyk tu manęs, aaaaa“ iki aiškaus vaizdo, kuomet ji išbėga iš parduotuvės praeina 5-6 sekundės, aiškiai matosi, kad V. K. stumia ją iš parduotuvės, vyksta grumtynės. Vaizdo įrašas dar kartą patvirtina, kokie nepatikimi nukentėjusiojo, taip pat ir V. M. K. parodymai, kad nebuvo grumtynių, kad V. B. nestūmė, net nelietė, kad ji tiesiog žengė link V. K., užsimojo ir trenkė jam į veidą. Pastebėtina it tai, kad V. B. dešinę ranką laiko kelnių kišenėje. Vaizdo įrašas leidžia atmesti nukentėjusiojo ir liudytojos iškeltą versiją, kad V. B. nestūmė, nelietė, o ji tyčia trenkė nukentėjusiajam į veidą ir patvirtina V. B. parodymus, kad vyko susistumdymas, V. K. buvo suėmęs jai skaudžiai už peties, ji stengėsi išsivaduoti ir sukdamasi galėjo V. K. kliudyti, bet per veidą jam nesudavė. Kaltinime nėra detalizuota kuria ranka V. B. sudavė V. K., pastarasis savo parodymuose buvo nenuoseklus, teisme teigė, kad V. B. „sukdamasi kairiąja ranka trenkė į veidą“, „sukdamasi iš atbulos dešinės rankos kumščio trenkė į veidą ir pataikė į dešinį skruostą“ ( vaizdo įraše aiškiai matosi, kad viso konflikto metu V. B. dešinę ranką laiko kišenėje). Beje, liudytoja V. M. K. nurodė, kad V. B. sudavė dešine ranka į kairę veido pusę. Pažymėtina ir tai, kad būtent vaizdo įrašas patvirtina, kad nukentėjusiojo parodymai, jog konflikto metu jis nevartojo necenzūrinių keiksmų, neįžeidinėjo V. B., jos nestumdė, netgi nelietė - neatitinka tiesos.

Bylos duomenų analizė, bei vaizdo medžiagoje užfiksuoti duomenys atskleidžia, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios vyko konfliktas, abi konflikto dalyvės( ypatingai nukentėjusysis) buvo aktyvios, todėl kiekvienos jų parodymai turi būti vertinami įdėmiai ir atsargiai, dėl kaltinimų pagrįstumo neturi likti jokių protingų abejonių, kadangi dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai to asmens kaltės įrodymų.

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-492/2013, 2K-232/2014 ir kt.).

Šioje byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių V. B. kaltę. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų, teisme ištirtų įrodymų visuma nesuteikia pagrindo išadai, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuotą BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, tai yra kad viešoje vietoje - parduotuvėje, tyčia vieną kartą ranka sudavė į veidą V. K., tokiu įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto naudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Esant abejonių dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių ir dėl atskirų įrodymų (nukentėjusiojo ir liudytojos V. M. K. bei kaltinamosios V. B. parodymų) patikimumo, kurių neįmanoma pašalinti, vadovaujantis in dubio pro reo principu, teismui kilusios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Kadangi apkaltinamasis nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o tokių įrodymų šioje byloje nėra, todėl kaltinamoji V. B. pagal BK 284 straipsnį išteisintina, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BK 2 straipsnio 4 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalis). Įrodymų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Kadangi kaltinamoji V. B. išteisinama, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

V. B. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.