Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) konsultantu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 196 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. V. dirbdamas (duomenys neskelbtini) draudimo agentu, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 17 d. iki 2017 m. liepos 10 d., būdamas supažindintas su (duomenys neskelbtini) pareigybės nuostatais, būdamas (duomenys neskelbtini)autorizuotu sistemos „TIA“ vartotoju, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. pasinaudodamas jam suteikta teise administruoti draudimo sutartis, keisti draudėjų kontaktinius duomenis, paskambinęs trumpuoju telefono Nr. 4444 bendrovės informacinėje sistemoje „TIA“ neteisėtai pakeitė bendrovėje registruotų draudėjų kontaktinius duomenis:

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 196 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Liudytoja Z. R. parodė, kad ji, būdama AB „Lietuvos draudimas“ skyriaus vadove, su R. V. jau senokai kalbėdavo dėl darbo ir galimybės dirbti. Kalbėjo, kad jam reikia pagerinti rezultatus, kad galėtų darbuotis toliau. Žmonės, kurie rodė rezultatą, buvo pervesti dirbti konsultantais, o kurie negalėjo parodyti rezultatų, priiminėjo kitokius sprendimus. Pats kaltinamasis R. V. nurodė, kad 2017 m. birželio mėnesį vadovė užsiminė, kad nuo liepos 1 d. atstovų neliks. Žinodamas apie išėjimą R. V., turėjo nusikalstamos veikos motyvą kerštauti ir sukelti neigiamas pasekmes bendrovei. Iš objektyvių duomenų nustatyta, kad nusikalstama veika įvykdyta nuo 2017 m. birželio 17 d. iki 2017 m. liepos 10 d., t. y. mėnesio laikotarpyje iki R. V. išėjimo iš darbo, kadangi 2017 m. liepos 7 d. prašymu R. V. prašė jį nuo 2017 m. liepos 11 d. atleisti. Kaltinamojo versijos, kad jis norėjo ir toliau dirbti AB „Lietuvos draudimas“ bei dar liepos 10 d. jis kontaktavo su klientais, tikslino duomenis bei skolas, nepatvirtina jokie duomenys byloje. Atvirkščiai byloje pateiktuose garso įrašuose matyti, kad 2017 m. liepos 10 d. R. V. pakeitė klientų kontaktinius duomenis iš teisingų į klaidingus. 2017 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo susiekta su draudėjais: J. G., R. S., A. M., J. K., J. – A. Y. Visi asmenys, su kuriais buvo susisiekta, patvirtino, kad jie R. V. pažįsta, tačiau nurodė nekeitę savo kontaktinių duomenų. Šią informaciją patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja J. G. nurodydama, kad jos telefono numeris visą laiką buvo tas pats – (duomenys neskelbtini). Telefono numeris niekada nesikeitė ir nėra pasikeitęs dabar. Jos elektroninio pašto adresas anksčiau buvo (duomenys neskelbtini), o paskui keitėsi į (duomenys neskelbtini). R. V. jai siųsdavo draudimo dokumentus elektroniniu paštu, kai nebuvo prisijungusi prie svetainės. Jai nėra žinoma įmonė pavadinimu (duomenys neskelbtini) ir ji tokioje įmonėje niekada nėra dirbusi. Niekada nėra buvę kalbos su R. V., kad keičiasi jos kontaktiniai duomenys. R. V. yra siūlęs naudotis kitos draudimo bendrovės paslaugomis.

Be to liudytoja Z. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kai R. V. išeidinėjo, ištraukė klientų sąrašą ir paprašė šio surašyti klientų duomenis, nes jie iš viso nebuvo suvesti į sistemą. R. V. pažadėjo duomenis sukelti ir surašyti, tačiau duomenų jis jai neatvežė. Ji liko su klientais, kurių kontaktų kortelėse nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad R. V. šiuo metu taip pat dirba tokio paties pobūdžio darbą, tik kitoje draudimo bendrovėje.

Taigi, R. V. veikdamas tyčia neteisėtai, t. y. turėdamas ribotą teisę dirbti su elektroniniais duomenimis, viršydamas savo įgaliojimus, pašalino ir pakeitė AB „Lietuvos draudimas“ elektroninius duomenis, dėl ko įmonei buvo padaryta nedidelė žala. Šiuo atveju teismas pastebi, kad žala civilinės teisės prasme skiriasi nuo žalos sąvokos turinio baudžiamajame procese, kur žala pripažįstami bet kokie neigiami padariniai. Spręsdamas dėl žalos teismas įvertina sukeltas pasekmes, keistų ir naikintų elektroninių duomenų pobūdį, kilusius nepatogumus ir realiai patirtus nuostolius dėl duomenų atstatymo, įtaką įmonės funkcionavimui ir veiklai. Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad R. V. nusikalstama veika šioje dalyje atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 196 straipsnio 3 dalies, sudėtį.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinamasis R. V. tyčia 2017 m. birželio 22 d. 15 val. 57 min., 2017 m. birželio 17 d. 9 val. 34 min. bei birželio 1 d. 17 val. 44 min. keitė bendrovėje registruotinų draudėjų kontaktinius duomenis. Byloje esantys telefoninių pokalbių įrašai bei informacinis raštas patvirtina, kad R. V. šiais minėtais laikais keitė duomenis iš neteisingų į teisingus, todėl nurodytos aplinkybės šalintinos iš pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į tai keistinas nusikalstamos veikos laikotarpis iš „nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 10 d.“ į „nuo 2017 m. birželio 17 d. iki 2017 m. liepos 10 d., taip pat patikslintinas laikas kada buvo pakeistas draudėjos J. G. telefono numerį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes toks laikas kaltinime nebuvo nurodytas iš viso, nors įrodytas byloje esančiais duomenimis. Be to kaltinamajame akte dėl rašymo apsirikimo klaidingai nurodyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ apribojo naudojimąsi tokiais duomenimis, todėl AB „Lietuvos draudimas“ keistinas į R. V.

Dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo

Už BK 196 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Kaltinamasis R. V. neteistas, dirbantis, (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Veikos mažareikšmiškumas bei nepavojingumas yra vertinamieji požymiai. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Sprendžiant dėl veikos mažareikšmiškumo, turi būti atsižvelgiama ir į objektyviuosius, ir į subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Aptariant objektyvųjį veikos mažareikšmiškumo kriterijų, atkreipiamas dėmesys į tai, jog iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, jog tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-230-697/2017).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog, vertinant veiką kaip mažareikšmę, pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, aprašytoms formaliosiomis sudėtimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007, 2K-60-303/2018).

Taigi, šiuo atveju vertintina, ar R. V. padaryti teisės pažeidimai buvo tokie, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus.

Teismas sprendžia, kad formaliai R. V. padaryta veika, pasireiškusi neteisėtu poveikiu elektroniniams duomenis, atitinka BK 196 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pakeisti duomenys buvo atkurti, nes jų istorija draudimo duomenų bazėse buvo išlikusi, į tai, kad nėra byloje duomenų, kiek tiksliai truko asmens duomenų atstatymas, į tai, kad buvo pakeista tik dalis asmens duomenų – tik kontaktiniai, tačiau nebuvo pakeisti toki duomenys, kaip asmens vardai bei pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos, į tai, kad byloje nėra duomenų kokia dalis kaltinime nurodytų apdraustųjų pakėtė draudimo bendrovę, atsižvelgus į tai, kad nebuvo pasikėsinta į tokius svarbius įstatymo saugomus gėrius kaip sveikata, turtas; įvertinus tai, kad nors ir padaryta turtinė žala, tačiau ji yra nedidelė – nėra pagrindo konstatuoti, kad padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas šią veiką padariusiam asmeniui. Teismas įvertino elektroninių duomenų pobūdį, jų statusą, nukentėjusiosios ypatybes, pažeistų interesų svarbą, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiai nukentėjusiajai. Taigi, nagrinėjamu atveju tiek pagal objektyviuosius kriterijus (padaryta nereikšminga žala įstatymo saugomoms vertybėms), tiek pagal subjektyviuosius (atsižvelgiant į R. V. tyčios kryptingumą, motyvus) yra sąlygos pripažinti R. V. veiką mažareikšme. Pažymėtina ir tai, kad į R. V. anksčiau nėra nusikaltęs.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo R. V. asmenybę, jo elgesį proceso metu, darytina išvada, kad šiuo atveju jo veika nulemta nepamatuoto ir neapgalvoto elgesio, todėl vien jau pradėtas ir tęstas baudžiamasis procesas, pareiga dalyvauti teismo posėdžiuose, turės jam auklėjamąjį poveikį bei užtikrins, kad ateityje jis elgsis atsakingai ir panašių veikų nebedarys. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis bendraisiais teisės principais ir BK 37 straipsnio nuostatomis, teismas mano, kad R. V. nusikalstama veika, numatyta BK 196 straipsnio 3 dalyje, vertintina kaip mažareikšmė, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK kodekso 303 straipsnio 4 dalis, BK 37 straipsnis).

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. R. V. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę (neteistas), išsilavinęs, dirbantis, pensininkas, tikslinga jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstama veika įvykdyta 2017 m., t. y. iki 2018 m. sausio 1 d, kai pasikeitė MGL dydis. Teismo vertinimu, tokia įmoka, nors ir ne už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, tačiau teigiamai veiktų kaltinamojo asmenybę, motyvuotų nebenusikalsti. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma šiuo konkrečiu atveju.

Civilinė ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 177,82 Eur dydžio civilinį ieškinį. Nurodė, kad žalą sudaro prarastų kontaktų su klientais atstatyti būtini resursai. Į bylą pateikta skaičiavimo lentelė. Pašalinus iš kaltinimo aplinkybes dėl duomenų keitimo 2017 m. birželio 22 d. 15 val. 57 min., 2017 m. birželio 17 d. 9 val. 34 min., bei birželio 1 d. 17 val. 44 min., civilinis ieškinys mažintinas iki 177,52 Eur. Taip pat liudytoja Z. R. nurodė, kad su kaltinime nurodytais asmenimis važiavimo išlaidos nėra susijusios. Nurodė, kad ne pas tuos važiavo klientus, kuriuos buvo perkeisti numeriai, o pas tuos, kuriuos nėra suvesti duomenys. Pirmiau buvusi informacija asmens kortelėje išlieka. Tai pastebėjo kai pradėjo aiškintis giliau. Taigi šiuo atveju iš kaltinamojo nėra priteistinos ir kuro išlaidos – 8,97 Eur bei vadovės Z. R. sugaišta 1 darbo diena – 112,11 Eur. Pripažintina, kad dėl nusikaltimo AB „Lietuvos draudimas“ buvo padaryta 56,44 Eur dydžio žala, kuri priteistina iš kaltinamojo R. V. Kita pareikšto civilinio ieškinio dalis atmestina ir atsižvelgiant į tai, kaltinime teismas tikslina padarytos nedidelės žalos dydį iš 177,82 Eur į 56,44 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. V. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena (kompaktinis diskas), pridėta prie bylos, paliktina saugoti byloje.

Proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. V., padariusį baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 196 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir bylą nutraukti, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Civilinės ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo R. V. penkiasdešimt šešis eurus keturiasdešimt keturis centus (56,44 Eur) žalos atlyginimo civilinei ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės R. V. neskirti.

Skaitmeninės informacijos laikmena (kompaktinis diskas) palikta baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.