- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- eI2-877-872/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02941-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- P. R.
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Regitra“, Regitra Vilniaus filialas
- Advokatai
- Aleksandras Doroševas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovui valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2019 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. (1.45)-24-VL/5474 (toliau – Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą įstatymo nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones.
Paaiškina, jog VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale 2017 m. vasario 2 d. išlaikė D kategorijos transporto priemonių vairavimo praktikos egzaminą. 2019 m. liepos 5 d. jis kreipėsi į VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo. Atsakovas 2019 m. liepos 13 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti D kategorijos vairuotojo pažymėjimą, nes pareiškėjas nesikreipė per vienerius metus dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir todėl nuo 2018 m. vasario 3 d. prarado teisę įgyti D kategorijai priskirtų transporto priemonių vairavimo teisę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su šiuo sprendimu nesutinka ir teigia, kad jis yra nepagrįstas. Atsakovas atsisakė jam išduoti naują vairuotojo pažymėjimą, kadangi pagal iki 2017 m. rugsėjo 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – Egzaminavimo aprašas) nuostatas, jis dėl naujo vairuotojo pažymėjimo gavimo privalėjo kreiptis per metus laiko nuo praktikos egzamino išlaikymo. Nors atsakovas nurodė, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. galiojančios redakcijos Egzaminavimo apraše nebeliko nuostatos, nustatančios teigiamo praktikos egzamino galiojimo terminą, tačiau, vadovaudamasis bendruoju teisės aktų galiojime laike principu, teigė, jog norint įgyti teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones, pareiškėjas privalo dar kartą išlaikyti vairavimo (teorijos ir praktikos) egzaminą Egzaminavimo aprašo nustatyta tvarka.
Pareiškėjo teigimu, sprendimas yra nepagrįstas, neobjektyvus, pažeisti viešojo administravimo tikslai, nevisapusiškai ir nepilnai išaiškintos aplinkybės, klausimas išspręstas ne pagal įstatymą, todėl šis sprendimas turi būti panaikintas, o atsakovas įpareigotinas atlikti veiksmus pagal įstatymą, t. y. išduoti pareiškėjui vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog atsakovas vairuotojų pažymėjimus išduoda / keičia, vadovaudamasis Įstatymo bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatomis. Išduodant arba keičiant vairuotojo pažymėjimą, VĮ „Regitra“ įgaliotas darbuotojas vykdo procedūrą, laikydamasis tvarkos, nustatytos Taisyklių 17 punkte, t. y. atitinkamuose registruose patikrina ar nėra sąlygų, draudžiančių išduoti / keisti vairuotojo pažymėjimą.
Teigia, kad pareiškėjas netinkamai suvokia bendrojo teisės principo lex retro non agit (lot. įstatymas neturi grįžtamosios galios) esmę ir tikslus, kurie išsamiai išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei išplėtoti teismų praktikoje.
Kadangi pareiškėjas vairavimo egzaminą, turėdamas tikslą įgyti teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones, išlaikė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017 m. vasario 2 d., todėl šiuos teisinius santykius tuo metu reglamentavo Egzaminavimo aprašo redakcija, galiojusi iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Vadovaudamasi Egzaminavimo aprašo 42 punkto nuostatomis, kurios įsakmiai nurodė, kad teigiamas praktikos egzamino rezultatas galioja iki bus išduotas vairuotojo pažymėjimas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus, daro išvadą, jog pagal tuo metu galiojusią teisės normą pareiškėjo išlaikytų praktikos vairavimo egzaminų rezultatai galiojo atitinkamai iki 2018 m. vasario 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgus į tai, jog įstatymas negalioja atgaline tvarka, įstatymų leidėjas nenumatė nurodymo dėl Egzaminavimo aprašo 42 punkto nuostatų galiojimo santykiams, susiformavusiems iki aptariamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, todėl atsakovas teigia, kad šiuo metu galiojanti Egzaminavimo aprašo 42 punkto redakcija taikoma tik tiems teisiniams santykiams, kurie kilo galiojant šiai redakcijai, t. y. asmenims, vairavimo praktikos egzaminus išsilaikiusiems po 2017 m. rugsėjo 1 d.
Pažymi, jog lex benignior retro agit (lot. įstatymas, pagerinantis subjektų padėtį, turi grįžtamąją galią) principas yra įstatymų galiojimo laike išimtis, kuri pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taikoma tik baudžiamąją ar administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams. Pagal bendrą taisyklę administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) taikoma tik tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie susiklosto (atsiranda) po jos įsigaliojimo ir iki normos galiojimo pabaigos, išskyrus kai kurias išimtis (kai norma (norminis teisės aktas) galioja atgal). Todėl normų (norminių teisės aktų) galiojimo laike bendru principu laikytinas taip vadinamas normos perspektyvaus galiojimo principas, kuris reiškia, kad administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) nuo įsigaliojimo momento galioja tik į „priekį“ ir iki jo įsigaliojimo kilusioms teisėms ir pareigoms netaikoma, t. y. netaikoma tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie kilo ir egzistavo iki jos priėmimo.
Teigia, kad pareiškėjas, kuris 2017 m. išlaikė vairavimo praktikos egzaminą D kategorijos transporto priemonėms ir per vienerius metus nuo vairavimo praktikos egzamino išlaikymo nesikreipė į atsakovą su prašymu išduoti vairuotojo pažymėjimą su minėta kategorija, negalėjo tikėtis ir turėti teisėtų lūkesčių, kad po keleto metų, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, bus nustatytos kitokios vairuotojo pažymėjimo įgijimo sąlygos. Priešingu atveju, būtų pažeistas ne tik lex retro non agit principas, bet ir bendrieji teisės principai – protingumo, teisingumo ir sąžiningumo.
Mano, jog patenkinus pareiškėjo skundą, būtų paneigti Įstatymo pagrindai, įgyvendinantys saugaus eismo politiką, pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, nes pripažįstant vieno asmens (pareiškėjo) interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (asmenų) interesai, taip pat būtų pažeisti lex retro non agit ir lex benignior retro agit teisės principai.
Atsakovo atstovai teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl atsakovo 2019 m. liepos 13 d. Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti naują vairuotojo pažymėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teisės vairuoti transporto priemones suteikimo, atėmimo ir grąžinimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (toliau – Įstatymas) bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
Pagal Įstatymo 22 straipsnio, nustatančio teisės vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikimą, 1 dalį (2012 m. kovo 27 d. įstatymo Nr. XI-1943 redakcija), teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems Kelių eismo taisykles, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.
Asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, be kita ko, patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir VĮ „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas (Įstatymo 22 str. 3 d. (2012 m. kovo 27 d. įstatymo Nr. XI-1943 redakcija)).
Pagal Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygas ir tvarką (1 p. (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija)), taip pat motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką (5 p. (2010 m. birželio 10 d. įstatymo Nr. XI-893 redakcija)).
Vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarka nustatyta Taisyklėse (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 1 d.), kurių 8 punkte reglamentuota, jog pareiškėjas dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo į VĮ „Regitra“ padalinį kreipiasi asmeniškai, nepriklausomai nuo savo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, pateikdamas VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus patvirtintos formos prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą. Pareiškėjui VĮ „Regitra“ padalinyje pateikus Taisyklių 10 punkte nurodytus dokumentus, išskyrus Taisyklių 10.2 papunktyje nurodytą dokumentą, įgaliotasis darbuotojas užpildo prašymą ir, be kita ko, patikrina VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo informacinėje sistemoje, ar pareiškėjas išlaikė vairavimo egzaminą (17.6.1 p.). Kai pareiškėjas pateikia visus reikalingus dokumentus vairuotojo pažymėjimui gauti, yra visi būtini duomenys, pareiškėjas atitinka Taisyklių 17.4.2, 17.4.4, 17.6.3 ir 17.7.2 papunkčiuose nurodytas sąlygas ir jam nėra taikomos Taisyklių 17.4.1 ir 17.7.1 papunkčiuose nurodytos priemonės, įgaliotasis darbuotojas, be kita ko, priima sprendimą išduoti vairuotojo pažymėjimą (Taisyklių 23 p.).
Iš išdėstyto teisinio reguliavimo matyti, kad asmeniui vairuotojo pažymėjimas, patvirtinantis jo teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, be kita ko, išduodamas, jei jis yra išlaikęs vairavimo egzaminą.
Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialui pateikė 2018 m. balandžio 18 d. prašymą paaiškinti, kodėl nebegalioja jo vairavimo praktikos egzamino D kategorijos transporto priemonėms rezultatai (e. b. l. 13). Atsakovas 2018 m. gegužės 15 d. raštu Nr. (1.45)-24-18/3850, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, informavo, jog patikrinus VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo informacinėje sistemoje, nustatyta, kad vairavimo praktikos egzaminą įgyti teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones pareiškėjas išlaikė 2017 m. vasario 2 d., taigi išlaikyto egzamino rezultatas galiojo iki 2018 m. vasario 2 d. (e. b. l. 18-19).
Pareiškėjas 2019 m. liepos 5 d. kreipėsi į atsakovą su pakartotiniu prašymu dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo.
Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2019 m. liepos 13 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė jam išduoti naują vairuotojo pažymėjimą (e. b. l. 20-21). Sprendime atsakovas nurodė teisinį reglamentavimą, kuriuo vadovaudamasis išduoda / keičia vairuotojų pažymėjimus, bei, įvertinęs Egzaminavimo aprašo 42 straipsnio, galiojusio nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d., nuostatas, taip pat tai, kad pareiškėjo išlaikyto praktikos egzamino rezultatai galiojo iki 2018 m. vasario 3 d. (D kategorijos transporto priemonėms), o pareiškėjas per vienerius metus nuo teigiamo praktikos egzamino išlaikymo per vienerius metus dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo nesikreipė, sprendė, jog pareiškėjas prarado teisę įgyti D kategorijai priskirtų transporto priemonių vairavimo teisę.
Įvertinus pareiškėjo skundo teismui motyvus ir skundžiamo Sprendimo turinį, darytina išvada, jog ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Egzaminavimo aprašo 42 punkto, galiojusio nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d., norma, reglamentuojančia teigiamo praktikos egzamino (praktinių tam tikro tipo ir kategorijos motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių bei gebėjimų patikrinimas), turinčio tiesioginę įtaką vairuotojo pažymėjimo išdavimui, rezultato galiojimą.
Egzaminavimo aprašo 42 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d.) antroje pastraipoje buvo įtvirtinta, kad teigiamas praktikos egzamino rezultatas galioja, iki bus išduotas vairuotojo pažymėjimas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Egzaminavimo aprašo 42 punkto redakcijoje nuostatos dėl teigiamo praktikos egzamino rezultato galiojimo laikotarpio neliko, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įstatymų leidėjas panaikino iki to laiko galiojusią normą, kad teigiamas praktikos egzamino rezultatas galioja, iki bus išduotas vairuotojo pažymėjimas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus.
Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas, siekdamas įgyti teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones, praktikos egzaminą išlaikė 2017 m. vasario 2 d. Šio egzamino laikymo metu egzaminavimo sąlygas ir tvarką nustatė laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. galiojusi Egzaminavimo aprašo redakcija. Vadovaujantis šios redakcijos Egzaminavimo aprašo 42 punktu, pareiškėjo išlaikyto praktikos egzamino rezultatai galiojo iki 2018 m. vasario 3 d. Taigi, pareiškėjo kreipimosi metu į VĮ „Regitra“ Vilniaus filialą su 2019 m. liepos 5 d. prašymu išduoti vairuotojo pažymėjimą su išlaikyta D kategorija, 2017 metais išlaikyto praktikos egzamino vairuoti D kategorijos transporto priemones rezultatai nebegaliojo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjo išlaikyto praktikos egzamino vairuoti D kategorijos transporto priemones rezultatai negalioja, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas prarado teisę vairuoti šios kategorijos transporto priemones, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti naują vairuotojo pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones.
Pareiškėjas skunde teismui, atsižvelgdamas į tai, jog nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. teisės aktuose nebėra jokių apribojimų laiko atžvilgiu siekiant gauti vairuotojo pažymėjimą, kai įstatymų nustatyta tvarka yra išlaikyti kiti egzaminai, teigia, jog naujai atsiradusi asmens teisinę padėtį palengvinanti teisės norma (reikalavimo per metus laiko po išlaikyto praktikos egzamino gauti naują vairuotojo pažymėjimą panaikinimas) turi galioti atgal, t. y. tokia teisės norma turi grįžtamąją galią ir nebegali būti vadovaujamasi anksčiau galiojusiais teisės aktais, iki pasikeitimo buvusiais griežtesniais reikalavimais.
Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia (lot. be kita ko): kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lot. lex non cogit ad impossibilia); teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pažymėjęs, kad asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos, todėl keičiant teisinį reguliavimą būtina laikytis, inter alia, principo lex retro non agit (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 2 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimai). Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją yra leidžiama tam tikrais atvejais, t. y. siekiant apsaugoti viešąjį interesą, kitas konstitucines vertybes, nukrypti konstitucinio teisėtų lūkesčių apsaugos principo suponuojamų teisėkūros reikalavimų (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 1 d. nutarimai). Tokiais atvejais atsižvelgtina į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės sudaro darnią sistemą, tarp jų yra pusiausvyra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomų vertybių sandūroje būtina rasti sprendimus, užtikrinančius, kad nė viena iš tokių vertybių nebus paneigta ar nepagrįstai apribota. Kitaip būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomų vertybių pusiausvyra, konstitucinis atviros, darnios pilietinės visuomenės imperatyvas, konstitucinis teisinės valstybės principas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai).
Lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) neabejotinai yra svarbus teisės principas, susijęs su teisės aktų galiojimu. Tai – norminiams teisės aktams keliamas reikalavimas, reiškiantis, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, atsiradusioms dar iki šio akto įsigaliojimo (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimas, 2003 m. rugsėjo 30 d., 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-566-662/2017). Pastebėtina, kad šis teisės principas turi išimtį – lex benignior retro agit (lot. teisinių santykių subjekto padėtį švelninantis įstatymas galioja atgal), tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad ši išimtis taikoma tik baudžiamąją ar administracinę atsakomybę reglamentuojantiems įstatymams (žr., pvz., 2009 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-203/2009, 2015 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-220-552/2015, 2017 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2758-520/2017).
Minėta, jog pareiškėjo praktikos egzamino laikymo metu galiojo laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. galiojusi Egzaminavimo aprašo redakcija, kurios 42 punkto antroje pastraipoje buvo nustatyta, kad teigiamas praktikos egzamino rezultatas galioja, iki bus išduotas vairuotojo pažymėjimas, bet ne ilgiau kaip vienerius metus, t. y. buvo nustatytas konkretus terminas, nustatantis teigiamo praktikos egzamino rezultato galiojimą. Retrospektyvus teisės akto galiojimas yra galimas tik tais atvejais, jeigu teisės aktų leidėjas yra padaręs aiškią išlygą dėl tokio (retrospektyvaus) galiojimo. Pažymėtina, kad 2017 m. liepos 28 d. įsakyme Nr. 1V-538, kuriuo be kita ko, buvo pakeistas Egzaminavimo aprašo 42 punktas, nėra teisės akto leidėjo nurodymo dėl šio straipsnio nuostatų galiojimo santykiams, susiformavusiems iki aptariamo teisinio reguliavimo įsigaliojimo. Priešingai, šiuo įsakymu nustatyta, kad jis įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. Todėl Egzaminavimo aprašo 42 punkto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., taikoma tik tiems teisiniams santykiams, kurie kilo galiojant šiai redakcijai, t. y. asmenims, vairavimo praktikos egzaminus išsilaikiusiems po 2017 m. rugsėjo 1 d.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateikiamą principo lex benignior retro agit aiškinimą ir taikymą, konstatuoja, jog teisiniams santykiams, susijusiems su teigiamo praktikos egzamino, turinčio tiesioginę įtaką vairuotojo pažymėjimo išdavimui, rezultato galiojimu, lex benignior retro agit taisyklė negali būti taikoma.
Sutiktina su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas, kuris 2017 m. išlaikė vairavimo praktikos egzaminą D kategorijos transporto priemonėmis ir, vadovaudamasis tuo metu galiojančiomis teisės normomis, per vienerius metus nuo šių praktikos egzaminų išlaikymo nesikreipęs į atsakovą su prašymu išduoti vairuotojo pažymėjimą su minėta kategorija, negalėjo tikėtis ir turėti teisėtų bei pagrįstų lūkesčių, kad po dviejų metų, pasikeitus teisiniam reguliavimui, bus nustatytos kitokios vairuotojo pažymėjimo išdavimo sąlygos.
Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. išnagrinėjęs analogiško pobūdžio ginčą administracinėje byloje Nr. I-3472-596/2018, konstatavo, jog Egzaminavimo aprašo 42 punkto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., taikoma tik tiems teisiniams santykiams, kurie kilo galiojant šiai redakcijai, t.y. asmenims, vairavimo praktikos egzaminus išlaikiusiems po 2017 m. rugsėjo 1 d.
Teismo vertinimu atsakovo VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2019 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. (1.45)-24-VL/5474 pareiškėjui pateikta informacija jo prašomu klausimu atitiko jo prašymo turinį, t. y. atitiko tokio pobūdžio informacijai keliamus išsamumo reikalavimus, kiek tai susiję su informacijos pateikimu dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas lex retro non agit ir lex benignior retro agit principų, atsisakė pareiškėjui išduoti naują vairuotojo pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę vairuoti D kategorijos transporto priemones. Atsakovas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo skundas atmetamas, o skundžiamas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo 2019 m. liepos 13 d. sprendimas Nr. (1.45)-24-VL/5474 „Dėl vairuotojo pažymėjimo“ paliekamas nepakeistas. Kadangi nėra pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo, atmestinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. liepos 5 d. prašymą. Taigi, pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. R. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.