- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-123-425/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00087-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- BUAB „Domdeira“
- Atsakovas
- A. V.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-123-425/2019.
teisėja Irena Stulgienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00087-2018-1.
2019 m. sausio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Domdeira“ bankroto administratoriaus L. P. apeliacinį dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2170-233/2018 pagal ieškovės BUAB „Domdeira“ bankroto administratoriaus L. P. ieškinį atsakovui A. V. dėl 6 108,22 Eur žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės bankroto administratorius pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 6108,22 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo buvo įmonės direktorius, kuris, Panevėžio apygardos teismo 2017-10-13 nutartimi UAB „Domdeira” iškėlus bankroto bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalimi, buvo įpareigotas perduoti bankroto administratoriui visą bendrovės turtą ir dokumentus pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Tačiau atsakovas iki šiol viso bendrovės turto ir dokumentų administratoriui neperdavė, nors tai padaryti buvo raginamas ne kartą.
3. Peržiūrėjus gautus bendrovės dokumentus, PVM sąskaitas – faktūras nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesio, nustatyta, kad buvo įsigyta ieškinyje nurodytų PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu įvairaus turto už 7 575,22 Eur be PVM (daugiausia juostinių pjūklų, stūmoklių su daužikliais, kampinių šlifuoklių), kurį atsakovas turėjo išsaugoti ir perduoti administratoriui, tačiau to nepadarė. Bankroto administratoriui iš ieškinyje nurodyto įgyto turto, atsakovas perdavęs tik naudotus diskinius pjūklus (19 vnt.), kurių įsigijimo kaina be PVM yra 1032 Eur ir naudotus juostinius pjūklus „Štorm“ (30 vnt.), kurių kaina be PVM yra 435 Eur, o bendra perduotų daiktų vertė – 1467 Eur.
4. Taip pat nurodė, kad nėra pateikta jokių duomenų apie įgytų daiktų teisėtą perdavimą ar pardavimą, todėl laikoma, kad atsakovas padarė 6108,22 Eur žalą (7575,22 Eur – 1467 Eur), kurią prašo priteisti iš atsakovo bendrovės naudai, taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsniu, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bendrovės administracijos vadovo pareigos reglamentuotos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnyje, o šio straipsnio 12 punkte, be kitų jame nurodytų vadovo pareigų, numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veikos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinio netenkino, paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nusprendė, kad ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad atsakovas neperdavė ieškovę atstovaujančiam bankroto administratoriui viso bendrovės turto pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, nes pats ieškovės atstovas neginčija, kad pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, 4855 Eur vertės turtas buvo perduotas.
7. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, organizuodamas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikėsi BAĮ 10 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma buhalterės, o nuo 2016-03-11 – buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo įmonės UAB „Apskaita ir buhalterija LT”. Be to, nagrinėjamoje byloje, 2018-06-06 atsakovo atstovas pateikė teismui UAB „Domdeira“ direktoriaus A. V. 2016-01-03 ir 2016-01-04 įsakymų „Dėl trumpalaikio turto ir atsargų apskaitos“, 2016-12-30 direktoriaus patvirtinto turto nurašymo akto, 2017-10-20 įsakymo „Dėl turto ir atsargų inventorizavimo“ ir turto inventorizavimo aprašo 2017-10-23 kopijas, patvirtintas atsakovo A. V.. Iš byloje pateiktų vykusio susirašinėjimo su buhalterinę apskaitą tvarkiusia įmone duomenų matyti, kad dalies dokumentų, tvarkytų elektronine forma, neišsaugojo buhalterinės apskaitos paslaugas teikusi įmonė. Taigi įvertinus šias aplinkybes, sutiktina su ieškovės atstovo nurodytais argumentais, kad UAB „Domdeira“ buhalterinės apskaitos tvarkymo procesas turėjo trūkumų. Tačiau vien dalies dokumentų neperdavimo laiku bankroto administratoriui faktas, nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo, taip pat ir aplinkybių, kad dėl bendrovėje vestos buhalterinės apskaitos trūkumų, ieškovei buvo padaryta ieškinyje nurodyto dydžio žala.
8. Taigi esant nenuginčytiems atsakovo sprendimams (2016-01-03, 2016-01-04 įsakymai, kuriais buvo patvirtinta tvarka „Dėl trumpalaikio turto ir atsargų apskaitos“, 2017-10-20 įsakymas, kuriuo buvo numatyta atlikti turto inventorizaciją, ryšium su bankroto bylos iškėlimu ir bendrovės veiklos nutraukimu ar 2017-10-23 inventorizacijos aktas, kuriuo įmonės turtas, atsargos (inventorius) į finansinę apskaitą traukiami įsigijimo savikaina, nurodant, kad bus skirti perparduoti, nes bendrovė dėl bankroto nutraukia savo veiklą), vien ta aplinkybė, kad tikėtina, jog apie šiuos sprendimus ieškovės atstovas sužinojo tik juos atsakovo atstovui kartu su kitais dokumentais pateikus teismui, neįrodo jų neteisėtumo ar prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovės atstovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ginčo objektą, kadangi žala ieškovei yra padaryta dėl pajamuoto įmonės turto neperdavimo bankroto administratoriui. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų bei įrodymų, jog ginčo turtas buvo panaudotas įmonės veikloje ar sunaudotas gamyboje, juo labiau kad toks turtas nėra sudedamoji gamybos dalis, o tai patvirtina, jog turtas tiesiog buvo prarastas.
11. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad atsakovas neužtikrino įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų saugumo, jų neišsaugojo, nors tokią pareigą pagal teisės aktų reikalavimus turėjo, be to, atsakovas turėjo suvokti, kad įmonės buhalterinė apskaita yra tvarkoma netinkamai, todėl privalo atlyginti ieškovei padarytą žalą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės atstovo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi į bylą pateiktais atsakovo, kaip įmonės vadovo, priimtais ir nenuginčytais sprendimais dėl atsargų apskaitos, o vadovautis hipotetinėmis apeliaciniame skunde išdėstytomis prielaidomis dėl neva atsakovo padarytos žalos nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Be to, pats ieškovės atstovas pigesnį įmonės įsigytą turtą vertina, kaip tinkamai nurašytą, tačiau išskiria brangesnį turtą siekdamas gauti piniginių lėšų iš atsakovo. Kita vertus, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė kitas juridinis asmuo, dėl ko neišlikus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentams, būtent šis juridinis asmuo turėtų atsakyti už netinkamos kokybės paslaugų teikimą.
14. Atsiliepime taip pat pažymima, kad ieškovės atstovas pirmosios instancijos teisme atsisakė prašymo skirti ekspertizę ir ieškininius reikalavimus įrodinėjo tik prekių įsigijimo dokumentais. Šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės atstovo nurodyto apskaitos vedimo trūkumų bei ieškiniu reiškiamo reikalavimo atlyginti nurodytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės atstovas bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo, kuris, ieškovės atstovo teigimu, neperdavė bei neišsaugojo įmonės turto, kurio vertė yra 6108,22 Eur, dėl ko ieškovei buvo padaryta žala. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškinio reikalavimai nebuvo įrodyti, o byloje esantys duomenys neleidžia pagrįstai spręsti, kad buvęs įmonės vadovas padarė nurodyto dydžio žalą įmonei. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei skundžiamame sprendime padarytas išvadas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Domdeira“ vykdė medienos apdirbimo ir produkcijos iš medžio gamybos veiklą (1 t., 51 b. l.). Iš ieškovės balanso dokumentų, kurie iš esmės buvo patvirtini ieškovės bankroto bylos iškėlimo byloje priimtais procesiniais sprendimais, pateiktų į bylą matyti, kad ataskaitiniu laikotarpiu (2017 metai) įmonės trumpalaikis turtas buvo vertinamas 4855 Eur, iš kurių 4850 Eur sudarė atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (1 t., 143 b. l.). Ieškovas ieškinyje pripažino, kad atsakovas po bankroto bylos iškėlimo UAB „Domdeira“ perdavė bankroto administratoriui naudotų pjūklų už bendrą 1 467 Eur sumą (T., b.l. 84). Taigi nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog ieškovės atsargos, atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, į kurias iš esmės patenka ieškinyje nurodyti objektai, yra įvertintos tokia suma, kokia ieškiniu yra reikalaujama iš atsakovo.
18. Į bylą buvo pateikti atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, patvirtintų dokumentų – 2016-01-03 ir 2016-01-04 įsakymų „Dėl trumpalaikio turto ir atsargų apskaitos“, 2016-12-30 Turto nurašymo akto, 2017-10-20 įsakymo „Dėl turto ir atsargų inventorizavimo“ ir 2017-10-23 Turto inventorizavimo aprašo, kopijos, iš kurių matyti, kad visas ieškovės inventorius, kurio vertė buvo iki 150 Eur bei kuris nebuvo skiriamas perpardavimui, yra įgyjamas ir iš karto perduodamas naudoti įmonės gamyboje, bei veikloje, o taip pat yra nurašomas iš karto pagal pirkimo sąskaitų datas, nesudarant nurodymo aktų. Be to, pneumo instrumentas yra nurašytas susidėvėjus (2 t., 74 – 78 b. l.). Šie duomenys nėra paneigti ar nuginčyti, o be to visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog viena aplinkybė, kad šią informaciją ieškovės atstovės sužinojo tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, neleidžia pripažinti egzistuojant buvusio įmonės vadovo civilinę atsakomybę dėl ieškinyje nurodytų objektų neišsaugojimo bei atitinkamos žalos padarymo. Kartu šie duomenys leidžia atmesti apeliacinio skundo argumentus, jog byloje nėra duomenų apie ginčo turto panaudojimą gamybos procese, dėl ko jis yra prarastas, kaip nepagrįstus.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovės atstovas neįrodė ieškinyje išdėstyto reikalavimo dėl 6108,22 Eur žalos priteisimo iš atsakovo pagrįstumo, dėl ko skundžiamu sprendimu ieškinys buvo atmestas visiškai pagrįstai.
20. Pirmiau išdėstyto vertinimo nekeičia ir apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė netinkamą ginčo dalyką. Išties, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad esminis ginčas tarp šalių yra dėl to, ar atsakovas, kaip vienasmenis UAB „Domdeira“ valdymo organas, po bankroto bylos įmonei iškėlimo, įvykdė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto bei bankroto bylą iškėlusio Panevėžio apygardos teismo 2017-10-13 nutarties reikalavimus ir perdavė visą bendrovės turtą ir dokumentus pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai. Tokia pirmosios instancijos teismo formuluotė, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nepatvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamą bylos nagrinėjimo dalyką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia skundžiamo sprendimo formuluotė yra bendro pobūdžio ir aptaria byloje kilusio ginčo pobūdį, kurio konkrečios aplinkybės yra išdėstomos ieškinyje, t.y. akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimas, kurio turinį ieškovės atstovas įvardijo kaip konkretaus turto įmonės bankroto administratoriui neperdavimu.
21. Kartu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamame sprendime išdėstytoms išvadoms, jog ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymo, už ką atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka taip pat buvo atsakingas, procesas turėjo trūkumų, tačiau tai automatiškai neįrodo atsakovo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų būtent dėl ieškinyje nurodytos žalos padarymo, juo labiau kad apeliantės atstovas neneigia, jog pirmosios instancijos teismo metu buvo siūloma teikti papildomus įrodymus, tačiau jokie papildomi įrodymai, patvirtinantys ieškinio reikalavimus, pateikti nebuvo, o reikalavimas skirti ekspertizę palaikomas nebuvo. Nors apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai nurodoma, jog atsakovas taip pat buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, o šis procesas turėjo trūkumų, tačiau, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė savaime nepatvirtina ir neįrodo, kad dėl to ieškovei atsirado 6108,22 Eur dydžio žala ir būtent dėl ieškinyje įvardijamo konkretaus turto praradimo, kas (ginčo turto praradimas) nagrinėjamoje byloje įrodyta nebuvo.
22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškiniu prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą sudaro UAB „Domdeira“ 2015-2017 metais įsigytas trumpalaikis turtas - gamybos priemonės (juostiniai, diskiniai pjūklai, stumokliai daužykliai ir t.t., nurodyti ieškinyje), tačiau reikia įvertinti aplinkybę, kad nurodytu laikotarpiu visos ar dalis įsigytų gamybos priemonių buvo naudojamos pakankamai ilgą laiką gamybos procese, todėl dalis jų fiziškai buvo sunaudotos gamybos procese. BUAB „Domdeira“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. eB2-271-278/2018) nustatyta, kad gamybos procesas vyko iki 2017 m. liepos-rugpjūčio mėnesių, nes ieškovės administracijos vadovas 2017-09-26 kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti susidėvėję pjūklai, stumokliniai daužykliai ir kitos gamybos priemonės, negalima pripažinti tiesioginiais ieškovės nuostoliais, nes didžioji dalis šių priemonių yra mažesnės nei 150 Eur vertės, todėl pagal vidinius norminius aktus šios materialinės vertybės iš karto perduodamos naudoti įmonės gamyboje bei veikloje bei nurašomi iš karto pagal pirkimo sąskaitų datas, nesudarant atskirų nurodymo aktų, o Pneumo instrumentas yra nurašytas kaip nusidėvėjęs (2 t., 74 – 78 b. l.).
23. Tai, kad dalis gamybos procese nuo 2015 iki 2017 m. vasaros naudotų gamybos priemonių nebuvo išsaugotos ir perduotos bankroto administratoriui, nėra pakankamas pagrindas tai pripažinti kaip tiesioginę žalą ieškovei ir priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, kaip atsakingo asmens, šių gamybos priemonių įsigijimo kaina. Žinant, kad prašomos priteisti gamybos priemonės buvo naudojamos gamybos procese, dėl ko jų dalis fiziškai susidėvėjo, šių gamybos priemonių rinkos vertė neginčytinai sumažėjo, dalis priemonių iš viso buvo sunaudotos. Ieškovas su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų apie ieškinyje nurodytų gamybos priemonių dabartinę rinkos vertę.
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 300 Eur (3 t., 121 b. l.) už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą. Atmetus ieškovės atstovo pareikštą apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistinos turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 300 Eur už teisines paslaugas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovui suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės BUAB „Domdeira“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.