Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-8591-907/2025, pagal ieškovo D. M. ieškinį atsakovui N. Č. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas D. M. teismui 2025 m. balandžio 17 d. pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo N. Č. 35 755,00 Eur skolą, 21 453,00 Eur palūkanas, po 1 787,75 Eur palūkanų už kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki atsakovas ieškovui sumokės visą 35 755,00 Eur paskolą ir 1 083,00 Eur žyminį mokestį bei 968,00 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, prašė priimti sprendimą už akių.

2. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino visiškai.

3. Atsakovas N. Č. 2025 m. lapkričio 19 d. pateikė teismui prašymą, prašydamas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

4. Prašymą dėl termino atnaujinimo grindė tuo, kad apie priimtą sprendimą už akių sužinojo visai neseniai, kadangi sprendimas buvo išsiųstas ne tuo adresu. Teismo procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo įteikti dėl to, kad ieškovas tyčia suklaidino teismą, nurodydamas netikrą atsakovo adresą ir nenurodydamas jo telefono numerio bei elektroninio pašto. Nuo 2024 m. jis su šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir ieškovui apie tai yra žinoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi atmetė atsakovo N. Č. prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

6. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje buvo nurodęs atsakovo adresą – (duomenys neskelbtini). Tokį patį adresą pats pareiškėjas N. Č. nurodė savo procesiniame dokumente – pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad pats atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, kaip jis teigia, neteisingą adresą arba jis pats nežino, kur gyvena. Be to, minėtu adresu teismas siuntė atsakovui procesinius dokumentus ir jie grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Iš teismo dokumentai buvo išsiųsti 2025 m. balandžio 25 d., pašto kurjerių tarnyba dokumentus bandė įteikti 2025 m. balandžio 30 d. ir 2025 m. gegužės 3 d., paliko atsakovui pranešimus. Pašto siunta teismui grąžinta 2025 m. gegužės 9 d. Remdamasis nurodytu, teismas sprendė, kad atsakovas pats neatsiėmė pašto siuntos per jos saugojimo terminą, kurią buvo įteikti jo paties pareiškime nurodytu adresu.

7. Teismas pažymėjo, kad pagal procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte, minėtose teisės normose nenumatyta, jog turi būti nurodyti atsakovo telefono numeris ir elektroninio pašto adresas. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovas turėjo nurodyti atsakovo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą.

8. Teismas siuntė atsakovui procesinius dokumentus ir atsakovo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 123 straipsnio 3 dalis), nes tai buvo jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas. Tačiau ši pašto siunta taip pat grįžo neįteikta su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Pašto kurjerių tarnyba dokumentus bandė įteikti 2025 m. gegužės 17 d., paliko pareiškėjui pranešimą, siuntą saugojo 30 dienų ir teismui grąžino 2025 m. birželio 17 d. Atsižvelgdama į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pats neatsiėmė pašto siuntos per jos saugojimo laiką, kuri buvo įteikinėjama jo paties nurodytu gyvenamosios ir deklaruotos vietos adresu.

9. Teismui 2025 m. birželio 20 d. užklausus VSDFV duomenų apie atsakovo darbovietę, paaiškėjo, jog N. Č. niekur nedirba, jis verčiasi individualia veikla turėdamas verslo liudijimą, todėl nesant darbovietės adreso, procesiniai dokumentai per darbovietę nebuvo įteikinėjami.

10. Teismas 2025 m. liepos 14 d. dar kartą patikrino atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą ir paaiškėjo naujas jo adresas – (duomenys neskelbtini). Teismui išsiuntus minėtu adresu procesinius dokumentus, 2025 m. rugpjūčio 18 d jie buvo grąžinti teismui su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Teismas atkreipė dėmes, kad atsakovui beveik pusę metų buvo bandyta įteikti procesinius dokumentus visais žinomais jo adresais, tačiau atsakovas vengė juos atsiimti, todėl 2025 m. rugsėjo 23 d. buvo priimtas sprendimas už akių (teismas buvo ir kasmetinėse atostogose), todėl atsakovas turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas (atsakovas) nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Dėl to teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Atskiruoju skundu atsakovas N. Č. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Teismas vertino įrodymus formaliai. Adresu (duomenys neskelbtini) procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai negalėjo būti įteikti, nes atsakovas šiuo adresu negyvena nuo 2024 m. gruodžio 13 d., kai minėtas buvo parduotas tretiesiems asmenims. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas 2025 m. vasaros pradžioje. Atsakovas pripažįsta faktą, jog jis netikrino savo buto pašto dėžutės (duomenys neskelbtini), nes šis butas nuo 2025 metų pradžios buvo pardavinėjamas, o šeima nuo 2024 metų pabaigos visą laiką pastoviai gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos.

12.2. Teismas turėjo galimybę pasiūlyti ieškovui per antstolį įteikti atsakovui procesinius dokumentus arba nurodyti atsakovo telefono numerį ar elektroninio pašto adresą, nes tokius duomenis ieškovas tikrai turėjo, kadangi iki paskutinės dienos iki kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo visa laiką bendravo su atsakovu, lankėsi sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, kur atsakovas dirbo sporto treneriu ir teikė trenerio paslaugas pačiam ieškovui. Apelianto nuomone, paties ieškovo nesąžiningumas prisidėjo prie šios situacijos, kai atsakovui nebuvo žinoma apie vykstantį teismo procesą.

12.3. Atsakovas su pareiškimu teismui pateikė konkrečius įrodymus bei argumentus, kurie, jo įsitikinimu, gali turėti (turi) įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovo nuomone, jo pateikti argumentai yra svarūs, todėl priimtas teismo sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Atsižvelgiant į sprendimo už akių pobūdį ir įrodymų vertinimo ypatumus, pagrįstų abejonių dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iškėlimas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas tokio sprendimo peržiurai.

13. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių, jei nustatomos CPK 285 straipsnyje numatytos sąlygos. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma, bet vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą.

17. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktą, teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai.

18. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

19. CPK 288 straipsnio 4 dalis nustato, kad, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

20. Vadovaujantis paminėtomis CPK normomis ir kasacinio teismo praktika, būtina teismo teisės priimti sprendimą už akių prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kiekvienu konkrečiu atveju tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 15 punktas).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. M. 2025 m. balandžio 17 d. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo N. Č. 35 755,00 Eur skolą, 21 453,00 Eur palūkanas, 1 787,75 Eur palūkanas už kiekvieną mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki atsakovas ieškovui sumokės visą 35 755,00 Eur paskolą, 1 083,00 Eur žyminį mokestį ir 968,00 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovas prašė priimti sprendimą už akių.

22. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

23. Apeliantas 2025 m. lapkričio 19 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjo, kuriame taip pat suformulavo prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, pridėjo rašytinius įrodymus.

24. Skundžiama nutartimi teismas atmetė atsakovo prašymą dėl termino atnaujinimo sprendimui už akių peržiūrėti, nurodydamas, kad teismas išnaudojo visas procesinių dokumentų, skirtų atsakovui, įteikimo galimybes, tačiau atsakovas jam siųstų procesinių dokumentų iš pašto neatsiėmė.

25. Atskirajame skunde apeliantas pripažįsta aplinkybę, kad keitėsi jo gyvenamosios vietos adresai, jis netikrino pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) bute, tačiau, anot apelianto, ieškovas sąmoningai nenurėdė teismui atsakovo telefono numerio ir (ar) elektroninio pašto adreso, nors tokius duomenis turėjo, kadangi iki paskutinės dienos iki kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo visą laiką bendravo su atsakovu, lankėsi sporto klube „(duomenys neskelbtini)“, kur atsakovas dirbo sporto treneriu ir teikė trenerio paslaugas pačiam ieškovui. Apelianto nuomone, būtent ieškovo nesąžiningumas prisidėjo prie šios situacijos, kai atsakovui nebuvo žinoma apie vykstantį teismo procesą. Be to, sprendimas už akių yra nepagrįstas ir dėl to, kad nebuvo įvertinti visi įrodymai.

26. Procesinių dokumentų įteikimo tvarką reglamentuoja CPK I dalies XI skyriaus antrasis skirsnis. Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis.

27. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas 2025 m. balandžio 25 d. ieškovo ieškinyje nurodytu atsakovo N. Č. adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), išsiuntė atsakovui pranešimą dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, ieškinio bei jo priedų kopijas ir nustatė 30 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Išaiškino, kad pagal CPK 142 straipsnio 4 dalį, jeigu be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turės teisę priimti sprendimą už akių.

28. Minėtus procesinius dokumentus ieškinyje nurodytu adresu pašto darbuotojas bandė įteikti atsakovui 2025 m. balandžio 30 d. ir 2025 m. gegužės 3 d. Nepavykus dokumentų įteikti, pašto dėžutėje buvo paliktas pranešimas, kuriame nurodyta, kad siunta pašte bus saugoma 7 dienas. Per siuntos saugojimo laiką atsakovui procesinių dokumentų neatsiėmus, neįteikta siunta buvo grąžinta teismui 2025 m. gegužės 13 d.

29. Teismas 2025 m. gegužės 13 d. procesinius dokumentus atsakovui išsiuntė jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini) Pašto darbuotojas dokumentus bandė įteikti (pristatyti) 2025 m. gegužės 17 d. Nepavykus įteikti, pašto dėžutėje buvo paliktas pranešimas, kuriame nurodyta, kad siunta pašte bus saugoma 30 dienų. Per siuntos saugojimo laiką atsakovui procesinių dokumentų neatsiėmus, neįteikta siunta buvo grąžinta teismui 2025 m. birželio 20 d.

30. Teismas, 2025 m. birželio 20 d. patikrinęs Gyventojų registro duomenis, nustatė, kad atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės teismas nustatė, kad atsakovas užsiima individualia veikla, tačiau jo adresas nėra žinomas. Teismas, 2025 m. liepos 14 d. dar kartą patikrinęs Gyventojų registro duomenis, nustatė, kad pasikeitė atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, t. y. atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini).

31. Atsižvelgdamas į naujai paaiškėjusius apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis, teismas 2025 m. liepos 14 d. procesinius dokumentus išsiuntė atsakovui paskutiniu žinomu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Nepavykus dokumentų įteikti ir šiuo adresu, pašto dėžutėje buvo paliktas pranešimas, kuriame nurodyta, kad siunta pašte bus saugoma 30 dienų. Per siuntos saugojimo laiką atsakovui procesinių dokumentų neatsiėmus, neįteikta siunta buvo grąžinta teismui 2025 m. rugpjūčio 20 d.

32. Teismas, 2025 m. rugpjūčio 20 d. dar kartą patikrinęs Gyventojų registro duomenis, nustatė, kad atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų teismas nustatė, kad atsakovas jokioje kitoje darbovietėje nedirba ir užsiima individualia veikla turėdamas verslo liudijimą.

33. Nepavykus įteikti atsakovui procesinių dokumentų jo žinomais deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nusprendė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2025 m. rugpjūčio 20 d. Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2025 m. rugsėjo 19 d. įskaitytinai, sprendimas už akių buvo priimtas 2025 m. rugsėjo 23 d.

34. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. Minėto straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių dokumentų pripažinimas įteiktais pagal įstatymą, nors asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, yra įteikimo fikcija, ir gali būti taikoma, kai išnaudotos realaus įteikimo galimybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 15 punktą). Todėl ir šiai bylai aktuali CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarka yra subsidiaraus pobūdžio ir gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas įteikimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-1120/2025).

36. Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turėtų išnaudoti visas jam prieinamas protingas priemones (pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt.). Tik išnaudojęs šias galimybes teismas gali siųsti procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 28 punktą). Nacionalinis teismas asmens tinkamo procesinio informavimo pareigą turi atlikti ne formaliai, o dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20).

37. Sprendžiant, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkey, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 87, 106; 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 58; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 42). Spręsdamas, ar pareiškėjas atsisakė savo teisės dalyvauti teismo procese, EŽTT taip pat atsižvelgia į tai, ar pareiškėjas galėjo faktiškai žinoti (žinojo) apie procesą, ar jis nedalyvavo procese dėl savo paties rūpestingumo stokos (žr. EŽTT 2002 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Ca?ete de Go?i prieš Ispaniją, peticijos Nr. 55782/00, par. 39, plg. 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą byloje Schmidt prieš Latviją, peticijos Nr. 22493/05, 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje N. D. prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

38. Taigi, iš aptartos teismų praktikos darytina išvada, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turėtų išnaudoti visas jam prieinamas protingas priemones (pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt.). Tik išnaudojęs šias galimybes teismas gali siųsti procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018 28 punktą).

39. Apeliantas savo skunde nurodo, kad ieškovas privalėjo teismui nurodyti atsakovo telefono numerį ar elektroninio pašto adresą, nes atsakovas telefonu bendravo su ieškovu likus mėnesiui iki ieškinio teismui pateikimo. Todėl apeliantas daro prielaidą, kad ieškovas sąmoningai nenurodė teismui telefono numerio, taip siekdamas, kad atsakovas nesužinotų apie prieš jį pradėtą teisminį procesą.

40. CPK 111 straipsnyje yra reglamentuoti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliami reikalavimai. Šio straipsnio 2 dalies 2–3 punktuose įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu.

41. Taigi, pagal CPK 111 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus ieškovas neprivalėjo nurodyti atsakovo telefono numerio ir elektroninio pašto adreso, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys teismui pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis.

42. CPK 175¹ straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Minėto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad procesiniame dokumente, pateikiamame teismui elektroninių ryšių priemonėmis, be CPK 111 straipsnyje nustatytų reikalavimų, turi būti dalyvaujančių byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresai.

43. Taigi, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio nuostatomis, ieškovas, jeigu jam yra žinoma, ieškinyje turėtų teismui nurodyti atsakovo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Iš atsakovo teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovui atsakovo telefono numeris buvo žinomas, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovui yra/buvo žinomas atsakovo elektroninio pašto adresas.

44. Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332, reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų, teikiamų naudojantis LITEKO VEP posistemiu, sąlygos ir tvarka. Pagal Aprašo 21 punktą, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.

45. Nustatyta, kad atsakovas neturi LITEKO VEP paskyros, ir nėra tas subjektas, kuris privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, teismui atsakovo elektroninio pašto adresas nebuvo žinomas, pats atsakovas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie sprendimą už akių priėmusio teismo galimybę rasti atsakovo elektroninio pašto ar faktinės gyvenamosios vietos adresą, kurie leistų spręsti, kad teismas buvo nerūpestingas ir neišnaudojo visų protingų jam prieinamų priemonių įteikdamas procesinius dokumentus atsakovui.

46. Papildomai pažymėtina, kad toks aplinkybių vertinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tinkamu pripažintas dokumentų įteikimas byloje, kurioje buvo priimtas sprendimas už akių, pareiškėjo (fizinio asmens) deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, kai dokumentus buvo bandoma įteikti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu du kartus bei per atsakovo darbovietę, o ant pašto siuntos, kurios pagrindu teismas taikė įteikimo pareiškėjo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje prezumpciją, tam skirtoje vietoje yra žyma, kada siunta buvo palikta pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Minėtoje byloje teismas nusprendė, kad pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį ir Įteikimo aprašą jis turėjo pagrindą konstatuoti, jog praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje buvo pagrindas pripažinti dokumentus įteiktais, todėl galėjo būti priimtas sprendimas už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

47. Kaip nustatyta šios nutarties 27–33 punktuose, teismas atsakovui skirtus procesinius dokumentus bandė įteikti keturis kartus visais teismui žinomais adresais, tačiau, nors apeliantas nurodo, kad nuo 2024 metų pabaigos visą laiką pastoviai gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ir šiuo adresu siųstų procesinių dokumentų per 30 dienų terminą iš pašto jis neatsiėmė.

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, patvirtinančias, kad teismas siuntė dokumentus ne tik atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos, bet ir kitais teismui žinomais ir paties apelianto nurodytais adresais, tinkamai suformavo pašto siuntą ir įteikė dokumentus CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas atsisakė teisės dalyvauti teismo procese dėl savo nerūpestingumo, todėl šiuo atveju teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių. Analogiškai panašioje situacijoje yra išaiškinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-1120/2025.

49. Atsakovas nurodo, kad apie teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. priimtą sprendimą už akių sužinojo, kai gavo iš antstolio dokumentus dėl priverstinio skolos išieškojimo. Minėta, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pasirinko teisingą procesinių dokumentų įteikimo būdą. Dėl to procesinis terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti skaičiuotinas nuo sprendimo už akių priėmimo dienos – 2025 m. rugsėjo 23 d. Tai reiškia, kad 20 dienų terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti pasibaigė 2025 m. spalio 13 d. įskaitytinai. Prašymą dėl termino atnaujinimo ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas padavė teismui 2025 m. lapkričio 19 d., t. y. praleidęs įstatyme įtvirtintą terminą.

50. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl praleisto naikinamojo termino atnaujinimo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-400-701/2017, 15 punktą).

51. Sprendžiant klausimą dėl svarbių termino praleidimo priežasčių, pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių naujų argumentų, kurie buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teisme. Šioje nutartyje konstatuota, kad būtent dėl savo nerūpestingo elgesio atsakovas atsisakė teisės dalyvauti teismo procese (nutarties 48 punktas), todėl atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra pagrindo.

52. Pasisakant dėl apelianto argumentų, kad sprendimas už akių yra nepagrįstas, kadangi nebuvo įvertinti visi įrodymai, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš paties apelianto teismui pateiktų dokumentų matyti, jog jis neginčija tarp šalių susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių. 2017 m. lapkričio 20 d. paskolos sutartis pasirašyta abiejų šalių, yra galiojanti ir nepakeista. Ieškovas padavė ieškinį teismui tik 2025 m. balandžio mėnesį, o savo reikalavimus grindė vadovaujantis minėta paskolos sutartimi ir iš jos kylančiais atsakovo įsipareigojimais. Atsakovas pateikė banko sąskaitų išrašus apie skolos dalies grąžinimą, kuriuos teismas įvertino priimdamas sprendimą už akių, nes tokius duomenis teismui buvo pateikęs ir ieškovas. Be to, iš atsakovo pateiktų susirašinėjimo telefonu žinučių turinio matyti, kad ieškovas ne kartą ragino atsakovą grąžinti skolą, sutiko, kad skola būtų grąžinama dalimis ir ne kartą buvo minėjęs, kad kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo.

Dėl procesinės bylos baigties

53. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją ir procesinį klausimą dėl termino atnaujinimo pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti išsprendė teisingai. Todėl panaikinti ar pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.