Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Seltex“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2024-02-02 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

Atsakovė teismui pateikė prieštaravimus, kuriuos patikslinusi teismo prašė panaikinti 2024-02-02 preliminarų sprendimą, tenkinti ieškovės reikalavimą dalyje dėl 12 280,05 Eur avanso grąžinimo, sprendimo įvykdymą išdėstant lygiomis dalimis kas mėnesį laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 10 iki birželio 30 d., atmesti ieškovės reikalavimą dalyje dėl 138 Eur žyminio mokesčio, 538 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Prieštaravimuose nurodoma, jog 2023-04-04 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta preliminari būsimo turto pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė vykdydama šalių sudarytą sutartį atsakovei sumokėjo 15 proc. dydžio avansą, kuris sudaro 12 280,05 Eur. Teigia, jog ginčo dėl sumokėto avanso nėra. Nurodo, jog atsakovas ieškovei 2023-06-22 pateikė pranešimą, kuriuo ieškovė informuota apie tai, jog statybos darbų terminas turi būti pratęstas iki 2023-11-15. Ieškovė susipažinusi su atsakovės pranešimu pasiūlė šalių susitarimu nutraukti sutartį. Atsakovė neginčija ieškovės valios nutraukti sutartį, todėl šalys 2023-10-05 sudarė susitarimą Nr. 1 „dėl preliminariosios būsimo turto pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo šalių susitarimu“. Susitarimu šalys sutarė dėl sutarties nutraukimo ir atsakovės pareigos grąžinti ieškovės sumokėtą 12 280,05 Eur dydžio avansą iki 2024-01-15. Nurodo, jog atsakovė matydama, kad negalės laiku grąžinti avanso, ieškovei el. laišku pateikė informaciją apie tai. Teigia, jog atsakovė neslėpė savo realios finansinės padėties, neneigė pareigos grąžinti avansą, todėl kreipėsi į ieškovę informuodama, kad avansą grąžins 2024 m. balandžio 10 – birželio 30 d. Atsakovė manė, jog šalys susitarė dėl tokio termino, todėl mano, jog šiai dieniai nėra suėjęs nurodytas terminas, todėl, atsakovės vertinimu, ieškinys pateiktas nesuėjus terminui. Mano, jog šalys gali sudaryti taikos sutartį, ginčą išspręsti taikiai.

Atsakovė teismui pateikė banko sąskaitos išrašus, liudijančius, jog 2024-03-21 atsakovė nedisponavo piniginėmis lėšomis bei atsakovės buhalterijos 2024-03-21 laišką, nurodantį, kad atsakovė turi negrąžintų avansų bendrai 278 627,74 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašo skolą išdėstyti dalimis. Pažymi, jog ieškovė siekia turėti apyvartinių lėšų, tęsti veiklą bei vykdyti finansinius įsipareigojimus. Skolos grąžinimas vienu kartu neigiamai paveiktų atsakovės galimybę atsiskaityti su rangovais, paslaugų tiekėjais, kurių veikla turi tiesioginės įtakos atsakovės veiklos tęstinumui, t. y. turto pardavimui, iš kurio gautinos pajamos bus skiriamos atsiskaitymui su ieškovė. Nurodo, jog atsakovė sutinka su ieškovės reikalaujama suma, tačiau sprendimo įvykdymą prašo atidėti jį išdėstant lygiomis dalimis kas mėnesį nuo 2024 m. birželio 30 iki spalio 30 d.

Atsakovė apie teismo posėdžio datą ir laiką informuota tinkamai. Atsakovė teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Seltex“ su 12 280,05 Eur skola sutiko, tačiau nesutiko su bylinėjimosi išlaidų dalimi. Prieštaravimuose ji patvirtino, kad skolą pripažino ir anksčiau, o avanso negrąžinimą sąlygojo ne šios pareigos nepripažinimas, o finansiniai sunkumai. Atsižvelgiant į tai, taikytina CPK 268 straipsnio 5 dalies norma, surašomi sutrumpinti motyvai dėl pripažintų aplinkybių – skolos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2023-04-04 šalys sudarė preliminarią būsimo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo pastatyti ir parduoti 34,18 kv. m. butą, automobilio vietą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), už bendrą 81 867 Eur sumą. Pagal preliminarią sutartį 2023-04-11 ieškovė sumokėjo 12 280,05 Eur avansinę įmoką (sutarties 3.1.1.). Ieškovė iš atsakovės 2023-06-22 gavo pranešimą, jog statybos darbų terminas yra pratęstas iki 2023-11-15. Ieškovei tapo akivaizdu, jog atsakovė iki numatyto termino (2023 m. II ketvirčio pabaigos) darbų neatliks. Šalys 2023-10-05 sudarė susitarimą Nr. 1 dėl preliminariosios būsimo turto pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo šalių susitarimu. Susitarimo 2 p. pagrindu sutarta, jog atsakovė ieškovei avansą grąžina ne vėliau kaip iki 2024-01-15. Nustatyta, jog atsakovė į ieškovę kreipėsi el. paštu, kuriame, be kita ko, nurodė, pripažįsta skolą, tačiau dėl finansinių sunkumų negalės grąžinti avanso iki 2024-01-05, informavo, jog avansą grąžins 2024 m. balandžio 10 – birželio 30 d. Atsakovė manė, jog susitarė. Atsakovė teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, jog yra skolinga atsakovei 12 280,05 Eur sumą. Teismas sprendžia, jog byloje nėra ginčo dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 12 280,05 Eur sumą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariąsias sutartis reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Kaip minėta, pagal 2023-04-04 tarp šalių sudarytą preliminarią būsimo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė ieškovei sutarto būsto nepastatė, o atsakovės sumokėtas 12 280,05 Eur dydžio avansas šiai dienai nėra grąžintas, todėl atsakovei kilo pareiga grąžinti iš ieškovės gautą 12 280,05 Eur dydžio avansą ir kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi avansą, be to, ji prieštaravimuose neginčijo ir grąžintos sumos dydžio, priešingai, ji pripažino, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 12 280,05 Eur negrąžinto avanso laikomas pagrįstu, o tai sudaro pagrindą jį tenkinti (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.165 straipsnis).

Pagal CPK 284 straipsnio pirmąją dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl sprendžiant klausimą dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Taigi, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo, yra aktualūs civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-485-196/2018). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1567-779/2019).

Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

Kaip minėta, atsakovė teismo prašė sprendimo įvykdymą išdėstyti lygiomis dalimis kas mėnesį laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 10 iki birželio 30 d.

Nustatyta, jog atsakovė tokį savo prašymą grindžią sunkia finansine padėtimi. Atsakovė pagrįsdamas savo sunkią finansinę padėtį teismui pateikė Paysera LT, UAB sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2024-03-21 iki 2024-03-21, iš kurios matyti, jog sąskaitos likutis 0,01 Eur. Byloje nėra duomenų apie kitas galimai atsakovės turimas banko sąskaitas bei juose esančius likučius. Pateiktas banko sąskaitos išrašas yra vos už vieną dieną. Atsakovė teismui taip pat pateikė el. paštu buhalterinės apskaitos įmonės el. laišką, kuriame nurodoma, jog 2024-03-21 UAB „Seltex“ turi negrąžintų avansų klientams, kurių bendra suma yra 278 627,74 Eur. Paaiškino, jog pasikeitus situacijai darbų fronte, atsakovė ieškovei galės mokėti skolą lygiomis dalimis aks mėnesį. Daugiau įrodymų, paaiškinimų atsakovė teismui nepateikė.

Atsakovė nesutinka su atsakovės prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Mano, jog ieškiniu prašoma suma atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, nėra didelė. Mano, jog atsakovė visiškai nepateikė jokių duomenų, kurie leistų analizuoti atsakovės finansinę padėti ir leisti manyti, jog atsakovė ateityje turės finansinių galimybių grąžinti avansą. Nurodo, jog atsakovės vadovas ne kartą buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto.

Teismas savo iniciatyva užsiklausė duomenų apie atsakovę iš Juridinių asmenų registro bei Juridinių asmenų registro balansą, iš kurių matyti, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31 turėjo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų už ataskaitinį laikotarpį turėjo 4 250 283, o už praėjusį ataskaitinį laikotarpį turėjo 2 093 944. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog atsakovė nėra pateikusi finansinių atskaitomybės dokumentų už 2023 m. (dar nėra suėjęs terminas). Iš viešai prieinamų rekvizitai.lt duomenų matyti, jog 2024-03-27 Sodros duomenimis atsakovė turėjo vieną apdraustą darbuotoją. Taip pat matyti, jog atsakovė už laikotarpį nuo 2024-03-18 iki 2024-03-25 turėjo 22,17 Eur socialinio draudimo skolą. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. iki 2024 m. turi 12 išnagrinėtų bei 5 neišnagrinėtas bylas dėl skolos/avanso priteisimo bei šią nagrinėtiną bylą.

Išanalizavęs ir įvertinęs šalių nurodytus argumentus ir aplinkybes, taip pat į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad atsakovė nenurodė ir nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atsakovės prašomam terminui. Atsakovė byloje leistinais įrodymais neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties taip pat nepagrindė, kad išdėsčius skolos mokėjimą ji apskritai galės vykdyti tokį įsipareigojimą. Nurodytų motyvų pagrindu atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo netenkinamas.

Atsakovei taip pat išaiškintina, kad prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą atmetimas savaime neužkerta kelio pasikeitus aplinkybėms atsakovei pateikti įrodymais pagrįstą naują prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. CPK 284 straipsnyje nėra draudimo procesinio pobūdžio prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo teismui teikti pakartotinai, kad, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, teismas įvertintų, ar neatsirado pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Be to, šalims nedraudžiama tartis dėl skolos grąžinimo vykdymo proceso metu, kurio metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 595 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą (12 280,05 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-02-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

Ieškovė, be kita ko, teismo prašo priteisti 676 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 138 Eur dydžio žyminis mokestis bei 538 Eur teisinių paslaugų išlaidos.

Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teigia, jog ieškovė žinojo, kad atsakovė neginčija skolos bei siekia grąžinti avansą, vis tiek kreipėsi į teismą. Toks ieškovės elgesys lėmė papildomų išlaidų atsiradimą. Atsakovės vertinimu, 538 Eur suma už advokato pagalbą rengiant ieškinį yra pakankamai didelė, nes be atsiliepime glaustai nurodytų faktinių aplinkybių, kurios užima puslapį, tik penkios pastraipos yra skiriamos teisiniams argumentams, tačiau ir šios sudaro šešis sakinius. Atsakovė remdamasi teismų formuojama praktika teismo prašo reikalavimus dėl 538 Eur išlaidų už teisines paslaugas ir 138 Eur žyminiu mokesčiu atmesti.

Ieškovė pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, jog ieškovė nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų, jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo prievoles. Bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl atsakovės netinkamo prievolių vykdymo, o išlaidos neviršija maksimalių dydžių. Nurodo, jog atsakovė nenurodo teisingi bylinėjimosi išlaidų dydžio. Ieškovė teismo prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad dar nebuvo suėjęs mokėjimo terminas, tad nebuvo pagrindo ieškovei kreiptis į teismą, teismas laiko nepagrįstu, nes vien atsakovės pasiūlytas terminas nėra niekaip ieškovės patvirtintas, tad negali būti laikomas šalių sulygtu. Be to, nėra pateikta duomenų, kad atsakovė bent kokia nors dalimi sumažino skolos sumą, tad teismas sprendžia, kad ieškovė turėjo pagrindą kreiptis į teismą, dėl ko ir patyrė bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendžia, jog jos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, atitinka atstovo darbo ir laiko sąnaudas, todėl yra priteistinos iš atsakovės.

Teismo šioje byloje patirtos (4,32 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 8 Eur, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“ prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-02 preliminarų sprendimą, kuriuo nuspręsta ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti ieškovei A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Seltex“, j. a. k. 305656125, 12 280,05 Eur (dvylika tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt eurų 5 ct) skolą, 5 (penkis) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (12 280,05 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-02-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 676 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.