- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-16
- Bylos Nr.
- eI2-479-426/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03175-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. P.
- Atsakovas
- Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešajai įstaigai Klaipėdos, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas I. P. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 21R-534(AG-481/05-2019) ir priimti naują sprendimą – pripažinti neteisėtais ir panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. T4-145 1.1. papunktį bei Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. liepos 2 d. ataskaitos Nr. D17-117(1.27.) dalį dėl išvados Nr. 1.
Pareiškėjas skunde aiškina, kad nuo 2015 m. gruodžio 25 d. iki 2016 m. sausio 4 d. gydėsi Viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Ligos istorijoje gydytojas neurologas įrašė (toliau – įrašas) apie nustatytą diagnozę „(duomenys neskelbtini)“. Išrašas iš medicininių dokumentų buvo pateiktas Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, pareiškėjui siekiant gauti atitinkamą išvadą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą. Remiantis VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo neurologo Ligos istorijoje padarytu įrašu, Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija (toliau – Komisija arba GKK) 2018 m. rugsėjo 21 d. atidėjo sprendimo dėl leidimo įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. (5 m. po išsirašymo dėl (duomenys neskelbtini))“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – Ginčų komisija) 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) atmetė skundą, kuriuo jis prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – atsakovė, Tarnyba, Akreditavimo tarnyba) direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. T4-145 (toliau – ir Įsakymas ) punktą Nr. 1.1 bei Tarnybos 2019 m. liepos 2 d. Ataskaitos Nr. D17-117(1.27.) (toliau – ir Ataskaita) dalį dėl išvados Nr. 1.
Su skundžiamu sprendimu pareiškėjas nesutinka, mano, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, nes netinkamai pritaikytos teisės normos, skundas neišnagrinėtas visapusiškai ir iš esmės.
Pasak pareiškėjo, byloje kilo ginčas, kuris (kurie) Sveikatos apsaugos ministro įsakymas/ais turi būti taikomas/i nustatant ir taikant remisijos alkoholiu laikotarpio terminą.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog Akreditavimo tarnybos ir Ginčų komisijos nuomone, turi būti taikomas tik 1997 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. 221 „Dėl Ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių negalima tinkamai naudotis civiliniais ginklais, sąrašo ir Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarkos patvirtinimo“ (2013 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. V-720 redakcija). Ginčų komisijos nuomone, šis teisės aktas taikytinas, nes yra specialus, t. y. nustato privalomų profilaktinių sveikatos patikrinimų reikalavimus ir tvarką asmenims, norintiems gauti leidimą įsigyti ginklus, o pareiškėjas nėra ir niekada nebuvo įrašytas į (duomenys neskelbtini) ligonių įskaitą.
Pareiškėjo nuomone, turi būti taikomas ir aukščiau minėtas įsakymas, ir LR Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 544 „Dėl Narkologinės priežiūros įstatymo poįstatyminių teisės aktų tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 86-2407), kuriuo patvirtintų „Narkologinių ligonių buvimo įstaigoje trukmės kriterijų“ 2.1. punkte nurodyta, kad vienas iš narkologinių ligonių ir asmenų, piktnaudžiaujančių alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ir kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, išrašymo iš narkologinės įskaitos kriterijų yra „Ilgalaikė remisija: alkoholiu (3 metai), narkotikais (5 metai), psichotropinėmis ir kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis (3 metai)“. Pareiškėjas mano, jog šie du teisės aktai taikytini sistemiškai. Poįstatyminiu teisės aktu patvirtintų „Narkologinių ligonių buvimo įskaitoje trukmės kriterijų“ 2–2.1punktuose nurodyti terminai.
Pareiškėjas pažymi, kad 1997 m. balandžio 24 d. priimtas įsakymas Nr. 221 „Dėl Ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių negalima tinkamai naudotis civiliniais ginklais, sąrašo ir Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarkos patvirtinimo“ nenustato remisijos piktnaudžiavimo alkoholiu laikotarpio termino, o tik apibrėžia grupę psichikos ir elgesio sutrikimų, kylančių dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, kurių remisija trunka trumpiau negu 5 metus. Juos nustačius, ginklas negali būti išduodamas tol, kol remisijos laikotarpis nepasibaigęs. Atkreipia dėmesį, kad šiuo teisės aktu nedraudžiama leisti išduoti ginklą asmeniui, kuriam remisijos laikotarpis pasibaigęs. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju taikytiną remisijos laikotarpį nustato LR Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. 544 „Dėl Narkologinės priežiūros įstatymo poįstatyminių teisės aktų tvirtinimo“, t. y. 3 metai. Pareiškėjo manymu, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimas atidėti sprendimo dėl leidimo jam įsigyti ginklą priėmimą 5 metams yra neteisėtas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas aiškina, kad Ginčų komisijos sprendimo formuluotė prieštaringa. Nurodyta, jog sprendimas atidedamas „iki 2021 m. (5 m. po išsirašymo dėl (duomenys neskelbtini)). Vadovaujantis vien 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 „Dėl Ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių negalima tinkamai naudotis civiliniais ginklais, sąrašo ir Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarkos patvirtinimo“, matyti, kad atidėjimas leisti įsigyti ginklą susijęs tik su ligos remisijos laikotarpio pabaiga, o ne su išrašymu iš narkologinių ligonių įskaitos.
Pareiškėjas pažymi, kad nėra ir niekada nebuvo įrašytas į narkologinių ligonių įskaitą. Todėl Ginčų komisijos sprendime nurodytas motyvas, jog sprendimas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą galimas priimti (o iki to atidėtinas) tik „po išsirašymo dėl (duomenys neskelbtini)“ yra ne tik nepagrįstas, prieštaringas, bet ir neadekvatus esamai situacijai, nelogiškas. Skunde pažymėta, kad nėra duomenų, jog jis būtų įtrauktas į Profilaktikos grupę ar į Priežiūros grupę ir priskirtas kokiai nors kategorijai, kaip numatyta LR Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) 1998 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 544 „Dėl Narkologinės priežiūros įstatymo poįstatyminių teisės aktų tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 86-2407).
Pareiškėjo manymu, susidarė situacija, kad niekada neatsiras GKK sprendimo atidėjimo pasibaigimo pagrindas.
Kad Ginčų komisija ir Tarnyba, tiek įstaigos vadovas, tiek GKK, priimdami sprendimus, netinkamai nustatė ir pritaikė remisijos alkoholiu laikotarpio terminą, pasak pareiškėjo, nėra esminis skundo motyvas.
Svarbiausias, jo manymu, klausimas – GKK apskritai negalėjo remtis gydytojo neurologo įrašu, kuriuo jis inter alia nurodė diagnozę „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo įsitikinimu, sprendimas atidėti sprendimą dėl leidimo įsigyti ginklą – neteisėtas, nepriklausomai nuo atidėjimo termino. Šio esminio klausimo Ginčų komisija, Tarnyba, įstaigos vadovas ir GKK nenagrinėjo, dėl jų nepasisakė, todėl priėmė neteisėtus sprendimus.
Pažymi, kad vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtinta Tarptautine ligų klasifikacija ((duomenys neskelbtini): Psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika, 1992) priklausomybės alkoholiui sindromą diagnozuoja išimtinai tik gydytojas psichiatras.
LR narkologinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad „Narkologinį susirgimą gali diagnozuoti tik gydytojas psichiatras“. Gydytojas, įtariantis pacientui narkologinį susirgimą ar nustatęs tokio susirgimo simptomus, pacientą nusiunčia konsultacijai pas gydytoją psichiatrą“.
LR SAM 1998 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 544 „Dėl Narkologinės priežiūros įstatymo poįstatyminių teisės aktų tvirtinimo“ patvirtintos „Narkologinės priežiūros paslaugų teikimo antrinio (tretinio) lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos“ 9 punkte nurodyta, kad „asmens sveikatos priežiūros (išskyrus narkologijos ar psichiatrijos) ir/ar socialinės globos įstaigos gydytojas, įtaręs narkologinį susirgimą, ligonį konsultuoti kviečia gydytoją psichiatrą“.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad apie pareiškėjui diagnozuotą „(duomenys neskelbtini)“ – jo medicininiuose dokumentuose neteisėtai įrašė gydytojas, neturintis teisės diagnozuoti šį sindromą. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis peržengė gydytojo neurologo kompetencijos ribas, nustatytas Lietuvos medicinos normoje MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Šis neteisėtumas, pareiškėjo manymu, turėjo būti aiškus kiekvienam profesionalui gydytojui, įskaitant GKK.
VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro 2017 m. kovo 24 d. rašte akcentuojama, kad vadovaujantis PSO patvirtinta Tarptautine ligų klasifikaciją priklausomybę alkoholiui sindromą nustato gydytojas psichiatras, įvertinęs žinias, gautas iš paciento, bei kitų šaltinių per jo apžiūrą. Jame nurodyta, kad iki šio rašto parengimo dienos VšJ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras duomenų apie pareiškėjo netinkamą elgesį, piktnaudžiavimą alkoholiniais gėrimais, ar kitokio pobūdžio sveikatos sutrikimus neturi. Pareiškėjas pažymi, kad gydytojas psichiatras A. B. ne vieną kartą medicininiuose dokumentuose įrašė, jog priklausomybei patvirtinti duomenų nepakanka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su gydytojo neurologo P. S. 2015 gruodžio 25 d. – 2016 m. sausio 4 d. nustatyta diagnoze. Pareiškėjas neneigia, kad, iki patenkant į ligoninę, keletą dienų vartojo alkoholį, tačiau ne 4 savaites, kaip nurodyta gydytojo P. S. išraše iš medicininių dokumentų, todėl šis gydytojas ligos istorijoje akivaizdžiai nurodė tiesos neatitinkančius duomenis. Šis gydytojas, pareiškėjo nuomone, taip pat sąmoningai neteisingai diagnozavo ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas aiškinantis situaciją, VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus Nr. 1 vedėjas gydytojas neurochirurgas V. G. 2016 m. gegužės 11 d. paneigė P. S. nustatytą diagnozę ir pateikė konsultacijos išvadą su pridėtu Elektroencefalografijos (toliau – EEG) tyrimu, 2018 m. darytas EEG tyrimas patvirtino tą patį.
Pareiškėjas mano, kad gydytojas neurologas P. S. taip elgėsi įtakotas Medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“, kuriam priklauso ir pareiškėjas, buvusio pirmininko V. P., su kuriuo pareiškėjas tuo metu konfliktavo.
Skunde nurodo, kad Ginčų komisija, Tarnyba, įstaigos vadovas ir GKK, priimdami sprendimus privalėjo įvertinti tą faktą, kad priklausomybės alkoholiui sindromas pareiškėjui nustatytas nekompetentingo tai atlikti asmens. Nustačius šį akivaizdų faktą, šiuo įrašu remtis nebuvo galima.
Skunde paaiškina, kad Všį (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro GKK, nežiūrint į tai, kad gydytojo neurologo P. S. įrašas dėl (duomenys neskelbtini) de fakto egzistuoja, nusprendė, jog nepakanka duomenų pagrįsti (duomenys neskelbtini) diagnozei, todėl 2016 m. gegužės 17 d buvo išduotas leidimas naudotis ginklu 1 metams. Taip pat VŠĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro GKK netaikė LR SAM 2013 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. V-720 1.2 punkto nuostatos, nors ją ir svarstė. Skunde konstatuoja, kad skundžiamas komisijos sprendimas tiek esme, tiek motyvacija kardinaliai priešingas ankstesniam Všį (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro GKK sprendimui, tai patvirtina, kad kažkuri iš šių gydytojų konsultacinių komisijų yra neteisi.
Teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismui 2021 m. sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-42-253/2021 konstatavus, jog reikalavimas dėl GKK 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo buvo nagrinėjamas tik ginčytino kaip galimai neteisėto gydytojo įrašo pasekmė, šioje byloje šis reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas ne tik kartu, bet ir atsietinai nuo civilinėje byloje ginčyto gydytojo įrašo, t. y. kaip savarankiško pobūdžio sprendimas, kuris yra nepagrįstas.
Atsakovė Akreditavimo tarnyba nesutinka su skundu. Pabrėžia, kad Tarnybos 2019 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. T4-145-(1.34) (toliau – Įsakymas) ir 2019 m. liepos 2 d. Asmens sveikos priežiūros prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaita Nr. D17-117-(1.27) (toliau – Ataskaita) – teisėti ir pagrįsti, todėl ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimas – teisėtas, todėl turi būti paliktas galioti. Atsakovė atsiliepime pamini, kad pareiškėjas nebuvo diagnozuotas pagal reikalavimus, taikomus narkologinių pacientų gydymui ir nebuvo įtrauktas į narkologinių pacientų įskaitą, todėl Tarnyba, vertindama jo atvejį, neturėjo ir neprivalėjo vertinti aplinkybių atitikties narkologinių pacientų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų atžvilgiu. GKK, 2018 m. rugsėjo 21 d. priimdama sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m., vadovavosi Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 ,,Dėl fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus medicininio patikrinimo tvarkos aprašo bei ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo patvirtinimo” (toliau – ir Sąrašas) 1.2. papunkčiu Atkreipia dėmesį, jog narkologinę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų paskirtis yra kitokia nei reglamentuojančių leidimą įsigyti ir turėti ginklą, todėl gali skirtis ir atitinkami terminai. Narkologinių ligonių buvimo įstaigoje trukmės kriterijų 2.1. papunktyje nustatytas terminas, po kurio asmuo gali būti išrašytas iš narkologinės įskaitos. Išrašymas iš narkologinės įskaitos gali turėti reikšmės ne tik siekiant gauti leidimą naudotis ginklu, bet ir kitais gyvenimo atvejais. Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašu nustatomi konkretūs reikalavimai asmenims, kurie siekia gauti leidimą naudotis ginklu, atsižvelgiant į tai, jog ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl asmeniui, siekiančiam jį turėti ir juo naudotis, yra taikomi specialūs griežti reikalavimai. Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašas, yra specialus teisės aktas, kuriuo ir privaloma vadovautis. Su tokia atsakovės pozicija sutiko ir Lietuvos administracinių ginčų komisija. Ataskaitoje Tarnyba aiškiai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pacientui I. P. 2016 m. sausio mėnesį buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 221, 1.2 p. nuostatais, klausimas dėl galimybės pacientui įsigyti (laikyti) šaunamąjį ginklą gali būti svarstomas ne anksčiau kaip po 5 metų, jei visą tą laikotarpį yra nustatyta diagnozės remisija. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras 2019 m. sausio 30 d. rašte Nr. RS-134 pareiškėjui paaiškino, jog sprendimas dėl leidimo įsigyti (laikyti) ginklą jam yra atidėtas remiantis Sąrašo 1.2 papunkčiu. Atsakovė akcentuoja, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir Tarnyba aiškiai nurodė, kaip traktuojama ginčijama išvada, todėl pareiškėjo Sąrašo 1.2. papunkčio aiškinimo modeliavimas nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, jog remisija – tai ligos atoslūgis, per kurį sumažėja arba išnyksta ligos požymiai. Atitinkamos ligos remisijos laikotarpis negali būti nustatomas teisės aktais, kadangi tai – individuali žmogaus reakcija į ligą, išorinius veiksnius, kt. Sąraše nustatytos tam tikros ligos ir būklės, dėl kurių asmuo negali gauti leidimą turėti ir naudoti ginklą arba tam tikros trukmės laikotarpiai, po kurių asmeniui gali būti išduodamas leidimas naudotis ginklu. Atsakovė paaiškina, kad šiuo atveju buvo akivaizdu, jog leidimas pareiškėjui neišduotas pagrįstai. Tą patvirtina Ataskaita, trijų dėl I. P. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atliktų patikrinimų rezultatai. Akreditavimo tarnyba, neįskaitant ginčijamo patikrinimo, atliko dar tris patikrinimus dėl pareiškėjui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Pirmą patikrinimą atliko dėl pareiškėjui 2016 m. gegužės 17 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre (toliau – (duomenys neskelbtini) PSPC) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, atliekant sveikatos patikrinimą dėl leidimo įsigyti civilinį ginklą atitiktis teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimams pagal medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko V. P. skundą. Atlikus patikrinimą, buvo konstatuota, jog 2016 m. kovo 29 d. – 2016 m. gegužės 17 d. (duomenys neskelbtini) PSPC asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Antras patikrinimas buvo atliktas dėl pareiškėjui 2016 m. kovo 25 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, atliekant sveikatos patikrinimą dėl leidimo įsigyti civilinį ginklą, atitiktis teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimams pagal tą patį medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko skundą. Atlikus patikrinimą, buvo konstatuota, jog 2016 m. kovo 25 d. – 2016 m. gegužės 17 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Trečias patikrinimas buvo atliktas dėl pareiškėjui 2017 m. gegužės 30 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą. Atlikus patikrinimą, buvo konstatuota, jog 2017 m. gegužės 30 d. I. P. (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Visi patikrinimai, pasak atsakovės, patvirtina tai, kad pareiškėjui neturėjo būti suteikta teisė turėti ir naudoti ginklą. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad gydytojas neurologas P. S. pagal kompetenciją pareiškėjui diagnozavo (duomenys neskelbtini) ir nurodė atitinkamą kodą – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo ginčijama (duomenys neskelbtini) diagnozė – tik papildoma, patikslinanti pagrindinę diagnozę – (duomenys neskelbtini). Tą patvirtina ir paties nurodoma aplinkybė, jog jis nebuvo įrašytas į asmenų, turinčių priklausomybę, įskaitą. Pareiškėjui buvo rekomenduojama narkologo konsultacija, tačiau jis nebuvo diagnozuotas pagal reikalavimus, taikomus narkologinių pacientų gydymui, todėl Tarnyba neturėjo vertinti jo atvejo atitikties narkologinę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų atžvilgiu. Atlikdama patikrinimą, atsakovė vadovaujasi Aprašu bei kitų teisės aktų reikalavimais. Tarnybos patikrinimo dėl pacientui teiktų paslaugų kokybės išvados daromos vadovaujantis oficialiais paciento medicininiais dokumentais. Atsakovė nėra ikiteisminio tyrimo institucija, todėl negali įsitikinti kitų dokumentų ar duomenų autentiškumu, tikrumu ir jų, kaip įrodymų, leistinumu, todėl neturi galimybių vertinti, kiek dienų pareiškėjas buvo vartojęs alkoholį ir kokį alkoholio vartojimo dienų skaičių buvo nurodęs gydytojui neurologui. Atsiliepime atsakovė atkreipia dėmesį, jog 2018 m. balandžio 9 d. EEG tyrimo išvadoje nurodyta, jog „tyrimo metu (duomenys neskelbtini) pobūdžio pakitimų neužregistruota“ nereiškia, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo pasireiškę (duomenys neskelbtini) priepuoliai ir kad šia liga nesirgo ar neserga. EEG –galvos smegenų bioelektrinio aktyvumo tyrimas, savaiminio (spontaninio) aktyvumo registravimas. Atsižvelgiant į tai, jog šis tyrimas fiksuoja būtent tyrimo metu vykstančius smegenų procesus, pareiškėjo argumentas, kad vėlesnių EEG tyrimų metu nebuvo rasta (duomenys neskelbtini) požymių reiškia, kad 2015 m. gruodžio 25 d. – 2016 m. sausio 4 d. hospitalizavimo metu jam negalėjo būti diagnozuota (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas pagrįstu. Atsakovės nuomone, Klaipėdos psichikos sveikatos centras, priėmęs sprendimą atidėti vertinimą dėl teisės pareiškėjui įsigyti (laikyti) šaunamąjį ginklą iki 2021 m., elgėsi tinkamai, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Daro išvadą, kad Tarnyba tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei priėmė pagrįstą Įsakymą, todėl Lietuvos administracinių ginčų komisija sprendimas, kuriuo Akreditavimo tarnybos Įsakymas bei Ataskaita buvo palikti galioti, teisėtas ir turi būti paliktas nepakeistas. Teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas konstatuoja : Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. T4-145 1.1. papunkčio, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. liepos 2 d. ataskaitos Nr. D17-117(1.27.) dalies dėl išvados Nr. 1 bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 21R-534(AG-481/05-2019) teisėtumo ir pagrįstumo. Iš rašytinių byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 25 d. iki 2016 m. sausio 4 d. gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Ligos istorijoje gydytojas neurologas P. S. įrašė diagnozę: <...> (duomenys neskelbtini) <...>. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija, neatsižvelgdama į pareiškėjo ligos istorijoje esantį gydytojo neurologo įrašą, 2016 m. gegužės 17 d. išdavė pareiškėjui leidimą naudotis ginklu 1 metams. Praėjus vienerių metų laikotarpiui, pareiškėjui siekiant gauti atitinkamą išvadą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą, išrašas iš pareiškėjo medicininių dokumentų buvo pateiktas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui. Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjui 2016 m. sausio mėnesį buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 ,,Dėl fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus medicininio patikrinimo tvarkos aprašo bei ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo patvirtinimo” (toliau – ir Sąrašas) 1.2. papunkčiu, kuriame nurodytos tam tikros būklės, dėl kurių asmeniui negali būti išduotas leidimas turėti ginklą: psichikos ir elgesio sutrikimai, kylantys dėl psichoaktyviųjų medžiagų (išskyrus tabaką) vartojimo arba esant remisijai, kuri trunka trumpiau negu 5 (penkerius) metus, 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu atidėjo sprendimo dėl leidimo įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. „(5 metams po išsirašymo dėl Priklausomybės nuo alkoholiui sindromo)“. Nesutikdamas su GKK priimtu sprendimu, pareiškėjas 2019 m. vasario 21 d. pateikė skundą Akreditavimo tarnybai, kuri vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Akreditavimo tarnybos nuostatų, patvirtintų 2011 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-839 ,,Dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 11.36, 11.38 ir 11.39 papunkčiais, Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 „Dėl Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašu, atliko pareiškėjui VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą. Atlikusi patikrinimą, Akreditavimo tarnyba 2019 m. liepos 2 d. ataskaitoje Nr. D17-117-(1.27.) konstatavo, kad GKK 2018 m. rugsėjo 21 d. priėmė pagrįstą sprendimą: atidėti vertinimą dėl teisės I. P. įsigyti (laikyti) šaunamąjį ginklą iki 2021 metų, kadangi pareiškėjui 2016 metų sausio mėnesį buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis Sąrašo 1.2. p. nuostatomis, klausimas dėl galimybės pareiškėjui įsigyti (laikyti) šaunamąjį ginklą gali būti svarstomas ne anksčiau kaip po 5 metų, jei visą tą laikotarpį yra nustatyta diagnozės remisija. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras neturi teisės panaikinti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2016 m. sausio mėnesį diagnozuotos sveikatos būklės. Be to, Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221, nėra nustatytos galimybės anksčiau atlikti pakartotinį profilaktinį sveikatos patikrinimą siekiant įvertinti, ar asmuo gali įsigyti (laikyti) ginklą anksčiau nei Sąrašo 1.2 punkte nustatytas terminas. Skundžiamo Akreditavimo tarnybos Įsakymo 1.1. papunktyje taip pat nustatyta, kad GKK 2018 m. rugsėjo 21 d. priėmė pagrįstą sprendimą atidėti vertinimą dėl teisės I. P. įsigyti (laikyti) šaunamąjį ginklą iki 2021 metų. Be to, Akreditavimo tarnyba, neįskaitant ginčijamo patikrinimo, yra atlikusi dar 3 patikrinimus dėl pareiškėjui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Pirmo patikrinimo metu nustatyta, jog nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centre asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi pareiškėjui netinkamai atliktas sveikatos tikrinimas dėl leidimo šaunamajam ginklui išdavimo. Atlikus antrą patikrinimą nustatyta, kad nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi gydytojų konsultacinės komisijos išvados buvo priimtos neatsižvelgiant į turimą informaciją apie pareiškėjui nuo 2015 m. gruodžio 25 d. iki 2016 m. sausio 4 d. diagnozuotą (duomenys neskelbtini). Trečio patikrinimo metu nustatyta, jog 2017 m. gegužės 30 d. pareiškėjui VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi nepatikrinta, ar pareiškėjas nesilankė ir nebuvo sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ligos ar sveikatos problemų nuo 2016 m. gegužės 17 d., taip pat nebuvo pildyta atsakymų apie psichikos sutrikimus forma. Pareiškėjas, nesutikdamas su Akreditavimo tarnybos Įsakymo 1.1 papunkčiu bei Ataskaitos dalies dėl išvados Nr. 1, kreipėsi į Ginčų komisiją prašydamas panaikinti nurodytas Akreditavimo tarnybos Įsakymo ir Ataskaitos dalis. Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą. Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, Klaipėdos apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, teisminio proceso Nr. 2-06-3-10023-2018-8, kurioje pareiškėjas prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojo neurologo P. S. I. P. Ligos istorijoje Nr. 15k/5126/1902 atliktą įrašą, kuriuo I. P. buvo nustatyta diagnozė „(duomenys neskelbtini)“, 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018-09-21 sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo I. P. įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m., 3) įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą iš naujo svarstyti I. P. prašymą dėl išvados laikyti (nešiotis) ginklą pateikimo. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7053-965/2020 pareiškėjo ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-42-253/2021, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pareiškėjo kasacinį skundą atsisakė priimti. Teismo nuomone, byloje nėra ginčo, kad skundžiamo Tarnybos įsakymo 1.1. papunktis bei Ataskaitos dalis dėl išvados Nr. 1 yra priimti kompetentingo priimti tokį sprendimą viešojo administravimo subjekto ir jis neviršijo savo kompetencijos. Pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl skundžiamo Tarnybos Įsakymo 1.1 papunkčio, kuriame nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro Gydytojų konsultacinė komisija priėmė pagrįstą sprendimą atidėti vertinimą dėl teisės pareiškėjui įsigyti (laikyti) šaunamąjį ginklą iki 2021 metų, taip pat Akreditavimo tarnybos Ataskaitos 1 punkto išvados, kad 2018 m. rusėjo 21 d. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro Gydytojų konsultacinė komisija priėmė pagrįstą sprendimą atidėti vertinimą dėl teisės pareiškėjui įsigyti (laikyti) šaunamąjį ginklą iki 2021 metų, bei Ginčų komisijos priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo esmė yra susijusi su I. P. teise į kokybiškas paslaugas pažeidžiančiu GKK 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu atidėti sprendimo dėl leidimo pareiškėjui įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 metų, tai pat nagrinėjant skundą buvo netinkamai pritaikytos teisės normos, skundas nagrinėtas tik vienu aspektu, t. y. neišnagrinėtas visapusiškai ir iš esmės. Šiais ir kitais argumentais pareiškėjas prašo teismo panaikinti Tarnybos Įsakymo 1.1. papunktį bei Ataskaitos dalį dėl išvados Nr. 1, konstatuojant, kad GKK priėmė neteisingą sprendimą. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas vertins, ar Tarnyba pagal jai suteiktą kompetenciją, išsamiai ištyrė pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. skunde nurodytas aplinkybes dėl jo pažeistų teisių gauti kokybiškas paslaugas, taip pat vertins Ginčų komisijos sprendimo, kuriuo Tarnybos Įsakymo 1.1. papunktis bei Ataskaitos dalis dėl išvados Nr. 1 pripažinti teisėtais, teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos, pagal savo kompetenciją atlikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi patikrinti tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2583-520/2019, 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-67-552/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad, nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, administracinis teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1287/2014, 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015, 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017, 2019 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-298-602/2019 ir kt.). Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (2019 m. sausio 11 d. redakcija) 75 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (2019 m. sausio 11 d. redakcija) 52 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Tarnybai suteikti įgaliojimai atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą. Sveikatos priežiūros prieinamumas – tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei (Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 31 dalis), o sveikatos priežiūros kokybė apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos įstatymų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų sveikatos priežiūros sąlygų, įskaitant sveikatos priežiūros tinkamumą ir priimtinumą, visuma (Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 30 dalis). Tarnybos atliekamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės priežiūros tikslas – nustatyti, ar sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas teikia (teikė) pagal teisės aktų reikalavimus ir, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus, pagal kompetenciją taikyti įstatyme numatytas kontrolės priemones bei siekti, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad jie nepasikartotų ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1287/2014, 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad valstybės institucijoms, veikiančioms sveikatos apsaugos srityje, vykdant savo funkcijas keliami bendro pobūdžio reikalavimai, be kita ko, rūpestingumo pareiga, kuri sveikatos priežiūros srityje yra itin svarbi ir reikšminga (žr., pvz., 2014 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1033/2014, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1202-552/2018). Nuostatų (2018 m. lapkričio 23 d. redakcija) 2 punkte numatyta, kad Tarnybos paskirtis yra organizuoti ir koordinuoti fizinių ir juridinių asmenų vykdomos sveikatos priežiūros veiklos, naudojamų sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, medicinos prietaisų atitikties būtiniesiems reikalavimams vertinimo valdymą, naudojamų medicinos prietaisų našumą ir efektyvumą, siekiant užtikrinti saugių, efektyvių ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas. Nuostatų 11 punkte, numatančiame Tarnybos funkcijas įgyvendinant veiklos tikslus, nustatyta, jog Tarnyba be kitų funkcijų tiria pacientų skundus (Nuostatų 11.39 punktas), taip pat pagal savo kompetenciją nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pranešimus, skundus (Nuostatų 11.46 punktas). Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų ir galimai neteisėtos asmens sveikatos priežiūros veiklos patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas (toliau - Neplaninių patikrinimo atlikimo tvarkos aprašas), patvirtintas Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2013-02-06 įsakymu Nr. Tl-136 „Dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų ir galimai neteisėtos asmens sveikatos priežiūros veiklos patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustato Akreditavimo tarnybos atliekamų asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau - Įstaiga) neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų (toliau - Neplaninis patikrinimas) bei asmens sveikatos priežiūros paslaugas galimai neteisėtai teikiančių subjektų (fizinių ir (ar) juridinių asmenų) patikrinimų (toliau - Patikrinimai) pagrindus, tvarką ir trukmę. Neplaninio patikrinimo tikslai: nustatyti, ar Įstaigos veikla, susijusi su asmens sveikatos priežiūra, atitinka teisės aktų reikalavimus; teikti rekomendacijas Įstaigai dėl jos veiklos, susijusios su asmens sveikatos priežiūra, kokybės gerinimo irk t. (4.1 ir 4.2 papunkčiai). Neplaninio patikrinimo metu gali būti tikrinama visa Įstaigos veikla, susijusi su asmens sveikatos priežiūra, ar jos dalis (11 punktas). Neplaninio patikrinimo atlikimui reikalingų dokumentų kopijas ir (ar), jei reikia, Įstaigos darbuotojų paaiškinimus Įstaiga privalo pateikti per Tarnybos nurodytą terminą, tačiau ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Tarnybos rašytinio prašymo su pateiktinų dokumentų sąrašu (1 priedas), kuris gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į Neplaninio patikrinimo objektą, gavimo dienos (18 punktas). Gavus iš Įstaigos šio Aprašo 18 punkte nurodytų visų Neplaninio patikrinimo atlikimui reikalingų dokumentų kopijas ir (ar), jei reikia, Įstaigos darbuotojų paaiškinimus, arba po Neplaninio patikrinimo Įstaigos veiklos vietoje atlikimo, Tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už Neplaninius patikrinimus, darbuotojas / tarnautojas parengia Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitos (3 priedas) projektą dėl atitinkamų Įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimo, kuris vizuojamas Akreditavimo tarnybos darbo reglamento nustatyta tvarka. Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitos projekte teikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir (ar) kokybės gerinimo (21 punktas). Neplaninio patikrinimo atlikimas Akreditavimo tarnyboje turi būti baigtas per 3 mėnesius nuo šio Aprašo 12-13 punktuose nurodyto vieno iš pagrindų atsiradimo dienos. Motyvuotu Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymu Neplaninio patikrinimo atlikimo terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 5 mėnesių laikotarpiui. Informacija apie Akreditavimo tarnybos priimtą sprendimą pratęsti Neplaninio patikrinimo atlikimo terminą išsiunčiama per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, išskyrus atvejus, kai Neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindas yra susijęs su informacija, kurią Akreditavimo tarnyba gavo Aprašo 13.1 papunktyje nustatyta tvarka <...> (25 punktas). Neplaninio patikrinimo atlikimas Akreditavimo tarnyboje baigiamas patvirtinant Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą ir įforminant Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymą. Šiame įsakyme teikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir (ar) kokybės gerinimo. Tais atvejais, kai Įstaiga yra įspėjama dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų, Įsakyme privalo būti nurodomas šių pažeidimų, jei jie yra šalintini, pašalinimo terminas ir pareiga Įstaigai informuoti Akreditavimo tarnybą apie minėtų pažeidimų pašalinimo rezultatus (27 punktas). Priėmus šio Aprašo 27 punkte nurodytą įsakymą, Akreditavimo tarnyba per 3 darbo dienas nuo Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymo priėmimo šio Aprašo 37 punkte nurodytiems subjektams išsiunčia nurodyto Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymo bei Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitos kopijas (32 punktas). Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Akreditavimo tarnyba, nagrinėdama asmenų skundus dėl jiems suteiktų ar nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bei atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo kontrolę, tokį vertinimą atlieka teisės aktų nuostatų, kurios reglamentuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, laikymąsi ir taikymą, apimtyje. Taigi, kaip ir nagrinėjamu atveju, Tarnybos Įsakymo 1.1. papunktis bei Ataskaitos dalis dėl išvados Nr. 1, atitinkamai ir Ginčų komisijos sprendimo, teisėtumas vertintini tik tuo aspektu, ar Akreditavimo tarnyba, pagal jai įstatymais suteiktą kompetenciją atlikdama pareiškėjui VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro suteiktų medicininių paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimą, laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti išsamų pareiškėjo skundo išnagrinėjimą. Nagrinėjamo administracinio ginčo kontekste pažymėtina, kad Akreditavimo tarnyba pareiškėjui VšĮ Klaipėdos psichikos sveiktos centre nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą atliko pagal pareiškėjo 2019 m. vasario 21 d. skundą, kuriame pareiškėjas nurodė, kad VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre jam buvo netinkamai atliktas profilaktinis sveikatos patikrinimas dėl šaunamojo ginklo leidimo bei neteisėtai priimtas sprendimas atidėti vertinimą dėl leidimo įsigyti ginklui iki 2021 m., todėl prašė pripažinti neteisėtais ir pareiškėjo teisę į kokybiškas paslaugas pažeidžiančiais VšĮ Klaipėdos psichikos sveiktos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m rugsėjo 21 d. sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m. ir įpareigoti VšĮ Klaipėdos psichikos sveiktos centrą pakartotinai svarstyti pareiškėjo prašymą dėl išvados laikyti (nešioti) ginklą pateikimo. Akreditavimo tarnyba, atlikdama neplaninį patikrinimą, kreipėsi į skundžiamą asmens sveikatos priežiūros paslaugas suteikusią įstaigą, kurią informavo apie neplaninio patikrinimo atlikimą bei paprašė pateikti su paciento skundu susijusius dokumentus. Vadovaudamasi Neplaninių patikrinimų atlikimo aprašo 18 punktu, Akreditavimo tarnyba 2019 m gegužės 15 d. raštu Nr. D2-4832-(1.20) „Dėl dokumentų pateikimo“ paprašė VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro pateikti medicininę dokumentaciją, gydytojų paaiškinimus, lokalinius teisės aktus bei kitus dokumentus, susijusius su pareiškėjo skundo nagrinėjimu. Iš tikrinamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos gautų duomenų ir dokumentų pagrindu Akreditavimo tarnyba atliko asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės priežiūrą. Neplaninio patikrinimo metu Akreditavimo tarnyba įvertino pareiškėjo Asmens sveikatos istoriją (apsk. f. Nr. 025/a), 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V-13 patvirtintą Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a) pildymo tvarką, vyr. gydytojo 2014 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. V-32 patvirtintą Gydytojo psichiatro pareigybės parašymą, vyr. gydytojo 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu patvirtintas Vidaus tvarkos taisykles, vyr. gydytojo 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. V-71 „Dėl gydytojų konsultacinės komisijos papildymo“, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro 2019 m. gegužės 31 d. raštą Nr. RS-725. Akreditavimo tarnyba, įvertinusi iš VšĮ Klaipėdos sveikatos centro gautus dokumentus, konstatavo, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. GKK priėmė pagrįstą sprendimą. Akreditavimo tarnyba 2019 m. liepos 3 d. raštu Nr. D2-6777-(1.20) „Dėl ataskaitos ir įsakymo pateikimo“ persiuntė pareiškėjui Skundžiamo Įsakymo bei Ataskaitos kopijas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad esminis skundo motyvas yra tai, kad GKK apskritai negalėjo remtis gydytojo neurologo P. S. padarytu įrašu, kuriuo jis inter alia nustatė diagnozę – „(duomenys neskelbtini)“. Visų pirma, teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde minima gydytojo neurologo P. S. nustatyta diagnozė buvo nustatyta teikiant pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo 2015 m. gruodžio 25 d. iki 2016 m. sausio 4 d., kurių prieinamumo ir kokybės patikrinimas Akreditavimo tarnybai atliekant nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. VšĮ Klaipėdos psichikos sveiktos centre teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, nebuvo atliekamas. Visų antra, ginčas dėl gydytojo neurologo P. S. pareiškėjo Ligos istorijoje Nr. 15k/5126/1902 atlikto įrašo, kuriuo I. P. buvo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), yra išspręstas įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7053-965/2020, kuriuo pareiškėjo ieškinys dėl gydytojo neurologo P. S. įrašo pareiškėjo ligos istorijoje ir GKK 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo pripažinimo neteisėtais bei panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2021 sausio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-42-253/2021 padarė išvadą, kad GKK ginčijamą sprendimą priėmė įvertinusi visą medicininę dokumentaciją, pokalbius su gydytoju psichiatru, psichologe, psichologinio ištyrimo išvadas, o ne vien tik remiantis gydytojo neurologo įrašu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodomo esminio skundo motyvo – gydytojo neurologo nustatytos diagnozės bei įrašo teisėtumas ir pagrįstumas yra išspręsti kitų teismų, teismas šių sprendimų nekvestionuoją. Pareiškėjas skunde nurodo, kad tiek Akreditavimo Tarnyba, tiek Ginčų komisija, nagrinėdami pareiškėjo skundus, turėjo vadovautis ne tik Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 ,,Dėl fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus medicininio patikrinimo tvarkos aprašo bei ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sąrašas), 1.2. papunkčiu, kuriame nurodyta: “psichikos ir elgesio sutrikimai, kylantys dėl psichoaktyvių medžiagų (išskyrus tabaką) vartojimo arba esant remisijai, kuri trunka trumpiau negu 5 (penkerius) metus“, bet ir Narkologinių ligonių buvimo įstaigoje trukmės kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 544 „Dėl Narkologinės priežiūros įstatymo poįstatyminių teisės aktų tvirtinimo“ (toliau – ir Narkologinių ligonių buvimo įstaigoje trukmės kriterijai), 2.1. papunkčiu, kuriame nurodyta ilgalaikė remisijos alkoholiu trukmė – 3 metai. Su šiais pareiškėjo argumentais teismas negali sutikti, kadangi narkologinę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų paskirtis yra kitokia nei teisės aktų, reglamentuojančių leidimą įsigyti ir turėti ginklą, todėl gali skirtis ir jų terminai. Narkologinių ligonių buvimo įstaigoje trukmės kriterijų 2.1 papunktyje yra nustatytas terminas, po kurio (kartu ir su kitais reikalavimais) asmuo gali būti išrašytas iš narkologinės įskaitos, tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo įrašytas į asmenų, turinčių priklausomybę, įskaitą, jis nebuvo diagnozuotas pagal reikalavimus, taikomus narkologinių pacientų gydymui, todėl teismas daro išvadą, kad Tarnyba neturėjo ir neprivalėjo vertinti aplinkybių atitikties narkologinių pacientų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų atžvilgiu. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 17 straipsnyje įtvirtinti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytoms sąlygoms. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, sergantis kai kuriomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar turintis šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 221 (2013-07-23 įsakymo Nr. V-720 redakcija) patvirtintas Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, visų pirma yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas – užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo pas asmenis, kurie neturi teisės jais naudotis, ir kartu išvengti paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimas byloje Nr. 50/2009). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į GKK dėl sveikatos patikrinimo siekiant įsigyti (laikyti) šaunamąjį ginklą, į tai, kad nebuvo įrašytas į asmenų, turinčių priklausomybę, įskaitą, o Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, išankstinių, periodinių ir neeilinių privalomų profilaktinių sveikatos patikrinimų reikalavimus ir tvarką nustato specialusis teisės aktas - Sveikatos apsaugos ministro 1997-04-24 įsakymas Nr. 221 (2013-07-23 įsakymo Nr. V-720 redakcija), kuriuo patvirtintas Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašas, kuriame nurodytos ligos ir fiziniai trūkumai, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo (nagrinėjamu atveju - esant remisijai), sutikdamas su Akreditavimo tarnybos ir Ginčų komisijos vertinimu, daro išvadą, jog Tarnybos Įsakymo 1.1 papunktis ir Ataskaitos 1 punkte nurodyta išvada yra pagrįsti bei teisėti, kadangi 2018 m. rugsėjo 21 d. GKK, remdamasi tuo, kad pacientui I. P. 2016 m. sausio mėnesio buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo 1.2 papunkčiu, priėmė pagrįsta sprendimą - klausimas dėl galimybės įsigyti (laikyti) šaunamąjį ginklą gali būti svarstomas ne anksčiau kaip po 5 metų, jei visą tą laikotarpį yra nustatyta diagnozės remisija bei nustatė 5 metų remisijos alkoholiu laikotarpio terminą. Teismas daro išvadą, kad Akreditavimo tarnyba, pagal savo kompetenciją išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas bei tinkamai įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus Įsakymo 1.1 papunktį ir Ataskaitos 1 punkte nurodytą išvadą. Skundžiami administraciniai aktai atitinka Viešojo administravimo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jų panaikinti. Ginčų komisija 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr.21R-534(AG-481/05-2019) patvirtino skundžiamų Akreditavimo tarnybos Įsakymo 1.1 papunkčio ir Ataskaitos 1 punkte nurodytos išvados teisėtumą ir pagrįstumą, todėl Ginčų komisijos sprendimas taip pat pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: Pareiškėjo I. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teisėja Rūta Miliuvienė