Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui I. P., jo atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Udalcovui

atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovui advokatui Rimantui Tumėnui,

atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos Kretingos ligoninės atstovui Ž. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. P. ieškinį atsakovams Kretingos rajono savivaldybės viešajai įstaigai Kretingos ligoninei, viešajai įstaigai Klaipėdos psichikos sveikatos centrui dėl medicininio įrašo ir gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys Kretingos rajono savivaldybės viešoji įstaiga Kretingos psichikos sveikatos centras, P. S., išvadą teikianti institucija, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl teisės kreiptis į teismą ir ieškinio senaties

Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninė nesutikimą su pareikštu ieškiniu grindžia tuo, jog buvo pažeista ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Nurodo, kad 2016 m. birželio 27 d. ligoninė gavo ieškovo pranešimą, kuriuo ieškovas prašė paaiškinti atitinkamas su jo gydymu susijusias aplinkybes. Šis ieškovo paklausimas vertintinas kaip ieškovo skundas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio prasme. 2018 m. vasario 15 d. ligoninė gautą ieškovo prašymą dėl įrašo apie galimai netinkamai nustatytos diagnozės panaikinimo ligos istorijoje Nr. 15k/5126/1902 vertino kaip pakartotinį skundą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio prasme, todėl šį prašymą paliko nenagrinėtą. Ieškovas ligoninės atsakymo neginčijo nustatyta tvarka Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ar kitoje privalomoje ikiteisminėje institucijoje, todėl mano, kad yra praleistas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas, kad pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienerius metus nuo tada, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu, teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija. Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi nuo 2010-03-01 iki 2020-01-01), pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. Pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienerius metus nuo tada, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalis). Minėtos įstatymo nuostatos reglamentuoja kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigas įgyvendinimo sąlygas bei terminus, tačiau nenustato senaties termino reikšti reikalavimams teisme. Ieškinio pareiškimui taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, todėl atsakovės teiginys, jog ieškovo prašymui taikytina ieškinio senatis, vertinamas kaip nepagrįstas.

Ieškovo teigimu, gydytojo neurologo P. S. atliktas įrašas, kuriuo jam nustatyta diagnozė „Priklausomybės alkoholiui sindromas“, yra neteisėtas, kadangi tokią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas psichiatras.

Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek jo atstovas nurodė, jog faktinių aplinkybių bei konstatuotų diagnozių neginčija, tačiau nesutinka, kad priklausomybės alkoholiui sindromą galėjo diagnozuoti gydytojas neurologas. Mano, kad šios diagnozės įrašas turi būti panaikintas vien dėl to, kad jis atliktas viršijusio savo kompetenciją gydytojo neurologo.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, jog ligos istorijoje diagnozės „Priklausomybės alkoholiui sindromas“ įrašą atliko gydytojas neurologas P. S..

Gydytojo neurologo teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė apibrėžtos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-279 (toliau – Įsakymas Nr. V-279) dėl Lietuvos medicinos normos MN 115:2005 „Gydytojas neurologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo. Įsakymo Nr. V-279 13.3. punktas numato, jog gydytojas neurologas turi pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus mokėti diagnozuoti ir gydyti tam tikras ligas, nustatytas pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją TLK-10. Pagal Įsakymo Nr. V-279 13.3.12. punktą gydytojas neurologas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti epilepsiją, epilepsinius sindromus, epilepsinę būklę G40, G41. Kaip minėta, ieškovui nustatyta G40.50 diagnozė, nurodant epilepsiją (sukeltą alkoholio). Taigi gydytojas neurologas P. S. pagal savo kompetenciją turėjo teisę diagnozuoti ieškovui epilepsiją (sukeltą alkoholio).

Teismas nesutinka su ieškovo ir jo atstovo teikiama išrašo iš medicininių dokumentų interpretacija. Vertinant ginčijamo išrašo iš medicininių dokumentų įrašus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 7 punkte yra nurodoma diagnozė (pagrindinė liga, lydinčios ligos, komplikacijos). Taigi pacientui gali būti nurodoma ne tik pagrindinė, tačiau ir ją lydinčios ligos ar komplikacijos, kurias pastebėjęs gydytojas pacientą gali siųsti gydytis pas kitą specialistą, jei lydinti liga nepatenka į jo kompetencijos ribas. Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros 1997 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. VIII-156 (toliau – Įstatymas Nr. VII-156, akto redakcija galiojusi iki 2019 m. kovo 25 d.) 15 straipsnis nustato, jog narkologinį susirgimą gali diagnozuoti tik gydytojas psichiatras; narkologinio susirgimo preliminarią diagnozę ar tam tikrus susirgimo simptomus, apsinuodijimą psichiką veikiančiomis medžiagomis nustatyti privalo visi gydytojai; gydytojas, įtariantis pacientui narkologinį susirgimą ar nustatęs tokio susirgimo simptomus, pacientą nusiunčia konsultacijai pas gydytoją psichiatrą. Taigi asmenį gydantis gydytojas neapsiriboja vien jam pagal kvalifikaciją suteiktomis kompetencijomis. Tai pasakytina ir dėl gydytojo neurologo įtarimų, kad pacientui yra tam tikrų susirgimų, priskirtinų kitos srities gydytojui. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą bet kurios srities gydytojas, tarp jų ir gydytojas neurologas, įtariantis asmeniui narkologinį susirgimą, siunčia jį pas specialistą ligos diagnozei patikslinti, nustatyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gydytojas neurologas P. S., išrašant ieškovą iš ligoninės, be kitų gydymo rekomendacijų nurodė, kad yra tikslinga narkologo konsultacija, kuri galėtų patikslinti ar nustatyti gydytojo neurologo pastebėtą lydinčiąją ligą – priklausomybės alkoholiui sindromą.

Iš ginčijamo išrašo iš medicininių dokumentų matyti, jog gydytojas neurologas ieškovui diagnozavo pagrindinę ligą, nurodydamas jos kodą – G40.50 epilepsija (sukelta alkoholio). Remiantis tarptautine statistine ligų ir sveikatos problemų klasifikacija TLK-10, priklausomybės alkoholiui sindromas žymimas kodu F10.2. Toks kodas ieškovo medicininiuose dokumentuose nenurodytas, todėl sutiktina su atsakovės pozicija, jog ieškovo ginčijama priklausomybės alkoholiui sindromo diagnozė yra tik papildoma, patikslinanti pagrindinę diagnozę – epilepsiją, sukeltą alkoholio vartojimo. Tą patvirtina ir paties ieškovo nurodoma aplinkybė, jog jis nebuvo įrašytas į jokią asmenų, turinčių priklausomybę, įskaitą. Ieškovui buvo rekomenduojama narkologo konsultacija, tačiau jis rekomendacijų nevykdė, į narkologą nesikreipė, nebuvo diagnozuotas pagal reikalavimus, taikomus narkologinių pacientų gydymui. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikta Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos išvada ginčijamais klausimais. Be savo paaiškinimų priešingų įrodymų ieškovas nepateikė, nepaneigė išvadą byloje teikiančios institucijos išvados. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme teismas kėlė klausimą ir siūlė šalims svarstyti klausimą dėl ekspertizės atlikimo byloje, tačiau šalys laikėsi nuoseklios pozicijos byloje ekspertizės neskirti, medikų dėl įrašų atlikimo apklausti neprašė. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytus duomenis, darytina išvada, jog gydytojas neurologas P. S. lydinčiosios ligos įrašą „Priklausomybės alkoholiui sindromas“ atliko neperžengdamas jam nustatytos kompetencijos ribų (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, jog teismas nesprendžia, ar reali ieškovo sveikatos būklė atitiko jos medicininį vertinimą, nes tam būtinos specialiosios žinios, be kita ko, šalys diagnozės pagrįstumo neginčijo.

Dėl VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2018 m. rugsėjo 21 d. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija nusprendė sprendimą dėl leidimo įsigyti ginklą atidėti iki 2021 m.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas, nesutikdamas su minėta išvada, apskundė ją Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai. Akreditavimo tarnybos 2019 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. T4-145-(1.34) ir 2019-07-02 Asmens sveikos priežiūros prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaita Nr. D17-117-(1.27) (toliau – Ataskaita) buvo prieita prie išvados, kad 2018-09-21 VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro Gydytojų konsultacinė komisija priėmė pagrįstą sprendimą. Ataskaitoje nurodyta, kad pacientui I. P. 2016 sausio mėn. buvo diagnozuota epilepsija (sukelta alkoholio), būklė po priepuolių, priklausomybės alkoholiui sindromas, abstinencija, todėl, vadovaujantis Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997-04-24 įsakymo Nr. 221, 1.2 p. nuostatais, klausimas dėl galimybės pacientui įsigyti (laikyti) šaunamąjį ginklą gali būti svarstomas ne anksčiau kaip po 5 metų, jei visą tą laikotarpį yra nustatyta diagnozės remisija. Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997-04-24 įsakymu Nr. 221, nėra nustatytos galimybės anksčiau atlikti pakartotinį profilaktinį sveikatos patikrinimą siekiant įvertinti, ar asmuo gali įsigyti (laikyti) ginklą anksčiau nei Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997-04-24 įsakymu Nr. 221, 12.1 punkte nustatytas terminas.

Ieškovas, nesutikdamas su Ataskaita, ją apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri, 2019-08-14 išnagrinėjusi bylą, skundą atmetė. Ieškovas šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2020-03-18 Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą (Nr. eI2-656-426/2020), kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje.

Nesutikdamas su gydytojų komisijos 2018-09-21 išvada, ieškovas nurodo, kad komisija negalėjo remtis gydytojo neurologo P. S. padarytu įrašu, kuriuo jis nustatė diagnozę „Priklausomybės alkoholiui sindromas“. Ieškovo įsitikinimu, komisijos sprendimas atidėti sprendimą dėl leidimo įsigyti ginklą yra neteisėtas. Be to, ieškovas mano, kad gydytojų konsultacinė komisija, nustatydama atidėjimo terminą, turėjo remtis LR SAM 1998-09-25 įsakymu Nr. 544 ,,Dėl Narkologinės priežiūros įstatymo poįstatyminių teisės aktų tvirtinimo“, kuriuo patvirtintų „Narkologinių ligonių buvimo įstaigoje trukmės kriterijų“ 2.1. punkte nurodyta, jog vienas iš narkologinių ligonių ir asmenų, piktnaudžiaujančių alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ir kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, išrašymo iš narkologinės įskaitos kriterijų yra „Ilgalaikė remisija: alkoholiu (3 metai), narkotikais (5 metai), psichotropinėmis ir kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis (3 metai)“. Ieškovo nuomone, 3 metai nuo ilgalaikės remisijos, t. y. ligos reiškinių susilpnėjimo (išgijimo), per kuriuos laikoma, jog narkologiniai ligoniai ir asmenys, piktnaudžiavę alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ir kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, gali būti išrašomi iš narkologinės įskaitos ir yra laikomi sveikais bei pilnaverčiais visuomenės nariais, yra tas terminas, kuris turėjo būti taikomas nagrinėjamu atveju. Nustatydama ieškovui 5 metų atidėjimo terminą, gydytojų komisija nepagrįstai ilgai suvaržė ieškovo teises laikyti ginklą. Mano, kad gydytojų komisijos taikyto 1997 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 221 „Dėl Ligų ir sveikatos problemų, dėl kurių negalima tinkamai naudotis civiliniais ginklais, sąrašo ir Asmenų, norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinto ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo 1.2. punktas, toje dalyje, kurioje nurodytas remisijos laikotarpio terminas viršija 3 metus, gali prieštarauti LR SAM 1998-09-25 įsakymu Nr. 544 ,,Dėl Narkologinės priežiūros įstatymo poįstatyminių teisės aktų tvirtinimo“ patvirtintų „Narkologinių ligonių buvimo įstaigoje trukmės kriterijų“ 2.1. punktui ir LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 str. 3 daliai, kurioje įtvirtintas draudimas „varžyti paciento teises kitokiais pagrindais, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, nepažeidžiant bendrųjų žmogaus teisių principų“. Todėl prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į administracinį teismą, kad būtų pradėtas šio norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2018-08-21 kreipėsi į VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrą savo noru dėl pakartotinio profilaktinio sveikatos tikrinimo leidimui įsigyti (laikyti) ginklą. Iš Akreditavimo tarnybos 2019-07-02 Ataskaitoje nurodytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad ieškovas 2018-08-21 Klaipėdos psichikos sveikatos centre buvo konsultuotas gydytojo psichiatro A. S.. Po pokalbio su ieškovu minėtas gydytojas A. S. nukreipė pacientą I. P. asmenybės, mąstymo psichologiniam ištyrimui. 2018-09-06 medicinos psichologė A. Š., atlikusi I. P. psichologinį tyrimą, asmens sveikatos istorijoje pateikė savo išvadas. 2018-09-20 gydytojas A. S. asmens sveikatos istorijoje pažymėjo, kad pacientas I. P. atvyko po psichologinio ištyrimo, nusiskundimų sveikata neišsakė. Po pokalbio gydytojas nukreipė pacientą į Gydytojų konsultacinę komisiją priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti (laikyti) šaunamąjį ginklą. 2018-09-21 Gydytojų konsultacinė komisija, kurios nariai buvo gydytojas A. S., gydytoja psichiatrė S. G., gydytoja psichiatrė L. S., asmens sveikatos istorijoje pažymėjo, kad vadovaujantis Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997-04-24 įsakymu Nr. 221, 1.2. p. (psichikos ir elgesio sutrikimai, kylantys dėl psichoaktyviųjų medžiagų (išskyrus tabaką) vartojimo arba esant remisijai, kuri trunka trumpiau negu 5 (penkerius) metus), sprendimas dėl leidimo įsigyti (turėti) šaunamąjį ginklą atidėtas iki 2021 metų.

Taigi iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad, priešingai nei nurodo ieškovas, gydytojų konsultacinė komisija sprendimą priėmė remdamasi ne tik gydytojo neurologo P. S. atliktu įrašu, tačiau vertino visą medicininę dokumentaciją, pokalbius su gydytoju psichiatru, psichologe, psichologinio ištyrimo išvadas. Teismui konstatavus, kad gydytojas neurologas, išraše iš medicininių dokumentų nurodydamas papildomą diagnozę – priklausomybės alkoholiui sindromą, neperžengė savo kompetencijos ribų, nėra pagrindo konstatuoti, kad gydytojų konsultacinė komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, negalėjo remtis šiuo įrašu.

Nesutiktina su ieškovo argumentais, kad gydytojų konsultacinė komisija pritaikė ieškovui netinkamą remisijos alkoholiu terminą. Gydytojų konsultacinė komisija, priimdama 2018-09-21 sprendimą atidėti sprendimo dėl leidimo įsigyti ginklą priėmimą iki 2021 m., vadovavosi Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 ,,Dėl fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus medicininio patikrinimo tvarkos aprašo bei ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo patvirtinimo” (toliau – ir Sąrašas), 1.2. papunkčiu, kuriame nurodytos tam tikros būklės, dėl kurių asmeniui negali būti išduotas leidimas turėti ginklą: psichikos ir elgesio sutrikimai, kylantys dėl psichoaktyviųjų medžiagų (išskyrus tabaką) vartojimo arba esant remisijai, kuri trunka trumpiau negu 5 (penkerius) metus.

O ieškovas savo argumentus grindžia Narkologinių ligonių buvimo įstaigoje trukmės kriterijų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 1998 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 544 „Dėl Narkologinės priežiūros įstatymo poįstatyminių teisės aktų tvirtinimo“ 2.1 papunkčio nuostata, jog narkologinių ligonių ir asmenų, piktnaudžiaujančių alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ir kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, išrašymo iš narkologinės įskaitos kriterijai yra: ilgalaikė remisija – alkoholiu (3 metai), narkotikais (5 metai), psichotropinėmis ir kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis (3 metai).

Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų diagnozuotas pagal reikalavimus, taikomus narkologinių pacientų gydymui, be to, nėra duomenų, kad jis įtrauktas į narkologinių pacientų įskaitą, todėl nagrinėjamu atveju taikyti narkologinių ligonių buvimo įstaigoje trukmės kriterijų nėra jokio teisinio pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, jog išvadą byloje teikusi institucija – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba nurodė, kad Narkologinių ligonių buvimo įstaigoje trukmės kriterijų 2.1. papunktyje yra nustatytas terminas, po kurio (kartu ir su kitais reikalavimais) asmuo gali būti išrašytas iš narkologinės įskaitos. Išrašymas iš narkologinės įskaitos gali turėti reikšmės ne tik siekiant gauti leidimą naudotis ginklu, bet ir kitais gyvenimo atvejais, todėl vien pats faktas, kad asmuo yra išrašytas iš narkologinės įskaitos ir laikomas sveiku bendrąja prasme, nereiškia, kad jis iš karto įgyja teisę naudotis ginklu. Ginklas yra didesnio pavojaus šaltinis, todėl asmeniui, siekiančiam jį turėti ir juo naudotis, yra taikomi specialūs griežti ir papildomi reikalavimai. Narkologinę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų paskirtis yra kitokia nei teisės aktų, reglamentuojančių leidimą įsigyti ir turėti ginklą, todėl gali skirtis ir atitinkami terminai. Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašu nustatomi konkretūs reikalavimai asmenims, kurie siekia gauti leidimą naudotis ginklu. Sąraše nustatytos tam tikros ligos ir būklės, dėl kurių asmuo negali gauti leidimo turėti ir naudoti ginklą arba tam tikros trukmės laikotarpiai, po kurių asmeniui gali būti išduodamas leidimas naudotis ginklu. Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašas yra specialus teisės aktas, kuriuo privalėjo vadovautis ir vadovavosi gydytojų konsultacinė komisija, spręsdama klausimą dėl leidimo ieškovui naudotis ginklu. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras 2019-01-30 rašte Nr. RS-134 ieškovui paaiškino, jog sprendimas dėl leidimo įsigyti (laikyti) ginklą jam yra atidėtas remiantis Sąrašo 1.2 papunkčiu.

Leidimas naudotis ginklu gali būti išduodamas tik esant remisijai dėl elgesio sutrikimų, kylančių dėl psichoaktyviųjų medžiagų (išskyrus tabaką) vartojimo, kuri trunka trumpiau negu 5 (penkerius) metus. Taigi remisijos laikotarpis visiškai nepriklauso nuo termino, kuriam suėjus asmuo išrašomas iš narkologinių ligonių įskaitos. Įvertinama tai, kad remisija yra ligos atoslūgis, per kurį sumažėja arba išnyksta ligos požymiai, ir tai yra individuali žmogaus reakcija į ligą, todėl teisės aktuose pagrįstai nustatytas ilgesnis bendras terminas visiems asmenims, kuriam suėjus, būtų galima spręsti, kad asmuo nebeturi ligų ar fizinių trūkumų, dėl kurių jam galėtų būti ribojamas ginklo turėjimas.

Taigi priešingai, nei teigia ieškovas, nagrinėjamu atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl leidimo naudotis ginklu, nurodytų teisės aktų – 1997 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 221 ,,Dėl fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašo bei ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo patvirtinimo“ ir 1998 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 544 „Dėl Narkologinės priežiūros įstatymo poįstatyminių teisės aktų tvirtinimo“ – konkurencijos klausimų nekyla. Remiantis išdėstytais argumentais, nėra pagrindo kreiptis į administracinį teismą dėl 1997 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 221 1.2 p. teisėtumo.

Remiantis išdėstytais argumentais, Akreditavimo tarnybos Ataskaita bei byloje pateikta išvada, vadovaujantis Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997-04-24 įsakymo Nr. 221, 1.2 p. nuostatomis, gydytojų konsultacinė komisija turėjo teisę klausimo dėl galimybės pacientui įsigyti (laikyti) šaunamąjį ginklą svarstymą atidėti ne anksčiau kaip po 5 metų, jei visą tą laikotarpį yra nustatyta diagnozės remisija (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras ir Kretingos rajono savivaldybės VšĮ Kretingos ligoninė pateikė duomenis, kad sumokėjo po 75 Eur už apeliacinius skundus. Duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas atsakovai nepateikė. Atsakovų apeliaciniai skundai buvo patenkinti, todėl atmetus ieškinį, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo I. P. ieškinį atmesti.

Iš ieškovo I. P. priteisti 75 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei Kretingos rajono savivaldybės viešajai įstaigai Kretingos ligoninei.

Iš ieškovo I. P. priteisti 75 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei viešajai įstaigai Klaipėdos psichikos sveikatos centrui.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti viešajai įstaigai Kretingos ligoninei I. P. ligos istoriją.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.