Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-30 · Administracinė byla Nr. I-1579-243/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-30
Bylos Nr.
I-1579-243/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00001-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
P. A.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. I-1579-243/2018 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00001-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 30 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,dalyvaujant pareiškėjui P. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 17-IL-30-01566-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. A. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. 17-IL-30-01566-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo jam atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas skunde (b. l. 3-11) nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-161-380/2015 jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, nes neturėdamas leidimo laikė fabrikinės gamybos 9 mm kalibro „C“ kategorijos šaunamąjį dujinį revolverį „Olympic 38“ Nr. 001759 ir kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-589-201/2017 panaikinus teistumą, jis kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo teigimu, atsakovo sprendimas atsisakyti išduoti leidimą yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes yra neproporcinga, neindividualizuota sankcija. Nurodo, jog sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nes įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, todėl jis nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios patvirtintų, kad jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei. Teigia, jog jis atitinka teisės aktų reikalavimus nustatytus asmenims, siekiantiems įsigyti ir naudotis šaunamaisiais ginklais. Nurodo, kad yra medžiotojas, išklausė medžioklės taisyklių kursus ir įgijo teisę medžioti, todėl turi teisėtus lūkesčius dalyvauti medžioklėse. Argumentuoja, jog yra senyvo amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, neturi kitų nuobaudų, teistumas išnykęs, nusikaltimo padarymo metu keitėsi teisinis reguliavimas ir buvo sugriežtintos ginklų laikymo sąlygos, kurios galėtų jam būti netaikomos. Medžiotojų klube dėl didelės patirties, ramaus būdo ir racionalaus mąstymo pastoviai buvo renkamas į klubo narių tarybą, ne kartą ėjo klubo pirmininko pareigas, buvo renkamas medžioklės vadovu. Nurodo, kad ginklą, už kurio laikymą buvo nuteistas, įsigijo teisėtai, tačiau nežinojo apie pasikeitusį teisinį reglamentavimą, kuris nustatė, jog turi būti gaunamas leidimas šiam ginklui. Pareiškėjo teigimu, jo reputacija yra nepriekaištinga.

Pareiškėjas skundą prašo patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (b. l. 29-32) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai nurodyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti nesantis nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis ir kt., už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Nurodo, jog pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus, nes jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis) ir 140 straipsnyje 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Teigia, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti teisę atsakovui nuspręsti, kada asmuo laikytinas nepriekaištingos reputacijos pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą. Atsakovo teigimu, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kai pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Atsikirtimą grindžia tuo, jog pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Pažymi, jog pareiškėjas nepagrįstai teistumo išnykimą sieja su nepriekaištingos reputacijos buvimu/nebuvimu, nes teistumo pasibaigimas negali būti siejamas su tuo, kad išnyksta pats nuteisimo faktas. Šiuo atveju nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse (pvz., vertinant asmens reputaciją) negali būti atsižvelgiama į tai ar asmuo buvo teistas. Tvirtina, jog sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka asmens gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, charakterizuojančia asmenybę. Nurodo, kad skundžiamu leidimu pareiškėjui nėra ribojama teisė medžioti, o tik atsisakoma išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir kad teisę į medžioklę galima įgyvendinti ir kitais būdas, nebūtinai turint šaunamąjį ginklą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčas dalykas yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 17-IL-30-01566-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo pareiškėjui P. A. atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – Įstatymas). Nagrinėjimui aktuali prašymo dėl leidimo išduoti įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklą padavimo metu ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi Įstatymo redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.

Pareiškėjas P. A. Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2017 m. lapkričio 16 d. padavė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (b. l. 36). Atsakovas skundžiamu 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 17-IL-30-01566-e atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos, ir tuo, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuriame nurodyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog P. A. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis), 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 145 straipsnio 2 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas ir kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį pakeitė: pareiškėją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisino, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės apribojimą 10 mėnesių. Atsakovas, įvertinęs, kad pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metu laisvės atėmimo, sprendė, kad pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Pareiškėjas nurodytų faktinių aplinkybių neginčija ir jas pripažįsta, tačiau argumentuoja, jog jo teistumas yra išnykęs, nusikaltimą padarė daugiau nei prieš 3 metus, todėl šiuo aspektu neturi būti vertinama, kad jis neturi nepriekaištingos reputacijos.

Pretendentas gauti leidimą laikyti (nešiotis) jo nurodytų kategorijų ginklus turi būti tikrinamas dėl atitikimo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies reikalavimams, pagal kuriuos B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Viena iš tokių aplinkybių, ribojančių fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų – fizinis asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo požiūriu fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, įgaliotam priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis), nes sodų bendrijoje „Dituva“ adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėjas neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė 9 mm „C“ kategorijos šaunamąjį dujinį revolverį iki kol 2014 m. rugpjūčio 23 d. jį paėmė policijos pareigūnai. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį šioje dalyje paliko nepakeistą. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta didžiausia bausmė yra iki 5 metų. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustatė, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo pakeitimo įstatymas įsigaliojo 2013 m. gruodžio 30 d.) turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustatė, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos (iki 2014 m. liepos 1 d.) turi teisę laikyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus ar juos nešiotis be leidimo. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnį, prie C kategorijos ginklų, kuriems nešiotis ir laikyti nuo 2014 m. liepos 1 d. buvo reikalingas leidimas, buvo priskiriami dujiniai pistoletai (revolveriai) (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6 punktas). Pareiškėjui įstatymo nustatytais terminais ir tvarka nesikreipus dėl leidimo išdavimo jo turimam „C“ kategorijos šaunamajam dujinam ginklui (pareiškėjas šios aplinkybės neginčija), jis nesilaikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų, susijusių su disponavimu šaunamaisiais ginklais, todėl padarė nusikaltimą. Atsakovas skundžiamame sprendime nustatęs nurodytą aplinkybę pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teistumo išnykimo faktas pagal BK nustatytas teistumo išnykimo sąlygas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų taikymo požiūriu nėra teisiškai reikšmingas. Iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto matyti, jog nepriekaištinga reputacija šiuo atveju nesiejama su asmens teistumu ar jo išnykimu, bet siejama asmens nuteisimo faktu už nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime išaiškinta, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes, tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Pareiškėjo pripažinimas kaltu padarius atitinkamą BK numatytą veiką yra pareiškėjo biografijos faktas, kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo požiūriu yra teisiškai reikšmingas vertinant pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedų ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos, griežtesnės leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos ir tai negali būti laikoma asmenų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimu, nes yra konstituciškai pateisinama. Pareiškėjo argumentai, kad jis buvo teistas tik vieną kartą, bausmę atliko, yra senyvo amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, yra ramaus būdo, nepakeičia teisinio atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, jog individualūs administraciniai aktai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino sprendimo priėmimo metu buvusią faktinę situaciją ir aplinkybes, kurių neturėjo teisinio pagrindo interpretuoti ir vertinti kitaip nei yra nurodyta sprendime.

Pareiškėjui argumentuojant, kad jis yra medžiotojas, išklausė medžioklės taisyklių kursus ir įgijo teisę medžioti, todėl turi teisėtus lūkesčius dalyvauti medžioklėse, pažymėtina, jog pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 10 punktą, medžioklėse gali būti naudojami ne tik šaunamieji ginklai, tačiau ir kitos priemonės (tinklai, graibštai, gaudyklės, selektyvūs spąstai ir kt.). Konstitucinio Teismo ne kartą išaiškinta, kad teisėti lūkesčiai kyla iš Konstitucijos ir įstatymų (pvz., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimas). Pareiškėjo manymas, kad išklausius medžioklės taisyklių kursus ir įgijus teisę medžioti jam bus išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklą, nelaikytinas teisėtų lūkesčiu pažeidimu.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. 17-IL-30-01566-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti skunde nurodytais motyvais. Pareiškėjo P. A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo P. A. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 17-IL-30-01566-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ panaikinimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Laimutė JokubauskaitėAušrelė MažrimienėVida Stonkuvienė