- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- 1A-161-380/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01504-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Dalius Jocys, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- P. A.
- Nukentėjusysis
- Ž. A.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A., nukentėjusiosios Ž. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir jam paskirtas 20 parų areštas, pagal BK 145 str. 1 d. – 20 parų areštas, pagal BK 253 str. 1 d. – 25 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos, apimant bei iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė bausmė – 30 parų areštas. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas – 2014 m. rugpjūčio 24 d. – viena diena.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. A. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui bei grasino nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. 2014 m. rugpjūčio 22 d., apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini), smaugė sutuoktinę Ž. A. ir stumdė, sukeldamas savo šeimos narei Ž. A. fizinį skausmą bei grasino nužudyti, Ž. A. sakydamas ,,kad užmuš“, šiais savo veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, jis, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ginklų parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), įgijo fabrikinės gamybos 9 mm kalibro ,,C“ kategorijos šaunamąjį dujinį revolverį ,,Olympic 38“, numeris (duomenys neskelbtini), kurį neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė (duomenys neskelbtini) , sodininkų bendrijoje ,, (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iki kol 2014 m. rugpjūčio 23 d. jį paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. A. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendį, skiriant bausmę pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 253 str. 1 d., taikyti BK 62 str. arba BK 54 str. 3 d., ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės suvaržymu, arba pagal BK 140 str. 2 d. baudžiamąją bylą nutraukti nuteistajam ir nukentėjusiajai susitaikius, pagal BK 145 str. 1 d. išteisinti, pagal BK 253 str. 1 d. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės suvaržymu. Apeliantas teisminio tyrimo metu savo kaltės iš esmės neneigė, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės dydžiu ir veikų tinkama kvalifikacija. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai vadovavosi bausmės skyrimo pagrindais, tačiau praktiškai į juos neatsižvelgė ir paskyrė vieną griežčiausių bausmių, susijusių su laisvės suvaržymu. Teigia, kad sutuoktiniai santuokoje gyvena ilgą laiko tarpą, iki šio įvykio panašaus pobūdžio konfliktų nėra buvę. Po įvykio abu susitaikė, santuokos nutraukti neketina. Apelianto manymu, tai rodo, kad pasekmės nėra sunkios ir baudžiamąją bylą dėl P. A. nuteisimo pagal BK 140 str. 2 d. galima nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Dėl P. A. nuteisimo pagal BK 145 str. 1 d. nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog nemanė, kad sutuoktinis įvykdys savo grasinimus. Nukentėjusioji dirba darbą medicinos srityje, yra mačiusi, kokias pasekmes sukelia smurtas šeimoje, todėl vien tik šiuo pagrindu iškvietė policiją. Nuteistasis P. A. yra pensinio amžiaus, buvęs tremtinys, serga širdies ligomis, aukštas kraujospūdis, jam nuolat reikalinga gydytojo-kardiologo konsultacija. Dėl to nuteistajam bus sudėtinga atlikti arešto bausmę, tai gali sukelti sveikatos sutrikdymus. Revolverį įstatymų nustatyta tvarka neįregistravo dėl užmaršumo, tačiau revolverį buvo įsigijęs legaliai, todėl mano, kad, skiriant bausmę pagal 253 str. 1 d., buvo galima taikyti BK 62 str. arba BK 54 str. 3 d. ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės suvaržymu, nors ir trumpalaikiu, arba skirti net ir griežtesnę bausmę, tačiau atidedant nuosprendžio vykdymą.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji Ž. A. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendį, pagal BK 140 str. 2 d. baudžiamąją bylą nutraukti nuteistajam ir nukentėjusiajai susitaikius, pagal BK 145 str. 1 d. išteisinti, pagal BK 253 str. 1 d. taikyti BK 62 str. arba BK 54 str. 3 d. ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės suvaržymu. Apeliantė mano, kad jos sutuoktinis nuteistas per griežtai, neįvertinta tai, kad jis pensinio amžiaus, neįvertinta jo sveikatos būklė. P. A. nuteistas pirmą kartą, dėl padarytos veikos labai jaudinasi, gailisi, abu susitaikė ir toliau ketina gyventi santuokoje. Todėl dėl fizinio skausmo sukėlimo baudžiamoji byla nutrauktina. Nors sutuoktinis nuteistas už veiką, kuri inkriminuota kaip grasinimas nužudyti, tačiau apeliantė tokios tikimybės nejautė ir neturėjo pagrindo manyti, kad jo išsakyti žodžiai bus įvykdyti. Nukentėjusioji dirba darbą medicinos srityje ir yra mačiusi, kokias pasekmes gali sukelti smurtaujantis vyras, tik dėl to iškvietė policiją, kad vyras nusiramintų. P. A. nuolat reikalinga gydytojo-kardiologo konsultacija. Arešto atlikimas gali tik pabloginti jo sveikatą ir sukelti sveikatos komplikacijas. Teigia, kad ateityje panašaus pobūdžio veikų sutuoktinis nedarys, yra abu susitaikę ir nemano, kad P. A. tikslinga suvaržyti laisvę.
Nukentėjusioji, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo
Pirmosios instancijos teismas P. A. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. P. A. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nuteistasis savo kaltės neginčija ir prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant BK 38 str. nuostatas, t. y. kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms išvardytoms sąlygoms teismas gali spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą.
Nuteistasis P. A. iš esmės prisipažino kaltinime nurodytas aplinkybes, t. y. nors ikiteisminio tyrimo metu, kitą dieną po įvykio, neprisipažino padaręs nusikaltimą, akistatos su nukentėjusiąja metu savo kaltę pripažino, susitaikė su nukentėjusiąja. Teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino, parodė, kad su sutuoktine Ž. A. susistumdė, sukėlė jai fizinį skausmą ir nors nepamena ar sutuoktinę smaugė, tačiau atsiprašo sutuoktinės, gailisi dėl savo veiksmų, teigė jog buvo streso būklės (b. l. 111). Nukentėjusioji Ž. A. pirmosios instancijos teisme prašė P. A. nuo atsakomybės atleisti (b. l. 119), apeliaciniame skunde prašė baudžiamąją bylą pagal BK 140 str. 2 d. nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Teigė, kad susitaikė su P. A., toliau ketina gyventi santuokoje, dėl padarytos veikos P. A. labai pergyvena, gailisi. Tai leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusioji su P. A. susitaikė.
Spręsdamas BK 38 str. taikymo P. A. klausimą, teisėjų kolegija vertina, kad nuteistas padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas, pripažino jį padaręs, atsiprašė nukentėjusiosios Ž. A., kuri jam atleido, pretenzijų dėl žalos nukentėjusioji nepareiškė, jie susitaikė. Taigi byloje buvo nustatytos BK 38 str. 1 d. ir šios dalies 1 - 3 punktuose nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje nevertino šio staipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos – pagrindo manyti, ar P. A. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išvadą dėl šios sąlygos buvimo galima padaryti tik įvertinus su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Pagal teismų praktiką teismas atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės gali motyvuoti kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimu, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu, įvertinti kaltinamojo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu ir po veikos padarymo. Nors nustatyta P. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui), tačiau įvertinus nuteistojo asmenybę, amžių, jo elgesį po nusikaltimo padarymo, pirmosios instancijos teismas turėjo šį atleidimo nuo atsakomybės pagrindą apsvarsyti. Atsižvelgiant į nuteistojo amžių, į tai, kad P. A. susitaikė su nukentėjusiąja, gailisi dėl savo veiksmų, neteistas, nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai žalos nepadarė, Medžiotojų ir žvejų klubo “(duomenys neskelbtini)” charakterizuojamas teigiamai (b. l. 140), leidžia pagrįstai manyti, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės esant visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Dėl grasinimo nužudyti
Pirmosios instancijos teismas P. A. pripažino kaltu ir pagal BK 145 str. 1 d. nuteisė už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 22 d., apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti, Ž. A. sakydamas ,,kad užmuš“, šiais savo veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori.
Nustatyta, kad tarp P. A. ir Ž. A. buvo kilęs konfliktas, kurio metu P. A. smaugė sutuoktinę, stumdė, sukeldamas jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji Ž. A. parodė, kad P. A. sugriebęs rankomis už kaklo, smaugė, ji išsisuko, pabėgo į koridorių, jis pasakė, kad užmuš. Išsigando, nors suabejojo P. A. grasinimu (b. l. 117–118). Nuteistasis P. A. teigė, kad buvo streso būklės, neprisimena, ar grasino Ž. A., bet teigė, jog galėjo sakyti tokius žodžius (b. l. 118). Pažymėtina, kad konfliktinėse situacijose susijaudinę asmenys kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaištams išreikšti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, vienas kitam dažnai išsako įvairius grasinimus, tačiau ne kiekvienu atveju esant konfliktinei situacijai išsakytas grasinimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus ir konfliktus, kurie pasireiškia žodine forma išreikštais veiksmais. Vien tik P. A. konflikto metu išsakyti žodžiai negali būti vertinami kaip realus grasinimas. Nukentėjusioji Ž. A. apeliaciniame skunde teigė, kad nejautė grėsmės iš sutuoktinio pusės, neturėjo pagrindo manyti, kad jo išsakyti žodžiai, jog užmuš, bus įvykdyti, policiją iškvietė, nes norėjo sutuoktinį nuraminti. Nenustatyta, kad P. A. anksčiau būtų grasinęs sutuoktinei ar smurtavęs prieš ją. To nesako ir Ž. A.. Kadangi nukentėjusiajai nebuvo realaus pagrindo bijoti grasinimo įgyvendinimo, P. A. pasakymas, kad užmuš negali būti vertinamas, kaip nusikaltimas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl P. A. nuteisimo pagal BK 145 str. 1 d. neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl naikintina, P. A. dėl kaltinimo, numatyto BK 145 str. 1 d., išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).
Dėl paskirtos bausmės
Nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo, numatyto BK 253 str. 1 d., padarymo aplinkybių, inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo taikyti BK 62 str. arba BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės suvaržymu.
BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis), greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas), išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo kaip tokio pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Tačiau tokia galimybė gali būti taikoma tik viena kryptimi – bausmės švelninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (kasacinė byla Nr. 2K-382/2012).
BK 253 str 1 d. numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas apysunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas P. A. paskyrė 25 parų areštą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, pažymi, kad P. A. teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra 72 metų pensininkas, teigiamai charakterizuojamas Medžiotojų ir žvejų klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko, jam nuolat reikalinga gydytojo kardiologo konsultacija. Teisiamojo posėdžio metu P. A. paaiškino, kad ginklo įsigijimo metu nereikėjo leidimo, vykstant šaunamųjų ginklų registracijai, užmiršo ginklą užregistruoti, ginklą buvo nuvežęs į sodą. P. A. dėl šaunamojo ginklo laikymo, neturint leidimo, prisipažino ir gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.
Visos šios aplinkybės rodo, kad P. A. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad būtų galima daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik arešto bausmę. Teisėjų kolegijos manymu, arešto bausmės skyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Todėl P. A., vadovaujantis BK 54 str. 3 d. nuostatas, bausmė švelnintina, skiriant laisvės apribojimo bausmę. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 4 dalimi, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti:
Nuosprendžio dalį dėl P. A. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
P. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Nuosprendžio dalį dėl P. A. nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
P. A. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto taikymą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį dėl P. A. paskirtos bausmės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pakeisti:
P. A. pagal BK 253 str. 1 d., vadovaujantis BK 54 str. 3 dalimi, paskirti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigoti visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2014-08-24, t. y., vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Pripažinti P. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.