- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-193-577/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01842-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič (pran.), Henrichas Jaglinskis, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- M. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį ir patikslintus ieškinius atsakovui M. D., dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl pažeistų teisių atstatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. V. patikslintu ieškiniu prašė: atstatyti ieškovės valdymo teisę į 2,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atstatyti rytinę minėto žemės sklypo ribą, pažymėtą taškais 2 ir 3 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-02-17 patvirtintame plane, atstatyti 6 m pločio kelią, skiriantį ieškovės A. V. ir atsakovo M. D. žemės sklypus pagal minėtą planą, įpareigoti atsakovą išsikelti iš ieškovės sklypo 431 kv. m ploto dalies, iškasti ir išvežti iš minėtos ieškovės žemės sklypo 431 kv. m ploto dalies pasodintus medžius.
Atsakovas M. D. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos taip pat prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2011-02-10 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš A. V. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų M. D. bei 42 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-10 sprendimą ir ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad apeliantė ieškiniu neprašė nustatyti jos ar atsakovo žemės sklypų ribas, tuo pačiu ir rytinę ribą, pažymėtą UAB „Geonetas“ plane 10-14. Ši riba nustatyta Ismonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Apeliantė nurodo, kad prašė atstatyti rytinę ribą 2-3 pagal minėtą planą, o ne nustatyti šią ribą. Atkreipia dėmesį, jog atsakovas nepateikė 9,8 ha besiribojančio su namu sklypo plano, kuris tinkamai įregistruotas kadastre. Jo pateiktoje nuosavybės teisės atkūrimo byloje yra tik minėto žemės sklypo abrisas. Faktą, kad šią ribą pažeidė, suarė žemę bei ją apsodino medžiais, iš dalies pripažino teismo posėdyje atsakovo sūnus, atsakovo atstovas. Tiesioginis įrodymas, patvirtinantis apeliantės ieškinio pagrįstumą, yra 2009-05-12 antstolio V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 13-09-432. Taip pat nurodo, kad teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybės, kad plane pažymėtas kelias yra suartas ir užsodintas medžiais.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, todėl prašo jį atmesti, Trakų rajono apylinkės teismo 2011-02-10 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės A. V. apeliacinio skundo ribose. Teismas, išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus A. B. 2000-01-06 buvo parengtas K. V. suformuojamo ir grąžintino, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, 2,06 ha ploto žemės sklypo Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 75, 111), vietoje buvo paženklintos ir parodytos šio žemės sklypo ribos, surašytas žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas (t. 1, b.l. 18, 104), surašytas žemės reformos žemėtvarkos projekto paženklinimo vietovėje aktas (t. 1, b.l. 105), parengtas 2,06 ha ploto žemės sklypo Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini), planas (M1 : 10000), suderintas su Ismonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 1999-12-20 įsakymu Nr. 3881-79 (t. 1, b.l. 11, 106). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-02-24 sprendimu Nr. 79-7678 (t. 1, b.l. 100) K. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 2,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 2006-06-21 žemės sklypo dovanojimo sutartimi K. V. padovanojo ieškovei A. V. 2,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. l, b.l. 7-10); ieškovei nuosavybės teise priklauso 2,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų tikslinimo data – 2000-01-07, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (t. 1, b.l. 16).
Valstybinio žemėtvarkos instituto vyr. inžinierės E. K. buvo parengti atsakovui M. D. suformuojamų ir grąžintinų, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, 3,70 ha ploto žemės sklypo Nr. 117-1, esančio (duomenys neskelbtini), bei 9,80 ha ploto žemės sklypo Nr. 117-2, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 169, M. D. nuosavybės teisių atkūrimo bylos lapai 19-20), 1992-11-10 vietoje buvo paženklintos ir parodytos šių žemės sklypų ribos, surašytas žemės sklypų ribų parodymo ir paženklinimo aktas (t. 1, b.l. 169, M. D. nuosavybės teisių atkūrimo bylos lapas 17). Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993-07-30 sprendimu Nr. 38-274-17171 (t. 1, b.l. 141) atsakovui M. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo iki nacionalizacijos turėtą 11,55 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) Trakų rajono valdybos 1994-02-23 potvarkiu Nr. 57v atsakovui buvo leista papildomai pirkti 1,95 ha žemės sklypą (t. 1, b.l. 140), šio potvarkio pagrindu 1994-11-08 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3010 (t. 1, b.l. 138) atsakovas M. D. įsigijo (nupirko) 1,95 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas M. D. aukščiau nurodytais pagrindais savo nuosavybėn įgijo žemės, kurios plotas – 13,50 ha, ką patvirtina ir Valstybinio žemės kadastro duomenų registro pažyma Nr. 79/5443-1 (t. 1, b.l. 135-137). Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti du atskiri atsakovo sklypai: 9,80 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data – 1994-05-03, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (t. 1, b.l. 31); 3,70 ha ploto žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų fiksavimo data – 1994-05-05, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (t. 1, b.l. 169, M. D. nuosavybės teisių atkūrimo bylos lapai 27-28).
Ieškovė savo reikalavimą dėl valdymo teisės į 2,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atstatymo, atstatant rytinę jos žemės sklypo ribą, pažymėtą taškais 2 ir 3 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-02-17 patvirtintame plane, bei įpareigojant atsakovą išsikelti iš jos žemės sklypo 431 kv. m. ploto dalies, iškasant ir išvežant iš minėtos ieškovės žemės sklypo 431 kv. m ploto dalies pasodintus medžius, ir reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atstatyti 6 m pločio kelią, skiriantį ieškovės A. V. ir atsakovo M. D. žemės sklypus pagal minėtą planą, iš esmės grindė UAB „Geonetas“ inžinieriaus-geodezininko M. M. atliktais ieškovės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniais matavimais, jų pagrindu 2009-07-08 paženklintomis ieškovės žemės sklypo ribomis, parengtais žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu ir UAB „Geonetas“ 2009-07-08 parengtu žemės sklypo planu bei UAB „Geonetas“ 2009-06-10 parengtu žemės sklypo persidengimo planu, antstolio V. M. 2009-05-12 surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei jo priedais. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pažymi, jog pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, susijusius su žemės sklypų ginčo ribomis, ir tinkamai vertino pateiktus į bylą planus, jų sudarymo aplinkybes bei jų atitikimą įstatymo reikalavimams, padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Geonetas“ ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai yra atlikti ir žemės sklypo ribos paženklintos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai UAB „Geonetas“ parengtu žemės sklypo persidengimo planu (t. 1, b.l. 13, 16, 28-30), 2009-07-08 ieškovės žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktu (t. 1, b.l. 13, 16), ieškovės paaiškinimais, liudytojo M. M. teisme duotais parodymais bei aiškinamuoju raštu (t. 1, b.l. 165-166) priimdamas sprendimą nesivadovavo ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė jos teisių pažeidimo neįrodė (CPK 178 str.).
Taip pat ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą atstatyti 6 m pločio kelią, skiriantį ieškovės A. V. ir atsakovo M. D. žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); nurodė, kad į jai priklausantį žemės sklypą ji patekdavo 6 metrų pločio servitutiniu keliu, kuris skiria ieškovės ir atsakovo M. D. sklypus, tačiau atsakovas panaikino minėtą kelią, t.y. suarė jį ir apsodino medžiais, tuo pačiu užimdamas dar ir 431 kv. m ieškovės žemės sklypo. Tokiais savo veiksmais atsakovas atėmė iš ieškovės galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą, t.y. pažeidė jos teisę naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Šį savo reikalavimą ieškovė grindžia antstolio V. M. surašytu 2009-05-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Tačiau pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė jokių įrodymų, patvirtinančių šio jos reikalavimo pagrįstumą, teismui nepateikė ir, nors byloje esančiame antstolio V. M. 2009-05-12 surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 1, b.l. 14) yra nurodyta, kad kelias, einantis link (duomenys neskelbtini) pro A. V. priklausantį žemės sklypą, yra suartas ir užsodintas medeliais, kas pavaizduota protokolo priede Nr. 1, fotonuotraukose Nr. 7, 8, tačiau šiose nuotraukose nesimato nei suarto kelio, nei kad, kaip nurodyta protokole, suartas kelias apsodintas medeliais. Atsižvelgdamas į tai, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas užėmė dalį ieškovės žemės sklypo, suarė ir apsodino medžiais bendro naudojimo 6 m pločio kelią, skiriantį šalių žemės sklypus ir tuo pažeidė ieškovės teises, t.y. ieškovė neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Ieškovė, nesutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad ji ieškiniu neprašė nustatyti jos ar atsakovo žemės sklypų ribas, tuo pačiu ir rytinę ribą, pažymėtą UAB „Geonetas“ plane 10-14. Ši riba nustatyta Ismonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė savo reikalavimą grindė UAB „Geonetas“ kadastriniais matavimais, kurie neatitiko Žemėtvarkos projekto ir abriso. Dėl to, kad UAB „Geonetas“ atliekant geodezinius matavimus nukrypo nuo Žemėtvarkos projekto ir 2000-01-06 abriso, pasikeitė apeliantės žemės sklypo konfigūracija ir dislokacija, ko pasėkoje persidengė apeliantės ir atsakovo žemės sklypai. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai aiškinosi šalių žemės sklypo ribų ilgius.
Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog aplinkybę, kad atsakovas pažeidė ribą, suarė žemę bei ją apsodino medžiais, iš dalies pripažino teismo posėdyje atsakovo sūnus, atsakovo atstovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš pirmos instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovo atstovas nurodė pašalinęs dalį užsisėjusių medžių, taip pat medžių, kurie buvo pasodinti toliau nuo kelio atsakovo žemės sklype.
Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad ieškinio pagrįstumą patvirtina 2009-05-12 antstolio V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 13-09-432. Visų pirma, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo teiginiais, kad antstolis V. M. neturi specialių žinių, reikalingų šalių žemės sklypų ginčo riboms nustatyti; antra, vertinant V. M. 2009-05-12 surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 1, b.l. 14), kuriame nurodyta, kad kelias, einantis link (duomenys neskelbtini) pro A. V. priklausantį žemės sklypą, yra suartas ir užsodintas medeliais, kas pavaizduota protokolo priede Nr. 1, fotonuotraukose Nr. 7, 8, pažymėtina, jog šiose nuotraukose nesimato nei suartas kelias, nei, kad, kaip nurodyta protokole, suartas kelias apsodintas medeliais. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nustatyta, kad ieškovės žemės sklypui nėra nustatyta servitutų (t. 1, b.l. 16). Esant nurodytam, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė faktų, kuriais grindžia savo materialinį reikalavimą, taip pat savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.
Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, atmesdamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.