Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-02-10 · Civilinė byla Nr. 2-29-272/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-02-10Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-06Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-02-10
Bylos Nr.
2-29-272/2011
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01842-2009-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stefanovič
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
M. D.
Advokatai
Algis Tursas
Kategorijos
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-29-272/2011 m.Proceso Nr. 2-48-3-01842-2009-3.Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5; 30.12.; 116.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. vasario 10 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant G. S.,dalyvaujant ieškovės atstovams adv. A. T., K. V.,atsakovo atstovams adv. R. S., S. D.,trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui V. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį ir patikslintus ieškinius atsakovui M. D., dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl pažeistų teisių atstatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė A. V., du kartus patikslinusi savo reikalavimus, prašo nagrinėti bylą pagal paskutiniame 2010-06-17 (t.1, b.l. 162-164) patikslintame ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir prašo: atstatyti ieškovės valdymo teisę į 2,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Ismonių k. v., esantį (duomenys neskelbtini), atstatyti rytinę minėto žemės sklypo ribą, pažymėtą taškais 2 ir 3 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-02-17 patvirtintame plane, atstatyti 6 m pločio kelią, skiriantį ieškovės A. V. ir atsakovo M. D. žemės sklypus pagal minėtą planą, įpareigoti atsakovą išsikelti iš ieškovės sklypo 431 kv. m ploto dalies, iškasti ir išvežti iš minėtos ieškovės žemės sklypo 431 kv. m ploto dalies pasodintus medžius.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad ieškovė yra minėto žemės sklypo savininkė, kurį įgijo dovanojimo sutarties Nr. DP-4050 pagrindu 2006-06-21. Ieškovės žemės sklypas ribojasi su atsakovo žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Ismonių k. v. Nurodė, kad į jai priklausantį žemės sklypą ieškovė patekdavo 6 metrų pločio servitutiniu keliu, kuris skiria ieškovės ir atsakovo M. D. sklypus, tačiau atsakovas panaikino minėtą kelią, t.y. suarė jį ir apsodino medžiais. Tokiais savo veiksmais atsakovas atėmė iš ieškovės galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą, t.y. pažeidė jos teisę naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Šis faktas ir esama padėtis yra užfiksuoti antstolio V. M. surašytu 2009-05-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Nurodė, kad tokiais veiksmais atsakovas pažeidė ieškovės kaip žemės sklypo savininkės teises, kadangi dėl atsakovo veiksmų ieškovės žemės sklypas sumažėjo 431 kv. m plotu. Žemėtvarkos projekte bei ieškovės žemės sklypo Nr. 1 plane yra nurodyta, kad ieškovės žemės sklypo plotas yra 2,0600 ha, o jo rytinė riba yra servitutinis kelias, kurį atsakovas suarė ir apsodino medžiais. Ieškovės 2,0600 ha ploto žemės sklypas yra įregistruotas viešajame registre, šie duomenys nėra nuginčyti ir atsakovo nėra ginčijami, todėl ieškovės žemės sklypo plotas negali būti mažinamas, bet buvo sumažintas 431 kv. m. Nurodė, jog UAB „Geonetas“ 2009-07-08 surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 11 punkte numatyta, kad ieškovės žemės sklypui nustatyti servitutai: 202 - Kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) plotas 0,0652 ha; 202 - Kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis daiktas) plotas 0,0217 ha. Siekiant pašalinti ieškovės teisių pažeidimus, UAB „Geonetas“ direktoriaus M. M. buvo atlikti ieškovei priklausančio žemės sklypo geodeziniai matavimai ir iš 2009-06-10 parengto šalių žemės sklypų persidengimo plano matyti, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) persidengia su gretimu, atsakovui nuosavybės teise priklausančiu, žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 431 kv. m plote. UAB „Geonetas“ direktoriaus M. M. surašytame 2010-03-23 aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad yra galimos inžinieriaus A. B. klaidos nustatant A. V. sklypo ribų linijų ilgius. Paaiškinamajame rašte nurodyta, kad skaičiuojant sklypo plotą, vadovaujantis inžinieriaus A. B. abrisu, ieškovės žemės sklypo plotas yra ženkliai mažesnis. Specialistas M. M. atliko paskaičiavimus ir nustatė, kad reikia koreguoti projektą, ištaisant sklypo linijų ilgius tarp posūkio taškų, nes pagal abrise nurodytus linijų ilgius ieškovės sklypo plotas yra apie 17137 kv. m, o turi būti 20600 kv. m. Pažymėjo, kad abrise nėra nurodytas ieškovės žemės sklypo plotas. Ieškovės nuomone, atsakovas ne tik be jos sutikimo panaikino šalių žemės sklypus skiriantį kelią, suarė jį bei apsodino medžiais, bet užėmė jai nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį 431 kv. m plote. Šalių sklypų riba perkelta į ieškovės žemės sklypą, sumažinant jos žemės sklypo plotą iki 20169 kv. m. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas M. D. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad ieškovė A. V. savo ieškinį grindžia UAB „Geonetas“ atliktais ieškovės žemės sklypo patikslintais kadastriniais matavimais, tačiau šie UAB „Geonetas“ atlikti patikslinti kadastriniai matavimai yra netikslūs ir neatitinka 1999-12-20 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3881-79 patvirtinto Ismonių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto bei 2000-01-06 Valstybinės žemėtvarkos instituto inžinieriaus A. B. sudaryto ieškovės žemės sklypo abriso. Nurodė, kad atsakovui nuosavybės teisė į žemę buvo atkurta 7 metais anksčiau negu ieškovei. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 21 punkte yra įtvirtinta teisės norma, kad kadastriniai matavimai turi būti atliekami tomis pačiomis ribomis, naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones. UAB „Geonetas“ patikslinti geodeziniai matavimai iškraipė sklypo konfigūraciją, pailgino linijas. UAB „Geonetas“ atliekant ieškovės žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus šios teisės normos reikalavimų nesilaikyta, o būtent: ieškovės žemės sklypo riba, esanti šiaurinėje žemės sklypo dalyje, 2000-01-06 abrise tarp posūkio taškų 1-2, yra 164 m ilgio, o patikslintuose UAB „Geonetas“ geodeziniuose matavimuose šios ribos ilgis yra 170,18 m; riba, esanti rytinėje žemės sklypo dalyje, abrise tarp posūkio taškų 2-3, yra 131 m ilgio, patikslintuose geodeziniuose matavimuose šios ribos ilgis yra 133,34 m, t. y. 2,34 m ilgesnė; riba, esanti pietinėje žemės sklypo dalyje, abrise tarp posūkio taškų 3-4, yra 179 m. ilgio, patikslintuose geodeziniuose matavimuose šios ribos ilgis yra 179,01 m. Pagal 2004-10-04 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 21 p., žemės sklypo ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, ežerais, griovomis, medžių eilėmis) arba su statinių bei įrenginių išdėstymu. Ieškovės žemės sklypo vakarinė riba abrise tarp posūkio taškų 4-1 yra 90 m ir ji nuo Luknos upės vingio yra nutolusi 30 metrų, tuo tarpu UAB „Geonetas“ patikslintais geodeziniais matavimais konstatuota, kad UAB „Geonetas“ parengtame žemės sklypo plane vakarinė riba yra 131,13 m, t.y. 41,13 m ilgesnė už pirminiuose dokumentuose įtvirtintos vakarinės ieškovės žemės sklypo ribą. Atliekant ieškovės žemės sklypo patikslintų kadastrinių matavimų patikrą, kaip tą numato Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, buvo nustatyti trūkumai, kurie yra užfiksuoti 2010-04-19 žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akte. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos, o žemės sklypo plotas gali skirtis maksimalia leistina (ribine) paklaida. M. N. 32.1.2.2.2. punkte yra įtvirtinta nuostata, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas (geodezinio pagrindo punktų atžvilgiu) kitose kaimo vietovėse ir teritorijose neturi būti didesnis nei 0,6 m. 2002-12-30 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo“ taisyklių 16.5 punkto nuostata reglamentuoja, kad parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas su apskrities viršininko administracijos (dabar - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyriumi. Atsakovo pateiktas UAB „Kiprėgelis“ sudarytas žemės sklypo planas atitinka minėtų taisyklių 15.6 punkto reikalavimus ir yra nustatyta tvarka suderintas su žemėtvarkos skyriumi, tuo tarpu ieškovės teismui pateiktas UAB „Geonetas“ patikslintas žemės sklypo planas nėra nustatyta tvarka suderintas su žemėtvarkos skyriumi ir neatitinka taisyklių 15.6 punkto reikalavimų. Pažymėjo, kad ieškovės įregistruoto žemės sklypo plotas skiriasi nuo natūroje pamatuoto jos žemės sklypo ploto 4 kv. m, tai yra leistinos paklaidos ribose. Nurodė, kad ieškovė, nesutikdama su jai pamatuoto žemės sklypo plotu, atkuriant nuosavybės teisę į žemę, turėjo tai ginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nurodė, kad ginčo kelias yra ne servitutinis, o vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias, skiriantis šalių žemės sklypus, kas patvirtinama ieškovės žemės sklypo abrisu, ieškovės žemės sklypo planu, kuriame 2-3 taškais pažymėtas 6 metrų kelias, Ismonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, iš kurio ištraukos matyti, kad iš pietų į šiaurę per visus suprojektuotus sklypus eina bendro naudojimo kelias, vedantis prie Luknos ežero. Nurodė, jog ieškovės argumentą, kad šis kelias yra servitutinis, paneigia ieškovės žemės sklypo Nr. 1 planas, kuriame yra nurodyti apribojimai – vandens telkinių apsauginės juostos ir zonos; žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai; elektros linijų apsaugos zona. Žemės sklypo plane nėra nurodytas servitutinis kelias. Iš byloje esančio ieškovės žemės sklypo 2010-01-25 išrašo iš VĮ „Registrų centras“ taipogi matyti, kad žemės sklypui nenustatytas toks apribojimas kaip servititutinis kelias.

Atsakovas taip pat nurodė, kad dalį savo sklypo – toliau nuo kelio - buvo apsodinęs medžiais, dalis medžių atsakovo žemės sklype, bet ne ant kelio, kaip nurodė ieškovė, prisisėjo savaime, tai buvo nedidelį medžiai, aukščiausias iš jų – iki 40 cm aukščio, augo apie pusę metro atstumu nuo kelio. 2010 m. rudenį - rugsėjo ar spalio mėnesį - atsakovas pašalino savaime prisisėjusius medžius, t.y. 10-15 medžių, kurie buvo arčiau bendro naudojimo kelio, kad būtų platesnis kelias, ir jokių trukdžių ieškovei naudotis šiuo keliu nėra. Nurodė, kad ieškovės nurodytą jos teisių pažeidimą užfiksavo antstolis V. M., surašęs faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tačiau, atsakovo nuomone, antstolis negali nustatyti sklypo ribas, tam reikalingos specialios žinios, todėl negali konstatuoti tokio tariamo pažeidimo fakto, ir šis ieškovės argumentas atmestinas.

Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Žemės ūkio ministerijos 1993-07-30 sprendimu Nr. 38-274-17171 M. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 11,55 ha žemės Vištelionių k., Rūdiškių sen., Trakų r., žemę grąžinant natūra. 1994-11-08 pirkimo-pardavimo sutartimi M. D. įsigijo nuosavybėn dar 1,95 ha žemės sklypą. Visas žemės plotas sudarė 13,50 ha. Nekilnojamojo turto Registre buvo įregistruoti du atskiri sklypai: 9,80 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į Liodžionių kaimo teritoriją, o 3,70 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – į Vištelionių kaimo teritoriją. Su ieškovei A. V. priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), ribojasi 9,80 ha ploto M. D. žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-02-24 sprendimu Nr. 79-7678 K. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,06 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini)., perduodant žemės sklypą neatlygintinai nuosavybėn. Nuosavybės teisės atkurtos remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999-12-20 įsakymu Nr. 3881-79 patvirtintu Ismonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. 2006-06-21 dovanojimo sutartimi K. V. žemės sklypą padovanojo A. V.. Trečiojo asmens nuomone, ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti. Nurodė, kad, pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 21 punkte yra įtvirtinta teisės norma, kad kadastriniai matavimai turi būti atliekami tomis pačiomis ribomis, naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones. Atliekant kadastrinius matavimus ieškovės žemės sklype yra akivaizdžiai pakeista sklypo konfigūracija. UAB „Geonetas“ parengtame plane ieškovės žemės sklypo ribos neatitinka inžinieriaus A. B. 2000-01-06 sudarytame abrise bei žemėtvarkos projekto plane nustatytas šio žemės sklypo ribas. Pagal ieškovės žemės sklypo abrisą ir žemėtvarkos projekto planą tarp posūkio taškų 4-1 ilgis yra 90 m, o pagal UAB „Geonetas“ atliktus kadastrinius matavimus jis padidėjo iki 128,56 m ir pietinėje dalyje ieškovės žemės sklypas užima dalį kito žemės naudotojo R. K. žemės sklypo. Dėl pakeistos ieškovės sklypo konfigūracijos M. D. priklausančio žemės sklypo dalis tokiu būdu pateko į ieškovės teritoriją. Pažymėjo, kad, prieš atkuriant K. V. nuosavybės teises į dabar ieškovės valdomą žemės sklypą, jis sutiko su žemės sklypo ribomis, pasirašydamas sklypo abrise ir tą pačią dieną surašytame paženklinimo-parodymo akte. Nurodė, kad ieškovės minimas 6 m pločio kelias, kurį ji prašo atstatyti, tai nėra servitutinis kelias, nes joks kelio servitutas ieškovės žemės sklypui nėra nustatytas. UAB „Geonetas“ parengtame plane nurodyti kelio servitutai neturi jokios galios, kadangi ieškovės žemės sklypo atlikti kadastriniai matavimai buvo atmesti. Nurodė, kad ginčo kelias - tai yra projektinis kelias, skiriantis šalių žemės sklypus, ieškovei naudotis tuo keliu nėra jokių kliūčių. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus A. B. 2000-01-06 buvo parengtas K. V. suformuojamo ir grąžintino, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, 2,06 ha ploto žemės sklypo Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini), abrisas (t. 1, b.l. 75, 111), vietoje buvo paženklintos ir parodytos šio žemės sklypo ribos, surašytas žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktas (t. 1, b.l. 18, 104), surašytas žemės reformos žemėtvarkos projekto paženklinimo vietovėje aktas (t. 1, b.l. 105), parengtas 2,06 ha ploto žemės sklypo Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini), planas (M1 : 10000), suderintas su Ismonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 1999-12-20 įsakymu Nr. 3881-79 (t. 1, b.l. 11, 106).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-02-24 sprendimu Nr. 79-7678 (t. 1, b.l. 100) K. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 2,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)

2006-06-21 žemės sklypo dovanojimo sutartimi K. V. padovanojo ieškovei A. V. 2,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (t. l., b.l. 7-10).

Taigi, ieškovei nuosavybės teise priklauso 2,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 7938-0005-0035, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ismonių k. v., esantis (duomenys neskelbtini),kadastro duomenų tikslinimo data – 2000-01-07, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (t. 1, b.l. 16).

Valstybinio žemėtvarkos instituto vyr. inžinierės E. K. buvo parengti atsakovui M. D. (Dakinevič) suformuojamų ir grąžintinų, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, 3,70 ha ploto žemės sklypo Nr. 117-1, esančio (duomenys neskelbtini), bei 9,80 ha ploto žemės sklypo Nr. 117-2, esančio (duomenys neskelbtini), abrisai (t. 1, bl. 169, M. D. nuosavybės teisių atkūrimo bylos lapai 19-20), 1992-11-10 vietoje buvo paženklintos ir parodytos šių žemės sklypų ribos, surašytas žemės sklypų ribų parodymo ir paženklinimo aktas (t. 1, bl. 169, M. D. nuosavybės teisių atkūrimo bylos lapas 17).

Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993-07-30 sprendimu Nr. 38-274-17171 (t. 1, b.l. 141) atsakovui M. D. (Dakinevič) buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo iki nacionalizacijos turėtą 11,55 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini). (apyl.), Trakų r. sav. Trakų rajono valdybos 1994-02-23 potvarkiu Nr. 57v atsakovui buvo leista papildomai pirkti 1,95 ha žemės sklypą (t. 1, b.l. 140), šio potvarkio pagrindu 1994-11-08 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3010 (t. 1, b.l. 138) atsakovas M. D. (Dakinevič) įsigijo (nupirko) 1,95 ha žemės sklypą, esantį Vištelionių k., Rūdiškių sen. (apyl.), Trakų r. sav.

Taigi, atsakovas M. D. šiais pagrindais savo nuosavybėn įgijo žemės, kurios plotas – 13,50 ha, ką patvirtina ir Valstybinio žemės kadastro duomenų registro pažyma Nr. 79/5443-1 (t. 1, b.l. 135-137). Nekilnojamojo turto Registre yra įregistruoti atsakovo du atskiri sklypai: 9,80 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ismonių k. v., esantis (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nustatymo data – 1994-05-03, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (t. 1, b.l. 31); 3,70 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ismonių k. v., esantis Vištelionių k., Trakų r. sav., kadastro duomenų fiksavimo data – 1994-05-05, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (t. 1, bl. 169, M. D. nuosavybės teisių atkūrimo bylos lapai 27-28).

Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl ieškovės žemės sklypo rytinės ribos, kuri ieškovės pateiktame plane, 2009-06-10 parengtame UAB „Geonetas“, (t. 1, b.l. 13, 16 (2009-07-08 planas), 28-30) pažymėta linija 10-14, o atsakovo pateiktame plane, 2009-11-09 parengtame UAB Kiprėgelis“, (t. 1, b.l. 61) pažymėta linija 5-6, o taip pat ir dėl ieškovės žemės sklypo ploto.

Tikslios žemės sklypų ribos nustatomos atliekant kadastrinius matavimus, t.y. atliekant veiksmus, kuriais identifikuojamas žemės sklypas, nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str.4 p.,8 str. 2 p.).

CK 4.45 str. nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas.

Ieškovė savo reikalavimą dėl valdymo teisės į 2,0600 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), atstatymo, atstatant rytinę jos žemės sklypo ribą, pažymėtą taškais 2 ir 3 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-02-17 patvirtintame plane, bei įpareigojant atsakovą išsikelti iš jos žemės sklypo 431 kv. m. ploto dalies, iškasant ir išvežant iš minėtos ieškovės žemės sklypo 431 kv. m ploto dalies pasodintus medžius, ir reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atstatyti 6 m pločio kelią, skiriantį ieškovės A. V. ir atsakovo M. D. žemės sklypus pagal minėtą planą, iš esmės grindžia UAB „Geonetas“ inžinieriaus-geodezininko M. M. atliktais ieškovės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniais matavimais, jų pagrindu 2009-07-08 paženklintomis ieškovės žemės sklypo ribomis, parengtais žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktu ir UAB „Geonetas“ 2009-07-08 parengtu žemės sklypo planu bei UAB „Geonetas“ 2009-06-10 parengtu žemės sklypo persidengimo planu, antstolio V. M. 2009-05-12 surašytu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei jo priedais.

Su ieškovei priklausančiu žemės sklypu ribojasi atsakovo 9,80 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ismonių k. v., esantis Liodžionių k., Trakų r. sav.

Iš žemės sklypo Nr. 1 plano (t. 1, b.l. 11, 106) ir A. B. parengto K. V. grąžinamo žemės sklypo Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini), abriso (t. 1, b.l. 75, 111) matyti, kad buvo nustatyti tokie žemės sklypo ribų ilgiai: linija 1-2 (šiaurinė žemės sklypo riba) – 164 m, linija 2-3 (rytinė žemės sklypo riba) – 131 m, linija 3-4 (pietinė žemės sklypo riba) – 179 m, linija 4-1 (vakarinė žemės sklypo riba) – 90 m. Su žemės sklypo ribomis, paženklintomis vietovėje, ir nustatytu plotu K. V. sutiko, kas patvirtinama jo parašais žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, abrise (t. 1, b.l. 18, 104). Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas A. P. patvirtino, kad žemės sklypo ribos suformuotos pagal metodinius reikalavimus žemės ūkio paskirties žemėnaudų projektavimui ir suderintos su kitais rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniais (t. 1, b.l. 11, 106). K. V., nesutikdamas su jam atkuriant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinamo žemės sklypo plotu, ribomis ir pan., turėjo teisę skųsti žemės reformą vykdančių institucijų veiksmus Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str., į kurį nukreipia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 122 punktas, nustatyta tvarka, o nesutikdamas su Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-02-24 sprendimu Nr. 79-7678, kuriuo jam buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn 2,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suformuotą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 1999-12-20 įsakymu Nr. 3881-79, turėjo teisę, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997-07-01 įstatymo Nr. VIII-359 redakcija), 19 str. nuostatas, apskųsti šį sprendimą teismui per 30 dienų nuo sprendimo jam įteikimo dienos. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad K. V. šia teise pasinaudojo, nėra.

Iš byloje esančios M. D. žemės sklypo Nr. 117-2-1, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos (t. 1, b.l. 41-46) matyti, kad UAB „Kiprėgelis“ geodezininkas V. M. 2007-06-11 paženklino minėto žemės sklypo, kurio plotas 14328 kv. m, ribas ir pažymėjo riboženklių įtvirtinimo vietas, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 488 (t.1, b.l. 45), parengė žemės sklypo planą (M 1:2000) (t. 1, b.l. 46). Iš žemės sklypo plano matyti, kad buvo nustatyti tokie žemės sklypo ribų ilgiai: linija 5-1 (pietinė žemės sklypo riba, besiribojanti su ieškovės žemės sklypu (gretimo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))) – 165,76 m. Su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, nurodytomis 2007-06-11 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte Nr. 488, ir nustatytu plotu atsakovas M. D. sutiko (t. 1, b.l. 45). Iš šio akto matyti, kad, nustatant žemės sklypo ribas, buvo kviesti gretimų žemės sklypų savininkai (naudotojai) – V. G. ir ieškovė A. V. (5-1), kuri atsisakė pasirašyti akte, nes nesutiko su žemės sklypo riba. Parengtas žemės sklypo planas 2009-09-08 buvo suderintas su Trakų žemėtvarkos skyriaus vedėju A. P., savo parašu patvirtinusiu, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Iš byloje esančios M. D. žemės sklypo Nr. 117-2-2, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos (t. 1, b.l. 47-53) matyti, kad UAB „Kiprėgelis“ geodezininkas V. M. 2007-06-11 paženklino minėto žemės sklypo, kurio plotas 70020 kv. m, ribas ir pažymėjo riboženklių įtvirtinimo vietas, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 489 (t. 1, b.l. 52), parengė žemės sklypo planą (M 1:5000) (t. 1, b.l. 53). Iš žemės sklypo plano matyti, kad buvo nustatyti tokie žemės sklypo ribų ilgiai: linija 18-19 (vakarinė žemės sklypo riba, 18-19 linijoje besiribojanti su ieškovės žemės sklypu (gretimo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))) – 110,82 m. Su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, nurodytomis 2007-06-11 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte Nr. 489, ir nustatytu plotu atsakovas M. D. sutiko (t. 1, b.l. 52). Iš šio akto matyti, kad, nustatant žemės sklypo ribas, be kitų asmenų, buvo kviesta gretimo žemės sklypo savininkė - ieškovė A. V. (18-19), kuri atsisakė pasirašyti akte, nes nesutiko su žemės sklypo riba. Parengtas žemės sklypo planas 2009-09-08 buvo suderintas su Trakų žemėtvarkos skyriaus vedėju A. P., savo parašu patvirtinusiu, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Iš byloje esančios M. D. žemės sklypo Nr. 117-2-3, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos (t. 1, b.l. 54-60) matyti, kad UAB „Kiprėgelis“ geodezininkas V. J. 2007-06-11 paženklino minėto žemės sklypo, kurio plotas 10763 kv. m, ribas ir pažymėjo riboženklių įtvirtinimo vietas, surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 490 (t. 1, b.l. 59), parengė žemės sklypo planą (M 1:2000) (t. 1, b.l. 60), kuris 2009-09-08 buvo suderintas su Trakų žemėtvarkos skyriaus vedėju A. P., savo parašu patvirtinusiu, kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės aktų reikalavimus.

Iš byloje esančios ieškovės A. V. žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos (t. 1, b.l. 16) matyti, kad ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko UAB „Geonetas“. Iš kadastrinių matavimų byloje esančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2009-07-08 akto Nr. 1 matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas paženklino ir riboženklių įtvirtinimo vietas pažymėjo inžinierius geodezininkas M. M.. Iš žemės sklypo, kurio plotas – 20596 kv. m, persidengimo plano (M 1:1000) (t. 1, b.l. 13, 16, 28) matyti, kad buvo nustatyti tokie žemės sklypo žemės sklypo ribų ilgiai: linija 1-9 (vakarinė žemės sklypo riba) – 130,64 m; linija 9-10 (šiaurinė žemės sklypo riba, besiribojanti su atsakovo žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 170,18 m; linija 10-14 (rytinė žemės sklypo riba; gretimybė su 6 m pločio keliu) – 133,34 m; linija 14-1 (pietinė žemės sklypo riba; gretimybė su žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 179,01 m.

Kaip jau buvo paminėta, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-02-24 sprendimu Nr. 79-7678 (t. 1, b.l. 100) K. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn 2,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suformuotą pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 1999-12-20 įsakymu Nr. 3881-79. Buvo nustatyti tokie žemės sklypo ribų ilgiai: linija 1-2 (šiaurinė žemės sklypo riba) – 164 m, linija 2-3 (rytinė žemės sklypo riba) – 131 m, linija 3-4 (pietinė žemės sklypo riba) – 179 m, linija 4-1 (vakarinė žemės sklypo riba) – 90 m, tuo tarpu UAB „Geonetas“ inžinieriui geodezininkui M. M. atlikus ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo nustatyti tokie žemės sklypo ribų ilgiai: linija 1-9 (vakarinė žemės sklypo riba) – 130,64 m, linija 9-10 (šiaurinė žemės sklypo riba, besiribojanti su atsakovo žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 170,18 m, linija 10-14 (rytinė žemės sklypo riba; gretimybė su 6 m pločio keliu) – 133,34 m, linija 14-1 (pietinė žemės sklypo riba; gretimybė su žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 179,01 m.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko, matuodamas GPS prietaisu. Parodė, kad atliekant ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus dalyvavo K. V. ir iš atsakovo pusės - kažkokia moteris, bet ji įgaliojimo neturėjo (atsakovo atstovas S. D. teismo posėdyje patikslino, kad dalyvavo L. D., bet įgaliojimo ji neturėjo). Parodė, kad matuojant ieškovės žemės sklypą natūroje buvo riboženkliai, plane pažymėti taškais 1, 9 ir 10, o 14 riboženklis buvo sunaikintas, tą patvirtino ir trečio sklypo savininkas R. K.. Šalys sutarė dėl šiaurės-vakarų riboženklio, pažymėto tašku 9, dėl riboženklių, pažymėtų taškais 9 ir 1, sutiko ir šalys, ir trečio sklypo, esančio ieškovės žemės sklypo pietinėje pusėje, savininkas R. K.. M. M. paaiškino, kad ieškovės sklypo globalinės padėties nenustatinėjo, abu savininkai natūroje rodė sklypų ribas, kokios jos buvo grąžinant žemę, ir M. M. nustatė koordinates pagal savininkų parodytas jų sklypų ribas. Parodė, kad savininkai taip pat rodė savo sklypų planus, o abrisą M. M. naudojo kaip pagalbinė medžiaga. M. M. parodė, kad, jo nuomone, sudarydamas ieškovės žemės sklypo abrisą inžinierius A. B. neteisingai nustatė ieškovės žemės sklypo linijos ilgį vakarinėje dalyje tarp taškų 1 ir 9, kurios ilgis abrise ir žemėtvarkos projekte yra 90 m, o natūroje - 130,64 m, skirtumas - 40,64 m; mano, kad klaida yra padaryta A. B. ieškovės sklypo ribų ilgių matavimuose, nes sklypo plotas skiriasi neženkliai, t.y. tik 4 kv.m. M. M. parodė, kad jis rengė planą, lygindamas su UAB „Kiprėgelis“ planu. Pamatavus atsakovo sklypą, paaiškėjo, kad jo sklypas pagal UAB „Kiprėgelis“ parengtą atsakovo sklypo geodezinį planą, perdengia ieškovės sklypą 431 kv. m plote, UAB „Geonetas“ parengtame plane taškuose 31, 14, 10. M. M. parodė, kad servitutinio kelio ieškovės sklype nėra, yra bendro naudojimo kelias, skiriantis šalių sklypus, kas matosi ir žemėtvarkos projekte. Parodė, kad projektinis kelias pagal projektą yra valstybės žemė tarp ieškovės ir atsakovo sklypų, bet pagal kadastrinius matavimus, parengtus UAB „Kiprėgelis“, projektinis kelias yra atsakovo žemėje, o pagal UAB „Geonetas“ projektinis kelias turi būti taip, kaip parengtas kadastrinių matavimų byloje, nes atstumas nuo upės iki kelio yra 179 m. M. M. parodė, kad atlikęs ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus jis jos žemės sklypo plane nurodė du servitutus, t.y. Luknos upės pakrantėje kelio servitutas S1, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, ir S - kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, nes ten yra transformatorinė, kuri turi būti aptarnaujama elektros tinklų darbuotojų. M. M. patvirtino, kad jo parengtas ieškovės žemės sklypo planas buvo pateiktas patikrai žemėtvarkos skyriui, kuris planą atmetė. Savo paaiškinimus dėl ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų metu nustatytų aplinkybių bei savo išvadas M. M. išdėstė ir byloje esančiame 2010-03-23 aiškinamajame rašte (t. 1, b.l. 165-166), kuriame jis taip pat nurodė, kad, atlikus ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypo plotas sumažėjo 4 kv. m, tai yra nežymus skirtumas nuo preliminarių matavimų ploto, bei pažymėjo, kad sklypo ribos, tikslinamos geodeziniais matavimais, ir sklypo plotas patenka į leistiną ribinę paklaidą, ką patvirtino teismo posėdyje ir liudytojas A. B..

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. B., 2000-01-06 rengęs ieškovės žemės sklypo abrisą, surašęs jos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei parengęs jos žemės sklypo planą, parodė, kad matuodamas ieškovės žemės sklypo ribas, atskaitos tašką, abrise pažymėtą skačiumi 3, nustatė, pamatavęs 3 metrus nuo projektinio 6 metrų pločio kelio vidurio, šiame taške buvo pastatytas riboženklis ir nuo jo pamatavo kitus ieškovės žemės sklypo posūkio taškus; kokiu prietaisu matavo – neatsimena, tikriausiai - juostomis. A. B. taip parodė, kad rengdamas minėtus dokumentus jis vadovavosi žemėtvarkos projektu, pagal kurį paskaičiavo linijų ilgius, po to nubraižė abrisą, po to vietoje matuodamas žemės sklypą atkūrė žemės sklypo ribų linijų ilgius, išmatavęs ieškovės žemės sklypą, nurodė, kad jo plotas yra 2,06 ha. Parodė, kad faktinis žemės sklypo plotas gali neatitikti abrisą, paklaida galėtų būti 8 arai. A. B., be to, parodė, kad matuojant ieškovės žemės sklypo ribas jis ėmė atskaitos tašku taip pat 30 metrų nuo Luknos upės vingio, ko jis nemato nei UAB „Geonetas“, nei UAB „Kiprėgelis“ sudarytuose planuose; parodė, kad jis, A. B., ieškovės žemės sklypo ribų ilgius matavo tiesiai, o UAB „Geonetas“ atstovas, atlikdamas matavimus, darė lanką. Liudytojas A. B. parodė, kad jam atliekant ieškovės žemės sklypo preliminarius matavimus dalyvavo K. V., kuris nei dėl sklypo ribų, nei dėl jo ploto, nei dėl to, kurioje vietoje turi būti kelias, jokių pretenzijų neturėjo. A. B. parodė, kad šalių žemės sklypus ribojo projektinis kelias, UAB „Kiprėgelis“ sudarytame plane parodytas vingiuotas kelias tai yra vietinės reikšmės kelias, kurio žemėtvarkos projekte nėra.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) (toliau – Nuostatai), 21 punktą, kadastriniai matavimai turi būti atliekami tomis pačiomis ribomis, naudojant tikslesnes už ankstesnių matavimų priemones.

Kaip parodė teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. B., jis, sudarydamas ieškovės žemės sklypo abrisą, planą, vadovavosi žemės reformos žemėtvarkos projektu, žemės sklypo ribų ilgius matavo juosta ir nustatė, kad ieškovės žemės sklypo vakarinė riba yra 90 m ilgio, kas yra užfiksuota abrise. Kad abrise teisingai yra nurodytas šios ribos ilgis, patvirtinama byloje esančiu K. V. žemės sklypo Nr. 1 planu (t. 1, b.l. 11, 106), parengtu Valstybinio žemėtvarkos instituto Vilniaus žemėtvarkos skyriaus inžinieriaus A. B. pagal Ismonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 1999-12-20 įsakymu Nr. 3881-79. Iš šio plano matyti, kad jo mastelis yra 1:10000; pagal šį planą vakarinės ieškovės žemės sklypo ribos ilgis yra apie 0,9 cm, kas natūroje atitinka apie 90 metrų. Taip pat iš šio plano matyti, kad nuo pietinės žemės sklypo ribos iki Luknos upės vingio yra apie 0,3 cm, kas natūroje atitinka apie 30 metrų. Tai patvirtina ir liudytojo A. B. teisme duoti parodymai. Tuo tarpu UAB „Geonetas“ parengtame žemės sklypo persidengimo plane vakarinės ieškovės žemės sklypo ribos ilgis yra nurodytas 130,64 m.; taip pat iš šio plano matyti, kad pietinė žemės sklypo riba pasiekia Luknos upės vingį, kas visiškai neatitinka Ismonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto.

Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2005 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 3D-168 redakcija) (toliau – Taisyklės), 15.6 p., atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus turi būti parengtas žemės sklypo planas, kuris turi būti suderintas su apskrities viršininko administracijos (dabar – NŽT) Žemės tvarkymo departamento teritoriniu žemėtvarkos skyriumi (Taisyklių 16.5 p.). Žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą suderina žemėtvarkos skyriaus vedėjas, nurodydamas, kad žemės sklypo ribos paženklintos pagal teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 29.8.14 p.). Kaip jau buvo paminėta, UAB „Kiprėgelis“ 2007-06-11 parengė atsakovo žemės sklypų Nr. 117-2-1 ir 117-2-2, esančių Liodžionių k., Rūdiškių sen., Trakų r. sav., planus, kurie 2009-09-08 buvo suderinti su Vilniaus apskrities viršininko administracijos (dabar – NŽT) Žemės tvarkymo departamento Trakų žemėtvarkos skyriumi (t. 1, b.l. 46, 53), 2007-06-11 sudarė atsakovo žemės sklypų Nr. 117-2-1, 117-2-2, esančių Liodžionių k., Rūdiškių sen., Trakų r. sav., ribų paženklinimo-parodymo aktus Nr. 488 ir Nr. 489, kuriuos 2009-09-08 suderino Trakų žemėtvarkos skyriaus vedėjas A. P., nurodydamas, kad žemės sklypų ribos paženklintos ir jų pagrindu parengti žemės sklypų planai atitinka teisės aktų reikalavimus (t.1, b.l. 45, 52). Taisyklių 32.7 p. numatyta, kad, kai matuojami atskiri žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumai neturi būti didesni kaip 10 cm miestuose, 20 cm – urbanizuotose teritorijose kaimo vietovėje, bei 60 cm – kitose kaimo vietovėse ir teritorijose, nustatyta tvarka priskirtose miestams po 1995 m. birželio 1 d. Toks pats reikalavimas numatytas ir Nuostatų 32.1.2.2.2 p. Ieškovės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinė dalis ribojasi su atsakovo žemės sklypo Nr. 117-2-1 pietine dalimi, ieškovės žemės sklypo rytinė dalis ribojasi su atsakovo žemės sklypo Nr. 117-2-2 vakarine dalimi – pagal ieškovės žemės sklypo persidengimo planą – 10-14 linijoje, pagal atsakovo žemės sklypo Nr. 117-2- planą - 18-19 linijoje (t. 1, 13, b.l. 16, 46, 53, 61). Atsakovo žemės sklypai Nr. 117-2-1, 117-2-2 buvo išmatuoti 2007-06-11. UAB „Geonetas“ inžinierius-geodezininkas M. M. ieškovės žemės sklypą matavo 2009-07-08. Taigi, atliekant ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, turėjo būti vadovaujamasi atsakovo žemės sklypų ribų, besiribojančių su ieškovės žemės sklypu, riboženklių koordinatėmis. Iš atsakovo žemės sklypo Nr. 117-2-1 plano (t. 1, b.l. 46) matyti, kad šio sklypo pietinės ribos ilgis – 165,76 m. Iš byloje esančių ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos (t. 1, b.l. 16), žemės sklypo persidengimo plano (t. 1, b.l. 13), UAB „Kiprėgelis“ sudaryto A. ieškovės A. V. ir atsakovo M. D. žemės sklypų persidengimo plano (t. 1, b.l. 61), UAB „Geonetas“ 2010-03-23 aiškinamojo rašto (t. 1, b.l. 165-166), matyti, kad atlikus kadastrinius matavimus, nustatyta, jog ieškovės žemės sklypo šiaurinės ribos ilgis – 170,18 m. Taigi, skirtumas tarp ieškovės žemės sklypo šiaurinės ribos ilgio (170,18 m) ir anksčiau nustatyto atsakovo žemės sklypo Nr. 117-2-1 pietinės ribos ilgio (165,76 m) yra 4,42 m (442 cm), t.y. skirtumas yra 7 kartus didesnis už tą, kuris leistinas pagal Taisyklių 32.7 p. Iš atsakovo žemės sklypo Nr. 117-2-2 plano (t. 1, b.l. 53) matyti, kad atsakovo žemės sklypo Nr. 117-2-2 18-19 taškais pažymėtos ribos ilgis – 110,82 m. Iš byloje esančių ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos (t. 1, b.l. 16), žemės sklypo persidengimo plano (t. 1, b.l. 13), UAB „Kiprėgelis“ sudaryto A. ieškovės A. V. ir atsakovo M. D. žemės sklypų persidengimo plano (t. 1, b.l. 61), UAB „Geonetas“ 2010-03-23 aiškinamojo rašto (t. 1, b.l. 165-166), matyti, kad atlikus kadastrinius matavimus, nustatyta, jog ieškovės žemės sklypo rytinės ribos ilgis – 133,34 m. Taigi, skirtumas tarp ieškovės žemės sklypo rytinės ribos ilgio (133,34 m) ir anksčiau nustatyto atsakovo žemės sklypo Nr. 117-2-2 18-19 taškais pažymėtos ribos ilgio (110,82 m) yra 22,52 m (2252 cm), t.y. skirtumas yra 37 kartus didesnis už tą, kuris leistinas pagal Taisyklių 32.7 p. Teismas daro išvadą, kad atliekant ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeisti Taisyklių 32.7 p. ir Nuostatų 32.1.2.2.2. p. reikalavimai.

Tai, kad ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai UAB „Geonetas“ yra atlikti su trūkumais, patvirtinama Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus vyr. specialisto R. T., atlikusio šių kadastrinių matavimų patikrą, 2010-04-21 raštu Nr. 542-1 bei 2010-04-19 žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktu Nr. 679 (t. 1, b.l. 98-99). Šiame akte yra nurodyta, kad patikrinus ieškovės žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą, konstatuota, kad: nustatytos žemės sklypo ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumentų - keičiama sklypo konfiguracija, keičiama kelio dislokacija, t.y. stumiamos ribos; neteisingai sudarytas žemės sklypo planas; neteisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas - nesuderinta su gretimybe 9-10; neteisingai parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla; pastabose nurodyta, kad kontrolei abrise rodomas pririšimas nuo upės vingio 30 metrų, o atlikus matavimus keičiamos ribos taip, kad yra pasiekiamas upės vingis; linijų atstumai radikaliai pailgėja; patikrą atlikęs vyr. specialistas R. T. akte nurodė, jog primena geodezininkams, kad nustačius trūkumus, matavimai atliekami projekto duomenimis, o ne savavališkai perprojektuojami.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad UAB „Geonetas“ ieškovės žemės sklypo, unikalus Nr. 7938-0005-0035, kadastrinis Nr. 7938/0005:35 Ismonių k. v., esančio Liodžionių k., Rūdiškių sen., Trakų r. sav., kadastriniai matavimai yra atlikti ir žemės sklypo ribos paženklintos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 15.6, 16.5, 32.7 p. p., Nuostatų 32.1.2.2.2. p.).

Teismas, ištyręs aukščiau išvardintus įrodymus, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, kritiškai vertina UAB „Geonetas“ parengtą žemės sklypo persidengimo planą (t. 1, b.l. 13, 16, 28-30), 2009-07-08 ieškovės žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą (t. 1, b.l. 13, 16), ieškovės paaiškinimus, liudytojo M. M. teisme duotus parodymus bei jo aiškinamąjį raštą (t. 1, b.l. 165-166) ir nesivadovauja jais priimant sprendimą.

Ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą atstatyti 6 m pločio kelią, skiriantį ieškovės A. V. ir atsakovo M. D. žemės sklypus, esančius Liodžionių k., Rūdiškių sen., Trakų r. sav. Nurodė, kad į jai priklausantį žemės sklypą ji patekdavo 6 metrų pločio servitutiniu keliu, kuris skiria ieškovės ir atsakovo M. D. sklypus, tačiau atsakovas panaikino minėtą kelią, t.y. suarė jį ir apsodino medžiais, tuo pačiu užimdamas dar ir 431 kv. m ieškovės žemės sklypo. Tokiais savo veiksmais atsakovas atėmė iš ieškovės galimybę patekti į jai priklausantį žemės sklypą, t.y. pažeidė jos teisę naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Savo šį reikalavimą ieškovė grindžia antstolio V. M. surašytu 2009-05-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.

Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu taip pat nesutiko ir nurodė, kad dalį savo sklypo – toliau nuo kelio - buvo apsodinęs medžiais, dalis medžių atsakovo žemės sklype, bet ne ant kelio, kaip nurodė ieškovė, prisisėjo savaime, tai buvo nedidelį medžiai, aukščiausias iš jų – iki 40 cm aukščio, augo apie pusę metro atstumu nuo kelio; nurodė, kad 2010 m. rudenį - rugsėjo ar spalio mėnesį - jis pašalino savaime prisisėjusius medžius, t.y. 10-15 medžių, kurie buvo arčiau bendro naudojimo kelio, kad būtų platesnis kelias, ir jokių trukdžių ieškovei naudotis šiuo keliu nėra. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovas taip pat nepateikė, bet ieškovės atstovai jų nepaneigė.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad ieškovė jokių įrodymų, patvirtinančių šį jos reikalavimą, teismui nepateikė. Nors byloje esančiame antstolio V. M. 2009-05-12 surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 1, b.l. 14) yra nurodyta, kad kelias, einantis link Apatiškių kaimo pro A. V. priklausantį žemės sklypą, yra suartas ir užsodintas medeliais, kas pavaizduota protokolo priede Nr. 1, fotonuotraukose Nr. 7, 8, tačiau šiose nuotraukose nesimato nei suartas kelias, nei juo labiau, kad, kaip nurodyta protokole, suartas kelias apsodintas medeliais. Teismo posėdyje ieškovės atstovas K. V. taip pat negalėjo nuotraukose parodyti medžių, kuriuos pasodino atsakovas ir kuriuos ieškovė reikalauja pašalinti. Nepatvirtinamas šis ieškovės reikalavimas ir byloje esančia ieškovės teismui pateikta 2008-11-16 darytos nuotraukos kopija (t. 1, b.l. 17): kaip paaiškino teismo posėdyje ieškovės atstovas K. V., šioje nuotraukoje matosi išvažinėtas kelias, kuris praktiškai atitinka projektinį kelią. Teismas konstatuoja, kad ir šioje nuotraukoje nesimato nei suarto, nei medžiais apsodinto kelio. Be to, atsakovas nesutiko su ieškovės atstovo nurodyta aplinkybe, jog išvažinėtas kelias praktiškai atitinka projektinį kelią, ir teismo posėdyje nurodė, kad projektinis kelias nesutampa su išvažinėtu keliu, o ieškovės atstovai teismo posėdyje patikslino, kad ginčas vyksta ne dėl išvažinėto kelio, o dėl projektinio kelio. Pažymėtina, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog ieškovės žemės sklypui yra nustatyti servitutai: 202 - Kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) plotas 0,0652 ha; 202 - Kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėms (tarnaujantis daiktas) plotas 0,0217 ha, nurodyti UAB „Geonetas“ parengtame žemės sklypo persidengimo plane bei 2009-07-08 surašyto ieškovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto 11 punkte, kadangi, kaip jau yra nurodyta aukščiau, ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai UAB „Geonetas“ yra atlikti su trūkumais ir nepraėjo patikros (t. 1, b.l. 98-99). Kad ieškovės žemės sklypui nėra nustatyta servitutų, patvirtinama ir jos žemės sklypo, unikalus Nr. 7938-0005-0035, VĮ Registrų centro Vilniaus filialo išduotu pažymėjimu (t. 1, b.l. 16). Be to, atsakovas pagrįstai nurodė, kad ieškovės nurodytą jos teisių pažeidimą užfiksavęs antstolis V. M. neturi specialių žinių, reikalingų šalių žemės sklypų ginčo riboms nustatyti, todėl antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas teismo vertintinas kritiškai ir juo nesivadovaujama priimant sprendimą.

Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).

Ši šalių pareiga buvo išaiškinta šalims nagrinėjant bylą teisme (t. 1, b.l. 78, t. 2, b.l. 14).

Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-23 nutartis c.b. Nr. 3K-556/2006). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 straipsnis), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-23 nutartis c.b. Nr. 3K-556/2006).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas užėmė dalį ieškovės žemės sklypo, suarė ir apsodino medžiais bendro naudojimo 6 m pločio kelią, skiriantį šalių žemės sklypus ir tuo pažeidė ieškovės teises, t. y. ieškovė neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovui priteistina 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b.l. 177), taip pat iš ieškovės priteistinos 42,90 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 176-178, 270, 279 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. V. 500 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų M. D..

Priteisti iš A. V. 42 Lt 90 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stefanovič