- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1521-910/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18133-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Energesman“
- Ieškovas
- S. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Energesman“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Energesman“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „BICenter“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei UAB „Energesman“, kuriuo prašoma: pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pas atsakovę neteisėtu, ieškovo į buvusį darbą negrąžinti, laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kompensaciją (po vieną vidutinį darbo užmokestį už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus), 23 881,04 Eur skolą, netesybas už delsimą atsiskaityti (vidutinį darbo užmokestį per mėnesį, padaugintą iš uždelstų atsiskaityti mėnesių skaičiaus) bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Energesman“ su ieškiniu nesutinka, trečiasis asmuo UAB „BICenter“ ieškovo ieškinio reikalavimus palaiko.
Šalies argumentai
3. Ieškovas ir trečiasis asmuo pateikė teismui prašymą stabdyti nagrinėjamą bylą iki įsiteisės galutiniai sprendimai Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-24851-996/2020.
Žemesnės instancijos teismas
4. Prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo grindžiamas tuo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė 2020 m. liepos 3 d. ieškinį atsakovei dėl 2018 m. spalio 31 d. konsultavimo paslaugų sutarties (toliau – Sutartis Nr. 1) (įskaitant jos priedą Nr. 1) pripažinimo apsimestine ir sandorio pripažinimo apsimestiniu teisinių padarinių taikymo, t. y. pripažinimo, kad tikrasis sandoris yra tas, kad darbdavė (atsakovė) ir darbuotojas (ieškovas) susitarė, jog ieškovui atsakovas prie 2018 m. lapkričio 2 d. darbo sutartyje Nr. ENM-DS-18/11/02-01 numatyto darbo užmokesčio papildomai mokės kas mėnesį po 1674,64 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio ir kad atsakovė kompensuos ieškovui vykimo iš namų į darbą ir iš jo į namus išlaidas, bei kitas išlaidas, susijusias su darbo pareigų vykdymu, o kitos Sutarties Nr. 1 (įskaitant jos priedą Nr. 1) sąlygos nėra tikrojo sandorio sąlygos, todėl nėra įpareigojančios.
Šalies argumentai
5. Ieškovas taip pat nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-13474-475/2020, kurioje 2020 m. liepos 21 d. sprendimu atmetė atsakovės ieškinį ieškovui dėl darbdavio sprendimo darbuotojui neskirti priedo prie darbo užmokesčio teisėtumo. Atsakovė nurodytoje byloje savo ieškinio reikalavimus grindė tais pačiais ieškovo tariamai padarytais darbo drausmės pažeidimais, kurių pagrindu atsakovė atleido ieškovą iš darbo. Nurodytame sprendime teismas nustatė, kad ieškovas šių darbo drausmės pažeidimų nepadarė. Įsiteisėjus 2020 m. liepos 21 d. sprendimui, nurodytos teismo nustatytos aplinkybės taps prejudiciniais faktais nagrinėjamai bylai.
Atsiliepimas
6. Atsakovė ieškovo ir trečiojo asmens prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo prašė atmesti. Pažymėjo, kad civilinė byla Nr. e2-24851-996/2020 Vilniaus miesto apylinkės teisme dar nėra iškelta, o Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020 buvo nagrinėjamas daug siauresnės apimties klausimas (dėl premijos skyrimo pagrįstumo) nei šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi patenkino ieškovo ir trečiojo asmens prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo – sustabdė civilinę bylą Nr. e2-23636-1125/2020 pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei UAB „Energesman“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „BICenter“, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-07517-2020-4).
8. Pasisakydamas dėl civilinės bylos stabdymo dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-24851-996/2020, teismas pažymėjo, kad nurodyta civilinė byla dar nėra iškelta (Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ieškinį, o ieškovų atskirasis skundas dėl šios nutarties dar nėra išnagrinėtas), todėl stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą dėl jos nėra pagrindo.
9. Spręsdamas dėl civilinės bylos stabdymo dėl Kauno apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-13474-475/2020, teismas nustatė, kad nurodytoje byloje 2020 m. liepos 21 d. priimtu sprendimu buvo atmestas ieškovės UAB „Energesman“ ieškinys atsakovui S. K. dėl darbdavio sprendimo darbuotojui neskirti priedo prie darbo užmokesčio teisėtumo. Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020 buvo sprendžiama ir dėl darbuotojo S. K. galimai padarytų darbo pareigų pažeidimų (2020 m. sausio 22 d. darbdavio įsakymo nevykdymo, netinkamo elgesio bendraujant su įmonės vadovu ir personalo vadovu, nurodymo persikelti į kitą darbo vietą nevykdymo), kuriais darbdavė remiasi ir nagrinėjamoje byloje Nr. e2-23636-1125/2020, įrodinėdama darbuotojo atleidimo iš pareigų teisėtumą.
10. Įvertinęs tai, kad atsakovės (darbdavės) nagrinėjamoje byloje nurodomi ieškovo (darbuotojo) darbo pareigų pažeidimai, kurių pagrindu ieškovas buvo atleistas iš darbo, jau buvo įvertinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendime, tai kad nurodytos aplinkybės yra akivaizdžiai susijusios su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, taip pat tai, kad šioje byloje bus vertinama atsikaitymo su atleistu darbuotoju apimtis (civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas dėl priedo prie atlyginimo mokėjimo pagrįstumo), teismas sprendė, kad yra pagrindas stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020.
11. Teismas vertino, kad atsakovės prašymas dalį ieškinio reikalavimų vertinti atskirai yra nepagrįstas, nes kiti ieškinio reikalavimai yra susiję su darbdavio pareiga atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, taigi, jie turi būti vertinami, nustačius aplinkybes dėl atleidimo iš darbo (ne)teisėtumo. Dėl atsakovės nurodytų aplinkybių, kad dalis pareikštų reikalavimų negali būti nagrinėjami, teismas nurodė pasisakysiantis išnagrinėjęs bylą iš esmės, nes šie reikalavimai susiję su ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą teisėtumu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
12. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį; sustabdyti atsakovės UAB „Energesman“ 2020 m. rugpjūčio 20 d. apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020 priimto 2020 m. liepos 21 d. sprendimo Kauno apygardos teisme iškeltą civilinę bylą iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-23636-1125/2020; atsisakius sustabdyti UAB „Energesman“ 2020 m. rugpjūčio 20 d. apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020 priimto 2020 m. liepos 21 d. sprendimo Kauno apygardos teisme iškeltą civilinę bylą, nurodytą bylą sujungti su Vilniaus miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. e2-23636-1125/2020 ir šias civilines bylas nagrinėti kartu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai vertino, kad nagrinėjamoje byloje aktualūs ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo dalį sudarantys ieškovo darbo pareigų pažeidimai jau buvo įvertinti Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020.
12.2. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo, bus analizuojami konkretūs ieškovo darbo pareigų pažeidimai, sudarę jo atleidimo iš darbo pagrindą, o būtent: 1) ieškovo atsisakymas vykdyti teisėtą atsakovės vadovo 2020 m. sausio 22 d. nurodymą atlikti vizualinę atliekų stebėseną; 2) ieškovo atsisakymas vykdyti teisėtą atsakovės vadovo 2020 m. vasario 27 d. nurodymą persikelti į kitą darbo vietą; 3) ieškovo atsisakymas vykdyti teisėtą atsakovės vadovo nurodymą pateikti informaciją apie bendrovės teritorijoje esantį kietąjį atgautąjį kurą bei antrines žaliavas; 4) ieškovo nepagarbus ir įžūlus bendravimas su atsakovės darbuotojais bei fizinės jėgos prieš bent vieną iš darbuotojų panaudojimas. Civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020 buvo įrodinėjama, kad atsakovės vadovo sprendimas ieškovui neskirti priedo prie darbo užmokesčio už 2020 m. vasario mėnesį yra teisėtas ir pagrįstas, nes priedas ieškovui buvo neskirtas dėl šių ieškovo 2020 m. vasario mėnesį padarytų darbo pareigų pažeidimų: 1) ieškovo atsisakymo vykdyti teisėtą atsakovės vadovo 2020 m. sausio 22 d. nurodymą atlikti vizualinę atliekų stebėseną; 2) ieškovo atsisakymo vykdyti teisėtą atsakovės vadovo 2020 m. vasario 27 d. nurodymą persikelti į kitą darbo vietą.
12.3. Civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020 nebuvo vertinamas vienas iš darbo drausmės pažeidimų, kurio pagrindu atsakovė atleido ieškovą, t. y. nurodytoje byloje nebuvo vertinamas ieškovo atsisakymas vykdyti atsakovės direktoriaus nurodymą pateikti informaciją apie bendrovės teritorijoje esantį kietąjį atgautąjį kurą bei antrines žaliavas. Ieškovo atleidimas buvo grindžiamas sistemingu ieškovo, kaip atsakovės darbuotojo, pareigų nevykdymu, todėl ieškovo elgesys ir jo padaryti darbo drausmės pažeidimai, vertinant ar ieškovas iš darbo buvo atleistas teisėtai, turėtų būti vertinami ne pavieniui, o kumuliatyviai ir kolektyviai, t. y. vertinant aplinkybių visumą, o ne pavienius ieškovo elgesio epizodus.
12.4. Nagrinėjamu atveju taip pat negali būti sprendžiama ir apie nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-13474-475/2020 prejudicinį ryšį, nes nurodytoje byloje ieškovo darbo pareigų pažeidimai apskritai negalėjo būti vertinami DK numatytų darbuotojui taikytinų sankcijų (atleidimo iš darbo) kontekste. Atsakovės sprendimas ieškovui neskirti priedo konkretų mėnesį nėra ir negali būti laikoma DK numatyta darbuotojui taikytina sankcija, dėl ko ir priedo nusprendus neskirti dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo, šie pažeidimai neturi būti konstatuojami, vertinami ir fiksuojami DK nustatyta tvarka bei laikantis DK nustatytų darbuotojų darbo pareigų pažeidimų fiksavimo procedūrų. DK nuostatos numato iš esmės vienintelę sankciją, kuri gali būti taikoma darbuotojui pažeidus darbo pareigas – tai yra atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnis). Atitinkamai, tik vertinant šios DK numatytos sankcijos taikymo pagrindą (teisėtumą) gali būti ir turi būti DK nustatyta tvarka vertinami darbuotojo darbo pareigų pažeidimai (be kita ko, vertinama jų apimtis, sunkumas, tinkamas jų fiksavimas iš darbdavio pusės).
12.5. Civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020 ieškovo darbo pareigų pažeidimai apskritai negalėjo būti vertinami DK prasme, todėl ir nurodytoje byloje priimtas sprendimas ir jame padarytos išvados negali turėti įtakos šios bylos baigčiai.
12.6. Šioje byloje ieškovo darbo pareigų pažeidimai analizuojami kur kas reikšmingesniame ir platesniame kontekste bei iš atsakovės pusės yra grindžiami reikšmingais papildomais įrodymais (įskaitant rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus).
12.7. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kur kas platesnio ir reikšmingesnio konteksto bei galimų pasekmių (taip pat daug platesnio įrodymų spektro) nagrinėjamoje byloje yra kur kas išsamiau vertinami civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020 analizuoti ieškovo darbo pareigų pažeidimai, jeigu ir turėtų būti stabdoma kažkuri iš aptariamų civilinių bylų, tai neabejotinai turėtų ir galėtų būti tik civilinė byla Nr. e2-13474-475/2020, o ne ši byla.
Atsiliepimas
12.8. Teismas apskritai negalėjo stabdyti nagrinėjamos bylos, kol nenusprendė, ar visi ieškovo pareikšti reikalavimai nagrinėtini teisme. Atsakovė atsiliepime išsamiai pagrindė, kad dėl dalies ieškinyje nurodytų reikalavimų ieškovas nepasinaudojo privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, t. y. nesikreipė į darbo ginčų komisiją, taip pat jog dėl dalies ieškinyje nurodytų reikalavimų jau yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs, nes per numatytą terminą nebuvo apskųstas teismui. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, prašė teismo nurodytiems ieškinio reikalavimams taikyti atitinkamus procesinius padarinius, t. y. ieškinio reikalavimus, dėl kurių ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, ir šia tvarka dar galima pasinaudoti, palikti nenagrinėtais, o bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų, dėl kurių ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, ir šia tvarka nebegalima pasinaudoti, nutraukti. Priimdamas skundžiamą nutartį, kuria sustabdė bylą, teismas padarė esminį procesinį pažeidimą, nes bylą sustabdė neišsprendęs esminių procesinių klausimų, t. y. kurie ieškovo reikalavimai gali (turi) būti nagrinėjami teisme, taip pat, kuri bylos dalis nutrauktina, o kuri gali būti nagrinėjama.
13. Ieškovas S. K. ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „BICenter“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Nagrinėjamoje byloje atsakovė ieškovo atleidimą iš darbo motyvuoja tais pačiais darbo drausmės pažeidimais, kuriais civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020 grindė ir priedo ieškovui už 2020 m. vasario mėnesį neskyrimą. Tų pačių įrodymų tyrimas ir faktinių aplinkybių nustatinėjimas abiejose bylose neatitiktų proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir protingumo principų.
13.2. Šioje byloje ieškovas, be kita ko, reiškia reikalavimus ir dėl piniginių sumų iš atsakovės priteisimo, kurių dydis priklauso nuo ieškovo vidutinio darbo užmokesčio, o pastarasis priklauso nuo to, bus ar nebus civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020 pripažinta atsakovės prievolė mokėti ieškovui priedą už 2020 m. vasario mėnesį.
13.3. Atsakovės argumentai, kad jį į nagrinėjamą bylą pateikė papildomų įrodymų, kurių neteikė į civilinę bylą Nr. e2-13474-475/2020, taip pat, kad šioje byloje bus apklausiami atsakovės liudytojai, kurie nebuvo apklausiami civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020, negali turėti jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Nepriklausomai nuo civilinės bylos Nr. e2-13474-475/2020 svarbos atsakovei, ji privalėjo joje sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir laiku teikti įrodymus. Tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė įrodymų, kurių dėl savo pačios aplaidumo neteikė į civilinę bylą Nr. e2-13474-475/2020, taip pat negali sudaryti pagrindo vieną ir tą pačią aplinkybę vertinti skirtingai. Negali būti tokios situacijos, kai civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020 būtų konstatuota, kad nebuvo atlikti darbo drausmės pažeidimai, o šioje byloje – kad tokie pažeidimai buvo.
13.4. Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla Nr. e2-13474-475/2020 jau yra išnagrinėta pirmosios instancijos teismo ir bus nagrinėjama apeliacinės instancijos tvarka, yra tikslinga stabdyti būtent nagrinėjamą bylą, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020, o ne atvirkščiai.
13.5. Nagrinėjamu atveju tų pačių tariamų ieškovo darbo drausmės pažeidimų (ne)padarymo nustatymas yra tiek nagrinėjamai bylai, tiek civilinei bylai Nr. e2-13474-475/2020 reikšmingos faktinės aplinkybės, sudarančios tiek vienos, tiek kitos bylos nagrinėjimo dalyką. Abiejose bylose dalyvauja tiek ieškovas, tiek atsakovė. Taigi įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020, jame nustatytos faktinės aplinkybės taptų prejudiciniais faktais šioje byloje. Taigi abi aptariamos bylos neabejotinai yra susijusios prejudiciniu ryšiu.
Atsiliepimas
13.6. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas negalėjo sustabdyti bylos prieš tai neišnagrinėjęs jos argumentų dėl dalies ieškinio reikalavimų tariamai buvimo pareikštų nesilaikius išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos ar praleidus terminus. Šiuo atveju ieškinys yra priimtas visa apimtimi nagrinėti toks, koks buvo pateiktas. Tai, kokia apimtimi reikalavimai bus ar nebus nagrinėjami byloje, neturi jokio ryšio su skundžiamos nutarties dėl bylos stabdymo pagrįstumu ar teisėtumu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
16. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla buvo sustabdyta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymo pagrindus, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-23636-1125/2020 ir Kauno apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-13474-475/2020 teisminio nagrinėjimo dalykai yra susiję. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje iš esmės nėra, tačiau skiriasi šalių vertinimas dėl esamo sąsajumo pakankamumo nagrinėjamai bylai sustabdyti.
Žemesnės instancijos teismas
18. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-23636-1125/2020 pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei UAB „Energesman“, kuriuo prašoma pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu bei priteisti ieškovo naudai iš atsakovės su darbo santykiais susijusias išmokas. Nurodytoje byloje atsakovė įrodinėja, kad ieškovas, būdamas atsakovės darbuotoju, atliko darbo pareigų pažeidimus, kurių pagrindu jis buvo atleistas iš darbo, t. y. atsisakė vykdyti atsakovės vadovo 2020 m. sausio 22 d. nurodymą atlikti vizualinę atliekų stebėseną; atsisakė vykdyti atsakovės vadovo 2020 m. vasario 27 d. nurodymą persikelti į kitą darbo vietą; atsisakė vykdyti atsakovės vadovo nurodymą pateikti informaciją apie bendrovės teritorijoje esantį kietąjį atgautąjį kurą bei antrines žaliavas; nepagarbiai ir įžūliai bendravo su kitais darbuotojais.
19. Kauno apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-13474-475/2020 pagal atsakovės UAB „Energesman“ (nurodytoje byloje – ieškovės) ieškinį ieškovui S. K. (nurodytoje byloje – atsakovui) dėl darbdavio sprendimo darbuotojui neskirti priedo prie darbo užmokesčio teisėtumo. Nurodytoje byloje atsakovė įrodinėjo, kad priedas prie darbo užmokesčio už 2020 m. vasario mėnesį ieškovui buvo neskirtas, dėl to, kad jis buvo padaręs net kelis darbo pareigų pažeidimus, t. y. atsisakė vykdyti atsakovės 2020 m. sausio 22 d. įsakymą atlikti vizualinę atliekų stebėseną; atsisakė vykdyti atsakovės 2020 m. vasario 27 d. reikalavimą persikelti į kitą darbo vietą; elgėsi įžūliai ir menkino kitus darbuotojus. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 21 d. sprendimu atmetė atsakovės (nurodytoje byloje – ieškovės) ieškinį. Atsakovė (nurodytoje byloje – ieškovė), nesutikdama su sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuris nagrinėjamas Kauno apygardos teisme (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, byla apeliacine tvarka paskirta nagrinėti 2020 m. spalio 27 d.).
20. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
21. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-23636-1125/2020, sprendė, kad šioje byloje atsakovės (darbdavės) nurodomi ieškovo (darbuotojo) darbo pareigų pažeidimai, kurių pagrindu ieškovas buvo atleistas iš darbo, jau buvo įvertinti Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020, taigi šios aplinkybės yra akivaizdžiai susijusios su nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020.
23. Atsakovė (apeliantė) atskirajame skunde pripažįsta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-23636-1125/2020 ir Kauno apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-13474-475/2020 gali būti laikomos susijusiomis, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp nurodytų bylų egzistuoja prejudicinis ryšys. Šį argumentą atsakovė iš esmės grindžia tuo, kad ieškovo (darbuotojo) padaryti darbo pareigų pažeidimai nurodytose bylose buvo (yra) nagrinėjami skirtinguose kontekstuose: Vilniaus miesto apylinkės teismo negarinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, tuo tarpu Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl darbdavės sprendimo neskirti darbuotojui priedo už 2020 m. vasario mėnesį teisėtumo. Atsakovės nuomone, DK nuostatos numato vienintelę sankciją, kuri gali būti taikoma darbuotojui pažeidus darbo pareigas – atleidimą iš darbo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnis), todėl Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020 ieškovo darbo pareigų pažeidimų apskritai negalėjo vertinti DK prasme. Be to, nagrinėjamoje byloje ieškovo darbo pareigų pažeidimai analizuojami kur kas reikšmingesniame ir platesniame kontekste bei iš atsakovės pusės yra grindžiami papildomais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais atsakovės argumentais.
24. Visų pirma, priešingai nei atskirajame skunde nurodo atsakovė, atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės (DK 58 straipsnis) nėra vienintelė su darbo santykiais susijusi poveikio priemonė, kuri gali būti taikoma darbuotojui padarius darbo pareigų pažeidimus. Pavyzdžiui, pagal DK 142 straipsnio 2 dalį darbuotojui gali būti neskiriama šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta premija, jeigu darbuotojas per paskutinius šešis mėnesius padaro pareigų, nustatytų darbo teisės normose ar darbo sutartyje, pažeidimą. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo vertinimas galimas tik darbo bylose dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.
25. Nors atsakovė (apeliantė) atskirajame skunde teisingai nurodo, kad ieškovo galimai padaryti darbo pareigų pažeidimai aptariamose bylose buvo vertinami skirtinguose kontekstuose, esant skirtiems ieškinio reikalavimams (vienu atveju buvo sprendžiama dėl priedo neskyrimo, kitu – dėl atleidimo iš darbo teisėtumo), tačiau tai savaime nepaneigia abiejose bylose nustatytinų aplinkybių prejudicinio ryšio. Pažymėtina, kad analizuojamu atveju tiek priedo už 2020 m. vasario mėnesį neskyrimą, tiek darbuotojo atleidimą iš darbo, atsakovė abiejose bylose grindė (grindžia) iš esmės tais pačiais darbuotojo galimai padarytais darbo pareigų pažeidimais, t. y. darbuotojo atsisakymu vykdyti darbdavės nurodymą atlikti vizualinę atliekų stebėseną, atsisakymu vykdyti reikalavimą persikelti į kitą darbo vietą bei nepagarbiu elgesiu su kitais darbuotojais. Taigi tos pačios aplinkybės (darbuotojo galimai padaryti darbo pareigų pažeidimai), kurios buvo nustatinėjamos ir vertinamos Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020, neišvengiamai turės būti vertinamos ir nagrinėjamoje byloje.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad nagrinėjamoje byloje darbuotojo atleidimas iš darbo grindžiamas ir vienu papildomu darbuotojo pareigų pažeidimu (atsisakymu vykdyti darbdavės nurodymą pateikti informaciją apie bendrovės teritorijoje esantį kietąjį atgautąjį kurą bei antrines žaliavas), kuriuo nebuvo remiamasi įrodinėjant priedo darbuotojui neskyrimo teisėtumą, nepaneigia teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020 nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, nes didžiąja dalimi abiejų bylų įrodinėjimo dalykas, kiek tai susiję darbuotojo galimai padarytais darbo pareigų pažeidimais, sutampa.
27. Pažymėtina, kad nagrinėjant abi civilines bylas, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-23636-1125/2020 nesustabdžius, gali susiklostyti tokia teisinė situacija, kai tos pačios aplinkybės dėl darbuotojo darbo pareigų pažeidimų (ne)buvimo skirtingose bylose būtų vertinamos skirtingai, todėl egzistuotų tikimybė priimti prieštaringus sprendimus tarpusavyje susijusiose bylose. Dėl to apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki įsiteisės galutinis procesinis teismo sprendimas Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020 yra tikslingas.
28. Atsakovė (apeliantė) atskirajame skunde taip pat pažymėjo atsiliepime į ieškinį ji išsamiai pagrindė, kad dėl dalies ieškinyje nurodytų reikalavimų ieškovas nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, o dėl dalies ieškinio reikalavimų jau yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs, todėl ieškinio reikalavimai, dėl kurių ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, ir šia tvarka dar galima pasinaudoti, turėtų būti palikti nenagrinėti, o bylos dalis dėl ieškinio reikalavimų, dėl kurių ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, ir šia tvarka nebegalima pasinaudoti, turėtų būti nutraukta. Atsakovės nuomone, aptariamu atveju teismas negalėjo stabdyti nagrinėjamos bylos, kol nenusprendė, ar visi ieškovo pareikšti reikalavimai nagrinėtini teisme.
29. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir prie jo pridėtais įrodymais, nenustatė akivaizdžių procesinių kliūčių (įskaitant to, kad ieškinys ar atskiri jo reikalavimai negalėtų būti nagrinėjami teisme, nes nebuvo laikytasi įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos) bylai iškelti ir 2020 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovo ieškinį priėmė. Taigi nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nėra nusprendęs, ar visi ieškovo pareikšti reikalavimai nagrinėtini teisme.
30. Kartu pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo metu būtų nustatyta, jog dėl kai kurių ieškinio reikalavimų ieškovas iš tiesų nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. nesikreipė į darbo ginčų komisiją, ar kad dėl dalies ieškinio reikalavimų jau yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs, teismas dėl galimybės tokius ieškinio reikalavimus nagrinėti teisme galės pasisakyti atnaujinęs bylą.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas šioje proceso stadijoje išsamiai neišnagrinėjo atsakovės nurodytų argumentų dėl atskirų ieškinio reikalavimų (ne)nagrinėtinumo teisme, šiuo konkrečiu atveju nesudarė kliūčių sustabdyti bylą, juolab kad atsakovė prašo palikti nenagrinėtais ar nutraukti bylą tik dėl kai kurių turtinių ieškinio reikalavimų dėl atskirų su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, tuo tarpu pagrindinio ieškinio reikalavimo – dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu – galimumo nagrinėti teisme nekvestionuoja.
32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl procesinio pobūdžio prašymų
33. Atsakovė (apeliantė) atskirajame skunde prašo sustabdyti Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėjamą civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13474-475/2020 iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-23636-1125/2020, o šio prašymo netenkinus – sujungti nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nagrinėjamas civilines bylas.
34. Iš atskirojo skundo turinio ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju atsakovė prašymus dėl Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo bei Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo pateikė tiek nurodytą civilinę bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui, tiek šioje byloje atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtos nutarties nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl civilinės bylos sustabdymo kiekvienu atveju sprendžia pats bylą nagrinėjantis teismas. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismas neturi kompetencijos nagrinėti atsakovės prašymą dėl Kauno apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo.
36. Sprendžiant dėl atsakovės prašymo sujungti Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nagrinėjamas civilines bylas aktuali yra CPK 136 straipsnio 4 dalis, pagal kurią teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
37. Lietuvos apeliacinio teismo ne kartą pažymėta, kad nurodytoje teisės normoje expressis verbis (liet. tiesiogiai) įtvirtinti subjektai, t. y. bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai), turintys teisę kreiptis į aukštesnės pakopos teismo pirmininką arba Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo. Be to, analizuojama norma suponuoja ir tai, kad bylos šalių prašymas sujungti skirtinguose teismuose nagrinėjamas civilines bylas turi būti paduodamas vienoje (arba abejose) iš prašomų sujungti civilinių bylų. Tais atvejais, kai turi būti sprendžiama dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymas (nutartis) dėl bylų sujungimo kartu su nagrinėjama byla persiunčiama aukštesnės pakopos teismo pirmininkui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-98-943/2019; 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-146-943/2019).
38. Kadangi prašymas dėl civilinių bylų sujungimo turi būti paduodamas vienoje (arba abejose) iš prašomų sujungti civilinių bylų, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, yra nekompetentingas nagrinėti tokį atsakovės prašymą, todėl plačiau dėl jo nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.