- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-13
- Bylos Nr.
- 2KT-146-943/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su uždarosios akcinės bendrovės „Cibita“, atstovaujamos advokato A. D., prašymu dėl bylų sujungimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
UAB „Cibita“ pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą sujungti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2821-918/2019 ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1073-254/2019.
Prašymą sujungti bylas atsisakoma priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Dėl bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo su administraciniuose teismuose nagrinėjamomis bylomis sprendžiama CPK 36 straipsnyje nustatyta bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimų nagrinėjimo tvarka.
Nurodytoje teisės normoje expressis verbis (liet. tiesiogiai) įtvirtinti subjektai, t. y. bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai), turintys teisę kreiptis į aukštesnės pakopos teismo pirmininką arba Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo.
Be to, analizuojama norma suponuoja ir tai, kad bylos šalių prašymas sujungti skirtinguose teismuose nagrinėjamas civilines bylas turi būti paduodamas vienoje (arba abejose) iš prašomų sujungti civilinių bylų. Tais atvejais, kai turi būti sprendžiama dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymas (nutartis) dėl bylų sujungimo kartu su nagrinėjama byla persiunčiama aukštesnės pakopos teismo pirmininkui arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkui.
Nagrinėjamu atveju UAB „Cibita“ prašymas sujungti Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme nagrinėjamas civilines bylas paduotas tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui, nesilaikant CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. prašymas sujungti civilines bylas paduotas ne vienoje iš prašomų sujungti civilinių bylų, o tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui.
CPK 115 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu procesinis dokumentas paduotas teismui, kuris nekompetentingas jį nagrinėti, teismas mutatis mutandis taikydamas CPK 137 straipsnio nuostatas, atsisako priimti procesinį dokumentą ir grąžina jį padavusiam asmeniui nurodydamas, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, procesinį dokumentą atsisakytina priimti, jeigu jis neteismingas tam teismui.
Šalies argumentai
Pareiškėjai išaiškinama, kad vertinamas prašymas turi būti paduotas vienoje (arba abejose) iš prašomų sujungti civilinių bylų, o jų sujungimo klausimas aukštesnės pakopos teisme galės būti nagrinėjamas bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu, Lietuvos apeliaciniam teismui persiuntus prašymą dėl civilinių bylų sujungimo ir civilinę bylą, kurioje toks prašymas gautas.
Atkreipiamas pareiškėjos dėmesys, kad nors procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ne tik siunčiant paprastu paštu ar pristatant juos į teismą, bet ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau elektroninės formos procesiniai dokumentai turi būti pateikti teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) įtvirtinta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas). Asmuo prie šio posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėje www.e.teismas.lt (Aprašo 4 punktas).
Tai reiškia, jog galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta, todėl asmuo, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro nustatytus reikalavimus.
Atsižvelgdami į nurodytą teisinį reglamentavimą prašome teismui teikiamus procesinius dokumentus teikti vienu iš teisės aktuose reglamentuotų procesinių dokumentų pateikimo būdų.
Vadovaudamasi aukščiau nurodytais išaiškinimais, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė atsisako priimti pareiškėjos UAB „Cibita“ prašymą dėl civilinių bylų sujungimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 6 dalimi, 136 straipsnio 4 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
uždarosios akcinės bendrovės „Cibita“ prašymą sujungti civilines bylas atsisakyti priimti.