Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 7 straipsnio 4 punktą ir 9 straipsnį, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo seneliai Š. K., gimęs (duomenys neskelbtini), M. P., gimusi (duomenys neskelbtini), J. L. N., gimęs (duomenys neskelbtini), ir S. N., gimusi (duomenys neskelbtini), bei jo tėvai J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir E. N., gimusi (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai.

8. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

9. Remiantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

10. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (t. y. Migracijos departamentas) konstatuoja, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas S. K. teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė visus jo turimus įrodymus, patvirtinančius, jog jo tėvai ir seneliai gimė, gyveno bei dirbo Lietuvoje. 2023 m. lapkričio 22 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S208670, kuriame nurodė, jog nėra pakankamai dokumentų, nurodytų Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatose, patvirtinančių, kad pareiškėjo tėvas ir jo tėvai (pareiškėjo seneliai) bei pareiškėjo motina ir jos tėvai (pareiškėjo seneliai) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečio, palikuonis. Pareiškėjas pateiktame pareiškime nurodo, jog neturi ir jokiu kitu būdu negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jo tėvai ir seneliai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, kadangi vadovaujantis Lietuvos archyvų teikiama informacija (pažymomis) kiti dokumentai, galintys patvirtinti šias aplinkybes, arba Antrojo pasaulinio karo metu arba po jo buvo sunaikinti, arba neperduoti archyvui, arba yra neišlikę dėl kitų priežasčių.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjas tinkamai pagrindė, kad negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

13. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

14. Tai, kad pareiškėjas yra J. K. ir E. N. sūnus bei Š. K., M. P., J. L. N. ir S. N. vaikaitis patvirtina šie duomenys: 1) 2010 m. vasario 17 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-782) P2-1040, kurioje nustatyta, jog Šakių žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) Šakiuose gimė Š. ir M. (iki santuokos P.) K. sūnus J. G. K. (pareiškėjo tėvas); 2) 2008 m. birželio 10 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P1-6044) P2-5666, kurioje nustatyta, kad Šakių žydų bendruomenės metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) Šakiuose gimė L. ir S. (iki santuokos J.) N. duktė E. (pareiškėjo motina) (ši aplinkybė nurodyta 2023 m. lapkričio 22 d. Migracijos departamento sprendime Nr. 23S208670); 3) 2021 m. birželio 17 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma Nr. (P-4236) P2-7488, kurioje nustatyta, jog Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus archyviniame fone, aktų įrašų knygoje įrašyta, kad S. K. (t. y. pareiškėjas) gimė (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, jo tėvai – J. K. ir E. K.

15. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nustatinėjant minėtą juridinį faktą, yra reikšmingos trys aplinkybės: 1) ar asmuo išvyko (buvo ištremtas) iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; 2) ar asmuo buvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę (buvo laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu) pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d.; 3) ar pagal iki 1940 m. birželio 15 d. galiojusį teisinį reglamentavimą šis asmuo nebuvo Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs dėl savo valingų veiksmų (ar neveikimo) iki 1940 m. birželio 15 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021).

16. Pažymėtina, jog dėl aplinkybės, ar pareiškėjo seneliai ir tėvai išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., abejonių iš esmės nėra. Iš 2023 m. lapkričio 22 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 23S208670 ir kitų į bylą pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjo tėvai J. K. ir E. N. 1941 m. nuo karo pabėgo į Rusiją (iš kurios vėliau grįžo), o pareiškėjo seneliai žuvo Antrojo pasaulinio karo metu.

17. Nagrinėjamu atveju iš esmės kyla klausimų dėl antrosios aplinkybės, t. y. ar pareiškėjo tėvai ir seneliai iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Migracijos departamentas priimtame sprendime nurodė, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes, t. y. kad pareiškėjo tėvas ir jo tėvai (pareiškėjo seneliai) bei pareiškėjo motina ir jos tėvai (pareiškėjo seneliai) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Taigi, nagrinėjamoje byloje aktualu, ar pagal į bylą pateiktus duomenis yra pakankamas pagrindas nustatyti aplinkybę, kad pagal iki 1940 m. birželio 15 d. galiojusį teisinį reglamentavimą pareiškėjo tėvai ir seneliai galėjo būti laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais.

18. Pastebėtina, jog tarpukariu Lietuvoje pilietybės klausimai buvo reglamentuoti 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos laikinajame įstatyme apie Lietuvos pilietybę. Šio įstatymo 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad Lietuvos piliečiais laikomi: 1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau, kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą; b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais ir 7) svetimšaliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis įstatymas buvo keičiamas ir papildomas, tačiau nuostatos dėl to, kas sudaro Lietuvos piliečių korpusą, nebuvo iš esmės keičiamos, t. y. Lietuvos piliečių korpusą sudarė Lietuvos piliečiai ipso iure: nuolatiniai Lietuvos gyventojai bei iš užsienio į Lietuvą gyventi grįžę jų vaikai; asmenys, iki 1914 m. ne mažiau kaip dešimt metų išgyvenę Lietuvoje, turintys arba nekilnojamojo turto, arba nuolatinį darbą; taip pat asmenys, gavę pilietybę gimimu arba įgiję ją vedybomis; Lietuvos pilietybę buvo galima įgyti ir natūralizacijos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021).

20. Pareiškėjas, įrodinėdamas aptarto juridinę reikšmę turinčio fakto egzistavimą (jog jo tėvai ir seneliai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę), pateikė tokius rašytinius įrodymus: Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymą Nr. (P1-5888) P2-10528, kurioje nustatyta, jog Suvalkų gubernijos rabinato archyviniame fonde, Šakių žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) Šakiuose gimė I. ir R. (iki santuokos P.) K. sūnus vardu Š. (pareiškėjo senelis); Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymas Nr. (P1-7433) P2-12529 ir Nr. (P1-5888) P2-10530, kuriose nurodyta, jog Šakių žydų bendruomenės santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) Šakiuose susituokė Š. K. (pareiškėjo senelis) ir M. S. (P.) (pareiškėjo senelė); Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymas Nr. (P1-782) P2-1040 ir Nr. (P1-5888) P2-10527, kuriose nurodyta, jog Šakių žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, jog (duomenys neskelbtini) Šakiuose gimė Š. ir M. (iki santuokos P.) K. sūnus vardu J. G. (t. y. pareiškėjo tėvas); Lietuvos centrinio valstybės archyvo pranešimą, su kuriuo kartu pateiktos Vokietijos-Sovietų Sąjungos karo pradžioje evakavusių iš Lietuvos TSR į TSRS gilumą asmenų įskaitos kortelių byloje esančių J. K. (t. y. pareiškėjo tėvo) 1941 m. rugsėjo 22 d., 1942 m. vasario 24 d. ir 1942 m. lapkričio 5 d. įskaitos kortelių kopijos, kuriose nurodyta, jog pareiškėjo tėvas gimė (duomenys neskelbtini), Šakiuose, tautybė – žydas, pilietybė – Lietuvos TSR, paskutinė gyvenamoji vieta Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. dirbo avalynės ruošėju, prieš evakuaciją buvo tarnautojas, paskutinė darbo vieta ir pareigos Lietuvoje – (duomenys neskelbtini); Lietuvos centrinio valstybės archyvo pranešimą, su kuriuo kartu pateikta „Šakių miesto gyventojų, reikalaujančių žemės statymui trobesių ir daržams“ 1921 m. rugsėjo 4 d. sąrašo ištraukos kopija, iš kurios matyti, jog pareiškėjo senelis L. N., pirklys, gyvenęs Šakiuose su šeimos nariais: žmona S., dukromis B. ir G., kreipėsi dėl žemės suteikimo; Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymą Nr. (P1-4236) P2-7488, kurioje nurodyta, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus archyviniame fone, aktų įrašų knygoje įrašyta, kad S. K. (t. y. pareiškėjas) gimė (duomenys neskelbtini) Vilniaus mieste, jo tėvai J. K. ir E. K.; taip pat 2013 m. sausio 31 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. (15/3-6)8P-33, kuriuo buvo nuspręsta, jog M. G. V., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje (t. y. pareiškėjo sesuo), įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, įgyvendinus jos teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę kaip asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę ir išvykusio į kitas valstybes 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, vaiko.

21. Pastebėtina, jog dokumentų, patvirtinančių M. P., J. L. N. ir S. N. (kitų pareiškėjo senelių) gimimą, išlikę nėra (Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos apie gimimą Nr. (P1-5888) P2-10533, Nr. (P1-5888) P2-10534 ir Nr. (P1-5888) P2-10535). Pareiškėjo motinos gimimą Lietuvoje patvirtinantys duomenys nurodyti 2023 m. lapkričio 22 d. Migracijos departamento sprendime Nr. 23S208670, t. y. nurodyta, jog pareiškėjas tėvų ir senelių turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei iki 1940 m. birželio 15 d. patvirtinti pateikė šiuos dokumentus: Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2008 m. birželio 10 d. pažymos Nr. (P1-6044) P2-5666 kopiją, kurioje nurodyta, kad Šakių žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) Šakiuose gimė L. ir S. (iki santuokos J.) N. duktė E. (t. y. pareiškėjo motina).

22. Teismas pirmiau išvardytus rašytinius įrodymus vertina vadovaudamasis kasacinio teismo praktikoje suformuotomis įrodinėjimo taisyklėmis, kurios taikomos bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pirma, bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo yra naudojami netiesioginiai įrodymai, kas nulemia neišvengiamą prielaidų darymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021). Antra, teismo padaryta prielaida turi būti motyvuota, t. y. ji turi būti pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-36-340/2009 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Trečia, vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti juridinį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

23. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktų duomenų galima matyti, jog pareiškėjo seneliai Š. K. ir M. P. ilgą laiką, t. y. tiek iki santuokos sudarymo ((duomenys neskelbtini)), tiek ir po jos gyveno Lietuvoje, Šakiuose (pareiškėjo senelis tikėtina čia gyveno nuo pat gimimo, t. y. gimė (duomenys neskelbtini) Šakiuose), čia jie (duomenys neskelbtini) susilaukė ir sūnaus (pareiškėjo tėvo). Šios aplinkybės iš esmės patvirtina, jog pareiškėjo seneliai Š. K. ir M. P. buvo nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gimę ir gyvenę Lietuvoje iki pat Antrojo pasaulinio karo, kurio metu mirė. Taigi, pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (1919 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos laikinąjį įstatymą apie Lietuvos pilietybę) pareiškėjo seneliai (Š. K. ir M. P.) turėjo būti laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais.

24. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjo tėvas, t. y. J. K., taip pat nuo pat gimimo (gimė (duomenys neskelbtini)) iki evakuacijos iš Lietuvos dėl prasidėjusio karo (1941 m.), gyveno ir dirbo Lietuvoje (konkrečiai Šakiuose). Iš teismui pateikto Lietuvos centrinio valstybės archyvo pranešimo, su kuriuo kartu pateiktos Vokietijos-Sovietų Sąjungos karo pradžioje evakavusių iš Lietuvos TSR į TSRS gilumą asmenų įskaitos kortelių byloje esančių J. K. (t. y. pareiškėjo tėvo) 1941 m. rugsėjo 22 d., 1942 m. vasario 24 d. ir 1942 m. lapkričio 5 d. įskaitos kortelių kopijos, matyti, jog pareiškėjo tėvas gimė (duomenys neskelbtini), Šakiuose, čia gyveno ir dirbo (paskutinė gyvenamoji vieta Lietuvoje nurodyta (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. dirbo avalynės ruošėju, prieš evakuaciją buvo tarnautojas, paskutinė darbo vieta ir pareigos Lietuvoje – (duomenys neskelbtini)). Pastebėtina, jog vienoje iš įskaitos kortelių nurodyta, jog J. K. (t. y. pareiškėjo tėvo) tautybė – žydas, pilietybė – Lietuvos TSR. Kaip nustatyta ir 2023 m. lapkričio 22 d. Migracijos departamento sprendime Nr. 23S208670, pareiškėjo tėvai (t. y. J. K. ir E. N.) 1941 m. pabėgo nuo karo į Rusiją, iš kurios vėliau grįžo ir tęsė savo gyvenimą Lietuvoje. (duomenys neskelbtini) Vilniuje pareiškėjo tėvai susilaukė sūnaus (t. y. pareiškėjo), o (duomenys neskelbtini) Vilniuje jiems gimė dukra (pareiškėjo sesuo) M. G. V. Pažymėtina, jog iš kartu su pareiškimu teismui pateiktos 2013 m. sausio 31 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. (15/3-6)8P-33 kopijos matyti, jog pareiškėjo seseriai, t. y. M. G. V., Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta, nustačius, jog J. K. (t. y. pareiškėjo tėvas) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę ir išvyko į kitas valstybes 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu. Duomenų, jog minėtas Migracijos departamento sprendimas buvo panaikintas (apskųstas), byloje nėra. Taigi, į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo tėvas iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę.

25. Pažymėtina, jog pareiškėjo pateiktų duomenų apie jo senelį J. L. N., senelę S. N. (J.) bei jo motiną E. N. (E. K.), gimusią (duomenys neskelbtini) Šakiuose, nepakanka išvadai, jog jo motina ir seneliai (pareiškėjo motinos tėvai) iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Vien aplinkybės (be detalesnių duomenų), jog pareiškėjo senelis L. N., gyveno Šakiuose su žmona S., buvo pirklys ir kreipėsi dėl žemės suteikimo (duomenų, kad žemė trobesių statymui ir daržams jam buvo suteikta byloje nėra), dar nepatvirtina, jog pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą pareiškėjo seneliai (J. L. N. ir S. N. (J.)) galėjo būti laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais. Atitinkamai, nepakanka teismui pateiktų duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo motina taip pat iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kitais atvejais nepakankamas, dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-695/2018). Apeliacinės instancijos teismas tokio pobūdžio bylose pažymi, kad nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taikomos ir bendrosios įrodinėjimo taisyklės. Todėl procesinė pareiga įrodyti juridinę reikšmę turintį faktą tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis), o jam šios aplinkybės neįrodžius pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo teismo turi būti atmestas (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-856/2025 ir kt.).

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis bylos įrodymų visuma, vadovaudamasis įrodinėjiimo civiliniame procese specifika nusakančia tikėtinumo taisyklėmis, įrodymų vertinimo taisyklėmis, daro išvadą, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo senelis Š. (Š., S.) K. (K.), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakiuose, pareiškėjo senelė M. (M., M.) P. (P., S.) bei pareiškėjo tėvas J. (J., J., J. G., J.) K. (K.), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakiuose, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis), todėl šioje dalyje pareiškimas tenkinamas, kitoje dalyje (nenustačius), atmetamas.

28. Teismas juridinę reikšmę turintį faktą nustatė tam, kad pareiškėjas galėtų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (CPK 448 straipsnio 1 dalis, Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktas, 9 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) senelis Š. (Š., S.) K. (K.), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakiuose, pareiškėjo senelė M. (M., M.) P. (P., S.) bei pareiškėjo tėvas J. (J., J., J. G., J.) K. (K.), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakiuose, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

Kitoje dalyje pareiškėjo pareiškimo netenkinti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.