Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarimo, kuriuo teismas netenkino A. O. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-10 A. O. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti jam paskirtos nuobaudos specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą, nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui bei šeimos poreikiams tenkinti, teigė, jog suprato, kad, būtent jo elgesys sąlygojo tai, kad jis prarado darbą ir negali tinkamai pasirūpinti savo motina, dėl savo elgesio padarė teisingas išvadas. A. O. kartu su prašymu pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius, kad buvusio darbdavio UAB „Longana“ ir Švenčionių rajono administracijos, Švenčionių seniūnijos seniūnės jis charakterizuojamas teigiamai, baigė papildomus vairuotojų mokymo kursus bei gali vairuoti be apribojimų, taip pat sumokėjo paskirtą jam baudą.

2016-02-23 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepimas į A. O. prašymą, kuriuo prašoma netenkinti pareiškėjo prašymo, nurodoma, kad A. O. iki 2015-01-21 už kelių eismo taisyklių pažeidimus net 15 kartų buvo baustas administracine tvarka, kas rodo, kad paskirtos jam nuobaudos nepasiekia joms keliamų tikslų.

Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos A. O. buvo nurodęs prašyme, adresuotame Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teigia, jog jis atitinka formalius ATPK 329 str. numatytus reikalavimus, teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbo funkcijoms vykdyti ir šeimos poreikiams tenkinti, jis apgailestauja dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų ir pasižada ateityje laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

A. O. apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

ATPK 330 str. 2 d. nustatyta, kad pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus vadovaujantis šio kodekso 329 straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai. Jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-1-4-2013).

Nagrinėjamo skundo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš ATPK 329 str. teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. Teismai taip pat nurodė, jog ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Vilniaus apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-261/2014, Nr. ATP-301/2014, Nr. ATP-243/2014, Klaipėdos apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-98-462/2014, Nr. ATP-38-361/2014, LVAT nutartis Nr. N575 -4446/2011 ir kt.).

Taigi, sprendžiant atimtos teisės vairuoti transporto priemones klausimą, būtina vertinti ne tik padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, bet ir pažeidėjo elgesį iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, jo padarymo metu bei po jo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančius požymius, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Aukštesnės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apylinkės teismo argumentus, kad, jeigu pažeidėjo atžvilgiu jau buvo taikytas ATPK 30¹ straipsnis ir jam tuo pagrindu buvo sutrumpintas atimtos teisės vairuoti transporto priemones, jo atžvilgiu negali būti taikomos ATPK 329 str. nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinės nuobaudos skyrimo procesiniai sprendimai nėra tapatūs nuobaudos vykdymo metu priimtiems procesiniams sprendimams. Priešingu atveju, vadovaujantis ta pačia logika baudžiamosios bylose, asmuo, kuriam, teismas, pritaikęs BK 54 str. 3 d. nuostatas, paskyrė švelnesnę nei sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nebegalėtų pretenduoti į lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (BVK 157 str.), kas visiškai neatitiktų BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams bei teisingumo principo įgyvendinimui.

Dėl apeliaciniame skunde daromos nuorodos į Vilniaus apygardos teismo 2015-03-24 nutartį pažymėtina, jog aukštesnės instancijos teismas netirs ir nevertins šios įsiteisėjusios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, konkrečiai dėl A. O. chuliganiško vairavimo ir jo atžvilgiu taikytų ATPK 30¹ str. nuostatų, tačiau šia nutartimi ir nesivadovaus, kadangi ji neatitinka teismų formuojamos praktikos, nes pagal teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose pažeidėjo(jos) darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam (jai) skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas yra ne kartą pažymėję, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.

Atkreiptinas dėmesys, kad A. O. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimu administracine tvarka nubaustas už tai, kad 2014-12-28 apie 16.30 val., vairuodamas automobilį VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas Senuoju Pilaitės keliu, Sietyno, Gerbutavičiaus g., Vilniuje, policijos pareigūnams stabdant garsiniu signalu tarnybiniu automobiliu, pažymėtu skiriamaisiais ženklais, nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, esant blogoms oro sąlygoms, vingiuotame, slidžiame kelyje iš savo eismo juostos išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur ribotas matomumas, nerodydamas įspėjamųjų posūkių signalų, tyčiniais veiksmais neleido policijos tarnybiniam automobiliui jo aplenkti, tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarimas įsiteisėjo 2015-03-24.

Nors A. O. atitinka ATPK 329 str. numatytus formaliuosius kriterijus, tačiau, įvertinus jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, taip pat tai, kad pagal byloje esančius duomenis jis iki šių jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų yra daug kartų pažeidęs KET reikalavimus ir, nors jam inkriminuotų pažeidimų padarymo metu paskirtos jam ankstesnės nuobaudos nebegaliojo, tačiau ši aplinkybė yra svarbi charakterizuojant pažeidėjo asmenybę ir patvirtina tai, kad 2014-12-28 apie 16.30 val., jo padaryti pažeidimai nebuvo atsitiktiniai, tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad jau paskirtos nuobaudos galiojimo metu – 2015-06-04 ir 2015-10-25 – A. O. vėl buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai (šįkart pagal ATPK 187 str. 1 d. 2 d.) už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir jų garbės ir orumo įžeidimą (b.l. 122), kas rodo, kad A. O. nedaro teisingų išvadų, nenori laikytis visuotinai privalomų elgesio taisyklių bei linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus, todėl darytina išvada, kad ATPK 20 str. numatyti tikslai A. O. atžvilgiu nėra pasiekti.

Pagal formuojamą teismų praktiką vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nors atskiriems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-25 nutarimo argumentams aukštesnės instancijos teismas nepritaria, tačiau tai nesudaro pagrindo abejoti šio nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šį nutarimą keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. O. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.