Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos A. O. M. prašymu perduoti civilinę bylą Nr. 2A-301-178/2015 nagrinėti kitam teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gavus A. O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3571-656/2014 pagal ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dėl žalos, atsiradusios dėl teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, buvo pradėta civilinė byla Nr. 2A-301-178/2015. A. O. M. skundo pagrindu pradėtos civilinės bylos nagrinėjimui buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Nijolės Piškinaitės.

Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas pareiškėjos prašymas perduoti civilinę bylą Nr. 2A-301-178/2015 nagrinėti kitam teismui, nušalinus nuo bylos nagrinėjimo visą Lietuvos apeliacinį teismą.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Remiantis šiuo pagrindu pareiškėja A. O. M. prašo nušalinus nuo civilinės bylos Nr. 2A-301-178/2015 nagrinėjimo visus Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus, perduoti bylą apeliacine tvarka nagrinėti kitam teismui. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra vienintelė instancija Lietuvoje apeliacine tvarka nagrinėjanti apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusių apygardos teismų sprendimų (CPK 301 str. 4 d.), todėl prašymas perduoti civilinę bylą pagal apeliantės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo kitam teismui, negali būti tenkinamas. Pažymėtina ir tai, kad kai nušalinamas ar nusišalino Lietuvos apeliacinio teismo ar Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjas ar teisėjų kolegija, šis teisėjas ar teisėjų kolegija pakeičiami atitinkamai kitu teisėju ar teisėjų kolegija. Teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas (CPK 69 str. 1 d.), tačiau reiškiamas nušalinimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas.

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja A. O. M. mano, jog jos apeliacinį skundą nagrinėti paskirta teisėjų kolegija negalės užtikrinti jos teisės į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2A-126-464/2015 pradėtą pagal A. O. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1491-173/2014 pagal ieškovo J. V. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, trečiasis asmuo A. O. M., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, išreiškė išankstinę nuomonę dėl ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikšto apeliacinio skundo pagrįstumo. Susipažinus su nušalinimo pareiškime cituojamos civilinės bylos Nr. 2A-126-464/2015 procesiniu dokumentu matyti, jog teismas, įvertinęs nagrinėtos bylos aplinkybes ir įrodymus, priėmė pareiškėjos cituojamas išvadas dėl apeliantų procesinių veiksmų ir pasirinktos teisinės pozicijos, tačiau tai nereiškia, kad jos įtakoja ar įgalina priimti analogišką procesinį sprendimą nagrinėjamą civilinę bylą nagrinėti paskirtą teisėjų kolegiją. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Atkreiptinas dėmesys, kad Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei kiti teisėjai, taip pat ir aukštesnės instancijos teismo, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, taip pat kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas.

Be to, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, pareiškėjos cituojamos teismo procesinio sprendimo ištraukos negali būt vertinamos kaip įžeidžiančios ar žeminančios pareiškėją, jose atsispindi teisėjų kolegijos išvados dėl apeliantų elgesio konkrečios bylos nagrinėjimo metu. Kitų pagrindų ir aplinkybių, kurios galėtų lemti bylą nagrinėti paskirtų teisėjų nušalinimą, pareiškėja nenurodo, kaip nepateikia ir argumentų dėl kitų Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų nušalinimo. Pažymėtina, kad nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis –kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.). Subjektai, turintys įgaliojimus spręsti dėl pareikšto nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne nušalinimą reiškiančio asmens subjektyvia nuomone pagrįstomis prielaidomis. Todėl tik pareiškėjos niekuo nepagrįstas įsitikinimas, jog teisėjai, paskirti nagrinėti civilinę bylą Nr. 2A-301-178/2015, negalės priimti nešališko ir teisėto procesinio sprendimo, nesudaro pagrindo nušalinti jų nuo civilinės bylos nagrinėjimo.

Pažymėtina ir tai, kad įvertinus pareiškėjos pareiškime dėl nušalinimo nurodytas aplinkybes (jos manymu keliančias abejonės dėl nešališko bylos nagrinėjimo) bei nustačius, kad civilinę bylą Nr. 2A-126-464/2015 nagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio, o civilinę bylą Nr. 2A-301-178/2015 nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Nijolės Piškinaitės, siekiant pašalinti bet kokias pareiškėjos abejones dėl bylą nagrinėti paskirtos teisėjų kolegijos išankstinės nuomonės civilinėje byloje Nr. 2A-301-178/20152 keliamais klausimais, 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. T-35 patvirtintų Bylų skirstymo taisyklių 80 punktu ir CPK 71 straipsnio nuostatomis, bylą nagrinėti paskirtos nagrinėti teisėjų kolegijos narys ir pirmininkas Alvydas Poškus, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-126-464/2015, buvo pašalintas iš civilinę bylą Nr. 2A-301-178/2015 nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos. Minėta 2015 m. balandžio 15 d. nutartimi nutarta civilinės bylos pagal A. O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, nagrinėjimui sudaryti teisėjų kolegiją, susidedančią iš teisėjų – Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Kazio Kailiūno, nustatant naują teismo posėdžio datą – 2015 m. gegužės 26 d. 9 val.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos A. O. M. pareiškimo dėl Lietuvos apeliacinio teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-301-178/2015 nagrinėjimo.