- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-04
- Bylos Nr.
- 2-1491-173/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00058-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- J. V. M.
- Trečiasis asmuo
- A. O. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Teisingumo ministerijos
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovui J. V. M., jo atstovei A. O. M., trečiajam asmeniui A. O. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. O. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. V. M. prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 6 270 000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Nurodo, kad kreipiasi į teismą CK 6.272 straipsnio pagrindu. Žala jam padaryta neteisėtais teismo veiksmais. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė ieškovo skundą ir 2009-12-07 priėmė neteisėtą sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-12-16 nutartimi jo apeliacinis skundas atmestas. Teismas nustatęs, kad ieškovo tėvo M. M. išlikusi laisva ir neužstatyta 10 ha žemė (duomenys neskelbtini) negrąžinta ir už žemę neatlyginta. Vis tiek tvirtina, kad į tėvo žemę J.V. M. yra atkurtos nuosavybės teisės pilna apimtimi. Kadangi žemė negrąžinta ir už ją neatlyginta, galima tvirtinti, kad žemė yra užgrobta. Valstybės pareigūnų veiksmus, kuriais šiurkščiai pažeisti 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 1 str., 12 str. 5 p.; 19 str. teismas pripažino teisėtais.
Nurodo, kad 1991 (duomenys neskelbtini) padavė prašymą grąžinti išlikusią tėvo žemę. Prašymas apsvarstytas tik po penkiolikos metų. 2006 (duomenys neskelbtini) priimtas Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad J.V. M. atkuriamos nuosavybės teisės į tėvo M. M. 14,97 ha žemės ir 0,003 miško (duomenys neskelbtini). Registrų centras atsisakė įregistruoti atkurtas nuosavybės teises, nurodydamas, kad sprendimas yra niekinis. Žemė ieškovui nebuvo grąžinta. Teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi minėtu administraciniu aktu. Dėl tokių neteisėtų teismo veiksmų ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Žalą prašo atlyginti tik už ieškovui tenkančią tėvo žemės dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo A. O. M. prašo ieškinį tenkinti (b. l. 15-16). Nurodo, kad su ieškovu, kuris yra jos brolis, yra suinteresuoti atgauti tėvo M. M. išlikusią žemę. Priėmus 1991 m. birželio 18 d. įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl M. M. žemės grąžinimo. Prašymas paduotas 1991 (duomenys neskelbtini) J. V. M. vardu. Prašyme buvo nurodyta, kad nuosavybės teisės į minėtą žemę turi ne tik jis, tačiau buvo informuotas, jog dėl tos pačios žemės atskirų prašymų paduoti nereikia. Žemė iki šiol negrąžinta, už ją neatlyginta. Remiantis įstatymu žemė turėjo būti grąžinta iki 1992-01-28. Kliūčių grąžinti žemę nebuvo. Teismas nustatė, kad valstybės pareigūnai negrąžino M. M. žemės, nors jokių kliūčių grąžinti žemę nebuvo ir už žemę neatlygino, tačiau vis tiek valstybės pareigūnų veiksmus pripažino teisėtais. Dėl priimtų sprendimų ieškovas pergyveno, prarado sveikatą.
Atsiliepimu į ieškinį Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17-19).
Atsiliepimas
Nurodo, kad ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio įstatymo reikalavimų, nes nenurodyta kokie konkrečiai teismo veiksmai buvo neteisėti, t.y. kokios materialinės ir procesinės teisės normos buvo pažeistos. Ieškinyje abstrakčiai nurodoma, kad teismo veiksmai neteisėti, nes buvo pažeistas Konstitucijos 109 straipsnis. Šis Konstitucijos straipsnis nustato teismų nepriklausomumą, jų pareigą nagrinėti bylas laikantis įstatymo. Tačiau neaišku kokius įstatymu pažeidė tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas.
Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. CK 6.248 straipsnio 3 dalyje nustatyta kaltės samprata. Siekiant įrodyti kaltę, reikia vertinti asmens elgesį, remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu. CPK 178 straipsnis nustato pareigą šaliai įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus, t.y. pateikti įrodymus.
Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt.
Teismo ar teisėjo kaltė nėra preziumuojama. Ieškovas pagrįsdamas savo reikalavimą remiasi aplinkybėmis, kurias turi patvirtinti rašytiniai įrodymais. Nesant tokių įrodymų negalima atsikirsti į pateiktus ieškinio reikalavimus. Ieškovas neįrodo buvus neteisėtiems teisėjų ar teismų veiksmams. Nepateikta įrodymų, patvirtinančių 6 270 000 Lt turtinės žalos dydį. Ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo „už užgrobtą žemę“ išnagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Administracinės byloje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Skundas teismų buvo atmestas. Bylose buvo sprendžiamas klausimas ir dėl žalos atlyginimo dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, o atsakovas buvo Lietuvos Respublika. Ieškinyje ieškovas remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis, tik papildomai nurodydamas, kad teismai neteisėtais veiksmais padarė žalą. Ieškovas reikalauja nerealios turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisės gynimo požiūriu ieškovas laikomas nesąžiningu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju esminis dalykas yra teisėjų kaltės klausimas. Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. Iš CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos darytina išvada, kad joje nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės tuo atveju, kai jie padaryti vykdant teisingumą, o ne už žalą, padarytą kitais teisėjo ar teismo pareigūnų veiksmais. Skirtingai nuo CK 6.272 straipsnio 1 dalies normos, pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tada, kai vykdomas teisingumas pagal Civilinio proceso normas. Toks aiškinimas paremtas šios CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos nuostata – „nagrinėjant civilinę bylą“. Nagrinėjamos bylos kontekste ši įstatymo nuostata apima ne tik bylos nagrinėjimą, bet ir atitinkamo teismo sprendimo priėmimą.
Šiuo konkrečiu atveju ieškovas J. V. M. reikalavimą kildina iš administracinės bylos, kuri buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos ir Lietuvos vyriausiajame administraciniuose teismuose.
Pareiškėjas J. V. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės žalos atlyginimą už užgrobtą žemę 8 610 000 Lt; priteisti turtinės žalos atlyginimą 540 000 Lt ir neturtinės žalos atlyginimą 500 000 Lt; iš viso 9 650 000 Lt.
J.V. M. skunde ir papildomuose skunduose nurodė, jo prašymas dėl žemės grąžinimo neteisėtai buvo nepriimtas nagrinėti teisme. Nuo 1991 m. pareiškėjas siekia susigrąžinti tėvo M. M. 15 ha žemės (duomenys neskelbtini). Įrodyta, jog žemė priklausė pareiškėjo tėvui. Žemė turėjo būti grąžinta dar 1991 metais, nes tuo metu nebuvo jokių kliūčių. Minėta žeme 1991 m. naudojosi ne Lietuvos veterinarijos akademija, o LVA Mokomasis pagalbinis ūkis, kuris buvo savarankiškas juridinis asmuo. Tuo laiku šis ūkis naudojosi apie 4000 ha žemės plotu. Nors pareiškėjas (ieškovas) nuo 1991 m. prašė grąžinti žemę, tačiau jo pareiškimas iš viso nebuvo svarstomas. Dėl šios žemės sprendimas priimtas tik 2006 m. (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu pareiškėjas yra pripažintas 15 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Tačiau nuspręsta žemės negrąžinti, nustatant atlyginimą pinigais – 18 585 Lt. Pinigai iki šiol nesumokėti. Nurodė, kad žemę paimti visuomenės reikmėms buvo galima tik po to, kai pareiškėjui ši žemė būtų realiai sugrąžinta. Nesutiko ir su žemės įkainavimu, nes už tokią sumą galima nupirkti tik kiek daugiau kaip 3 arus žemės.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu J.V. M. skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi J.V. M. apeliacinį skundą atmetė ir Vilnius apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą (Administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).
Ieškovas nurodo, jog teismas nustatęs, kad jo tėvo M. M. išlikusi laisva ir neužstatyta 15 ha žemė (duomenys neskelbtini) negrąžinta ir už žemę neatlyginta, vis tiek tvirtina, kad į tėvo žemę jam yra atkurtos nuosavybės teisės pilna apimtimi. Tokia teismo išvada yra ne tik neteisėta, nesuderinama su įstatymu, Konstitucinio Teismo nutarimais, bet nesuderinama su sveiku protu. Dėl tokių neteisėtų teismo veiksmų jam padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala.
Kai ir buvo minėta, šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar teisėjai, nagrinėję J.V. M. Vilniaus apygardos ir Lietuvos vyriausiajame administraciniuose teismuose, J.V. M. padarė žalą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, jog teisėjai, nagrinėdami J.V. M. skundą padarė jam žalą. Teisėjų kalti veiksmai nenustatyti. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, kurių kvalifikuotas teisėjas (teisėjai) neturėtų daryti.
Šiuo konkrečiu atveju teismas nenagrinėja minėtų teismų sprendimų argumentų, nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi tai ne šio teismo paskirtis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.