Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Regina Cemnolonskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. advokato Arvydo Milučio apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarimo S. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis patrulis 2011-11-10 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. S. už tai, kad jis 2011 m. lapkričio 2 d. apie 16.20 val.(duomenys neskelbtini). bibliotekos patalpose, taip pat vedant į tarnybinį policijos automobilį ir 16.50 val. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato patalpose rašant administracinių teisės pažeidimų protokolą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, būdamas neblaivus (nustatytas 1,801 promilių girtumas), nevykdė policijos pareigūnų G. V. ir D. T. teisėtų reikalavimų, įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, taip įžeisdamas pareigūnų garbę ir orumą, sulaikomas aktyviai priešinosi, stumdėsi, kibo už tarnybinės uniformos. Tokiais veiksmais S. S. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –LR ATPK) 187 str. 1 d. ir . 2 d..

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad S. S. advokato Arvydo Milučio apeliacinis skundas atmestinas.

S. S. skirta administracinė nuobauda už LR ATPK 187 str. 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų padarymą. LR ATPK 187 str. 1 d. numato, jog pasipriešinimas policijos <...> pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 iki 500 litų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.

Nagrinėjamu atveju S. S. administracinis kaltinimas pareikštas dėl to, kad jis būdamas neblaivus, nevykdė policijos pareigūnų G. V. ir D. T. teisėtų reikalavimų, kuomet bibliotekos patalpose, taip pat vedant į tarnybinį automobilį bei policijos komisariato patalpose rašant administracinių teisės pažeidimo protokolą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įžeidinėjo pareigūnus necenzūriniais žodžiais, taip įžeisdamas pareigūnų garbę ir orumą, sulaikomas aktyviai priešinosi, stumdėsi, kibo už tarnybinės uniformos. Tačiau S. S. neigia padaręs jam inkriminuotą pažeidimą. Tuo metu kai jis buvo bibliotekoje, į ją įėjęs vienas pareigūnas, nieko nesakęs, paėmęs jį už pečių, parvertė ant grindų veidu žemyn ir uždėjo antrankius. Jis nesuprato, kas vyksta, klausė, kas darosi. Jį įsodino į tarnybinį automobilį. Pareigūnai tylėdami jį nuvežė į komisariatą, pasodino laukiamajame, paskui į vienutę, nieko jam neaiškino ir jokių dokumentų nepildė. Motina su tėvu atvyko pareigūnams iš paskos, pareigūnų leidimu įėjo į vienutę ir jį pakėlė. Tada jį išvedė iš vienutės, atrakino antrankius, nustatė neblaivumą ir surašė protokolą. Policijos patalpose jis buvo ramus.

LR ATPK 256 str. numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į LR ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl S. S. kaltės padarius LR ATPK 187 stra. 1 d. ir . 2 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus įrodymo, veikos kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismo nutarimas išsamiai motyvuotas, įrodymai detaliai ir tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo.

Nors S. S. nurodo, jog policijos pareigūnų neįžeidinėjo ir nesikoliojo, šie teiginiai paneigti byloje esančių įrodymų visuma. Patrulio G. V. tarnybiniame pranešime (b.l. 6) nurodytos aplinkybės apie S. S. pasipriešinimą pareigūnams ir jų garbės bei orumo įžeidimą sutampa su pareigūno duotais parodymais teisme: tiek tarnybiniame pranešime, tiek teisme G. V. parodė, jog S. S. bibliotekos patalpose neklausė policijos pareigūnų reikalavimų, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, grasinti atleidimu iš darbo, elgėsi įžūliai, priešinosi sulaikomas, stengėsi pabėgti, stumdėsi, spardėsi, kibo už uniformos tiek vedant jį į tarnybinį automobilį, tiek nuvežtas į policijos komisariatą. Patrulis D. T. savo tarnybiniame pranešime (b.l. 7) ir teisme duodamas parodymus taip pat nurodė analogiškus S. S. veiksmus. Tai, jog S. S. keikėsi, agresyviai elgėsi, triukšmavo, stumdėsi, stengėsi pabėgti, spardėsi ir pan., patvirtino ir liudytoju apklaustas įvykio dieną policijos komisariate budėjęs A. A.. Policijos pareigūnai G. V. ir D. T. apylinkės teismo posėdyje patvirtino, kad lapkričio 2 d. patruliavo pagal nustatytą grafiką ir maršrutą. Apie 16.15 val. stabdė be šviesų atvažiuojantį automobilį Audi A4, kurį vairavęs S. S. pažiūrėjo į pareigūnus ir pro juos nuvažiavo link bibliotekos. S. metė automobilį ir bėgo į biblioteką. G. V. iššoko iš automobilio ir nubėgo paskui S. S.. Pareigūnas pribėgo prie jo, prisistatė, klausė, kodėl stabdomas nestojo. Jam sakė eiti į tarnybinį automobilį. S. S. nėjo. Pareigūnas dar kartą įspėjo. S. S. keikėsi. Tada įspėjo jį trečią kartą. Norėjo imti už rankos ir vestis. S. jį stūmė, sakė, kad pareigūnas nieko nepadarys, „pasiuntė“. Įbėgo D. T., abu S. S. paėmę už žastų vedė į automobilį. Koridoriuje jis tampė pareigūno uniformą, stumdėsi, bandė bėgti. D. T. jį parsiguldė ir bandė dėti antrankius. Pareigūnai abu dėjo antrankius. S. S. nusivedė į tarnybinį automobilį. Kieme S. S. taip pat stumdėsi, muistėsi, automobilyje sėdėdamas spardė duris, juos koliojo, grasino advokatais, sakė, kad pareigūnai nedirbs, komisariate budinčioje dalyje trukdė rašyti protokolą, stumdė alkūne, stumdėsi, keikėsi, grasino, neleido susikaupti rašyti protokolą. S. S. atsisakė pūsti į alkotesterį, todėl tą nufilmavo kolega savo mobiliuoju telefonu. Jis papūtė į alkotesterį motinos prašymu. S. S. koliojosi ištisai – vedant, vežant, policijos komisariate, muistėsi, stengėsi pabėgti. Liudytojas D. A. parodė, kad pagal gautus pareigūnų G. V. ir D. T. tarnybinius pranešimus atliko tyrimą, paėmė paaiškinimus iš S. S., jo motinos, brolio, surašė protokolą dėl pasipriešinimo pareigūnams, jų teisėtų reikalavimų nevykdymo. Liudytojas A. A. patvirtino, kad budėjo policijos komisariate kai G. V. ir D. T. pristatė S. S. į policijos komisariatą. Jis keikėsi, matėsi, kad neblaivus, atsisakė tikrintis girtumą, bandė pabėgti, buvo uždarytas į vienutę. Toliaus elgėsi agresyviai, spardė duris, keikėsi. Liudytoja M. S. (S. S. mama)apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo policijos nuovadoje ir teiravosi pareigūnų, kad gal neparašys, kad S. S. blogai elgėsi, kad priešinosi, įžeidinėjo (b.l. 87). Iš išdėstyto seka, kad S. S. kaltas, padaręs pažeidimus, numatytus LR ATPK 187 str. 1 ir 2 dalyse, ką nurodė ir apylinkės teismas.

Policijos pareigūnai turėjo teisę reikalauti, kad S. S. iš bibliotekos vyktų į policijos nuovadą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui ir nustatyti girtumo laipsniui. Toks pareigūnų reikalavimas laikytinas teisėtu, todėl privalėjo būti vykdomas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad S. S. jo nevykdė, netgi priešingai – ėmė elgtis demonstratyviai, agresyviai. Perspėtas dar kartą nutraukti neteisėtus veiksmus (liautis keiktis, koliotis necenzūriniais žodžiais), ir įspėtas kad bus panaudotos tarnybinės spec. priemonės už pareigūnų reikalavimų nevykdymą, S. S. vis tiek nereagavo į policijos pareigūnų perspėjimus ir toliau aktyviai priešinosi, bandė ištrūkti, kibo į tarnybinę uniformą, keikėsi ir nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų. Dėl ko prieš jį buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir uždėti antrankiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog policijos pareigūnų panaudoti prievartos veiksmai S. S. atžvilgiu buvo teisėti. Policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes (pareigūnų reikalavimų teisėtumą ir jų nurodymų nevykdymą), taip pat atsižvelgus į tai, kad asmuo priešinosi sodinamas į tarnybinį automobilį, jo atžvilgiu pagrįstai panaudotos prievartos priemonės. Atmestini pareiškėjo teiginiai dėl pareigūno D. T. neteisėto elgesio, kuris neva nufilmavo mobiliuoju telefonu, kaip S. S. buvo įkalbinėjamas pasitikrinti girtumą, kadangi nagrinėjamoje byloje yra nagrinėjamas būtent S. S. veiksmų teisėtumo klausimas, todėl pareigūnų veiksmų tyrimas peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas, be to, neturi įtakos veikos kvalifikavimui. Kauno apskrities VPK 2011-11-30 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-9S-347 patvirtina, kad atlikus tarnybinį patikrinimą dėl pil. R. S. pareiškimo, konstatuota, kad Kauno apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniajam patruliui G. V. ir patruliui D. T. tarnybinių nuobaudų neskirti, nenustačius jų veikoje tarnybinio nusižengimo (b.l. 96-98). Prienų rajono apylinkės prokuratūros 2011-11-25 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą rodo, kad dėl pareigūnų veiksmų atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal M. S. skundą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b.l. 100-103). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apylinkės teismo nutarimo dėl nevykdymo policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir jų įžeidimo, bet nesvarsto ar pareigūnai automobilį Audi A4 Avant stabdė atitinkamai Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimams, nes tai nėra nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pareigūnų veiksmų nenagrinėjami.

Vertinant visus byloje esančius įrodymus, iš kurių visumos galima daryti išvadas dėl konflikto eigos, pastebėtina, kad policijos pareigūnų parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaravo vieni kitiems, tiek jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotai informacijai. Byloje nenustatyta, kad pareigūnai G. V. ir D. T. pažįstami iš anksčiau su S. S., dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti duoti neteisingus parodymus, apkaltinti S. S. pažeidimo padarymu. Todėl nėra pagrindo vertinti šių liudytojų parodymus kaip neatitinkančius tikrovės, ko negalima pasakyti apie paties S. S. parodymus bei jo liudytojų M. S., R. S., Onos G. P. ir K. S. parodymų prieštaringumas bei nenuoseklumas duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog minėti asmenys įvykio aplinkybes nurodo sąmoningai neteisingai, taip siekdami padėti pažeidėjui išvengti administracinės atsakomybės už jo padarytus teisės pažeidimus. Nustatyta, kad paminėti liudytojai yra S. S. artimieji bei šeimos narių pažįstami, todėl apylinkės teismas pagrįstai jų parodymus vertino prieštaraujančiais ir nenuosekliais nustatytoms įvykio aplinkybėms patvirtinti. S. S. kaltės neigimas ir iškelta versija dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų vertintinas, kaip jo pasirinkta gynybinė taktika, ir siekis išvengti atsakomybės už padarytus pažeidimus.

Įvertinus tai, kad S. S. buvo nustatytas 1,801 ‰girtumas (b. l. 13) ir tai, kad pareigūnų reikalavimų nevykdė ir pareigūnus keikė bibliotekoje bei policijos komisariate, spręstina, kad jis neblaivus buvo viešoje vietoje, tad jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį. Be to, necenzūrinių žodžių vartojimas pareigūnų atžvilgiu ir toks jų įžeidinėjimas bei nepaklusimas pareigūnų teisėtam reikalavimui nutraukti tokius veiksmus, užtraukia atsakomybę pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį. Įvertinę tai, kad apeliantas pareigūnų reikalavimams nepakluso, jie pagrįstai nutarė S. S. sulaikyti. Tačiau sulaikomas asmuo aktyviais veiksmais priešinosi, siekė išvengti sulaikymo, todėl jo veika teisingai kvalifikuota ir pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį ir administracinė nuobauda paskirta sankcijos ribose. Pažyma apie galiojančias nuobaudas rodo, kad S. S. daro administracinės teisės pažeidimus ir yra baudžiamas. Jis ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o taip pat ir už viešosios rimties trikdymą, tai neigiamai apibūdina asmenybę, rodo, kad praeityje taikytos administracinio poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir teigiamų rezultatų nedavė, nes S. S. padarė du šiurkščius administracinės teisės pažeidimus.

Tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo nagrinėjama 2011-12-27, o administracinio teisės pažeidimo byla dėl policijos pareigūnų įžeidimo ir pasipriešinimo nagrinėjama 2012-01-12 nesuteikia pagrindo abejoti apylinkės teismo šališkumu nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad LR ATPK 33 str. 2 d. yra numatyta, jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Įvertinus minėtą įstatymo nuostatą, daroma išvada, jog šioje normoje yra numatytas nuobaudų skyrimas esant administracinių teisės pažeidimų sutapčiai. Iš šios ATPK 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos formuluotės matyti, jog esminė sąlyga jos taikymui (teisės normos hipotezė) yra tai, kad tas pats asmuo turi padaryti kelis (du ar daugiau) administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas įstatymu yra pavesta nagrinėti tam pačiam organui (pareigūnui), bei yra objektyvi galimybė šias bylas nagrinėti kartu. Pastebėtina, kad S. S. atžvilgiu abi (dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir pasipriešinimo policijos pareigūnams bei jų teisėtų reikalavimų nevykdymo) administracines bylas pirmąja instancija nagrinėjo tas pats teismas –Prienų rajono apylinkės teismas, tačiau jos išnagrinėtos skirtingų teisėjų ir skirtingu laiku. Nors nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vieną S. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, kita administracinio teisės pažeidimo byla dar nebuvo išnagrinėta, pirmosios instancijos teismas turėjo objektyvią galimybę šias bylas nagrinėti kartu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliaciniame skunde nurodytiems teiginiams, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pažeidimus kaip atskiras administracines bylas bei nesubendrinęs administracinių nuobaudų ir už kiekvieną padarytą pažeidimą paskyręs savarankišką nuobaudą, nepagrįstai apsunkino asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, padėtį. Tačiau nežiūrint į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo padaryti pažeidimai nagrinėjant administracinę bylą dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo S. S. atžvilgiu, neturi reikšmės jo teisinei padėčiai šioje byloje. Ir tai nesuteikia teisinio pagrindo laikyti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą neteisėtu. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 20 d. nutarimu S. S. skundą patenkino ir panaikino Prienų rajono apylinkės teismo 2011-12-27 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą S. S. atžvilgiu dėl LR ATPK 130 str. 1 d., 130 ² str., 124 ¹ str. 7 d. nutraukė nenustačius jo veikoje minėtų administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, Kauno apygardos teismo administracinė byla Nr. ATP-110-397/2012), tačiau tai nepaneigia paties fakto, kad S. S. padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus LR ATPK 187 str. 1 d., 187 str. 2 d.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda yra ne per griežta, adekvati padarytiems pažeidimams ir būtina pasiekti administracinėms nuobaudoms keliamiems tikslams. Prienų rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu, apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

-S. S. advokato Arvydo Milučio apeliacinio skundą atmesti;

-Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.