Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimo S. S. administracinių teisės pažeidimų byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S., gim. (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų protokolas surašytas dėl to, kad jis 2011 m. lapkričio 2 d. apie 16 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jo vairuoti, būdamas neblaivus, vidutiniame (girtumo) laipsnyje (1,801), po to, kai jam Prienų rajono apylinkės teismo 2010-03-16 nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso.

Prienų rajono apylinkės teismas S. S. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130² straipsnį ir skyrė jam dvidešimt penkių parų administracinį areštą su transporto priemonės – automobilio Audi A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu; pripažino kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam 20 parų administracinį areštą; pripažino kaltu pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį ir paskyrė jam 25 litų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos buvo subendrintos ir S. S. paskirta galutinė nuobauda – dvidešimt penkių parų administracinį areštą su transporto priemonės – automobilio Audi A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apylinkės teismas neatkreipė dėmesio į policijos pareigūnų, kurių parodymais rėmėsi, prieštaravimus, nutarime konstatavo kitokias, nei bylos medžiagoje nustatytos, aplinkybes.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką (as), už kurią (s) turi būti skiriama nuobauda.

Bylos duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnai automobilį Audi A4 AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo 2011-11-02, 16:15 val., (duomenys neskelbtini). Tą patvirtina administracinių teisės pažeidimų protokolas (b. l. 1) bei policijos pareigūnų G. V., D. T. tarnybiniai pranešimai (b.1. 5, 6). Kad apie 16 val. važiavo bibliotekos link paimti brolio jo automobiliu Audi A4 AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė ir R. S. (b. l. 35).

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog būtina asmens patraukimo atsakomybėn sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y., būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė, tačiau ir tai, kad pažeidėjas matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas. Kaltė dėl minėto administracinės teisės pažeidimo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y., suvokiant, kad nevykdomas teisėtas policijos pareigūno nurodymas sustoti. S. S. teigimu, jis savo automobilio tą dieną aplamai nevairavo, jį vežiojo brolis R. S.. R. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, jog važiuojant paimti brolio į biblioteką, apie 16 val., matė policijos pareigūnų automobilį, su juo prasilenkė (b. l. 35), tačiau jokių signalų, leidžiančių suprasti, jog automobilis yra stabdomas, jis teigia nematęs, per garsiakalbį jam, kaip konkrečios transporto priemonės vairuotojui, sustoti niekas neliepė.

Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtintoje Patrulių veiklos instrukcijoje nurodyta, kad, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, patrulis privalo: persekioti transporto priemonę patruliniu automobiliu (motociklu, įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus, stengtis ją sustabdyti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį (77.2, 77.3 p). Taigi, persekiojant pažeidėją, policijos automobilio švyturėliai ir specialūs garso signalai turi būti įjungti ištisai, o ne epizodiškai, žodinis reikalavimas per garsiakalbį turi būti kartojamas, kad persekiojamasis teisingai suprastų, jog būtent jis yra persekiojamas ir vėliau neturėtų pagrindo teigti, jog policijos pareigūnų veiksmai jį stabdant ir persekiojant buvo nekonkretūs ir neaiškiai išreikšti.

Savo tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai G. V. ir D. T. teigia, kad jie stabdė ir persekiojo automobilį Audi A4 AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš pradžių su šviesą atspindinčiu skrituliu, o automobiliui nestojus, įsijungę šviesos signalus bei trumpam panaudoję garsinį signalą. Apklausti byloje liudytojais šie pareigūnai iš pradžių savo stabdymo veiksmų eiliškumą keitė ( nurodė, jog įsijungė švyturėlius ir tada stabdė), vėliau, į teisėjo klausimus nurodė tokį patį eiliškumą, kaip ir savo tarnybiniuose pranešimuose. Šios skirtingai nurodomos aplinkybės rodo parodymų nenuoseklumą, pareigūnų nežinojimą, ką ir kada darė, kas leidžia jų parodymus vertinti kritiškai. Apklaustas apylinkės teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. S. tokius pareigūnų parodymus kategoriškai neigė, jo brolis R. S. taip pat nenurodė, kad būtų supratęs, jog pareigūnai jį stabdė. Išanalizavus pirmosios instancijos teismui policijos pateiktus telemetrinės įrangos duomenis apie tarnybinio automobilio judėjimą (b. 1. 42-56), matyti, jog pateikti duomenys neatitinka policijos pareigūnų duotiems parodymams, nėra jokių duomenų apie garso signalo įjungimą nurodytame policijos tarnybiniame automobilyje, kas vėl rodo jų parodymų neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Aplinkybę, kad buvo panaudotas garso signalas, nurodo ir apylinkės teismas savo nutarime, kur teigiama, kad 16:20:23 tarnybiniame automobilyje buvo įjungtos šviesos ir garso sistemos, kai iš pateiktų duomenų aiškiai matosi, kad nurodytu metu buvo įjungta tik šviesos sistema (b. l. 50), tokios apylinkės teismo išvados aiškiai prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Taip pat, iš pateiktų duomenų nesimato, jog iš pradžių automobilis buvo stabdomas pareigūnui išlipus iš automobilio, kadangi policijos automobilio durelės buvo atidarytos tik maždaug po penkių minučių, kai buvo pradėti naudoti švyturėliai. Pareigūnai nurodė, kad iš pradžių automobilį stabdė išlipus (kas reiškia, kad pateiktuose duomenyse turėjo būti žyma apie atidarytas automobilio dureles) ir tik po to, buvo pradėti naudoti šviesos ir garso signalai. Šiuos jų parodymus paneigia jau minėti, byloje pateikti, policijos automobilio judėjimo duomenys, kur nurodomas automobilio greitis ir matosi, jog policijos pareigūnų automobilis su įjungtais švyturėliais nuolatos judėjo ir tik vėliau, 16:21:10, buvo sustojęs, kas reiškia, jog pareigūnai nestabdė automobilio Audi A4 AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš pradžių su šviesą atspindinčiu skrituliu, kaip patys nurodė ir kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, o su įjungtais švyturėliais nuolat judėjo ir tik paskui sustojo. Apylinkės teismo posėdyje apklausti pareigūnai nurodo, kad garso signalą panaudojo labai trumpai, nes nenorėjo išgąsdinti netoliese buvusios mažos mergaitės, o vėliau įjungti garsinį signalą nepagalvojo, nes nebuvo tam laiko, jį įjungti nėra paprasta, jie intensyviai stebėjo kelią, kad kas į jį neišbėgtų, nors patys nurodo, kad toje vietoje jokių pašalinių asmenų, išskyrus tik posėdžio metu nurodomą mergaitę, nebuvo (b. l. 64-65). Jokių aplinkybių dėl garsinio signalo panaudojimo ar jo panaudojimo trumpą laiko tarpą dėl to, kad neišgąsdintų vaiko, pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose nenurodo. Taip pat, patys pareigūnai nurodo, jog budėtojo apie stabdomą, tačiau nestojusį automobilį, jie neinformavo, ką pagal patrulių veiklos instrukcijas privalėjo padaryti. Tai pareigūnai padarė tik sustoję prie bibliotekos, kai faktiškai automobilio persekiojimas jau buvo baigtas (b. l. 65). Apylinkės teismas negalėjo konstatuoti, jog stabdomo automobilio vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, nes visi paminėtieji duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai automobilio Audi A4 AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal nurodytą instrukciją, įsijungę garso ir šviesos signalus nepersekiojo, nes vien stovėjimas ar važiavimas su įjungtais švyturėliais, tinkamai nevykdant Policijos veiklos instrukcijos reikalavimų, nelaikytinas jo persekiojimu ar būtinybe priekyje važiuojančiai transporto priemonei sustoti, asmeniui subjektyviai nesuvokiant, kad yra stabdomas. Patys policijos pareigūnai apklausiami apylinkės teisme nurodė, jog bibliotekoje buvo ir S. S. brolis R. S., tai nurodė ir patys S. S., R. S., bei liudytojos M. S., O. G. P., K. S., todėl nepagrįstai buvo atmesta ir netirta versija, jog stabdomą automobilį vairavo R. S., kuris važiavo pasiimti brolio.

Pirmosios instancijos teismas, neįvertindamas policijos pareigūnų parodymų nenuoseklumo, neatitikimo objektyviai nustatytoms aplinkybėms (telemetrinėms sistemos duomenims), kas kelia abejones šių pareigūnų paaiškinimų sąžiningumu, nepagrįstai konstatavo, jog policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs ir atitinkantys byloje nustatytas aplinkybes. Apylinkės teismas, tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimą turėjo priimti tik nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima remiantis ne atskirais įrodymais, kaip šiuo atveju abejonių keliančiais pareigūnų parodymais, tačiau tik byloje surinktų faktų visuma.

Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo stabdomas pagal nustatytus reikalavimus nebuvo, jį pareigūnai sulaikė tik bibliotekoje. Patys pareigūnai nurodė, jog S. S. nepažinojo, todėl negalėjo kategoriškai teigti, kad pamatę asmenį tam tikru atstumu, be to, dar sėdintį automobilyje (už stiklo), ar bėgantį gerokai toliau nuo jų, nustatė, kad vairavo automobilį būtent jis, o ne jo brolis R. S.. Net ir atmetus S. S. motinos, liudytojos M. S., kaip galimai suinteresuotos bylos baigtimi, parodymus, jog S. S. buvo bibliotekoje ir įvykio metu automobilio nevairavo, šias aplinkybes patvirtina liudytojos O. N. P., bei K. S., kurios nurodė, kad S. S. buvo bibliotekoje prie kompiuterio, vėliau į biblioteką atėjo jo brolis R. S. ir tik paskui – policijos pareigūnai (b. l. 36-37), nebuvo nustatyta, kodėl šios liudytojos galėjo būti suinteresuotos byloje, jog S. S. išvengtų atsakomybės.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, jog apklausiami pirmosios instancijos teisme abu pareigūnai nurodė, kad automobilis pasirodė įtartinas, nes važiavo be šviesų ir staigiai pasuko, nerodydamas posūkio (kas laikoma pažeidimu). Minėti pažeidimai (važiavimas be šviesų ir darant posūkio manevrą posūkio signalo nerodymas) administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti nebuvo, nors pareigūnai nurodė, kad būtent dėl šių pažeidimų ir buvo nuspręsta stabdyti automobilį.

Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, jog S. S. vairavo automobilį neblaivus, buvo stabdomas policijos pareigūno įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka ir aiškiai nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei nepateikė reikiamų dokumentų. Priešingai, byloje esantys duomenys, leidžia pagrįstai manyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo stabdomas nebuvo (oficialūs telemetrinės sistemos duomenys), sustojus stabdomam automobiliui jame pareigūnai S. S. nerado, net nebuvo svarstoma ir tiriama aplinkybė, jog automobilį iš tikrųjų galėjo vairuoti jo brolis R. S.. Kadangi visos abejonės yra vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena S. S. atžvilgiu dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 130² straipsnyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytų pažeidimų padarymo nutrauktina, nesant jo veikoje nurodytų administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą S. S. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 130² straipsnį, 124¹ straipsnio 7 dalį, nutraukti, nenustačius jo veikoje minėtų administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.