Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Wodlux“ skundą atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Wodlux“ (toliau – ir UAB „Wodlux“) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2024 m. birželio 27 d. Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) sprendimą Nr. 2 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 2) įpareigoti Neringos savivaldybės administraciją 2024 m. balandžio 8 d. UAB „Wodlux“ prašymą dėl atlyginimo už teisę statyti (rekonstruoti) statinius valstybinėje žemėje apskaičiavimo išnagrinėti iš naujo; 3) tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad Neringos savivaldybės administracijos sprendime Nr. 2 atlyginimui už teisę statyti (rekonstruoti) statinius valstybinėje žemėje apskaičiavimo buvo teisėtai pritaikyta pareiškėjai išnuomoto valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2024 m. vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu, t. y. teismas nustatytų, kad Neringos savivaldybės administracija pagrįstai vadovavosi pareiškėjos prašymo pateikimo datai galiojusiais teisės aktais, priteisti pareiškėjai 52 135,36 Eur dydžio nuostolius (patirtą žalą), pareiškėjai tiesiogiai kilusius dėl Neringos savivaldybės administracijos kaltų veiksmų ir aplaidaus pareigų vykdymo SLD išdavimo procedūrų metu, kuriais pareiškėjai buvo panaikinta galimybė pasinaudoti teise pateikti prašymą dėl atlyginimo apskaičiavimo už teisę statyti (rekonstruoti) statinius valstybinėje žemėje 2023 m., kas būtų nulėmę, jog pareiškėjos prašymui būtų buvę pritaikyta pareiškėjai išnuomoto valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2023 m. vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu, atitinkamai – būtų buvęs apskaičiuotas 52 135,36 Eur piniginės sumos.

Skunde nurodo, kad 2024 m. balandžio 8 d. pareiškėja (toliau – ir Statytojas) pateikė Administracijai prašymą dėl atlyginimo už galimybę statyti / rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje apskaičiavimo (toliau – ir Prašymas) pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 10 straipsnio 3 ir 4 dalis.

2024 m. balandžio 11 d. pareiškėja gavo Neringos savivaldybės mero sprendimą Nr. V15-1040 „Dėl atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sumokėjimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), kuriuo pareiškėjai, kaip valstybines žemės nuomininkei, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalimis apskaičiuotas atlyginimas už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje), esančiame (duomenys neskelbtini), Neringoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra 183 163,36 Eur.

Sprendime Nr. 1 nurodyta, kad atlyginimui apskaičiuoti taikyta 2024 m. išnuomoto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (plotas – 0,1812 ha) (toliau – ir Žemės sklypas) vidutinė rinkos vertė (toliau – ir VRV), apskaičiuota atliekant šio valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu, – 397 000,00 Eur, Statytojui išnuomoto Žemės sklypo dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (plotas – 0,1672 ha) VRV, apskaičiuota atliekant šio valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu, – 366 326,71 Eur.

Pareiškėja, nesutikdama su Neringos savivaldybės mero Sprendimu Nr. 1, 2024 m. gegužės 10 d. jį apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (toliau – ir Komisija, LAGK).

2024 m. birželio 4 d. Komisija pareiškėjos skundą atsakovui Neringos savivaldybės merui dėl Sprendimo Nr. 1 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkino iš dalies, t. y. panaikino Sprendimą Nr. 1.

Pareiškėja naujo sprendimo iš Administracijos negavo nei 2024 m. rugpjūčio 2 d., nei 2024 m. rugpjūčio 16 d., todėl 2024 m. rugpjūčio 26 d. Administracijai pateikė skundą dėl Administracijos neveikimo, pasireiškiančio LAGK sprendimo nevykdymu ir 2024 m. balandžio 8 d. Prašymo nenagrinėjimu.

2024 m. rugsėjo 2 d. Administracija pateikė pareiškėjai atsakymą Nr. V15-2467, kuriame nurodė, kad Administracija sutikdama su LAGK sprendimu, nelaukdama šio sprendimo įsiteisėjimo dienos ir siekdama proceso spartos, 2024 m. birželio 27 d. parengė Administracijos sprendimą Nr. V15-1722 „Dėl atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dydžio ir sumokėjimo tvarkos“ (toliau – Sprendimas Nr. 2) bei jį išsiuntė 2024 m. balandžio 8 d. Prašymą teikusiam asmeniui, t. y. Sprendimą Nr. 2 išsiuntė ne pareiškėjai, o kitam nesuinteresuotam asmeniui (Projektuotojui) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kadangi esą būtent iš šio elektroninio pašto adreso buvo gautas Prašymas. Administracija nurodė, kad esą minimas prašymas buvo pasirašytas Projektuotojo (architekto K. K.), o pačiame prašyme esą nebuvo nurodyta kitokia pageidaujama atsakymo gavimo forma ar kanalas.

Svarbu tai, kad Sprendimas Nr. 2 priimtas vykdant LAGK sprendimą ir atliekant Prašymo vertinimą iš naujo, todėl Administracija, susipažinusi su LAGK Sprendimu ir jį vykdydama, priimtą Sprendimą Nr. 2 turėjo išsiųsti ne tik LAGK, tačiau ir pareiškėjai, kaip skundą LAGK pateikusiai ir Sprendimu Nr. 2 suinteresuotai šaliai, LAGK sprendimo lydraštyje, su kuriuo Administracija susipažino, nurodytu elektroninio pašto adresu info@wodlux.lt, siekiant informuoti pareiškėją, kad LAGK sprendimas yra įvykdytas.

Paaiškina, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d. Administracijos įgaliotas asmuo suderino ir patvirtino pareiškėjos parengtą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį (toliau – ir PPRU), suderinimo vizos Nr. AS10-10. Remdamasis patvirtinta PPRU, Statytojas parengė administracinio su gyvenamosiomis patalpomis pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, paskirties keitimo į gyvenamąjį su komercinės paskirties patalpomis projektinius pasiūlymus (bylos žymuo SL-22-J-PP-BD, projektuotojas MB „Solide laboro“, statinio projekto Nr. SL-23-J, projektinių pasiūlymų laida 0, bylos išleidimo data – 2023-04) (toliau – ir PP). Projektuotojui parengus PP, apie šiuos buvo informuota visuomenė nustatyta tvarka, o 2023 m. spalio 31 d. Administracija IS „Infostatyba“ PP pritarė, registracijos Nr. PSP-32-231031-00023. 2023 m. gruodžio 22 d. visų aukščiau nurodytų dokumentų pagrindu Projektuotojas parengė Projektą. 2023 m. gruodžio 22 d. Projektuotojas įvykdė pareigą perduoti pareiškėjai projektavimo darbų rezultatą – Projektą, perduodamas visą statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017) 41 punkte nurodytos apimties projektinę dokumentaciją pagal standartinės formos priėmimo-perdavimo aktą. 2023 m. gruodžio 22 d. Projektuotojas, kaip pareiškėjos įgaliotas asmuo, IS „Infostatyba“ pateikė prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento (toliau – ir SLD) išdavimo pagal Projektą, prašymo registracijos Nr. SRA-32-231222-00117, prašymo statusas: pirminis (toliau – ir Prašymas Nr. 1).

2024 m. sausio 4 d. Administracijos įgaliotas asmuo patikrino, ar Statytojas SLD gauti 2023 m. gruodžio 22 d. pateikė visus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus. 2024 m. sausio 4 d. Prašymas Nr. 1 buvo atmestas, nurodant, kad neišpildytas reikalavimas pateikti galiojantį Projektuotojo civilinės atsakomybės draudimą, t. y. nurodė, kad pasibaigęs pateikto dokumento galiojimo laikas. Jokių papildomų pastabų dėl neišpildytų reikalavimų (nepateiktų dokumentų) pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalį pateikta nebuvo (tam tarpe pareiškėjai nenurodyta, kad nepridėtas atlyginimo už teisę statyti / rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą patvirtinantis dokumentas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 16 punktas).

2024 m. sausio 5 d. Projektuotojas IS „Infostatyba“ pateikė pakartotinį prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, registracijos Nr. SRA-32-240105-00002 (toliau – ir Prašymas Nr. 2), pridėdamas galiojantį civilinės atsakomybės draudimo liudijimą.

2024 m. sausio 5 d. Administracijos įgaliotas asmuo patikrino, ar pateikti visi Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai. Pastabų nepateikta (tam tarpe pareiškėjui nenurodyta, kad nepridėtas atlyginimo už teisę statyti / rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą patvirtinantis dokumentas), Prašymas Nr. 2 buvo priimtas, pradėtos SLD išdavimo procedūros. IS „Infostatyba“ nurodytas šio prašymo statusas – pirminis.

2024 m. sausio 29 d. Prašymas Nr. 2 nepatenkintas dėl tikrinusių institucijų pateiktų pastabų projekto sprendiniams. Jokių papildomų pastabų dėl neišpildytų reikalavimų pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalį pateikta nebuvo (tam tarpe pareiškėjai nenurodyta, kad ir vėl nepridėtas atlyginimo už teisę statyti / rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą patvirtinantis dokumentas.

2024 m. kovo 21 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo, pagal tikrinusių institucijų pastabas pataisęs Projekto sprendinius, IS „Infostatyba“ pateikė pakartotinį prašymą dėl SLD išdavimo, registracijos Nr. SRA-32-240321-00024 (toliau – ir Prašymas Nr. 3).

2024 m. kovo 21 d. Prašymas Nr. 3 buvo nepatenkintas, šio prašymo patikrinimo metu nustačius, kad nepateikta Projekto Vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis. Jokių papildomų pastabų dėl neišpildytų reikalavimų pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalį pateikta ir vėl nebuvo (tam tarpe pareiškėjai nenurodyta, kad nepridėtas atlyginimo už teisę statyti / rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą patvirtinantis dokumentas).

2024 m. kovo 21 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo, pašalinęs nurodytą trūkumą, IS „Infostatyba“ vėl pateikė pakartotinį prašymą dėl SLD išdavimo, registracijos Nr. SRA-32-240321-00025 (toliau – ir Prašymas Nr. 4).

2024 m. kovo 26 d. Prašymas Nr. 4 buvo nepatenkintas. Nurodyta priežastis – klaidingai pasirinktas prašymo statusas IS „Infostatyba“. Jokių papildomų pastabų dėl neišpildytų reikalavimų pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalį ir vėl pateikta nebuvo (tam tarpe pareiškėjai nenurodyta, kad nepridėtas atlyginimo už teisę statyti / rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą patvirtinantis dokumentas).

2024 m. kovo 26 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo, patikslinęs prašymo statusą, IS „Infostatyba“ pateikė pakartotinį prašymą dėl SLD išdavimo, registracijos Nr. SRA-32-240326-00031 (toliau – ir Prašymas Nr. 5). Prašymas Nr. 5 buvo priimtas. Jokių papildomų pastabų dėl neišpildytų reikalavimų pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalį pateikta ir šį kartą nebuvo (tam tarpe pareiškėjai nenurodyta, kad nepridėtas atlyginimo už teisę statyti / rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą patvirtinantis dokumentas). Pradėta Projekto tikrinimo procedūra Projekto sprendiniams pateiktų pastabų apimtyje, kurios buvo pateiktos atlikus Projekto tikrinimo procedūrą pagal Prašymą Nr. 2.

2024 m. balandžio 8 d. Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus įgaliotas asmuo elektroniniu laišku jau informavo pareiškėją, kad prie pateiktų dokumentų su prašymu išduoti SLD gauti nėra pateiktas Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 16 punkte nurodytas dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už teisę statyti / rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą. Atitinkamai, Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus įgaliotas asmuo paprašė pareiškėjos pateikti pasirašytą prašymą atlyginimui apskaičiuoti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 41¹ p., papildomai pateikti šiuos dokumentus: administracinio su gyvenamosiomis patalpomis pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą (ne senesnę nei 2 metų); išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastro duomenų bylą (ne senesnę nei 2 metų); išnuomoto valstybinės žemės sklypo (jo dalies) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį.

2024 m. balandžio 8 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo Projektuotojas pasirašė Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus įgalioto asmens užpildytą ir atsiųstą prašymo formą dėl atlyginimo už galimybę statyti / rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje apskaičiavimo ir, kartu su kitais nurodytais dokumentais, pateikė Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus įgaliotam asmeniui.

2024 m. balandžio 10 d. IS „Infostatyba“ gauta Projektą tikrinančios institucijos Administracijos Architektūros skyriaus išvada, registracijos Nr. CPR-240410-26483, kuria ši institucija nepritarė Projektui, nurodžiusi, kad nepridėtas atlyginimo už teisę statyti / rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą patvirtinantis dokumentas, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi.

2024 m. balandžio 11 d. Statytojas gavo Sprendimą Nr. 1.

2024 m. gegužės 10 d. pareiškėja, nesutikdama su Neringos savivaldybės mero Sprendimu Nr. 1, jį apskundė LAGK, kuriuo prašė Sprendimą Nr. 1 panaikinti bei įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus.

2024 m. gegužės 13 d. pareiškėja, atsižvelgusi į turimus įsipareigojimus tretiesiems asmenims (investuotojams), kurie susiję su SLD gavimu ir statinio rekonstrukcija, siekdama, kad nebūtų vilkinamas šio SLD išdavimas, kai Projektas parengtas tinkamai, sumokėjo Sprendime Nr. 1 nurodyto dydžio atlyginimą už teisę statyti / rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje.

2024 m. gegužės 15 d. Administracija išdavė pareiškėjai statybą leidžiantį dokumentą.

2024 m. birželio 4 d. LAGK pareiškėjos skundą atsakovui Neringos savivaldybės merui dėl Sprendimo Nr. 1 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus tenkino iš dalies, t. y. panaikino Sprendimą Nr. 1 kaip priimtą neįgalioto tokius klausimus spręsti viešojo administravimo subjekto. Dėl kitų pareiškėjos skunde LAGK nurodytų argumentų bei reikalavimų nepasisakė.

Vykdydama LAGK sprendimą, atsakovė priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame nurodė, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalimis, atsižvelgiant į atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje), esančiame (duomenys neskelbtini), Neringoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), apskaičiavimo pažymoje fiksuotus apskaičiavimus, apskaičiuotas atlyginimas už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje), esančiame (duomenys neskelbtini), Neringoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra 183 163,36 Eur.

Administracija Sprendimą Nr. 2 iš esmės priėmė identišką Sprendimui Nr. 1, visi LAGK sprendime paminėti trūkumai, buvę Sprendime Nr. 1, nepašalinti: Sprendime Nr. 2 nenurodyta, kokiais metais ir kokiu pagrindu nustatyta Žemės sklypo VRV, apskaičiuota atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu, apskaičiuojant mokėtiną atlyginimą; Sprendime Nr. 2 privalėjo būti pateikti nurodytas vidutines rinkos vertes patvirtinantys duomenys; priimant Sprendimą Nr. 2 privalėjo būti užtikrinta teisėta Prašymo nagrinėjimo procedūra, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), Žemės įstatymo, Taisyklių ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių nuostatos.

Nepaisant LAGK sprendime nurodytų pastebėjimų dėl Sprendimo Nr. 1 trūkumų, Administracija, priimdama Sprendimą Nr. 2, LAGK sprendime paminėtų trūkumų nepašalino. Iš esmės Sprendimu Nr. 2 buvo įvykdyta LAGK sprendimas tik ta apimtimi, kiek tai buvo susiję su Sprendimo Nr. 1 panaikinimo pagrindu, t. y. Prašymą išnagrinėjo ir Sprendimą Nr. 2 priėmė jau kompetentingas viešojo administravimo subjektas – Administracija.

Administracija, priimdama skundžiamą Sprendimą Nr. 2, pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės, proporcingumo, objektyvumo, išsamumo principus, taikydama teisės normas mechaniškai, neatsižvelgdama į faktines ir teisines situacijos aplinkybes, inter alia ir į tai, kad būtent dėl Administracijos kaltės pareiškėja prarado galimybę pateikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl atlyginimo apskaičiavimo dar 2023 m. gruodžio 28 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu.

Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas Nr. 2 buvo priimtas be kita ko ir pažeidžiant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktus, nes Sprendime Nr. 2 nurodyta tik dalis priimto administracinio sprendimo teisinio pagrindo, t. y. nurodyta, kuriais įstatymais remtasi, apskaičiuojant atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje dydį, tačiau nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu buvo pasirinkta būtent 2024 m. pareiškėjai išnuomoto Žemės sklypo VRV, kai net sistemiškai vertinant Statybos ir Žemės įstatymų, taip pat Taisyklių aktualias teisinei situacijai nuostatas, jos nenurodo, kurių metų valstybinės žemės sklypo vidutine rinkos verte turėtų būti vadovaujamasi, egzistuojant tokioms faktinėms aplinkybėms, kurios nurodomos šiame skunde, ir yra susijusios su Sprendime Nr. 2 nurodyta atlyginimo apskaičiavimui taikyta Žemės sklypo 2024 m. VRV.

Sprendimas Nr. 2 stokoja pagrįstumo ir motyvuotumo, nėra nurodyta, nei kokiais argumentais (kokios aplinkybės lėmė), nei kokiais teisės aktais remiantis Sprendime Nr. 2 nurodytas atlyginimas buvo apskaičiuotas vadovaujantis būtent 2024 m. pareiškėjai išnuomoto Žemės sklypo (jo dalies) VRV. Sprendime Nr. 2 privalėjo būti pateikti nurodytas vidutines rinkos vertes patvirtinantys duomenys. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad priimant skundžiamą Sprendimą Nr. 2, šis nebuvo priimtas atsižvelgus į faktinių duomenų visumą.

Sprendime Nr. 2 nenurodant, kodėl atlyginimui už teisę statyti / rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje apskaičiuoti buvo pasirinkta taikyti būtent 2024 m. Žemės sklypo VRV, o ne 2023 m., kada pareiškėja aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyvendinti statytojo teises, ėmėsi su tuo susijusių būtinų teisinių veiksmų atlikimo, t. y. parengė Projektą, inicijavo veiksmus, susijusius su SLD išdavimo procedūrų pradėjimu, buvo pažeisti tokio akto pagrįstumo ir motyvuotumo reikalavimai.

Pareiškėjos vertinimu, Administracija netinkamai vykdė viešojo administravimo subjekto pareigas SLD išdavimo srityje, nesilaikė imperatyvių teisės normų, neužtikrino tinkamo viešojo administravimo principų įgyvendinimo, dėl ko pareiškėjai ne dėl jos kaltės buvo apskaičiuotas net 52 135.36 Eur didesnis mokėtinas atlyginimas į valstybės biudžetą pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, pritaikius pareiškėjai išnuomoto žemės sklypo 2024 m., o ne 2023 m. vidutinę rinkos vertę.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu pateikti ne visi SLD išduoti su prašymu privalomi pateikti dokumentai, įregistruotas prašymas išduoti SLD nepriimamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo išduoti SLD įregistravimo dienos pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui, nurodant prašymo nepriėmimo priežastis. Ši procedūra detalizuota STR 1.05.01:2017, kur nurodyta, kad tikrindamas IS „Infostatyba“ užregistruotą prašymą išduoti SLD savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo privalo patikrinti atitiktį visiems STR 1.05.01:2017 13 p. papunkčiuose nurodytiems reikalavimams, ar pateikti visi privalomi dokumentai. Jei jų trūksta, prašymas IS „Infostatyba“ pažymimas kaip nepriimtas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo užregistravimo pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui (STR 1.05.01:2017 13.2. p.).

Nuo 2022 m. kovo 1 d. Statybos įstatymo 27 straipnsio 16 dalies 2 punkte nustatyta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo neturi teisės būti statytoju pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus ir nepateiktas dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už teisės statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kai šis mokėjimas numatytas pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis. Taigi, vertinant paminėtas įstatymų nuostatas, prašymas SLD gauti nėra priimamas, o SLD išdavimo procedūros nėra pradedamos, jei nėra pateikiami visi su tokiu prašymu privalomi pateikti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai, tame tarpe – ir dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas nurodo, kad jau pačioje pirminėje SLD išdavimo procedūros stadijoje atsiranda savivaldybės administracijos įgalioto asmens pareiga (i) pateikti visą informaciją, t. y. motyvus ir priežastis, iškart nurodyti visus reikalavimus, kurie neįvykdyti ir dėl kurių pareiškėjo prašymas nepriimamas, ir (ii) paaiškinti, kokių veiksmų privaloma imtis trūkumams pašalinti.

Administracija nesilaikė teisės aktuose SLD išdavimo procedūroms nustatytos tvarkos: 2023 m. gruodžio 22 d. IS „Infostatyba“ pateiktas Prašymas Nr. 1 ir tai, ar su juo pateikti visi Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai, patikrintas pažeidžiant pirminio patikrinimo terminą, nurodytą STR 1.05.01:2017 13.2. p., t. y. 2023 m. gruodžio 22 d. prašymas išduoti SLD patikrintas tik 2024 m. sausio 4 d., kai toks patikrinimas turėjo būti atliktas iki 2023 m. gruodžio 27 d.; teisės aktuose nurodyto Prašymo Nr. 1 patikrinimo termino pažeidimas nulėmė tai, kad šio prašymo tikrinimo dieną (2024 m. sausio 4 d.) IS „Infostatyba“ atsirado Prašymo Nr. 1 trūkumas, kurio nebuvo minimo prašymo pateikimo dieną bei visų teisės aktuose nustatytu pirminio patikrinimo procedūros terminu, t. y. pavėluotai prašymo tikrinimo datai (2024 m. sausio 4 d.) pasibaigė Projektuotojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimas, dėl ko iš esmės Administracija nustatė formalų trūkumą, atsiradusį dėl jos pačios kaltės, tačiau neigiamus padarinius perkėlė pareiškėjai šiuo vieninteliu pagrindu atmesdama Prašymą Nr. 1; Prašymo Nr. 1 patikrinimą atliko aplaidžiai, o būtent – nustatė ne visus jo trūkumus, t. y. 2024 m. sausio 4 d. atmesdama Prašymą Nr. 1, nenurodė, kad nepateiktas dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą ir, atitinkamai, nenurodė, kaip šis trūkumas turėtų būti pašalintas.

Pareiškėja prarado galimybę pasinaudoti teise laikotarpyje tarp 2023 m. gruodžio 28 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. pateikti prašymą dėl atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje apskaičiavimo NŽT, kas būtų užtikrinę, jog minimam atlyginimui apskaičiuoti būtų buvę taikoma pareiškėjai išnuomoto Žemės sklypo 2023 m. VRV, apskaičiuota atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu vyriausybės nustatyta tvarka, tokiu atveju pareiškėja nebūtų turėjusi sumokėti reikšmingai didesnės piniginės sumos už teisę teisę statyti valstybinėje žemėje, kad gautų SLD, konkrečiai – sumokėti net 52 135.36 Eur suma didesnį atlyginimą, šio apskaičiavimui pritaikius jau 2024 m. išnuomoto Žemės sklypo VRV: Sprendime Nr. 2 apskaičiuotas atlyginimas už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius pareiškėjai išnuomotame Žemės sklype (jo dalyje), yra 183 163,36 Eur (skundžiamame Sprendime Nr. 2 nurodytam atlyginimui apskaičiuoti taikyta 2024 m. Žemės sklypo (plotas – 0,1812 ha) VRV, apskaičiuota atliekant Žemės sklypo vertinimą masiniu būdu, – 397 000,00 Eur, Statytojui išnuomoto Žemės sklypo dalies (plotas – 0,1672 ha) VRV, apskaičiuota atliekant valstybinės Žemės sklypo vertinimą masiniu būdu, – 366 326,71 Eur); jei sprendžiant dėl atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje apskaičiuoti būtų buvę taikoma išnuomoto valstybinės Žemės sklypo (jo dalies) 2023 m. VRV, apskaičiuota atliekant valstybinės Žemės sklypo vertinimą masiniu būdu, tai apskaičiuotas atlyginimas už teisę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius pareiškėjai išnuomotame valstybinės Žemės sklype (jo dalyje), būtų sudaręs tik 131 028,00 Eur dydžio piniginę sumą (viso Žemės sklypo (plotas – 0,1812 ha) 2023 m. VRV, apskaičiuota atliekant valstybinės Žemės sklypo vertinimą masiniu būdu, buvo 284 000,00 Eur, pareiškėjai išnuomoto Žemės sklypo dalies (plotas – 0,1672 ha) VRV, apskaičiuota atliekant valstybinės Žemės sklypo vertinimą masiniu būdu, – 262 057,00 Eur).

Paaiškina, kad susidarė situacija, kai ne dėl pareiškėjos kaltės ir be teisinio pagrindo šiuo konkrečiu atveju atmetus 2023 m. gruodžio 22 d. Prašymą Nr. 1 išduoti SLD, buvo pažeistas pareiškėjos teisėtas lūkestis, kad prašymui išduoti SLD būtų taikoma prašymo pateikimo, užregistravimo ir priėmimo dieną galioję teisės aktai, tame tarpe, ir taikant teisės aktus, nagrinėjant prašymą dėl atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje apskaičiavimo, kuris neatsiejamai susijęs su SLD išdavimu. Administracija sukūrė teisinio neapibrėžtumo situaciją, kai 2024 m. sausio 5 d. pareiškėjai pateikus pakartotinį Prašymą Nr. 2, šį priėmė kaip pateiktą be trūkumų, ir pradėjo SLD išdavimo procedūras (Projekto tikrinimo), nepaisant to, kad ir šį kartą nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą.

Pažymi, kad Administracija iki pat 2024 m. balandžio 10 d. nė karto, pareiškėjai teikiant prašymus išduoti SLD tam pačiam Projektui nenustatė, kad pareiškėja yra neišpildžiusi Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 16 punkte nurodyto reikalavimo pateikti dokumentą, patvirtinantį atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kai toks mokėjimas numatytas Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje.

Tik Administracijai esant atsakingai už padarytus SLD išdavimo procedūrų pažeidimus, nagrinėjant pareiškėjos prašymus išduoti SLD, su tuo susiję neigiami ir / ar nepalankūs teisiniai padariniai, nagrinėjant vėlesnį pareiškėjos 2024 m. balandžio 8 d. prašymą apskaičiuoti įmoką pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 dalis, neturi kilti pareiškėjai, pareiškėja neturėjo patirti nuostolių.

Pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad Administracija, veikdama jai VAĮ suteiktos diskrecijos apimtyje, vertindama aukščiau paminėtą Prašymą, neatsiejamai susijusį su statytojo teisės įgyvendinimu pagal Projektą, dėl kurio ir pateikti prašymai išduoti SLD, atsižvelgs į savo padarytus aptariamo SLD išdavimo procedūrinius pažeidimus, nulėmusius pareiškėjos prarastą teisės įgyvendinimo galimybę pateikti prašymą NŽT dėl atlyginimo apskaičiavimo dar 2023 m. gruodžio 28 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu bei taip užsitikrinti, kad pareiškėjos prašymas bus išnagrinėtas taikant pareiškėjai išnuomoto Žemės sklypo (jo dalies) 2023 m. VRV.

Pažymi, kad Administracijai buvo žinoma, kad pareiškėja aktyviai siekia įgyvendinti statytojo teises, atlikdama kai kurioms jų atsirasti reikalingus veiksmus, t. y. kad gautų SLD, pradėjo Projekto rengimo darbus: parengė PPRU, kurią Administracijos įgaliotas asmuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. patvirtino, parengė PP, kurie taip pat buvo 2023 m. spalio 31 d. Administracijos įgalioto asmens patvirtinti, PP sprendinių pagrindu parengė Projektą, pateikė suinteresuotoms institucijos būtinus prašymus, sumokėjo rinkliavas, mokesčius, įmokas, savailaikiai sumokėjo kitą reikšmingo dydžio mokestį – apskaičiuotą Neringos savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką (ši svarbi aplinkybė, rodo, kad pareiškėja ne tik įvykdė stambių piniginių sumų įmokas, bet ir turėjo aiškų interesą, kad suinteresuotos institucijos visas pareiškėjos mokėtinas įmokas apskaičiuotų 2023 m.), galiausiai pareiškėja pateikė 2023 m. gruodžio 22 d. prašymą išduoti SLD. Visi šie aktyvūs pareiškėjos veiksmai liudija, kad pareiškėja siekė visas procedūras bei visus veiksmus, mokėjimus, prašymus, susijusius SLD gavimu, atlikti / pateikti iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjos vertinimu, pagrįstas buvo jos lūkestis, kad pareiškėjos prašymams, susijusiems su SLD išdavimu, tame tarpe ir prašymui dėl atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje, būtų buvę taikomi 2023 m. gruodžio 22 d. Prašymo Nr. 1 išduoti SLD pateikimo metu (2023 m. gruodžio 22 d.) galioję teisės aktai, tame tarpe ir vidutinę rinkos vertę atitinkamais einamaisiais metais nustatantys administraciniai aktai.

Kaip žinia, tais atvejais, kai pirminis prašymas išduoti SLD priimamas ir pradedamos SLD išdavimo procedūros, tai, jei vėliau prašymas išduoti SLD būna teikiamas pakartotinai, pataisius statinio projektą pagal tikrinančiųjų subjektų pastabas, tokiu atveju tai laikoma SLD išdavimo procedūros tęsiniu ir SLD išdavimo procedūra baigiama vykdyti pagal pirminio prašymo (kuris pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 14 p. buvo priimtas) išduoti SLD priėmimo ir užregistravimo dieną galiojusius teisės aktus. Kai pakartotinis prašymas atitinka visus kitus privalomus reikalavimus nurodytus STR 1.05.01:2017 13 ir 14 p., tokie prašymai priimami ir nagrinėjamas pagal nustatytą tvarką toliau pagal pirminio prašymo išduoti SLD priėmimo ir įregistravimo dieną, t. y. pradėta SLD išdavimo procedūra baigiama vykdyti pagal teisės aktus, galiojusius pradėjus vykdyti šią procedūrą. Pareiškėjos vertinimu, tokia nuostata mutatis mutandis, nesant nepagrįsto ir neteisėto 2023 m. gruodžio 22 d. Prašymo Nr. 1 išduoti SLD atmetimo, būtų taikytina ir 2024 m. balandžio 8 d. prašymui dėl atlyginimo už galimybę statyti Žemės sklype apskaičiavimo.

Pareiškėjos įsitikinimu Prašymas Nr. 1 atsakovės buvo atmestas formaliu pagrindu, todėl negali būti laikomas teisėtu. Prie pateikto Prašymo Nr. 1 pridėtas Projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas galiojo Projekto parengimo ir perdavimo Statytojui datai, ir, pažymi, kad 2023 m. gruodžio 22 d. Prašymo Nr. 1 išduoti SLD pateikimo metu buvo galiojantis, t. y. galiojo iki 2023 m. gruodžio 27 d., SLD išdavimo procedūrų vykdymo metu šis draudimas būtų buvęs pratęstas, kas iš esmės ir buvo padaryta, kad Projektuotojas galėtų atlikti Projekto sprendinių korekcijas pagal Projektą tikrinančių institucijų pastabas.

Vertinant Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 2 punktą, daro išvadą, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje numatyta teisinė situacija, jog gali būti atliktos projekto tikrinimo procedūros, nesant atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje, sumokėjimą patvirtinančio dokumento, kai toks mokėjimas privalomas, apskritai yra neleistinos. Tačiau Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje, kai kalbama apie SLD išdavimo momentą, nurodyta, kad SLD išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui registruojant ir šio straipsnio 151 dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant IS „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui, ten pat pažymint, kad gavus nepritarimą (nepritarimų) ir (ar) kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių galimybę valstybinėje žemėje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, ir (ar) nuomininkui nesumokėjus į valstybės biudžetą atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kai toks mokėjimas privalomas vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, SLD neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per IS „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas).

Pastebi, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, nurodyta, kad valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius, būtent iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, iki naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą. Kadangi, vadovaujantis Statybos įstatymu, projekto tikrinimo procedūros etapas po prašymo išduoti SLD priėmimo ir SLD išdavimo procedūra (SLD duomenų suvedimas, registracija, paskelbimas) yra du skirtingi SLD išdavimo procedūrų etapai, po pirminio prašymo patikrinimo etapo, pagrįstai darytina išvada, kad teisės aktai sukuria prieštaringą situaciją, kai viena vertus prašymą SLD gauti teikiantis asmuo jau turi būti sumokėjęs atlyginimą už teisę statyti (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalis), antra vertus, specialusis įstatymas, taikomas atlyginimui apskaičiuoti, nurodo tokį atlyginimą sumokėti iki SLD išdavimo momento (Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalis), o apie tokią galimą situaciją užsimenama Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje, nurodant, kad turi būti patikrinta, ar sumokėtas Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytas atlyginimas. Taigi tiek Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje, Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, susijusios su atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimo momentu leidžia vertinti, kad atlyginimas gali būti sumokėtas ne iki prašymo išduoti SLD pateikimo, o net iki išduodant SLD po projekto tikrinimo procedūrų užbaigimo (Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalis), nepaisant to, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies 2 punkte nustatyta, kad SLD išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jei nepateiktas dokumentas, patvirtinantis atlyginimo už teisės statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kai šis mokėjimas numatytas Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse. Pastebi, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. apskritai įsigalios naujos redakcijos Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalis. Joje panaikinama būtinybė, kad valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius, atlyginimą už tai sumokėtų iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Sprendžia, jog galimai net valstybės tarnautojams nėra aišku, kada turi būti sumokėtas atlyginimas už teisę statyti / rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje, (i) ar kaip tai numatyta Statybos įstatyme, kuriame nurodoma, kad jau kartu su prašymu turi būti pateiktas atlyginimo sumokėjimą patvirtinantis dokumentas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 16 punktas), (ii) ar iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, praėjus visas projekto tikrinimo procedūras (Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalis, Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalis), (iii) ir kurių metų valstybinės žemės sklypo VRV vadovautis, kai prašymas išduoti SLD pateikiamas vienais kalendoriniais metais, o prašymas apskaičiuoti atlyginimą už galimybę statyti valstybinėje žemėje – kitais, kaip kad šioje konkrečioje ir pareiškėjui aktualioje situacijoje.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad tarp pareiškėjos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, buvo sudaryta 2021 m. gruodžio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 13SŽN-647-(14.13.55 E.) (toliau – ir Sutartis), kuria pareiškėjai buvo išnuomota valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis. 2023 m. spalio 19 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. 13SŽN-397-(14.13.55 E.) dėl 2021 m. gruodžio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 13SŽN-647-(14.13.55 E.) pakeitimo (toliau – ir Susitarimas). Susitarimo pagrindu buvo susitarta pakeisti Sutarties 4² punktą ir jį išdėstyti taip: „4² Žemės sklypo nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs į valstybės ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetus nurodytą Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse atlyginimą už galimybę statyti naujus statinius ar įrenginius (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius.“

Pareiškėja, atstovaujama Projektuotojo, IS „Infostatyba“ pateikė Prašymą Nr. 1 dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal parengtą Projektą.

Administracijos įgaliotas asmuo 2024 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą Prašymo Nr. 1 nepriimti. IS „Infostatyba“ sistemoje pažymėta, kad pateiktas Prašymas Nr. 1 atmestas, nurodant, kad: „Projektuotojo civilinės atsakomybės draudimo galiojimo laikas pasibaigęs“. Priimtame sprendime nurodyta, kad: „Priimtas sprendimas gali būti skundžiamas per 1 mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar jos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Regionų administraciniam teismui (skundas gali būti paduotas bet kuriems šio teismo rūmams) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka“. Pareiškėja 2024 m. sausio 4 d. sprendimo, kuriuo buvo nepriimtas Prašymas Nr. 1, neskundė.

2024 m. sausio 5 d. Projektuotojas IS „Infostatyba“ pateikė pirminį Prašymą Nr. 2. 2024 m. sausio 5 d. Administracijos įgaliotas asmuo patikrino pateiktą Prašymą Nr. 2. Prašymas Nr. 2 buvo priimtas, pradėtos SLD išdavimo procedūros. 2024 m. sausio 29 d. Prašymas Nr. 2 nepatenkintas dėl tikrinusių institucijų pateiktų pastabų projekto sprendiniams.

2024 m. kovo 21 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo IS „Infostatyba“ pateikė pakartotinį Prašymą Nr. 3 dėl SLD išdavimo. 2024 m. kovo 21 d. Prašymas Nr. 3 buvo nepatenkintas, šio prašymo patikrinimo metu nustačius, kad nepateikta Projekto Vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis.

2024 m. kovo 21 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo IS „Infostatyba“ vėl pateikė Prašymą Nr. 4 dėl SLD išdavimo, kuris 2024 m. kovo 26 d. buvo nepatenkintas. Nurodyta priežastis – klaidingai pasirinktas prašymo statusas IS „Infostatyba“, nurodyta, kad prašymas turi būti „Pakartotinis“, o ne „Pirminis“.

2024 m. kovo 26 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo IS „Infostatyba“ pateikė pakartotinį Prašymą Nr. 5 dėl SLD išdavimo. 2024 m. kovo 26 d. Administracijos įgaliotas asmuo patikrino pateiktą Prašymą Nr. 5. Prašymas Nr. 5 buvo priimtas, pradėtos SLD išdavimo procedūros.

2024 m. balandžio 8 d. Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus įgaliotas asmuo elektroniniu laišku informavo pareiškėją, kad prie pateiktų dokumentų su prašymu išduoti SLD gauti nėra pateiktas apmokėjimo dokumentas už rekonstrukciją valstybinėje žemėje.

2024 m. balandžio 8 d. pareiškėjo įgaliotas asmuo Projektuotojas Administracijai pateikė prašymą „Dėl atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje), kai valstybinės žemės sklypas išnuomotas žemės apskaičiavimo“. Prašymas buvo atsiųstas iš el. pašto (duomenys neskelbtini). Prašyme nebuvo nurodyta kitokia pageidaujama atsakymo forma, nenurodytas kitas el. paštas, į kurį pageidaujama siųsti atsakymą į teikiamą prašymą.

2024 m. balandžio 11 d. Neringos savivaldybės meras priėmė sprendimą Nr. V15-1040 „Dėl atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sumokėjimo“.

2024 m. balandžio 16 d. Prašymas Nr. 5 nepatenkintas dėl tikrinusių institucijų, tarp kurių ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ Klaipėdos tinklų projektų valdymo skyrius, pateiktų pastabų projekto sprendiniams. Viena iš pateiktų pastabų projektui, kurį kaip paskutinį nurodė Administracijos Architektūros skyrius, buvo tai, kad: „Nepridėtas apmokėjimą patvirtinantis dokumentas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi.“

2024 m. gegužės 10 d. pareiškėja, nesutikdama su Neringos savivaldybės mero Sprendimu Nr. 1, jį apskundė LAGK.

Pareiškėja nustatytą atlyginimą – 183 163,36 Eur už teisę statyti/rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje sumokėjo.

2024 m. gegužės 14 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo IS „Infostatyba“ pateikė pakartotinį Prašymą Nr. 6 dėl SLD išdavimo. 2024 m. gegužės 14 d. Prašymas Nr. 6 buvo nepatenkintas. Nurodyta priežastis – priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas vėlesne data, t. y. prieš atliktus projekto pataisymus ir kt.

2024 m. gegužės 14 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo IS „Infostatyba“ pateikė pakartotinį Prašymą Nr. 7 dėl SLD išdavimo. 2024 m. gegužės 14 d. Prašymas Nr. 7 buvo priimtas.

Pareiškėjai pateikto Prašymo Nr. 7 pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

LAGK išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Sprendimo Nr. 1 panaikinimo, 2024 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. AG2-114/14-2024. Sprendimu pareiškėjos skundas buvo tenkintas iš dalies, buvo panaikintas Sprendimas Nr. 1 kaip priimtas neįgalioto tokius klausimus spręsti viešojo administravimo subjekto (mero). Kitus pareiškėjos skundo argumentus LAGK atmetė. LAGK sprendime nurodė, kad Sprendimą Nr. 1 dėl Administracijos apskaičiuoto mokėtino atlyginimo turėjo pareigą pasirašyti Administracijos direktorius, o ne Neringos savivaldybės meras.

Administracija, sutikdama su LAGK 2024 m. birželio 4 d. sprendimu, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos Prašymą ir Sprendimą Nr. 2.

Atsakovės teigimu, pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo terminą Sprendimui Nr. 2 apskųsti, nes Sprendimas Nr. 2 buvo išsiųstas pareiškėjai tuo el. paštu, kuriuo buvo atsiųstas Prašymas, dėl kurio būtent ir buvo priimtas Sprendimas Nr. 2. Skundas dėl Sprendimo Nr. 2 panaikinimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis buvo pateiktas tik 2024 m. rugsėjo 16 d.

Laiko, kad Sprendimas Nr. 2 pareiškėjai buvo tinkamai įteiktas dar 2024 m. birželio 27 d., o pareiškėjos skunde nurodytus argumentus ir atliktus veiksmus laiko tik siekiu, pareiškėjai persigalvojus, kad jos skundas būtų priimtas nagrinėti.

Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėja Prašymą pateikė iš el. pašto, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Nei atsiųstame el. laiške, nei prie el. laiško pridėtame Prašyme, nebuvo nurodoma kitokia atsakymo gavimo forma ar kitas kontaktas. Pažymi, kad pareiškėja į šį el. paštą gavo Sprendimą Nr. 1. Gavusi minimą sprendimą, pareiškėja nesikreipė į Administraciją ir neinformavo, kad el. pašto adresas, į kurį atsiųstas Sprendimas Nr. 1, yra ne pareiškėjos, kad kitą kartą pareiškėjai skirti dokumentai būtų atsiųsti kitu adresu.

Pažymi ir tai, kad pareiškėja taipogi neinformavo atsakovės, kad Projektuotojas nebeatstovauja pareiškėjos ir kad dėl šios priežasties, išnagrinėjus Prašymą, būsimas priimamas sprendimas būtų siunčiamas ne el. paštu (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo siųstas Sprendimas Nr. 1, kuris pareiškėjai buvo tinkamai įteiktas, o būtų siunčiamas kitu pareiškėjos nurodomu el. paštu.

Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia pareiškėja, Sprendimas Nr. 2 yra motyvuotas, argumentuotas ir atitinka VAĮ įtvirtintus principus ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Sprendime Nr. 2 yra nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas. Be to, priešingai nei nurodoma skunde, priimant Sprendimą Nr. 2, taipogi, buvo atsižvelgta ir įvertinti LAGK 2024 m. birželio 4 d. sprendime nurodyti motyvai.

Kaip matyti iš Sprendimo Nr. 2, jame nurodyta, kad atlyginimo už galimybę statyti/rekonstruoti mokestis paskaičiuotas remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalių pagrindu, kartu Sprendime Nr. 2 paaiškinta, pažymint, kad paaiškinimas teikiamas atsižvelgiant į LAGK 2024 m. birželio 4 d. sprendimo motyvus, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius. Informacija apie vidutinę valstybinės žemės sklypo rinkos vertę, apskaičiuotą atliekant vertinimą masiniu būdu, pagal einamųjų (2024-ųjų) metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių zonų žemėlapius, Vyriausybės nustatyta tvarka, yra pasiekiama naudojantis Registrų centro paieška https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj. Į paiešką vedamas žemės sklypo unikalus numeris. Kai yra reikalinga valstybinės žemės sklypo dalies rinkos vertė, ji yra išskaičiuojama pagal proporcijos taisykles.

Taigi, Sprendime Nr. 2 aiškiai nurodyta, kad atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo) dalyje dydis paskaičiuotas imant 2024 metais nustatytas vertes. Paminėtina, kad Prašymas buvo pateiktas 2024 metais, tai atitinkamai žemės sklypo vertė, kad būtų galima apskaičiuoti atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius dydį, ir buvo paimta 2024 metų, t. y. einamųjų metų. Sprendime Nr. 2, taipogi, aiškiai yra pateikta informacija, kaip apskaičiuojama valstybinės žemės sklypų vertė, kurios dydis reikalingas, kad būtų apskaičiuojamas atlyginimas už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, nurodyta, į kurį internetinį puslapį galima įeiti ir pasitikrinti kokia yra einamųjų metų vidutinė valstybinės žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuota atliekant vertinimą masiniu būdu. Sprendime Nr. 2, taipogi, paaiškinta, kaip yra atliekamas paskaičiavimas, kai yra reikalinga valstybinės žemės sklypo dalies rinkos vertė. Pažymi ir tai, kad prie Sprendimo Nr. 2, kaip sprendimo sudedamoji dalis, yra pateikta atlygio apskaičiavimo pažyma. Pažymoje aiškiai ir detaliai pateiktas atlyginimo dydžio paskaičiavimas.

Tačiau pareiškėja laiko, kad Sprendimas Nr. 2 yra nepagrįstas vien tik todėl, nes neva atsakovė apskaičiuodama atlygio dydį neįvertino, kad neva dėl atsakovės kaltės pareiškėja parado galimybę pateikti prašymą NŽT dėl atlyginimo apskaičiavimo dar 2023 m. gruodžio 28 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. Tačiau šioje vietoje pažymi, kad vien tai, jog nebuvo įvertinta skunde nurodoma aplinkybė, kurios pareiškėja Prašyme net nenurodė, nesuponuoja išvados, kad priimtas Sprendimas Nr. 2 yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Pareiškėja netgi pati teikdama Prašymą, jame kaip prašymo motyvo nenurodė aplinkybių, jog neva dėl atsakovės kaltės pareiškėja parado galimybę pateikti prašymą NŽT dėl atlyginimo apskaičiavimo dar 2023 m. gruodžio 28 d. – 2023 m. gruodžio 31 d., todėl visiškai neaiškūs pareiškėjos argumentai, kad atsakovė minimos aplinkybės neįvertino, jeigu pareiškėja jos net nebuvo nurodžiusi.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti, pareiškėjai Sprendimo Nr. 2 motyvai yra aiškūs, jai yra suprantama, kodėl yra priimtas toks sprendimas ir pareiškėja gali apsiginti, t. y. laikydama, kad Sprendimas Nr. 2 yra neteisėtas, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, gali prašyti jį panaikinti būtent kaip neteisėtą, o ne nemotyvuotą. Tačiau pareiškėja skunde nenurodė, kad Sprendimas Nr. 2 būtų neteisėtas, kad jis priimtas pažeidžiant kokius nors teisės aktus, kad yra prieštaraujantis tam tikrų teisės aktų reikalavimams. Pareiškėja nepateikia jokių nuorodų į teisės aktus, kurie pagrįstų, jog apskaičiuojant atlygio sumą reikėjo jį apskaičiuoti imant 2023 metų vertę, o ne 2024 m. vertę, kaip kad apskaičiavo atsakovė.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad būtent dėl atsakovės padarytų procedūrinių pažeidimų ir aplaidaus pareigų vykdymo, tikrinant pareiškėjos 2023 m. gruodžio 22 d. Prašymą Nr. 1 išduoti SLD, ji prarado galimybę pasinaudoti teise dar 2023 m. pateikti prašymą NŽT dėl atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje apskaičiavimo pagal pareiškėjai išnuomoto žemės sklypo 2023 m. vidutinę rinkos vertę.

Pažymi, kad pareiškėja atsakomybę dėl to, kad ji dar 2023 metais neteikė prašymo dėl atlygio už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo) dalyje apskaičiavimo verčia Administracijai, nors būtent pareiga sumokėti tokį mokestį, atitinkamai kreiptis dėl tokio mokesčio apskaičiavimo, tenka pačiai pareiškėjai.

Vien tai, kaip nurodo pareiškėja, kad Administracija, su kuo nesutinkama, ne laiku patikrino Prašymą Nr. 1 ir nenustatė kaip trūkumo, kad pareiškėja kartu su Prašymu Nr. 1 nepateikė dokumento, patvirtinančio atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, nereiškia, kad būtent šių veiksmų atlikimas sąlygojo pareiškėjos neva patirtą žalą. Pareiškėja turi pareigą pati tinkamai ir laiku vykdyti teisės aktų reikalavimus, todėl būtent jos tinkamai ir laiku neatlikti veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su tuo, kad ji prašymą dėl atlygio apskaičiavimo pateikė ne 2023 metais, o 2024 metais. Nagrinėjamu atveju, tai, kad pareiškėja ne 2023 m., o 2024 m. pateikė prašymą dėl atlygio paskaičiavimo yra būtent priežastiniu ryšiu susiję su pačios pareiškėjos veiksmais/neveikimu, o ne kokiais nors neva netinkamai atliktais Neringos savivaldybės veiksmais. Pati pareiškėja netinkamai vykdydama įstatymą negali tikėtis, kad už jo paties tinkamą pareigų nevykdymą atsakys ne ji pati, o kiti asmenys.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja yra nekilnojamojo turto investavimo ir valdymo įmonė. Pareiškėja yra įvykdžiusi ne vieną nekilnojamojo turto projektą, atlikusi statybą/rekonstrukciją, todėl jai puikiai buvo žinoma, kad ji turi pareigą sumokėti atlygį ir būtent pačios jos prisiimti veiksmai/neveikimas nulėmė, kad pareiškėja dėl atlygio paskaičiavimo kreipėsi tik 2024 m. Tai, kad pareiškėjai buvo žinoma, kad ji norėdama statyti/rekonstruoti turės sumokėti atlygį, patvirtina sudarytas Susitarimas pakeisti kai kurias Sutarties nuostatas. Būtent Susitarimo pagrindu pareiškėja įgijo teisę valstybinėje žemėje statyti/rekonstruoti, prieš tai sumokėjusi atlygį. Pareiškėjai apie atlygio sumokėjimą buvo žinoma, todėl neatmetama aplinkybė, kad pareiškėja kreipdamasi dėl SLD išdavimo neturėjo pakankamai finansų, kad sumokėti paskaičiuotiną atlygį ir buvo nusprendusi dėl atlygio sumokėjimo kreiptis tik 2024 m.

Dar daugiau, Projektuotojas yra savo srities profesionalas, todėl atlikdamas pareiškėjai paslaugą – Projekto rengimą, procedūrų dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, turėjo pareigą informuoti pareiškėją, kad tam, kad statybą leidžiantis dokumentas būtų išduotas, yra reikalinga sumokėti atlygį už galimybę statyti naujus statinius ar įrenginius (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius. Pareiškėja nagrinėjamu atveju gali kreiptis dėl neva patirtos žalos atlyginimo į Projektuotoją.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje yra nurodyti dokumentai, kuriuos prašymą teikiantis asmuo privalo pateikti į IS „Infostatyba“ kartu su prašymu SLD gauti, tame tarpe – ir dokumentą, patvirtinantį atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kai toks mokėjimas numatytas Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 16 punktas). Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu pateikti ne visi SLD išduoti su prašymu privalomi pateikti dokumentai, įregistruotas prašymas išduoti SLD nepriimamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo išduoti SLD įregistravimo dienos pasinaudojant IS „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui, nurodant prašymo nepriėmimo priežastis.

Tačiau Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, nurodyta, kad valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, iki naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.

Be to, Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje, kai kalbama apie SLD išdavimo momentą, nurodyta, kad statybą leidžiantys dokumentai išduodami savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui registruojant ir šio straipsnio 15¹ dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų) ir (ar) kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių galimybę valstybinėje žemėje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, ir (ar) nuomininkui nesumokėjus į valstybės biudžetą atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje, kai toks mokėjimas privalomas vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.

Taigi, vertinant Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje numatyta teisinė situacija, jog gali būti atliktos projekto tikrinimo procedūros, nesant dar sumokėtam atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje, sumokėjimą patvirtinančio dokumento.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja pateikdama prašymą dėl SLD išdavimo pati pasirinko teisę sumokėti atlygį iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Atitinkamai, remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalimi, Administracijos įgaliotas asmuo tik vėlesnėje stadijoje, iš esmės paskutinėje stadijoje prieš SLD išdavimą, pareiškėjai vis nepateikiant dokumento apie atlygio sumokėjimą, priėmė sprendimą nepritarti SLD išdavimui, nes nesumokėtas atlygis. Taigi, Administracija jokių neteisėtų veiksmų, kurie lėmė, kad pareiškėja prašymą dėl atlygio paskaičiavimo pateikė 2024 m., o ne 2023 m. neatliko.

Net jeigu laikyti, kad Administracija tai, kad pareiškėja nėra sumokėjusi atlygio, turėjo patikrinti pareiškėjai pateikus Prašymą Nr. 1, tai pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo pareiškėja, Administracijos įgaliotas asmuo apie tai „Infostatyba“ sistemoje turėjo nurodyti ne 2023 m. gruodžio 27 d., o 2023 m. gruodžio 29 d.. Statybos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad <...> „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui.“ 2023 m. gruodžio 29 d. diena buvo penktadienis. Taigi, net jeigu pareziumuoti, kad Administracija turėjo informuoti pareiškėją apie tai, kad ji pateikdama Prašymą Nr. 1 nepateikė dokumento, patvirtinančio atlygio sumokėjimą, iki imtinai 2023 m. gruodžio 29 d. 23.59 val., tai pareiškėja 2023 m. gruodžio 30 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. (šeštadienį ir sekmadienį) nebūtų realiai turėjusi galimybės prašymą dėl atlygio paskaičiavimo pateikti.

Pareiškėja skunde apeliuoja į tai, kad neva Administracija nepagrįstai 2024 m. sausio 4 d. atmetė pareiškėjos Prašymą Nr. 1, nurodant atmetimo priežastį – pasibaigęs projektuotojo civilinės atsakomybės draudimas. Anot pareiškėjos, šis atmetimo pagrindas nebuvo teisėtas. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja neskundžia 2024 m. sausio 4 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta priimti Prašymą Nr. 1. Priimtas 2024 m. sausio 4 d. sprendimas yra galiojantis, jis nėra skundžiamas, todėl pareiškėjos teiginiai apie tai, jog 2024 m. sausio 4 d. sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta priimti Prašymą Nr. 1, yra neteisėtas, yra nepagrįsti ir šioje byloje nenagrinėtini.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nustatyta, kad pareiškėja, atstovaujama Projektuotojo, IS „Infostatyba“ pateikė Prašymą Nr. 1 dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal parengtą Projektą.

Atsakovė 2024 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą Prašymo Nr. 1 nepriimti. IS „Infostatyba“ sistemoje pažymėta, kad pateiktas Prašymas Nr. 1 atmestas, nurodant, kad: „Projektuotojo civilinės atsakomybės draudimo galiojimo laikas pasibaigęs“. Pareiškėja 2024 m. sausio 4 d. sprendimo, kuriuo buvo nepriimtas Prašymas Nr. 1, neskundė.

2024 m. sausio 5 d. Projektuotojas IS „Infostatyba“ pateikė pirminį Prašymą Nr. 2.

2024 m. sausio 5 d. atsakovė patikrino pateiktą Prašymą Nr. 2. Prašymas Nr. 2 buvo priimtas, pradėtos SLD išdavimo procedūros. 2024 m. sausio 29 d. Prašymas Nr. 2 nepatenkintas dėl tikrinusių institucijų pateiktų pastabų projekto sprendiniams.

2024 m. kovo 21 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo IS „Infostatyba“ pateikė pakartotinį Prašymą Nr. 3 dėl SLD išdavimo.

2024 m. kovo 21 d. Prašymas Nr. 3 buvo nepatenkintas, šio prašymo patikrinimo metu nustačius, kad nepateikta Projekto Vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis.

2024 m. kovo 21 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo IS „Infostatyba“ vėl pateikė Prašymą Nr. 4 dėl SLD išdavimo, kuris 2024 m. kovo 26 d. buvo nepatenkintas. Nurodyta priežastis – klaidingai pasirinktas prašymo statusas IS „Infostatyba“, nurodyta, kad prašymas turi būti „Pakartotinis“, o ne „Pirminis“.

2024 m. kovo 26 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo IS „Infostatyba“ pateikė pakartotinį Prašymą Nr. 5 dėl SLD išdavimo.

2024 m. kovo 26 d. atsakovė patikrino pateiktą Prašymą Nr. 5. Prašymas Nr. 5 buvo priimtas, pradėtos SLD išdavimo procedūros.

2024 m. balandžio 8 d. Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus įgaliotas asmuo elektroniniu laišku informavo pareiškėją, kad prie pateiktų dokumentų su prašymu išduoti SLD gauti nėra pateiktas apmokėjimo dokumentas už rekonstrukciją valstybinėje žemėje.

2024 m. balandžio 8 d. pareiškėjo įgaliotas asmuo Projektuotojas Administracijai pateikė prašymą „Dėl atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje), kai valstybinės žemės sklypas išnuomotas žemės apskaičiavimo“.

2024 m. balandžio 11 d. Neringos savivaldybės meras priėmė sprendimą Nr. V15-1040 „Dėl atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sumokėjimo“.

2024 m. balandžio 16 d. Prašymas Nr. 5 nepatenkintas dėl tikrinusių institucijų, tarp kurių ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ Klaipėdos tinklų projektų valdymo skyrius, pateiktų pastabų projekto sprendiniams. Viena iš pateiktų pastabų projektui, kurį kaip paskutinį nurodė Administracijos Architektūros skyrius, buvo tai, kad: „Nepridėtas apmokėjimą patvirtinantis dokumentas už galimybę statyti valstybinėje žemėje, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi.“

2024 m. gegužės 10 d. pareiškėja, nesutikdama su Neringos savivaldybės mero Sprendimu Nr. 1, jį apskundė LAGK.

Pareiškėja nustatytą atlyginimą – 183 163,36 Eur už teisę statyti/rekonstruoti statinius valstybinėje žemėje sumokėjo.

2024 m. gegužės 14 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo IS „Infostatyba“ pateikė pakartotinį Prašymą Nr. 6 dėl SLD išdavimo.

2024 m. gegužės 14 d. Prašymas Nr. 6 buvo nepatenkintas. Nurodyta priežastis – priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas vėlesne data, t. y. prieš atliktus projekto pataisymus ir kt.

2024 m. gegužės 14 d. pareiškėjos įgaliotas asmuo IS „Infostatyba“ pateikė pakartotinį Prašymą Nr. 7 dėl SLD išdavimo.

2024 m. gegužės 14 d. Prašymas Nr. 7 buvo priimtas.

Pareiškėjai pateikto Prašymo Nr. 7 pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

LAGK išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Sprendimo Nr. 1 panaikinimo, 2024 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą Nr. AG2-114/14-2024. Sprendimu pareiškėjos skundas buvo tenkintas iš dalies, buvo panaikintas Sprendimas Nr. 1 kaip priimtas neįgalioto tokius klausimus spręsti viešojo administravimo subjekto (mero).

Administracija, sutikdama su LAGK 2024 m. birželio 4 d. sprendimu, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos Prašymą ir priėmė Sprendimą Nr. 2. Sprendime Nr. 2 nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalimis, atsižvelgiant į atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje), esančiame (duomenys neskelbtini), Neringoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), apskaičiavimo pažymoje fiksuotus apskaičiavimus, apskaičiuotas atlyginimas už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje), esančiame (duomenys neskelbtini), Neringoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra 183 163,36 Eur. Pažymėjo, kad paskaičiavimus yra grindžiamas Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus paruošta 2024 m. balandžio 9 d. Atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje), esančiame (duomenys neskelbtini), Neringoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), apskaičiavimo pažyma. Atsižvelgdama į LAGK sprendimo motyvus, nurodė, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Informacija apie vidutinę valstybinės žemės sklypo rinkos vertę, apskaičiuotą atliekant vertinimą masiniu būdu, pagal einamųjų (2024-ųjų) metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių zonų žemėlapius, Vyriausybės nustatyta tvarka, yra pasiekiama naudojantis Registrų centro paieška https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj. Į paiešką vedamas žemės sklypo unikalus numeris. Kai yra reikalinga valstybinės žemės sklypo dalies rinkos vertė, ji yra išskaičiuojama pagal proporcijos taisykles. Nurodė, kad šioje konkrečioje situacijoje atlyginimas už galimybę rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotoje valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje yra sumokėtas, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra yra pasibaigusi statybą leidžiančio dokumento išdavimu, kurio pagrindu jau yra vykdomi statybos darbai, dėl šios priežasties plačiau nepasisakoma apie atlyginimo sumokėjimo tvarką.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu Nr. 2, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą Nr. 2 ir įpareigoti atsakovę 2024 m. balandžio 8 d. UAB „Wodlux“ prašymą dėl atlyginimo už teisę statyti (rekonstruoti) statinius valstybinėje žemėje apskaičiavimo išnagrinėti iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad Administracijos Sprendime Nr. 2 atlyginimui už teisę statyti (rekonstruoti) statinius valstybinėje žemėje apskaičiavimo buvo teisėtai pritaikyta pareiškėjai išnuomoto valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2024 m. vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu, t. y. teismas nustatytų, kad Administracija pagrįstai vadovavosi pareiškėjos prašymo pateikimo datai galiojusiais teisės aktais, priteisti pareiškėjai 52 135,36 Eur dydžio nuostolius (patirtą žalą), pareiškėjai tiesiogiai kilusius dėl Administracijos kaltų veiksmų ir aplaidaus pareigų vykdymo SLD išdavimo procedūrų metu, kuriais pareiškėjai buvo panaikinta galimybė pasinaudoti teise pateikti prašymą dėl atlyginimo apskaičiavimo už teisę statyti (rekonstruoti) statinius valstybinėje žemėje 2023 m., kas būtų nulėmę, jog pareiškėjos prašymui būtų buvę pritaikyta pareiškėjai išnuomoto valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2023 m. vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu, atitinkamai – būtų buvęs apskaičiuotas 52 135,36 Eur piniginės sumos.

Dėl skundo padavimo termino

Atsakovės teigimu, pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo terminą Sprendimui Nr. 2 apskųsti, nes Sprendimas Nr. 2 buvo išsiųstas pareiškėjai tuo el. paštu, kuriuo buvo atsiųstas Prašymas, dėl kurio būtent ir buvo priimtas Sprendimas Nr. 2. Skundas dėl Sprendimo Nr. 2 panaikinimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis buvo pateiktas tik 2024 m. rugsėjo 16 d.

Laiko, kad Sprendimas Nr. 2 pareiškėjai buvo tinkamai įteiktas dar 2024 m. birželio 27 d., o pareiškėjos skunde nurodytus argumentus ir atliktus veiksmus laiko tik siekiu, pareiškėjai persigalvojus, kad jos skundas būtų priimtas nagrinėti. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėja Prašymą pateikė iš el. pašto, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Nei atsiųstame el. laiške, nei prie el. laiško pridėtame Prašyme, nebuvo nurodoma kitokia atsakymo gavimo forma ar kitas kontaktas. Pažymi, kad pareiškėja į šį el. paštą gavo Sprendimą Nr. 1. Gavusi minimą sprendimą, pareiškėja nesikreipė į Administraciją ir neinformavo, kad el. pašto adresas, į kurį atsiųstas Sprendimas Nr. 1, yra ne pareiškėjos, kad kitą kartą pareiškėjai skirti dokumentai būtų atsiųsti kitu adresu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, remiantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (LVAT 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Iš byloje šalių pateiktų paaiškinimų bei nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą, priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą. Atsakovė Sprendimą Nr. 2 išsiuntė LAGK ir pareiškėjos Prašyme nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) – pareiškėją atstovavusiam Projektuotojui.

Pareiškėja nurodo, kad Sprendimą Nr. 2 gavo tik 2024 m. rugsėjo 2 d., kuomet kreipėsi į atsakovę. Pareiškėja paaiškina, kad Sprendimo Nr. 2 priėmimo dienai pareiškėjos ir Projektuotojo nebesiejo teisiniai santykiai, todėl Projektuotojas neturėjo jokio teisinio pagrindo gauti jokios informacijos iš Administracijos, susijusios su pareiškėja, nes Projektuotojas Administracijoje atstovauti pareiškėją turėjo teisę tik iki SLD gavimo ir tik su SLD gavimu susijusiais klausimais, kuris, kaip minėta, buvo išduotas dar 2024 m. gegužės 15 d.

Teismas su pareiškėjos argumentais sutinka ir sprendžia, kad pareiškėja į teismą dėl Sprendimo Nr. 2 panaikinimo kreipėsi nepraleidusi termino. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodomi argumentai, kad Sprendimo Nr. 2 priėmimo metu ji nebuvo atstovaujama Projektuotojo, nėra paneigti. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad SLD pareiškėjai buvo išduotas 2024 m. gegužės 15 d., todėl atsakovė, vykdydama LAGK sprendimą, ir dėl jo priėmusi šioje byloje skundžiamą Sprendimą Nr. 2, turėjo jį išsiųsti pareiškėjai, o ne Projektuotojui. Pastebėtina ir tai, kad LAGK, priėmusi sprendimą, jį išsiuntė ne Projektuotojui, tačiau asmeniškai pareiškėjai ir atsakovei.

Dėl Sprendimo Nr. 2

Pareiškėjos teigimu, Sprendimas Nr. 2 turi būti naikintinas, nes atsakovė neatsižvelgė ir nepašalino LAGK 2024 m. birželio 4 d. sprendime nurodytų trūkumų, todėl veikė formaliai ir mechaniškai, taip pažeisdama teisėtumo principą. Pabrėžia, kad atsakovė pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės principus, proporcingumo, objektyvumo, išsamumo principus, taikydama teisės normas mechaniškai, neatsižvelgdama į faktines ir teisines situacijos aplinkybes, inter alia ir į tai, kad būtent dėl neva Administracijos kaltės pareiškėjas prarado galimybę pateikti prašymą NŽT dėl atlyginimo apskaičiavimo dar 2023 m. gruodžio 28 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Pareiškėjos teigimu, Sprendimas Nr. 2 neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų.

Teismas pažymi, jog atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdama sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis VAĮ, kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas), administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Aiškindamas VAĮ nuostatas LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Be to, viešojo administravimo subjekto priimamas administracinis sprendimas turi būti priimtas laikantis viešojo administravimo principų (VAĮ 3 straipsnis).

LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą) (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinė­je byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.). Analizuojant LVAT praktiką, susijusią su būtinumu priimamą sprendimą pagrįsti teisės aktų nuostatomis, akivaizdu, kad esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad VAĮ 10 (buvusi VAĮ 8 straipsnio) straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011). LVAT yra išaiškinęs, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.9 papunktis nustato, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų (išskyrus atvejus, kai išnuomojamų be aukciono valstybinės žemės sklypų vertės apskaičiavimą reglamentuoja kiti teisės aktai) ir valstybinės žemės sklypų, suteiktų teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriais naudotis leista žemę administruojančių institucijų sprendimais, tačiau šių žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Nuo 2009 m. sausio 1 d. išnuomojant be aukciono ar aukcione miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus, metinis nuomos mokestis ar pradinis metinis nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertės, kurią sudaro vertė, apskaičiuota pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius, ir miško medynų vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal Valstybinės miškų tarnybos pateiktus duomenis.

Sprendime Nr. 2 nurodoma, kad atlyginimo už galimybę statyti/rekonstruoti mokestis pareiškėjai paskaičiuotas remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalių pagrindu. Pažymėta, kad paaiškinimas teikiamas atsižvelgiant į LAGK 2024 m. birželio 4 d. sprendimo motyvus, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus verčių žemėlapius. Nurodoma, kad informacija apie vidutinę valstybinės žemės sklypo rinkos vertę, apskaičiuotą atliekant vertinimą masiniu būdu, pagal einamųjų (2024-ųjų) metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių zonų žemėlapius, Vyriausybės nustatyta tvarka, yra pasiekiama naudojantis Registrų centro paieška https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska-obj. Į paiešką vedamas žemės sklypo unikalus numeris. Kai yra reikalinga valstybinės žemės sklypo dalies rinkos vertė, ji yra išskaičiuojama pagal proporcijos taisykles. Sprendime Nr. 2 aiškiai nurodyta, kad atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo) dalyje dydis paskaičiuotas imant 2024 metais nustatytas vertes. Pažymėta, kad Prašymas buvo pateiktas 2024 metais, tai atitinkamai žemės sklypo vertė, kad būtų galima apskaičiuoti atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius dydį, ir buvo paimta 2024 metų, t. y. einamųjų metų. Sprendime Nr. 2 yra pateikta informacija, kaip apskaičiuojama valstybinės žemės sklypų vertė, kurios dydis reikalingas, kad būtų apskaičiuojamas atlyginimas už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, nurodyta į kurį internetinį puslapį galima įeiti ir pasitikrinti kokia yra einamųjų metų vidutinė valstybinės žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuota atliekant vertinimą masiniu būdu. Sprendime, taipogi, paaiškinta, kaip yra atliekamas paskaičiavimas, kai yra reikalinga valstybinės žemės sklypo dalies rinkos vertė. Sprendime Nr. 2 taip pat yra remiamasi atlygio apskaičiavimo pažyma, kurioje aiškiai ir detaliai pateiktas atlyginimo dydžio paskaičiavimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą Sprendimą Nr. 2 konstatuoja, kad Sprendimas Nr. 2 yra motyvuotas, argumentuotas ir atitinka VAĮ įtvirtintus principus ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Sprendime Nr. 2 yra nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas. Pastebėtina ir tai, kad atsakovė, priimdama Sprendimą Nr. 2 atsižvelgė ir įvertino LAGK 2024 m. birželio 4 d. sprendime nurodytus motyvus.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pastebėjimu, jog pareiškėja skunde nenurodo, kad Sprendimas Nr. 2 būtų neteisėtas, kad jis priimtas pažeidžiant kokius nors teisės aktus, kad yra prieštaraujantis tam tikrų teisės aktų reikalavimams, nepateikiama jokių nuorodų į teisės aktus, kurie pagrįstų, jog apskaičiuojant atlygio sumą reikėjo jį apskaičiuoti imant 2023 metų vertę, o ne 2024 m. vertę, kaip kad apskaičiavo atsakovė. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos Prašymas buvo pateiktas 2024 metais, todėl atitinkamai žemės sklypo vertė, kad būtų galima apskaičiuoti atlyginimo už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius dydį, ir buvo paimta 2024 metų, t. y. einamųjų metų. Pareiškėjos argumentas, kad Sprendime Nr. 2 nėra nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu buvo pasirinkta būtent 2024 m. laikomi nepagrįstais, nes kaip minėta Sprendime Nr. 2 yra nurodyta, kad „vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius“ pateikiant nuorodą į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.9 papunktį.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad Sprendimas Nr. 2 yra nepagrįstas vien tik todėl, nes atsakovė apskaičiuodama atlygio dydį neįvertino, kad dėl atsakovės kaltės pareiškėja parado galimybę pateikti prašymą NŽT dėl atlyginimo apskaičiavimo dar 2023 m. gruodžio 28 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. Atsakovė teigia, kad toks vertinimas Sprendime Nr. 2 nebuvo atliktas, nes pareiškėjos Prašyme toks motyvas nebuvo nurodomas, todėl jis ir negalėjo būti vertinamas priimant Sprendimą Nr. 2. Teismas sutinka su atsakovės pastebėjimu. Iš pateikto Prašymo matyti, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai atsakovei nebuvo reiškiami. Atitinkamai, jie Sprendime Nr. 2 ir negalėjo būti įvertinti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė Sprendime Nr. 2 tinkamai rėmėsi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais bei pagrįstai juos taikė ginčo atveju, objektyviai įvertino ginčo aplinkybes bei surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą Nr. 2, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, todėl pareiškėjos skundas dalyje dėl Sprendimo Nr. 2 panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėja prašo teismo įpareigoti Administraciją 2024 m. balandžio 8 d. UAB „Wodlux“ prašymą dėl atlyginimo už teisę statyti (rekonstruoti) statinius valstybinėje žemėje apskaičiavimo išnagrinėti iš naujo. Teismas sprendžia, jog šis reikalavimas yra laikomas išvestiniu skundo reikalavimu ir reikalavimo panaikinti Sprendimą Nr. 2. Teismui konstatavus Sprendimo Nr. 2 teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Dėl žalos atlyginimo

Pareiškėja, tuo atveju, jeigu Sprendimas Nr. 2 nebus panaikintas, teismo prašo iš atsakovės Administracijos priteisti 52 135,36 Eur dydžio nuostolius (patirtą žalą). Nurodo, kad atsakovė netinkamai vykdė viešojo administravimo subjekto pareigas SLD išdavimo srityje, nesilaikė imperatyvių teisės normų, neužtikrino tinkamo viešojo administravimo principų įgyvendinimo, dėl ko pareiškėjai ne dėl jos kaltės buvo apskaičiuotas net 52 135,36 Eur didesnis mokėtinas atlyginimas į valstybės biudžetą pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, pritaikius išnuomoto žemės sklypo 2024 m., o ne 2023 m. vidutinę rinkos vertę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškinęs, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę).

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LVAT 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012).

Pareiškėja nurodo, kad atsakovė netinkamai atliko procedūras, susijusias su SLD išdavimu, padarė procedūrinius pažeidimus ir aplaidžiai vykdė pareigas tikrinant pareiškėjos 2023 m. gruodžio 22 d. Prašymą Nr. 1 išduoti SLD. Dėl padarytų pažeidimų, pareiškėja prarado galimybę pasinaudoti teise dar 2023 m. pateikti prašymą NŽT dėl atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje apskaičiavimo pagal pareiškėjai išnuomoto žemės sklypo 2023 m. vidutinę rinkos vertę.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje yra nurodyti dokumentai, kuriuos prašymą teikiantis asmuo privalo pateikti kartu su prašymu SLD gauti, tame tarpe ir dokumentą, patvirtinantį atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą, kai toks mokėjimas numatytas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse. To paties straipsnio 8 dalis nustato, kad jeigu pateikti ne visi statybą leidžiančiam dokumentui išduoti privalomi dokumentai ir (ar) vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatomis nepasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, nesumokėta savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka, kai ją privaloma sumokėti, ar prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo negali įgyvendinti statytojo teisės pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, ar nepateikta informacija, patvirtinanti apie žyminio mokesčio už statybą leidžiančio dokumento išdavimą sumokėjimą, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ įregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nepriimamas ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nustatytą atvejį) nuo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistravimo dienos pasinaudojant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ pranešama prašymą teikusiam asmeniui.

Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, iki naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.

Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui registruojant ir šio straipsnio 15¹ dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų) ir (ar) kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių galimybę valstybinėje žemėje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, ir (ar) nuomininkui nesumokėjus į valstybės biudžetą atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje, kai toks mokėjimas privalomas vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kurią Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.

Pacituotos teismo aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad gali būti atliktos projekto tikrinimo procedūros, nesant dar sumokėtam atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje, sumokėjimą patvirtinančio dokumento. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentai, kad atsakovė tik vėlesnėje prašymų dėl SLD išdavimo stadijoje nurodė, kad nėra pateikti įrodymai dėl sumokėjimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje, nepagrįsti.

Pareiškėja skunde teismui akcentuoja, kad atsakovė, nesant pagrįsto ir teisėto pagrindo 2023 m. gruodžio 22 d. Prašymą Nr. 1 išduoti SLD atmetė. Skunde nurodo nesutikimo su minėto prašymo atmetimo argumentus. Teismas pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad atsakovės 2024 m. sausio 4 d. sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta priimti 2023 m. gruodžio 22 d. pareiškėjos pateiktą Prašymą Nr. 1, yra negaliojantis ar, kad pareiškėja pasinaudojo teise minimą atsakovės sprendimą apskųsti. Taigi, atsakovės 2024 m. sausio 4 d. sprendimas, kuriuo Prašymas Nr. 1 buvo nepriimtas yra galiojantis, todėl pareiškėjos argumentai dėl 2024 m. sausio 4 d. atsakovės sprendimo yra nepagrįsti ir šioje byloje nenagrinėtini.

Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad tai, jog pareiškėja ne 2023 m., o 2024 m. pateikė prašymą dėl atlygio paskaičiavimo yra būtent priežastiniu ryšiu susiję su pačios pareiškėjos veiksmais/neveikimu, o ne kokiais nors neva netinkamai atliktais Neringos savivaldybės veiksmais.

Pareiškėjos argumentai, kad atsakovei buvo žinoma, jog pareiškėja siekia vykdyti statybas ir mokestį už galimybę statyti valstybinėje žemėje norėjo sumokėti 2023 m., vertintini kritiškai. Pažymėtina, jog pačiai pareiškėjai buvo žinomos aplinkybės, kad siekdama statyti/rekonstruoti turės sumokėti atlygį. Šias teismo išvadas patvirtina į bylą pateiktas Susitarimas pakeisti kai kurias Sutarties nuostatas. Būtent Susitarimo pagrindu pareiškėja įgijo teisę valstybinėje žemėje statyti/rekonstruoti, prieš tai sumokėjusi atlygį. Taigi, būtent pačios pareiškėjos prisiimti veiksmai/neveikimas nulėmė, kad pareiškėja dėl atlygio paskaičiavimo kreipėsi tik 2024 m. Pažymėtina, jog pareiškėja teismui niekaip nepaaiškina aplinkybių, kodėl teikdama Prašymą Nr. 1, kartu su juo nepateikė dokumento apie atlygio sumokėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Administracija jokių neteisėtų veiksmų, kurie lėmė, kad pareiškėja prašymą dėl atlygio paskaičiavimo pateikė 2024 m., o ne 2023 m., neatliko. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Taigi, šiuo atveju pareiškėjai žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjos nurodytų atsakovės neteisėtų veiksmų.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas dėl žalos yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja prašo teismo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimas atmestinas, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Atsakovė taip pat prašo teismo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjos skundas atmetamas, todėl gali būti sprendžiamas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. LVAT savo praktikoje yra ne kartą yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą negali būti paneigta argumentuojant kitos šalies (pralaimėjusios šalies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo išlaidų atlyginimo, teisiniu statusu, tačiau akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiškai įvertinti bylą laimėjusios šalies prašomų atlyginti teismo išlaidų realumą, pagrįstumą ir racionalumą, nes priešingu atveju būtų paneigta bylinėjimosi išlaidų esmė ir paskirtis (2019 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-10-502/2019).

Administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2015 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-971-502/2015, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2016 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 išaiškino, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Viešojo administravimo subjekto patirtos atstovavimo administraciniame procese išlaidos gali būti atlyginamos, tačiau tik tais atvejais, kai advokato dalyvavimas buvo būtinas, siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir į tai, ar pagal bylos pobūdį advokato pagalba buvo būtina. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018; 2019 m. kovo 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, pažymi, kad byla nebuvo išskirtinai sudėtinga faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo aspektais. Byloje sprendžiami teisiniai klausimai nebuvo nauji, nenustatyta priežasčių, dėl kurių buvo būtina pasitelkti papildomai advokatų pagalbą. Atsakovė, prašydama atlyginti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, taip pat nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina pasitelkti advokatus. Atsakovė savo patvirtintoje struktūroje, kuri skelbiama internetiniame puslapyje, turi Teisės skyrių. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju neįrodyta, jog atsakovė neturėjo galimybių savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams kitais būdais nei sudarydama atstovavimo sutartį su advokate. Analogiškos praktikos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015). Atsakovės patirtos išlaidos, kurias prašoma priteisti iš pareiškėjos, nebuvo būtinos, todėl netenkinamas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Wodlux“ skundą atmesti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Wodlux“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Atsakovės Neringos savivaldybės administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.