Kauno apygardos teismo sprendimas

2014-08-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1433-480/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-20Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundas2014-08-21Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-11-26Kauno apygardos teismas
  4. 2VP-3674-559/2017Nutartis · 2017-12-12Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2014-08-21
Bylos Nr.
2S-1433-480/2014
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-00437-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
R. P. N.
Ieškovas
N. P., V. J.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1433-480/2014Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00437-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.2; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. P. N., atstovaujamo advokatės I. K., atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-725-559/2014 pagal ieškovių N. P. ir V. J. ieškinį atsakovui R. P. N. dėl piniginių lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovės pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 15547,61 Lt (14753,47 Lt ir 318,42 JAV dolerių), 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, bei kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą padidinto reikalavimo 15547,61 Lt sumai. Nurodė, kad ieškinio suma atsakovo atžvilgiu yra pakankamai didelė, todėl atsakovas negalės prievolės tinkamai įvykdyti. Atsakovas privalėjo ieškovėms atlyginti bylinėjimosi išlaidas kitoje civilinėje byloje, tačiau prašė šių išlaidų mokėjimą išdėstyti dalimis, nes jis neturi galimybės jų iš karto sumokėti. Atsakovas vengia su ieškovėmis bendrauti, slapstosi, nesutinka geranoriškai suteikti informaciją apie jam išmokėtų pinigų sumą, negrąžina be pagrindo įgytą turtą. Sužinojęs, kad ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovas gali turtą paslėpti, kitais būdais siekti išvengti teismo sprendimo įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi prašymą tenkino; ieškovių N. P. ir V. J. reikalavimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo R. P. N. pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis (bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išskyrus pinigų sumas iš kurių negalima išieškoti pagal CPK 739 str.), pareikšto reikalavimo sumoje – 15547,61 Lt, uždraudžiant atlikti su piniginėmis lėšomis bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į R. P. N. sąskaitą gautas lėšas ir iš šios sąskaitos atsiskaityti su ieškovėmis N. P., V. J. ir valstybe; nesant pakankamai piniginių lėšų, nurodė areštuoti atsakovo R. P. N. kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos - 15547,61 Lt, uždraudžiant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus perleisti ar suteikti naudojimui tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, iš esmės pagrįstas rašytiniais įrodymais (Paveldėjimo teisės liudijimų, 2012-05-14 ir 2013-11-20 teismų sprendimų, AB banko SNORAS, „Swedbank“,AB banko, Šiaulių banko informacija ir kt.). Ieškovės prašo priteisti iš atsakovo pagal negaliojantį paveldėjimo teisės liudijimą įgytas lėšas, kurios buvo išmokėtos atsakovui „Swedbank“, AB banke ir AB banke „Snoras“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, bei įvertinus ieškovių nurodytas aplinkybes, kad atsakovas kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą prašydamas išdėstyti teismų sprendimais priteistų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą dalimis, nes jo finansinė padėtis yra sunki, teismas sprendė, kad ieškovių reikalavimo suma atsakovo atžvilgiu yra pakankamai didelė, atsakovas ieškovių reikalavimo grąžinti nepagrįstai įgytas lėšas nevykdo, todėl yra reali tikimybė, kad atsakovas, vengdamas ir toliau vykdyti savo prievolę, proceso metu gali savo turimą turtą parduoti ar paslėpti, todėl nesiėmus skolos išieškojimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tikslūs duomenys apie atsakovo turtą teismui nutarties priėmimo dieną nežinomi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas R. P. N., atstovaujamas advokatės I. K., atskiruoju skundu (b. l. 18-21) prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-04-16 nutartį ir ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies - ieškovių patikslinto ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui areštuoti atsakovo R. P. N. nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo sumos - 15547,61 Lt, uždraudžiant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus perleisti ar suteikti naudojimui tretiesiems asmenims, areštuotą turtą pavesti saugoti atsakovui, o tokio turto nesant pakankamai, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis (bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išskyrus pinigų sumas, iš kurių negalima išieškoti pagal LR CK 739 str.), pareikšto reikalavimo sumoje -15547,61 Lt, uždraudžiant atlikti su piniginėmis lėšomis bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į R. P. N. sąskaitą gautas lėšas ir iš šios sąskaitos atsiskaityti su ieškovėmis ir valstybe, leidžiant atsakovui disponuoti ta areštuotų piniginių lėšų dalimi, kuri sudaro jo mėnesinį darbo užmokestį ar jam prilygstančias pajamas. Apeliantas nurodo šiuos motyvus:

1. Teismas, konstatuodamas, kad yra reali tikimybė, jog atsakovas proceso metu gali savo turimą turtą parduoti arba paslėpti, nenurodo konkrečių įrodymų, kuriais remiantis padarė tokią išvadą. Aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su prašymu išdėstyti jam kitoje civilinėje byloje priteistos sumos ieškovėms sumokėjimą nepatvirtina, jog atsakovas negalės įvykdyti šioje civilinėje byloje ieškovėms galimai palankaus sprendimo. Šioje civilinėje byloje teismas 2014-02-21 jau buvo priėmęs nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 7388,53 Lt sumai (pirminio ieškinio sumai), tačiau ieškovės nepateikė šios nutarties vykdyti antstoliui per 14 dienų, todėl laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti. Šis faktas patvirtina, kad ieškovės nemato tikros grėsmės savo turtiniams interesams.

2. Teismo nutartimi nustatytas turto arešto eiliškumas pažeidžia ekonomiškumo principą. Vykdant ginčijamą nutartį, sutriktų atsakovo atsiskaitymas su kreditoriais, įsiteisėjusių teismų sprendimų, nutarčių ir įsakymo vykdymas, prasidėtų teisminiai ginčai arba vykdymo procesai, ir tai be galo apsunkintų R.P. N. ir jo šeimos turtinę padėtį.

3. Nepagrįstas teismo argumentas, jog teismas neturėjo duomenų apie atsakovo turimą turtą. Atsakovas atskiruoju skundu skundė 2014-02-21 teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prie skundo pateikė Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-01-22 nutarties c. b. Nr.2-37-217/2012 kopiją bei paieškos pagal fizinį asmenį išrašą iš VĮ Registrų centro duomenų bazės apie atsakovo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą, iš kurių matyti, kiek ir kokio turto bei įsipareigojimų turi atsakovas

Ieškovės N. P. ir V. J., atstovaujamos advokato S. B., atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 42-44) prašo atmesti atsakovo R. P. N. atskirąjį skundą ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-04-16 nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės nurodo šiuos motyvus:

Atsiliepimas

1. Pats atsakovas yra pateikęs Kauno apygardos teismo 2014-04-10 nutartį c. b. Nr. 2S-939-343/2014, kurios turinys patvirtina aplinkybę, kad atsakovas neturi galimybės iš karto sumokėti 5360 Lt piniginių lėšų, priteistų įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Atsakovas turi daug pradelstų ir vykdytinų įsipareigojimų kreditoriams, todėl akivaizdu, kad pareikšto patikslinto ieškinio suma atsakovui laikytina itin didele.

Šalies argumentai

2. Patikslintu ieškiniu yra prašoma iš atsakovo priteisti pinigines lėšas, kurias atsakovas gavo neteisėtų nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Dėl neteisėtų veiksmų atsakovas faktiškai įgijo pinigines lėšas (likvidžiausią turtą). Teisingumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principai būtų tinkamai užtikrinti, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų nukreiptos į tokio paties arba panašaus likvidumo turtą, kurį ieškovių sąskaita neteisėtai įgijo atsakovas. Priešingu atveju ieškovių interesai būtų iš esmės pažeisti, kadangi būtų apsunkintas operatyvus ir realus teismo sprendimo įvykdymas.

3. Atsakovas prašo apriboti jo turtines teises, tačiau prašo leisti naudotis visomis gaunamomis piniginėmis lėšomis (byloje nėra duomenų, kad atsakovas papildomai gautų su darbo santykiais nesusijusių pajamų, kurios galėtų būti areštuojamos ir skirtos atsiskaitymui su ieškovėmis). Tokio skundo tenkinimas reikštų, kad ieškovas galėtų išleisti visas gaunamas pajamas ir nepatirti jokių laikinų suvaržymų dėl ieškovų pareikšto patikslinto ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacijos objektą sudaro Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą.

Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą apie teismo sprendimo neįvykdymo riziką, o apelianto prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo kitoje byloje negali būti laikomas priežastimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka, nes teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nagrinėjamoje byloje ieškovės patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 15547,61 Lt sumą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui ieškovės nurodė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė; atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas išdėstyti teismų sprendimais kitose bylose priteistų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą dalimis; atsakovas vengia su ieškovėmis bendrauti, slapstosi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovių nurodyti argumentai, taip pat aplinkybė, jog atsakovas yra fizinis asmuo, turintis įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, yra pakankamos išvadai, kad ieškinio reikalavimo suma 15547,61 Lt apeliantui yra pakankamai didelė ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali kilti grėsmė būsimo galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones apelianto turtui ieškinio reikalavimo sumai. Apelianto pateikta pažyma apie gaunamą darbo užmokestį bei VĮ Registrų centro paieškos pagal fizinį asmenį duomenys apie atsakovo vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą (b. l. 24-25) šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia (CPK 12 str., 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas turto arešto eiliškumas pažeidžia ekonomiškumo principą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Remiantis teismų praktika, taikant ieškinio užtikrinimo priemones turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovės, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, jo turtinę padėtį, užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes atsakovui ir su jo veikla susijusiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė pirmiausia areštuoti atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises ieškinio sumai, ir tik šių lėšų esant nepakankamai - kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Piniginių lėšų areštas yra labiausiai atsakovo turtinius interesus suvaržanti priemonė, užkertanti atsakovui galimybę tenkinti būtiniausius jo poreikius bei atsiskaityti su kreditoriais, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir vadovaujantis ekonomiškumo principu bei siekiant užtikrinti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, pirmiausia taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą apelianto priklausančiam nekilnojamajam, kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms 15547,61 Lt sumai, o jų nepakankant – piniginėms lėšoms bankų sąskaitose ieškinio sumai, leidžiant apeliantui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovėmis bei disponuoti ta areštuotų piniginių lėšų dalimi, kuri sudaro vieno minimalaus mėnesio atlyginimo sumą (MMA) (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p. 3 p., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį iš dalies pakeisti, jos rezoliucinę dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumo (nutarties antroji ir trečioji pastraipa) išdėstant taip:

„Ieškovių N. P. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir V. J. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), reikalavimo užtikrinimui, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui R. P. N. a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, bendrai 15547,61 Lt (penkiolikos tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt septynių litų šešiasdešimt vieno cento) sumai, leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį bei uždraudžiant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus perleisti ar suteikti naudojimui tretiesiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis (bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išskyrus pinigų sumas iš kurių negalima išieškoti pagal LR CPK 739 str.), pareikšto reikalavimo sumoje - 15547,61 Lt, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovėmis N. P., V. J. ir valstybe bei kiekvieną mėnesį disponuoti piniginių lėšų dalimi, kuri sudaro vieno minimalaus mėnesio atlyginimo sumą (MMA).“

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Apie teismo nutartį informuoti Turto arešto aktų registro tvarkytoją.

Teisėja Albina Rimdeikaitė