Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2S-85-538/2016

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. sausio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo S. S. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nutarties civilinėje byloje pagal S. S. ieškinį atsakovams L. S., G. G. ir P. G., trečiajam asmeniui Ulster Bank Group Centre, išvadą teikianti institucija Kretingos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnyba, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto padalijimo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo bei kompensacijos, taip pat įsiskolinimo pagal turimas prievoles priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kretingos rajono apylinkės teisme gautas S. S. ieškinys atsakovei L. S., atsakovams G. G. ir P. G., trečiajam asmeniui Ulster Bank Group Centre, išvadą teikianti institucija Kretingos r. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnyba, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto padalijimo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo bei kompensacijos, taip pat įsiskolinimo pagal turimas prievoles priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl ieškinio teismingumo. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 str.). Taigi bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė reiškia, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo buveinės vietą. Ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, reiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu (CPK 33 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas byloje pareiškė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo atsakovei L. S. dėl santuokos nutraukimo, taip pat reikalavimą dėl skolos priteisimo L. S. tėvams G. G. ir P. G., juos įtraukdamas į bylą atsakovais. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovų G. G. ir P. G. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taigi pagal CPK 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškovas turi teisę pasirinkti teismingumą pagal atsakovų G. G. ir P. G. gyvenamąją vietą, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši byla nėra teisminga Kretingos rajono apylinkės teismui.

Pažymėtina, kad pagal bendrąją taisyklę, esant tokiems neesminiams ieškinio trūkumams (netikslumams), kaip atsakovų asmens kodų nenurodymas, teismas negali atsisakyti priimti ieškinio. Tik išimtiniais atvejais, kai šių duomenų nurodymas ieškinyje, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, turi esminę reikšmę civilinės bylos iškėlimui, gali būti taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas. Tai pat atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą (CPK 87 straipsnio 6 dalis).

Kiti apelianto argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylų teismingumą reglamentuojančias normas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti. Kadangi ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 137 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 3 dalimi ir 291 straipsniu, teismas

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir ieškovo S. S. ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.