Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui P. B., atsakovo atstovei J. M.-M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Naktida“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – ir Departamentas) 2015-07-16 nutarimu Nr. ATK2-21/15 skyrė UAB „Naktida“ 1000 Eur baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 str. 3 d. 13 p, pažeidimą, nes bendrovei priklausančioje kavinėje-kebabinėje (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 8 val. buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais neužtikrinant, kad jie būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje (t. y. buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešimui).

Pareiškėja skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2015-07-16 Departamento nutarimą Nr. ATK2-21/15.

Paaiškino, kad nors 2015-03-19 nutarimu Nr. ATK2-21/15 Departamentas nutarė bylą grąžinti papildomam tyrimui, tačiau šis nutarimas nesustabdė AKĮ 35 straipsnyje numatytų terminų skaičiavimo. Juo labiau, kad 2015-06-15 Departamentas gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio raštą Nr. 10-S-149982, kuriame nebuvo nurodytos jokios naujos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai, susiję su nagrinėjama byla, todėl pagrindo teigti, kad pažeidimas buvo nustatytas tik 2015-06-17 surašius naują padaryto teisės pažeidimo protokolą, nėra. Net jei laikyti, kad kažkokios bylos faktinės aplinkybės ar įrodymai Departamentui nebuvo žinomi ir dėl to jie negalėjo nustatyti pažeidimo fakto, tai jie privalėjo tapti žinomais 2015-04-23, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.8.-1829-754/2015.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsakovas Departamentas su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime (b. l. 25-29) nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nustatė, kad 2014-12-25, apie 23.25 val., pareiškėjai priklausančioje kavinėje – kebabinėje, kurios adresas (duomenys neskelbtini), darbuotoja J. B., veikdama pareiškėjos naudai ir interesais, A. D. pardavė vieną 0,7 litro talpos butelį degtinės „Z. M.“, 40 proc. alk. tūrio, gamykliniu būdu uždarytoje taroje ir neužtikrindama alkoholinio gėrimo vartojimo įmonės kavinėje - kebabinėje. Įsigytą alkoholinio gėrimo butelį A. D. išsinešė iš pareiškėjos viešojo maitinimo įstaigos patalpų (2015-06-17 Protokolas Nr. ATK2-095, 201 5-07-16 nutarimas Nr. ATK2-21/15).

Departamentas skundžiamą nutarimą priėmė 2015-­07-16 nepažeisdamas AKĮ 35 str. 2 d. numatyto reikalavimo. Ekonominė sankcija už AKĮ 18 str, 3 d. 13 p. pažeidimą buvo skirta pagal Departamento 2015-06-17 Protokolą Nr. ATK2-095. Šiuo atveju Departamentas 2015-06-17 pareiškėjai surašė Protokolą Nr. ATK2-095, kuriame nurodytas faktinis ir teisinis AKĮ pažeidimo pagrindas, todėl dviejų mėnesių terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija, turi būti skaičiuojamas nuo 2015-06-17, kai pareiškėjai aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad ji pardavė alkoholinį gėrimą bare neatidarytoje pakuotėje išsinešimui. Pareiškėja nepagrįstai sieja nagrinėjamo pažeidimo nustatymą su 2015-01-21 ar 2015-04-23 dienomis, kadangi Departamentas visapusišką informaciją apie pažeidimą gavo tik 2015-06-15.

Nagrinėjamu atveju pagal 2015-01-21 Protokolą Nr. ATK2-036 pareiškėjos atžvilgiu byla 2015-03-19 buvo grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariatui papildomam tyrimui atlikti ir tik po papildomo tyrimo policijos įstaigai atsiuntus naujus duomenis ir informaciją, Departamentas suformulavo kaltinimą pareiškėjai dėl AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. pažeidimo įformindamas 2015-06-17 Protokolą Nr. ATK2-095. Kritiškai vertintina pareiškėjo skundo argumentus, kad naujų aplinkybių nebuvo nustatyta, nes 2015-06-15 Departamento gautoje policijos įstaigos medžiagoje buvo pateiktos ir nurodytos visos papildomos tikslios įvykio aplinkybės, įrodančios alkoholinio gėrimo pirkimo - pardavimo faktą, būtinos teisingam bylos išsprendimui.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2015-07-16 nutarimo, kuriuo nuspręsta taikyti bendrovei „Naktida“ ekonominę sankciją už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad skundžiamu nutarimu bendrovei „Naktida“ ekonominė sankcija –1 000 Eur skirta už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, t. y. bendrovei priklausančioje kavinėje-kebabinėje (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 8 val. barmenė-kasininkė J. B. pirkėjui A. D. pardavė 0,7 litro talpos degtinės „Z. M.“ ir jo neatidarius leido išnešti iš baro. Taigi pareiškėja iš esmės buvo nubausta už tai, kad po 22 val. fiziniam asmeniui pardavė alkoholinius gėrimus vartoti ne vietoje, t. y. ne pareiškėjai priklausančiame bare, taip pažeisdama įstatyme įtvirtintą imperatyvų draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais tam tikru paros metu.

Vilniaus apylinkės teismas 2015-04-23 nutarime konstatavo: „kad J. B. 2014-12-25, apie 23.35 val., dirbdama UAB „Naktida“ barmene-kasininke pirkėjui A. D. pardavė 0,7 litro talpos degtinės „Z. M.“ ir jo neatidarius leido išnešti iš baro. Šiais veiksmais ji pažeidė AKĮ 18 str. 3 d. 13 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 str. 3 d., byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių J. B. kaltę padarius minėtą pažeidimą“. Teismas pripažino J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 3 d., ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 18 Eur (aštuoniolikos eurų) baudą be prekių konfiskavimo (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.8-1829-754/2015, LITEKO).

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs J. B. apeliacinį skundą dėl 2015-04-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo, apeliacinio skundo netenkino (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)655/2015, LITEKO).

Byloje ginčo tarp šalių dėl nustatytų aplinkybių nėra, tačiau pareiškėja teigia, kad Departamentas pažeidė AKĮ 35 straipsnio nuostatas, t. y. bylą išnagrinėjo pažeisdamas dviejų mėnesių terminą, per kurį turi būti išnagrinėtas pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija. Teismo posėdyje bendrovės atstovas teigė, kad nors 2015-03-19 nutarimu Departamentas nutarė bylą grąžinti papildomam tyrimui, tačiau šis nutarimas nesustabdė AKĮ 35 straipsnyje numatytų terminų skaičiavimo, juo labiau, kad 2015-06-15 Departamentas gavo policijos raštą, kuriame nebuvo nurodytos jokios naujos aplinkybės ar pateikti nauji įrodymai, susiję su nagrinėjama byla, todėl pagrindo teigti, kad pažeidimas buvo nustatytas tik 2015-06-17 surašius naują padaryto teisės pažeidimo protokolą, nėra.

Departamentas su pareiškėjos teiginiais nesutinka, teigdamas, kad skundžiamą nutarimą priėmė 2015-­07-16 nepažeisdamas AKĮ 35 straipsnio 2 dalies numatyto reikalavimo, nes pareiškėjai 2015-06-17 buvo surašytas protokolas, kuriame nurodytas faktinis ir teisinis pažeidimo pagrindas, todėl dviejų mėnesių terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas pažeidimas ir paskirta ekonominė sankcija, turi būti skaičiuojamas nuo 2015-06-17, kai pareiškėjai aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, kad ji pardavė alkoholinį gėrimą bare neatidarytoje pakuotėje išsinešimui, bendrovė nepagrįstai sieja nagrinėjamo pažeidimo nustatymą su 2015-01-21 ar 2015-04-23 dienomis, kadangi Departamentas visapusišką informaciją apie pažeidimą gavo tik 2015-06-15.

Teismas su pareiškėjos ir jos atstovo teiginiais sutikti negali, nes Departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, siekia mažinti narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimą, vykdo prevencijos priemones, siekdamas tų tikslų, dėl kurių jam buvo suteikti įgaliojimai atitinkamais įstatymais. Viešojo administravimo subjektai, priimdami administracinius aktus, turi vadovautis teisėtumo principu, negali siekti netinkamų tikslų. Pagal AKĮ 1 straipsnio 1 dalį, Įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Įstatymu, kuriuo AKĮ buvo papildytas 18 straipsnio 3 dalis 13 punktu, buvo siekiama suvienodinti viešojo maitinimo įmonių ir įmonių, vykdančių mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, konkurencines sąlygas, mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą Lietuvoje ir drausti paslėptą alkoholio reklamą. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. AKĮ 34 straipsnio 3 dalis nustato, jog už šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 10 ir 11 punktuose, 18 straipsnio 1, 3 dalyse, 4 dalies 1, 2 punktuose, 9 dalyje ir 22 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių litų bauda, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dviejų tūkstančių litų iki penkių tūkstančių litų bauda.

Byloje neginčijamai įrodyta, kad 2014-12-25, apie 23.35 val., barmenė-kasininkė pirkėjui A. D. pardavė 0,7 litro talpos degtinės „Z. M.“ ir jo neatidarius leido išnešti iš baro, vadinasi, pareiškėja pardavė alkoholinius gėrimus po 22 val., uždarytoje pakuotėje, jie nebuvo vartojami vietoje, bendrovė nesiėmė visų būtinų realių priemonių (prevencinių) užtikrinti alkoholinių gėrimų vartojimą vietoje. Todėl atsakomybei atsirasti pakanka to, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduodami po 22 val., atidarytoje pakuotėje ir vartojami ne vietoje.

Įstatymų leidėjas nenustatė priemonių, kurių reikėtų imtis ūkio subjektui, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas reikalavimas nuo 22 val. iki 8 val. parduoti alkoholinius gėrimus tik vartoti vietoje būtų įvykdytas. Tokias priemones gali pasirinkti patys ūkio subjektai, tačiau jos turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi. Pareiškėja, pasirinkdama verstis tokia ūkine veikla, prisiima atsakomybę už tinkamą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą, o tuo atveju, jeigu ūkio subjektas neturi galimybės užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai būtų neišsinešami iš prekybos vietos, jis neturėtų tokių gėrimų pardavinėti pakuotėse. Pažymėtina, kad užtikrinimas, jog alkoholiniai gėrimai būtų vartojami tik vietoje privalo būti realus, nepakanka vien informuoti pirkėjus kokiu nors būdu apie nurodyto pobūdžio draudimą. Tai, kad alkoholiniai gėrimai pirkėjui buvo parduoti ne vartoti vietoje rodo ir ta aplinkybė, kad pardavėja pardavusi 0,7 litro talpos degtinės „Z. M.“ ir jo neatidarius leido išnešti iš baro. Darytina išvada, kad pareiškėja nesiėmė efektyvių priemonių, kad alkoholiniai gėrimai nebūtų išsinešti.

Teismo vertinimu bendrovė „Naktida“, pasirinkdama verstis tokia ūkine veikla, privalėjo užtikrinti tinkamą teisės aktų įgyvendinimą, o kokias konkrečias priemones tam pasirinks yra įmonės pasirinkimo teisė. Juridiniam asmeniui pagal Įstatymą yra keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, kuriam nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi, nei fiziniam asmeniui. Kaip nustatyta šioje administracinėje byloje, alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku uždarytoje pakuotėje pardavė darbuotoja barmenė-pardavėja, t. y. asmuo, veikiantis UAB „Naktida“ vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės barmenės-pardavėjos funkcijos. Pareiškėjos darbuotojos padarytas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjos padarytu pažeidimu. Pareiškėjos taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti, buvo neefektyvios. Šiame kontekste galima pažymėti, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokį pažeidimą pareiškėjo, taip pat kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina ir per savo darbuotojus. Be to, AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas imperatyvas, turint galvoje alkoholinių gėrimų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai, numatantys darbuotojų pareigą įsitikinti, ar pirkėjas nėra neblaivus, esant abejonei alkoholinių gėrimų neparduoti) priemonių, kad toks įstatyme įtvirtintas reikalavimas būtų veiksmingai užtikrintas (LVAT administracinė byla Nr. A858 -123-2013).

LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (LVAT administracinė byla Nr. A15-39/2005). Vadinasi ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (LVAT administracinėse bylose: Nr. A143-678/2009; Nr. A822-2732/2011). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (LVAT administracinėse bylose: Nr. A143-1038/2009; Nr. A858-1561/2010).

Todėl šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos darbuotoja parduodama 0,7 litro talpos degtinės „Z. M.“ po 22 val. ir leisdama išsinešti, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia pareiškėją nuo atsakomybės. Departamentas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius alkoholinių gėrimų prekybą nuo 22 val. iki 8 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Pareiškėja nevykdė minėtų imperatyvių AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto įpareigojimų, t. y. neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai nuo 22 val. iki 8 val. būtų vartojami vietoje.

Pareiškėja teigia, kad atsakovas turėjo bylą išnagrinėti ir sprendimą priimti per du mėnesius nuo 2015-01-12 protokolo (b. l. 38) surašymo, tačiau nutarimą taikyti ekonominę sankciją priėmė tik 2015-07-16, todėl pažeidė AKĮ 35 straipsnio nuostatas. Teismas negali sutikti su šiais teiginiais, nes teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas priimtas nepažeidžiant AKĮ 35 straipsnyje nustatytų terminų. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nurodytų kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio Įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos (redakcija, galiojanti nuo 2014-11-01). Šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. AKĮ 35 straipsnyje nustatyti bylų nagrinėjimo terminai ir jų tarpusavio sąsaja leidžia daryti išvadą, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne vieno mėnesio terminas. Tai reiškia, kad jeigu dėl tam tikrų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių paminėtas vieno mėnesio terminas buvo praleistas, tai nebūtų besąlyginė vada priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Antra vertus, aiškinant AKĮ 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą AKĮ pažeidimą), aptariamas vieno mėnesio terminas yra pradedamas skaičiuoti. Šiuo atveju atsakovo surašyti du protokolai (2015-01-12 ir 2015-06-17) apie galbūt padarytą AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintų nuostatų pažeidimą įtakos neturi (b. l. 33-34, 38-39), nes Departamentas turi teisę grąžinti bylą papildomam tyrimui (AKĮ 39 str. 1 d. 4 p.), todėl 2015-03-19 nutarimu bylą grąžino papildomam tyrimui (b. l. 153-154). Tik gavęs iš policijos visus trūkstamus įrodymus, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą, juos įvertinęs, Departamentas 2015-07-16 nutarimu skyrė pareiškėjai ekonominę sankciją, nepažeisdamas trejų metų termino. Teismas kritiškai vertintina pareiškėjos skundo argumentus, kad naujų aplinkybių nebuvo nustatyta, nes 2015-06-15 Departamento gautoje policijos įstaigos medžiagoje buvo pateiktos ir nurodytos visos papildomos tikslios įvykio aplinkybės, įrodančios alkoholinio gėrimo pirkimo - pardavimo faktą, būtinos teisingam bylos išsprendimui. Be to, gautas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nutarimas ir Vilniaus apygardos teismo 2015-07-01 nutartis (b. l. 155-178). Todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, remiantis sprendime išdėstytais motyvais ir vadovaujantis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto, 34 straipsnio, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis bendrovės „Naktida“ skundas atmestinas, kaip nepagrįstas. Pareiškėjai buvo skirta ekonominė sankcija mažesnė nei baudos vidurkis, atitinkanti įstatyme nustatytą baudą, aplinkybių, dėl kurių paskirta bauda turėtų būti mažinama, nenustatyta, todėl nėra pagrindo naikinti ginčo nutarimo skunde išdėstytais argumentais.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Naktida“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.