Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2S-863-524/2016

Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-01623-2016-2)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gegužės 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. D., V. D., antstolė B. T., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).

Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolė B. T. vykdo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-05-29 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-370-206/2006 dėl 12857,10 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. D. išieškotojos M. B. naudai (vykdomoji byla Nr. 0005/06/01073). Vykdant išieškojimą antstolė nustatė, jog skolininkė A. D. 1987-12-26 sudarė santuoką su V. D. (v.b.l. 94), vedybų sutartis pasirašyta nebuvo (v.b.l. 76). 2016-02-05 turto arešto aktu antstolė areštavo skolininkei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatą-garažą, pastatą-sandėlį, kiemo statinį, pastatą-gyvenamąjį namą, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (v.b.l. 98-100). VSDFV registro duomenimis nustatyta, jog skolininkė niekur nedirba (v.b.l. 75), o skolininkės sutuoktinis V. D. dirba UAB „Iremas“ filiale „Kelmerta“ (v.b.l. 82). 2016-02-05 turto arešto aktu buvo areštuotos skolininkės sutuoktiniui priklausančios turtinės teisės į ½ kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio ir kitų darbo užmokesčiui prilygintų išmokų suma (v.b.l. 98-100). Antstolė 2016-02-05 patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe su V. D., nustatymo (v.b.l. 95-97).

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 str. 2, 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 st. 1 d.) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). Kol santuoka nėra nutraukta, nėra pagrindo netaikyti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Kartu teismas pažymi, kad ši prezumpcija reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Nors apeliantė tvirtina, kad nepagrįstai nustatyta faktinė bendrosios jungtinės nuosavybės dalis, prideda įrodymus iš viešo registro, kuriuose nekilnojamasis turtas - pastatas - garažas, pastatas - sandėlis, kiemo statiniai, pastatas – gyvenamasis namas, žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos vardu, tačiau minėtas turtas įgytas santuokos metu, santuoka nėra nutraukta, nėra taip pat nustatytas sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija), turtas nėra padalintas. Pažymėtina, kad apeliantės nurodoma aplinkybė, jog jos turto visiškai pakanka skolai padengti, todėl jos turto dalies nustatymas nėra pagrįstas, nėra pagrįsta turimais įrodymais: apeliantė nepaneigė teismo padarytos išvados dėl skolininkės turimo turto nepakankamumo skolai padengti; vykdomojoje byloje esantys ir prie atskirojo skundo pridėti įrodymai tik patvirtina prieš tai nurodytą pirmosios instancijos teismo išvadą. Pažymėtina ir tai, kad nustatant skolininkės turto dalį, esančią bendrojoje nuosavybėje, yra nustatoma jos asmeninė dalis minėtame turte. Taigi, individualizuojamas konkretus skolininkės turtas (dalis), o ne paimamas svetimas turtas skolininkės skoloms padengti. Galiausiai, jei apeliantė mano, kad turi pakankamai turto skolai padengti, tai tokias aplinkybes privalo įrodinėti ji (CPK 12 str.), o ne antstolė, kuri, kaip minėta (bei teismo patvirtinta), nustačiusi skolininkės asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą, padarė išvadą, kad turimo turto išieškojimui įvykdyti nepakanka.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-14 nutartį palikti nepakeistą.