Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui – E. K. ir jo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus (Širvintos) prokuroro Dainiaus Dambrausko (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 500 Eur užstatu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Laiduotoja paskirta J. K., nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, E. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 2 (dviejų) mėnesių sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 68 straipsniu, E. K. taip pat skirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, uždraudžiant 1 (vienerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo paskyrimo dienos (past. – (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, transporto priemonė – automobilis „TOYOTA VERSO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintina E. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

1. E. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaltinant jį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2020 m. sausio 29 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „TOYOTA VERSO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 1,66 promilių neblaivumą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Teikiamu apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. kovo 3 d. nuosprendį ir panaikinti jo dalį dėl E. K. nepaskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio pagrindu, konfiskuoti automobilį „TOYOTA VERSO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Likusią nuosprendžio dalį prašoma palikti nepakeistą.

3. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepaskyrė baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Apylinkės teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl asmens kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad automobilis „TOYOTA VERSO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas E. K. vardu, todėl yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė ir BK 72 straipsnio pagrindu teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą bei išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendžio argumentai nėra pakankami išvadai, jog automobilio konfiskavimas neproporcingai suvaržytų ar neigiamai paveiktų E. K. ar jo šeimos narių gyvenimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai sureikšminami ir išskiriami E. K. asmenybę apibūdinantys teigiami bruožai, sumenkinamos jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir neatsižvelgiama į kitas sprendimui konfiskuoti ar nekonfiskuoti reikšmingas aplinkybes. Be to, kitų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas savaime nereiškia, kad šioje situacijoje konfiskuotinas turtas tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone.

5. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. K. prieš įvykį išgėrė stipraus alkoholinio gėrimo, t. y. degtinės, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (past. – 1,66 promilės etilo alkoholio), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio jis ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą bei vairavo transporto priemonę dienos metu (duomenys neskelbtini), kur atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) pasiimti savo vaiko (kur tuo metu buvo ir daugiau mažamečių vaikų). Tai rodo, kad E. K. akivaizdžiai kėlė pavojų kitiems asmenims, tačiau buvo abejingas gręsiančioms pasekmėms. Tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių padarinių. Asmuo prieš darydamas nusikalstamą veiką galėjo ir privalėjo įvertinti tai, kad neblaivus vairuodamas automobilį rizikuoja savo bei kitų eismo dalyvių sveikata, gyvybe ir turtu.

6. Pasak prokuroro, E. K. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės jau buvo įvertintos jo atžvilgiu taikant BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, todėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimo išsprendimui nėra reikšmingos ir nesudaro pagrindo išvadai, kad aptariama baudžiamojo poveikio priemonė būtų aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Byloje negauta jokių duomenų, kad dėl darbo pobūdžio E. K. ar jo artimųjų sveikatos būklės, automobilis būtų būtino poreikio daiktas. Asmuo nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo, nes jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta minimaliam terminui. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra apie dešimt kartų mažesnė už vairuoto automobilio vertę ir šiek tiek didesnė už asmens mėnesines pajamas. Pirmosios instancijos teismo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės savo pobūdžiu iš esmės atitinka administracinio nusižengimo pasekmes ir šiuo atveju nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus bei atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Visuomenės ir E. K. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jeigu iš jo nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes taip būtų formuojamas asmens nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, neužtikrintas prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslas ir sudaromos sąlygos pakartotiniam asmens nusikalstamumui.

7. Atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundą negauta.

8. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti, gynėjas advokatas ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo prašė prokuroro skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti – nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

10. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nekonfiskuoti transporto priemonės – automobilio „TOYOTA VERSO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pasak prokuroro, apylinkės teismas netinkamai įvertino baudžiamosios bylos aplinkybes, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, kuri būtų proporcinga, o pirmosios instancijos teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo teisėjų kolegija pasisakys tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nekonfiskuoti transporto priemonę pagrįstumo klausimo.

11. Apygardos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su prokuroro apeliaciniu skundu ir jame pateiktais argumentais, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei nepagrįstai nekonfiskavo E. K. nuosavybės teise priklausančio automobilio.

12. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Esant BK 40 straipsnyje numatytų laidavimo pagrindų ir sąlygų visumai, apylinkės teismas asmenį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamąją bylą nutraukė, paskiriant vienerių metų laidavimo terminą su 1 500 Eur užstatu, laiduotoją paskiriant J. K.. Iš prokuroro skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad E. K. buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 1) 20 MGL (1 000 Eur) dydžių įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (past. – artimas numatytam minimaliam dydžiui); 2) uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams (past. – minimalus baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas).

13. Transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baudžiamosiose bylose turto (automobilio) konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas priimant apkaltinamąjį nuosprendį (nuteisiant) ir atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą skiriasi. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (past. – taip pat ir laidavimą) arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. BK nenustato minimalaus ar maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

14. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atveju, turto konfiskavimo taikymas yra teismo diskrecija, t. y. įstatymas imperatyviai nenumato privalomo transporto priemonės konfiskavimo, o priešingai, teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, asmenį charakterizuojančias aplinkybes, proporcingumo principą, sprendžia transporto priemonės konfiskavimo tikslingumo klausimą. Šios kategorijos baudžiamosiose bylose sprendžiant dėl turto (automobilio) konfiskavimo taikymo pirmiausia turi būti įvertintas tokios teisinės priemonės suderinamumas su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Išvados dėl turto (automobilio) konfiskavimo taikymo tokiais atvejais gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar turtas buvo įgytas teisėtai, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-372-693/2018, 2K-17-788/2019, 2K-42-1073/2019).

15. Svarbu ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

16. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal minėto straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

17. Pirmosios instancijos teismas automobilį „TOYOTA VERSO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone. Teismas įvertinęs tai, kad yra skiriamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat E. K. elgesį baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, šeiminę padėtį, sveikatos būklę, nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad nors ir yra neįgalus, tačiau dirba ir darbe charakterizuojamas teigiamai, nėra teistas ar baustas administracine tvarka, minėtos transporto priemonės nekonfiskavo.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų negalimas transporto priemonės konfiskavimas. Tokių nenustatė ir apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Pripažintina, kad E. K., veikdamas tiesiogine tyčia, savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai panaudojo automobilį darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir todėl transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). E. K., vairuodamas automobilį neblaivus, darbo dienos metu ir atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini), neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių padarinių. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. K. būdamas neblaivus ir sėsdamas už automobilio vairo suprato galimas savo veiksmų pasekmes ir galimas rizikas netekti vairuojamo automobilio. Kaip teisingai nurodoma prokuroro apeliaciniame skunde, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentai nėra pakankami išvadai, jog automobilio konfiskavimas neproporcingai suvaržytų ar neigiamai paveiktų E. K. ar jo šeimos narių gyvenimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad E. K., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirtos dvi švelnios savo dydžiu baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. asmuo nepatyrė jokių padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu – jam nebuvo paskirta kriminalinė bausmė, neatsirado teistumas. Pirmosios instancijos teismo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės savo pobūdžiu iš esmės atitinka administracinio nusižengimo pasekmes ir šiuo atveju nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus bei atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

19. Atsižvelgiant į tai, automobilio konfiskavimas, įvertinus ir pirmosios instancijos teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, nagrinėjamu atveju yra ne tik tikslingas, bet ir proporcingas padarytam nusikaltimui. Pažymėtina, kad E. K. atsakomybę lengvinančios ir teigiamai charakterizuojančios aplinkybės (past. – kurių didžioji dalis buvo priskirta ir prie išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų neproporcingas automobilio ar jo vertės konfiskavimas) pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos asmens atžvilgiu taikant BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, todėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo klausimo išsprendimui nėra reikšmingos. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad dėl darbo pobūdžio E. K., jo artimųjų sveikatos būklės ar kitų išimtinių aplinkybių, automobilis būtų būtino poreikio daiktas. Byloje nustatyta, kad E. K. žmona (past. – laiduotoja J. K.) neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl transporto priemone nebus naudojamasi mažiausiai metus (past. – kol atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui galios baudžiamojo poveikio priemonė, draudžianti vairuoti transporto priemones). Nors, kaip teigia E. K., automobilis buvo įsigytas už lėšas, gautas paėmus paskolą, ir šiuo metu reikia ją išmokėti, tačiau ši aplinkybė taip pat negali būti laikoma išimtine. Ši aplinkybė asmeniui buvo gerai žinoma, kai jis neblaivus sėdosi už automobilio vairo, t. y. žinojo, jog gali būti konfiskuotas turtas už kurį mokama paskola ir tai ženkliai apsunkins jo šeimos finansinę padėtį, tačiau tai jo nesulaikė nuo vairavimo esant neblaiviam, todėl asmuo turi prisiimti visas kylančias neigiamas pasekmes už nusikaltimo padarymą. Be to, viso proceso metu nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys ar paimta paskola už automobilio įsigijimą yra sumokėta, koks likęs mokėtinos paskolos dydis ir pan.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nusprendė iš nuteistojo nekonfiskuoti transporto priemonės – automobilio, todėl prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus (Širvintos) prokuroro Dainiaus Dambrausko apeliacinį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. kovo 3 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 1–3 dalimis, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – neatlygintiną jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „TOYOTA VERSO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.